Byla Ik-1555-95/2012
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Liatukui, atsakovės atstovei Indrei Rulevičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Žalgirio loto“ skundą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja UAB „Žalgirio loto“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir atsakovė, komisija) 2011-11-03 Nutarimą Nr. N-411 „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. A. 2011 m. sausio 12 d. skundą“ (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Skunde nurodė, kad Komisija netinkamai išaiškino Taisyklių 9.2.p. nuostatas. R. A. neturėjo teisės gauti laimėjimo, nes jis neatitiko Taisyklių reikalavimų, t. y. dalyvavo loterijoje naudodamas telefoną (siųsdamas SMS), kuris jam nepriklauso ir kuriuo jam nėra suteikta teisė naudotis asmeniniams tikslams. Šis telefonas kaip valstybės turtas yra valdomas VĮ „Alytaus miškų urėdija“, o ji neturėjo teisės leisti naudoti šio telefono asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai patvirtino ir valstybės institucijos. Teigė, kad Taisyklių 8.6.p. nustatyta, kad UAB „Žalgirio loto“ nėra atsakinga už tai ir neprivalo išmokėti laimėjimo, jeigu žaidėjas „įsigijo bilietą trumpąja žinute (SMS), neturėdamas tam teisės (pavyzdžiui įsigijo bilietą iš telefono numerio, kuris jam nepriklauso. Taisyklių 9.2.p. nustatyta, kad laimėjimas išmokamas tik tuo atveju, jeigu žaidėjas pateikia savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi ar kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Telefono numeris ( - ), iš kurių trumpąją žinutę siuntė R. A., jam nepriklauso, t. y. su juo (jo vardu) nėra sudaryta abonento sutartis, kuria minėtas telefono numeris būtų išduotas jam asmeniškai. Pažymėjo, kad šios aplinkybės nei R. A., nei Komisija neginčija. Tretysis suinteresuotas asmuo pareiškėjai pateikė 2010-12-20 VĮ „Alytaus miškų urėdija“ pažymą, kurioje nurodyta, kad minėtas telefono numeris priskirtas R. A. darbo ir asmeniniais tikslais. Taigi, VĮ „Alytaus miškų urėdija“ šia pažyma patvirtino, kad minėtas telefono numeris yra valdomas VĮ „Alytaus miškų urėdija“, už jį įmonė moka paslaugų mokesčius. VĮ „Alytaus miškų urėdija“ 2011-03-09 raštu visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad šios valstybinės įmonės darbuotojai tarnybiniais telefonais gali naudotis ir asmeniniais tikslais, net ir siekiant gauti finansinę naudą, t. y. perkant loterijos bilietus. Tačiau tokie R. A. teisę naudotis telefonu, neva, patvirtinantys dokumentai yra niekiniai, nes akivaizdžiai prieštarauja įstatymams bei valstybės institucijų, kurioms yra pavaldi VĮ „Alytaus miškų urėdija“, oficialiai pozicijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2011-04-26 rašte pareiškėjos atstovams nurodė, kad R. A. priskirtas telefonas yra užpajamuotas ir apskaitytas kaip valstybės turtas, todėl šis mobiliojo ryšio telefonas negalėjo būti naudojamas asmeniniais tikslais. Todėl, kaip konstatavo Aplinkos ministerija „VĮ „Alytaus miškų urėdija“, sudarydama galimybę R. A. naudotis asmeniniais tikslais valstybės turtu – telefonu, pasielgė neteisėtai“. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos 2011-04-05 rašte pažymėjo, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys (įskaitant ir miškų urėdijų sistemą, kaip sudėtinę valstybės tarnybos dalį) negali naudoti savo asmeninei naudai valstybės nuosavybe esančio turto. Todėl jeigu telefonas yra užpajamuotas kaip valstybės įmonės turtas, jis gali būti naudojamas tik tarnybos tikslams. Pastebėjo, kad VĮ „Alytaus miškų urėdija“ savininkas yra Lietuvos Respublika, o savininko teises įgyvendina būtent Generalinė miškų urėdija. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. 4 d. imperatyviai nurodyta, kad kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. To paties įstatymo 8 (1) str. įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai (visuomenės naudos, efektyvumo bei racionalumo) leidžia daryti išvadą, kad valstybinės įmonės, ginčo atveju – VĮ „Alytaus miškų urėdija“, turtas negali būti naudojamas jokiems asmeniniams atskirų valstybės tarnautojų, pareigūnų ar darbuotojų interesams. O kadangi VĮ „Alytaus miškų urėdija“ nėra jos valdomo valstybinio turto savininkas, todėl ji neturėjo teisės leisti juo naudotis R. A. jo asmeniniams poreikiams tenkinti. R. A. neturėjo teisės naudotis telefonu Nr. ( - ), iš kurio siųsta žinutė laimėjo loterijoje „TAIP arba NE“. Todėl pareiškėja visiškai pagrįstai, remdamasis Taisyklių 9.2.p. atsisakė jam išmokėti prašomą sumą, t. y. pareiškėjo veiksmai atitiko LĮ ir Taisyklių reikalavimus. Priešingu atveju, pareiškėja pažeistų teisės aktus. Tačiau Komisija teisės aktų bei atitinkamų institucijų raštų neįvertino ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą Nutarimą. Pažymėjo ir tai, kad Komisijai nėra suteikta kompetencija vertinti ir spręsti, ar VĮ „Alytaus miškų urėdija“ valdomas turtas buvo teisėtai panaudotas, todėl Komisija ,be kita ko, dar ir viršijo savo kompetenciją.

5Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

6Atsakovė Valstybinė lošimų priežiūros komisija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Žalgirio loto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 73-77) nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teigė, kad UAB „Žalgirio loto“ R. A. atsisakė išmokėti laimėjimą motyvuodama tuo, kad telefono numeris priklauso juridiniam asmeniui (VĮ „Alytaus miškų urėdija“), o pagal LĮ, žaidėju gali būti tik fizinis asmuo. Be to, telefono numeris nuosavybės teise priklauso valstybei, o pagal galiojančius teisės aktus valstybės turtas negali būti naudojamas asmeniniams interesams. Komisija, išanalizavusi turimą informaciją nustatė, kad R. A., būdamas VĮ „Alytaus miškų urėdija“ darbuotoju, 2010-11-28 iš darbdavio vardu registruoto, tačiau pareiškėjo naudojamo darbo ir asmeniniais tikslais priskirto telefono numerio įsigijo loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. ( - ) į loterijos tiražą Nr. 190. Įsigydamas minėtą loterijos bilietą, R. A. veikė ne bendrovės vardu ir ne bendrovės naudai. R. A., dalyvaudamas loterijoje veikė kaip fizinis asmuo, todėl jis laikytinas žaidėju LĮ prasme. Komisija, vadovaudamasi Nutarime nurodytais motyvais konstatavo loterijų organizavimo tvarkos pažeidimą ir bendrovę įspėjo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą. Pažymėjo, kad įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, Komisija vykdo viešojo administravimo veiklą, o tai lemia, kad atitinkami jos veiksmai atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-7450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 ir kt.). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Komisijos nuomone, vertinant skundžiamo Nutarimo turinį pagrįstumo, motyvų aiškumo ir pakankamumo aspektais, nėra pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. priimtas netinkamai išanalizavus loterijų taisykles ir pritaikius teisės normas. Komisija, gavusi R. A. skundą, atlikdama galimą pažeidimo tyrimą, surinko įrodymus ir įvertino jų visumą. Komisija nustatė, kad pareiškėja pažeidė loterijų organizavimo tvarką ir įspėjo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą. Nutarime aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis jis priimtas, išaiškintos priežastys (motyvai), nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai bei pateikiamas išsamus teisinis tiek įrodymų, tiek ir LĮ normų vertinimas loterijos taisyklių kontekste. Komisija neturi naujų motyvų dėl bendrovės skunde nurodytų kaltinimų ir prašymų ir mano, kad ji teisingai aiškino LĮ nuostatas, o Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Be kita ko, nurodė, kad nuo 2011-11-10, kada Komisija Nutarimu konstatavo, jog pareiškėja pašalino Nutarime nustatytą pažeidimą ir panaikino įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tarp Komisijos ir pareiškėjos ginčo dalyko (administracinio) neliko, nes pareiškėja sutiko su Nutarimo 1 p. nustatytais pažeidimais ir juos pašalino. Komisijai panaikinus pritaikytas poveikio priemones ,bendrovė neteko suinteresuotumo ginti materialiosios teisės normų saugomą teisę, t. y. teisę organizuoti didžiąsias loterijas. Todėl laiko, kad Nutarimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai kreipimosi į teismą metu jau nekėlė, todėl toks teisės aktas negali būti šios administracinės bylos ginčo dalyku ir negali būti laikomas pažeidžiančiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

8Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

9Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Žalgirio loto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 194-197) nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo dalyvavo loterijoje, kurioje laimėjo 10 000 litų piniginį prizą, todėl 2010-12-29 kreipėsi į pareiškėją, pateikdamas nustatytos formos prašymą išmokėti jam loterijos „TAIP arba NE“ 190 tiraže laimėtą 10 000 Lt sumą. Mano, kadangi jis, priešingai nei teigia pareiškėja, laimėjo teisėtai, todėl ji turėjo man išmokėti jo loterijoje laimėtą sumą. Pažymėjo, kad 2010-11-28 į žaidimo loteriją „TAIP arba NE“ tel. Nr. 1606 išsiuntė žinutę ir įsigijo Nr. 190 tiražo loterijos bilietą Nr. ( - ). Tokiu būdu, 2010-12-12 vykusioje loterijoje laimėjo 10 000 Lt. Tačiau iš pradžių buvo atsisakyta jam išmokėti laimėjimo sumą, nes telefono numeris, kuriuo naudojosi priklauso VĮ „Alytaus miškų urėdija“, t. y. juridiniam asmeniui. Tačiau toks sprendimas atsisakyti išmokėti laimėjimo sumą buvo visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. LĮ 2 str. 9 d. apibrėžta, kad žaidėju gali būti tik fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą. Loterijos vykdomos pagal patvirtintas taisykles (LĮ 19 str.). Pareiškėja loterijos taisykles, pagal kurias vyko loterija, patvirtino 2010-03-29. Šių taisyklių 9.2. p. įtvirtinta, kad žaidėjas, įsigijęs laimintį bilietą, kad atsiimtų laimėjimą, turi pateikti savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, kurioje nurodytas telefono numeris, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę ar skambino (jei tokia sutartis yra) ar kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį, (tačiau ne telefono aparatą). Atkreipė dėmesį, kad dokumentas, suteikiantis teisę naudoti telefono numerį, yra VĮ „Alytaus miškų urėdija“ 2011-03-09 raštas. Pažymėjo, kad visur pati pareiškėja tvirtina, kad VĮ „Alytaus miškų urėdija“ neturėjo teisės jam leisti naudoti telefoną asmeniniais tiksliais, tačiau jis iš esmės naudojosi asmeniniais tikslais ne telefonu, o konkrečiai SIM kortelei priskirtu numeriu, iš kurio ir buvo išsiųsta trumpoji žinutė. Be to, kaip nurodė pati pareiškėja, jei ir tretysis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės naudotis telefonu, ar net numeriu, tai už tai atsako ne jis, o VĮ „Alytaus miškų urėdija“, ir tai visiškai nesusiję su R. A. teisėmis ir pareigomis jo ir pareiškėjos tarpusavio atžvilgiu, nes VĮ „Alytaus miškų urėdija“ yra nustačiusi aiškią ne telefonų, o konkrečių kiekvienam asmeniui priskirtų telefono numerių – abonentų naudojimo tvarką, pagal kurią tarnybiniams reikalams yra skirtas 32 Lt limitas, viršijus šį limitą, viskas laikoma asmeninio naudojimo kaštais ir juos apmoka pats darbuotojas, šiuo atveju tretysis suinteresuotas asmuo. Jeigu jam priskirtas telefono aparatas ir buvo užpajamuotas ir apskaitytas kaip VĮ „Alytaus miškų urėdija“ turtas, nors faktiškai to nebuvo (nes sudarant sutartis dėl abonementų, telefonus mobilaus ryšio bendrovė „Omnitel“ davė už simbolinę 1 lito kainą), tačiau abonento pokalbiai jų ir jų trukmė nėra VĮ „Alytaus miškų urėdija“ turtas, o įmonės sąnaudos, kurių limitas yra griežtai nustatytas, o sąnaudas viršijančias šį limitą susimoka pats iš savo asmeninių lėšų. Akcentavo, kad telefono abonento numeris (( - )) visą laiką buvo jo asmeninis, tik atėjus dirbti į Alytaus RAAD, o vėliau į VĮ „Alytaus miškų urėdija“, jis buvo perkeltas šių įstaigų vardu. VĮ „Alytaus miškų urėdija“ galiojanti tvarka leidžia skambinti iš jam priskirto telefono numerio ir asmeniniais tikslais. Už tokią VĮ „Alytaus miškų urėdija“ galiojančią tvarką tretysis suinteresuotas asmuo nėra atsakingas ir jos įtakoti niekaip negali. Todėl net ir pareiškėjai teigiant, kad telefonas buvo naudojamas neteisėtai, tai nereiškia, kad dėl to atsakomybė ir pasekmės turi kilti jam. Tvirtino, kad loterijos taisyklėse nėra draudžiama tokiu būdu įsigyti loterijos bilietą. Loterija vyksta ir laimėjimai išmokami išskirtinai pagal LĮ ir loterijų taisyklių nuostatas. Taigi, trečiajam suinteresuotam asmeniui pagrįstai turėjo būti išmokėta laimėta suma. Be to, nurodė ir tai, kad LĮ 17 str. 2 d. yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems yra draudžiama žaisti loterijoje, t. y. draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje asmenims (patiems arba per kitą asmenį, arba įgaliotiems kito asmens), kurie yra loterijos organizatoriaus dalyviai, stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir administracijos vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai, bilietų platintojai, juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys. Į šį sąrašą R. A. nepatenka. Kadangi civilinėje teisėje galioja bendras principas, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama ir atsižvelgiant į tai, kad jokių LĮ ir loterijos taisyklėse apribojimų dėl jo būdu įsigyto bilieto nėra įtvirtinta, todėl mano, kad jam turėjo būti ir buvo išmokėtas laimėjimas.

11Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

12Skundas netenkintinas.

13Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Nutarimo „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. A. 2011 m. sausio 12 d. skundą“ teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 54-56).

14Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo R. A. 2011-01-12 kreipėsi į atsakovę Valstybinę lošimų ir priežiūros komisiją su prašymu išnagrinėti UAB „Žalgirio loto“ priimtą sprendimą nemokėti jam 10 000 Lt laimėjimo, kurį jis laimėjo 2010-12-12 įvykusioje „Taip arba ne“ loterijoje, išsiųsdamas telefonu Nr. 1606 žinutę iš abonentinio Nr. ( - ), priklausančio Alytaus Miškų urėdijai, kuris yra priskirtas jam naudotis tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, t. y. už netarnybinius pokalbius bei žinutes moka pats asmeniškai (b. l. 59). R. A. prie prašymo pridėjo dokumentus, kuriuos buvo pateikęs UAB „Žalgirio loto“, t. y. tiesioginio ryšio loterijai 2010-12-29 Prašymą (b. l. 93), 2010-12-20 pažymą Nr. ( - ) (1.21) dėl abonentinio numerio naudojimo (b. l. 94), UAB „Omnitel“ PVM sąskaitą faktūrą Serija JUP Nr. ( - ) (b. l. 96-99), UAB „Omnitel sąskaitos išklotinę Serija JUP Nr. ( - ) (b. l. 100-102), apmokėjimą patvirtinantį dokumentą AB bankas SNORAS Alytaus fl. Mokėjimo nurodymą Nr. ( - ) (b. l. 103), UAB „Žalgirio loto“ 2010-12-29 atsakymą Nr. 07-4284 (b. l. 104).

15Atsakovė Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011-01-19 pavedimu Nr. PT-2 nutarė atlikti UAB „Žalgirio loto“ veiksmų patikrinimą organizuojant didžiąją klasikinę tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją „TAIP arba NE“ pagal R. A. 2011-01-18 skundą (b. l. 105) ir apie tai 2011-01-19 raštu Nr. 2-K-58 informavo UAB „Žalgirio loto“ (b. l. 106). UAB „Žalgirio loto“ 2011-01-25 raštu Nr. 02-4-310 atsakė Valstybinei lošimų priežiūros komisijai „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos inicijuoto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo“ ir jame nurodė, kad R. A. savo prašyme išmokėti laimėjimą pateikė klaidinančią informaciją, nurodydamas, kad telefono numeris ( - ) priklauso jam, o pridėjo 2010-12-20 VĮ Alytaus miškų urėdijos pažymą apie telefono Nr. ( - ) priskiriamą naudojimui R. A.. Pažymėjo, kad kitų dokumentų, patvirtinančių, jog VĮ Alytaus miškų urėdija perdavė telefono numerį ( - ) R. A. jo asmeniniams tikslams naudoti iš pareiškėjo negavo. Teigė, jeigu Valstybinė lošimų priežiūros komisija mano, kad UAB „Žalgirio loto“ pažeidė Loterijų įstatymą, prašė nurodyti, kad turi išmokėti laimėjimą (b. l. 107-108).

16Iš VĮ Alytaus miškų urėdijos 2011-02-03 rašto Valstybinei lošimų priežiūros komisijai „Dėl R. A. priskirto mobiliojo ryšio telefono numerio“ Nr. VI-100(1.21) ir prie rašto pridėtų dokumentų matyti, kad VĮ Alytaus miškų urėdijos miškų urėdo 2007-11-21 įsakymu Nr. V-127(1.5) „Dėl telefonų priskyrimo urėdijos darbuotojams“ buvo patvirtinti asmenys, kuriems priskirti mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai ir patvirtintas pokalbių limitas (b. l. 120, 123-124). Šis įsakymas 2010-02-18 įsakymu Nr. V-17(1.5) iš dalies pripažintas netekusiu galios ir Priedu Nr. 1 naujai patvirtinti asmenys, kuriems priskirti mobiliojo ryšio abonentiniai numeriai, kurio eilės Nr. 5 įrašytas ir tretysis suinteresuotas asmuo R. A. telefono Nr. ( - ) (b. l. 121-122). Iš pateikto R. A. atsiskaitymo lapelio matyti, kad už 2010 m. lapkričio mėn. jam priskaičiuota 23, 43 Lt už mobiliojo ryšio paskluagas ir ši suma išskaičiuota iš atlyginimo (b. l. 125).

17Valstybinė lošimų priežiūros komisija, atlikusi specialų patikrinimą, 2011-02-19 surašė Tikrinimo aktą Nr. PTI-3 ir išsiuntė jį susipažinti „Žalgirio loto“ bei paprašė iki 2011-03-04 pateikti atsiliepimus ir grąžinti vieną bendrovės direktoriaus arba įgalioto asmens pasirašytą tikrinimo akto egzempliorių (b. l. 128-133). Tikrinimo akto išvadoje nustatyta, kad UAB „Žalgirio loto“ pažeidė loterijų organizavimo tvarką: LĮ 17 str. 1 d., nustatančią, kad „organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama“; LĮ 16 str. 1 d. 2 p. nustatantį, kad žaidėjas turi teisę „pateikęs loterijos bilietą, atsiimti laimėjimą loterijos taisyklėse nustatyta tvarka“ bei loterijos „TAIP arba NE“ taisyklių 9.8 p., nustatantį, kad „bendrovės sprendimas dėl to, ar asmuo turi teisę į laimėjimą, turi būti priimtas atsižvelgiant į taisyklėse nustatytus reikalavimus bilieto galiojimui“. Tikrinimo akto išvadoje konstatuota, kad R. A. pateikė bendrovei įrodymus, jog minėtas telefono numeris yra teisėtai priskirtas jo kaip fizinio asmens naudojimui ir pareiškėjas nepatenka į LĮ 17 str. 2 d. įtvirtintą baigtinį sąrašą asmenų, kuriems yra draudžiama žaisti loterijoje, tačiau bendrovė atsisakė išmokėti laimėjimą.

18UAB „Žalgirio loto“ 2011-03-04 pateikė atsiliepimus Nr. 02-4352 į 2011-02-19 Tikrinimo aktą Nr. PTI-3 ir nurodė, kad R. A. įsigydamas loterijos bilietą iš valstybės nuosavybės teise priklausančio telefono, pažeidė loterijos taisyklėse nustatytus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus (b. l. 134-135).

19Po atsiliepimų pateikimo UAB „Žalgirio loto“atstovai kreipėsi į įvairias institucijas siekdami išsiaiškinti, ar R. A. teisėtai buvo leista naudotis valstybei priklausančiu turtu ir pateikė komisijai prašymą atidėti R. A. skundo nagrinėjimą.

20Valstybinė lošimų ir priežiūros komisija taip pat kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją „Dėl konsultacijos apie tarnybinių mobiliųjų telefonų naudojimą, suteikimo“ ir gavo atsakymus (b. l. 164-165, 166, 174-175, 176-177, 178-179).

21Išnagrinėjusi visą papildomai gautą medžiagą, Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011-11-03 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 411 (b. l. 54-56).

22Skundžiamame sprendime atsakovė konstatavo, kad pareiškėja UAB „Žalgirio loto“ pažeidė loterijų organizavimo tvarką: LĮ 17 str. 1 d., nustatančią, kad „organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama“; LĮ 16 str. 1 d. 2 p., nustatantį, kad žaidėjas turi teisę „pateikęs loterijos bilietą, atsiimti laimėjimą loterijos taisyklėse nustatyta tvarka“ bei didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ taisyklių 9.8 p., nustatantį, kad „bendrovės sprendimas dėl to, ar asmuo turi teisę į laimėjimą, turi būti priimtas atsižvelgiant į taisyklėse nustatytus reikalavimus bilieto galiojimui. Sprendime, be kita ko, nurodė, kad R. A. įsigydamas loterijos bilietą, veikė ne juridinio asmens vardu ir ne juridinio asmens naudai, o savo naudai bei padengė loterijos bilieto įsigijimo išlaidas, ir priėjo prie išvados, kad R. A. pateikė bendrovei įrodymus, jog minėtas telefono numeris yra teisėtai priskirtas jo kaip fizinio asmens naudojimui, o UAB „Žalgirio loto“ nepagrįstai atsisakė išmokėti laimėjimą. Atmetė bendrovės motyvus dėl taisyklių 9.5.2 p. ir tvirtino, kad bilieto įgijėjas turi teisę dalyvauti loterijoje. .Skundžiamu sprendimu atsakovė įspėjo bendrovę apie galimą licenzijos Nr. ( - ) išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005-04-15 nutarimu N-61, galiojimo sustabdymą už šio nutarimo 1 p. nurodytą licencijuojamos veiklos pažeidimą. Be to, šiuo nutarimu buvo nustatytas terminas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2011-11-10, per kurį bendrovė privalo pašalinti šio nutarimo 1 p. nurodytą licencijuojamos veiklos pažeidimą.

23ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

24Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3341) (toliau – ir LĮ, Įstatymas), UAB „Žalgirio loto“ generalinio direktoriaus 2010-03-29 patvirtintos Didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (b. l. 22-40), kiti su tuo susiję teisės aktai.

25Įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta LĮ paskirtis, o būtent: 1) užtikrinti loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams vykdymą: 2) užtikrinti žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsaugą. Įstatymo 2 str. 9 d. žaidėjas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs bilietą.

26Taisyklių 2 p. įtvirtintas analogiškas apibrėžimas, t. y. žaidėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, kuris šių taisyklių nustatyta tvarka yra įsigijęs Bilietą. Taisyklių 9.5 p. nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti laimintis bilietas, kad pagal jį būtų išmokėtas laimėjimas, t. y.: 1) bilietas turi turėti visus rekvizitus, nurodytus Taisyklių 4.4-4.6 p.; 2) bilietas turi būti įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti Loterijoje; 3) neturi būti jau išmokėtas laimėjimas pagal tą bilietą ar bilietą, turintį tokį pat bilieto numerį, pagal kurį laimėjimas jau buvo išmokėtas; 4) bilietas neturi būti pripažintas netinkamu bilietu; 5) žaidėjas, įsigijęs bilietą internetinėje svetainėje, privalo jį būti atsispausdinęs ir turi pateikti bilietą asmeniui, išmokančiam laimėjimą; 6) žaidėjas, įsigijęs bilietą trumpąja žinute (SMS), privalo būti išsaugojęs jį telefone (SIM kortelėje), iš kurio buvo bilietas įsigytas. Taisyklių 9.2 p. nustatyta, kad laimintys Bilietai, įsigyti siunčiant trumpąja žinute (SMS) ar skambinant telefonu, atsiimant laimėjimą tikrinami lyginant juos su išrašais iš Centrinės kompiuterinės duomenų bazės apie laiminančius bilietus žaidėjui pateikus savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, kurioje nurodytas telefono numeris, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino (jei tokia sutartis yra), ar kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį.

27Taigi, pareiškėja iš esmės ginčija trečiojo asmens teisę naudotis telefono numeriu, iš kurio buvo išsiųsta SMS ir įsigytas laimintis bilietas.

28Teisėjų kolegija, remdamasi Taisyklių 9.2 p. reikalavimus, sutinka su atsakovės skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybe, kad R. A. nustatyta tvarka ir terminais pateikė bendrovei įrodymus, jog minėtas telefono numeris yra teisėtai priskirtas jo kaip fizinio asmens naudojimui bei loterijos bilieto apmokėjimą patvirtinančią dokumento kopiją. Nors pareiškėja su pašymais kreipėsi į įvairias institucijas turėdama tikslą nustatyti, kad R. A. teisė naudotis nurodytu telefono numeriu buvo suteikta nepagrįstai, tačiau ankščiau nurodytas VĮ Alytaus miškų urėdo 2010-02-18 įsakymas nepanaikintas ir VĮ Alytaus miškų urėdija kelis kartus raštu pranešė UAB „Žalgirio loto“, kad minėtas telefono numeris paskirtas teisėtam R. A. naudojimui tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, bei nustatyta apmokėjimo tvarka už numerio naudojimąsi asmeniniams reikalams. Nors Aplinkos apsaugos ministerija savo atsakymuose pareiškėjai rašė, kad „VĮ Alytaus miškų urėdija, sudarydama galimybę R. A. naudotis asmeniniais tikslais valstybės turtu – telefonu, pasielgė neteisėtai“ ir remėsi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nevienkartiniuose savo atsakymuose pareiškėjai ir atsakovei dėl konsultacijų nurodė, kad „girininko R. A. veiksmai, naudojimasis tarnybiniu telefonu asmeniniams tikslams apmokant išlaidas iš jo mėnesinio atlyginimo, komisijos nuomone, neprieštarauja Įstatymo 3 str. 6 p. reikalavimams“. Taigi, būtent šiai institucijai suteikta teisė ir pareiga vertinti ir priimti sprendimus, ar valstybės tarnautojai pažeidė/nepažeidė viešuosius ir privačius interesus. Be to, pareiškėja nuolatos visuose užklausimuose įvairioms institucijoms bei atstovė teismo posėdyje akcentavo, kad R. A. naudojo savo asmeniniais reikalais valstybės turtą – telefoną, tačiau Taisyklių 9.2 p. nurodyta tik dėl abonento sutarties ir teisės naudotis telefono numeriu. Taigi, teisė naudotis telefono numeriu negali būti prilyginta naudojimusi telefono aparatu. Aplinkos ministerija savo raštuose kalbėjo apie telefoną, kuris yra užpajamuotas ir apskaitytas kaip valstybės turtas. Gi kokiame telefono aparate buvo įdėta SIM kortelė tuo metu, kai R. A. išsiuntė SMS ir laimėjo loterijoje, niekas nenustatinėjo, nes to ir nereikėjo daryti: nei LĮ, nei Taisyklės tokio reikalavimo nenustato. Iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad UAB „Omnitel“ pateikė sąskaitas Alytaus miškų urėdijai būtent už suteiktas paslaugas (b. l. 96-103), t. y. už naudojimąsi abonentiniais numeriais, kurie tikrai nėra valstybės turtas.

29Taisyklių 14.1 p. reglamentuojama, kad Bendrovė ir žaidėjai įsipareigoja laikytis Loterijos įstatymo ir kitų poįstatyminių aktų nuostatų bei Taisyklių reikalavimų. Vadovaujantis Taisyklių 2 p. nuostatomis, Bilietas laikomas loterijos organizatoriaus ir loterijos žaidėjo sutartimi, kurios sąlygos nurodytos šiose loterijos taisyklėse. Taisyklių 9.8 p. nustatyta, kad bendrovės sprendimas dėl to, ar asmuo turi teisę į laimėjimą, turi būti priimtas atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus reikalavimus Bilieto galiojimui. Taisyklių 11.1.2 p. įtvirtinta žaidėjo teisė atsiimti laimėjimą šių Taisyklių 10 skyriuje nustatyta tvarka. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi LĮ ir nurodytomis Taisyklių normomis bei įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja juridinių faktų visuma – t. y. turintis teisę dalyvauti loterijoje žaidėjas, galiojantis laimintis bilietas ir specialus laimėjimas pagal šį bilietą – kad pareiškėja vykdytų savo įsipareigojimus, t. y. išmokėtų R. A. 10 000 Lt laimėjimą pagal laimintį bilietą. Atsakovė, atlikusi pareiškėjos specialų tikrinimą pagal R. A. skundą ir nustačiusi, kad pareiškėja nepagrįstai atsisakė išmokėti trečiajam suinteresuotam asmeniui laimėjimą, pagrįstai konstatavo, jog bendrovė pažeidė loterijų organizavimo tvarką.

30Teisėjų kolegija, vertindama, ar atsakovė teisingai aiškino LĮ nuostatas, pažymi, kad loterijų organizavimas yra licencijuojama ūkinė komercinė veikla, kuriai teisės aktuose keliami apibrėžti reikalavimai. Ši ūkinė komercinė veikla yra sureglamentuota viešosios teisės normomis, todėl yra iš dalies jau apribota įstatymu, o įstatymo aiškinimui taikytinas teleologinis metodas, t. y. turi būti įvertinami įstatymo leidėjo siekiai, ketinimai įtvirtinant specialų reikalavimą, taikytiną loterijų organizavimui. Taigi, atsakovė, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja visų pirma pažeidė LĮ 17 str. 1 d., nustatančią, kad „organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama“; LĮ 16 str. 1 d. 2 p., nustatantį, kad žaidėjas turi teisę „pateikęs loterijos bilietą, atsiimti laimėjimą loterijos taisyklėse nustatyta tvarka“. Be to, atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepatenka į LĮ 17 str. 2 d. įtvirtintą baigtinį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama žaisti loterijoje.

31Inter alia, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. 1997 m. vasario 13 d. nutarime pažymėjo, kad tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos pusės, neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš būdų derinti interesus yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Apibūdindamas teisėtumo reikalavimą Konstitucinis teismas pabrėžė, kad ribojimai turi būti nustatomi tik viešai paskelbtu įstatymu, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai.

32Teisėjų kolegija, vertindama Taisyklių 9.2 p. formuluotę dalyje „...ar kitą dokumentą, patvirtinantį Žaidėjo teisę naudoti telefono numerį“ ir pareiškėjos veiksmus šią Taisyklių formuluotę interpretuoti vertinant dokumentą, suteikiantį teisę naudotis telefono numeriu ir tą teisę vienasmeniškai paneigti, daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmai neatitinka ankščiau nurodytai Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai.

33Teisėjų kolegija objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bei įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, sprendžia, kad atsakovės priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. UAB „Žalgirio loto“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

34Nurodytais motyvais atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, remiantis ABTĮ 44 str., taip pat netenkintinas.

35Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

36pareiškėjos UAB „Žalgirio loto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37pareiškėjos UAB „Žalgirio loto“ prašymo dėl bylėnėji

38Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja UAB „Žalgirio loto“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė,... 4. Skunde nurodė, kad Komisija netinkamai išaiškino Taisyklių 9.2.p.... 5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus... 6. Atsakovė Valstybinė lošimų priežiūros komisija su pateiktu skundu... 7. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 73-77) nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas... 8. Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. su pateiktu skundu... 10. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 194-197) nurodė, kad tretysis... 11. Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo patvirtino atsiliepime... 12. Skundas netenkintinas.... 13. Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra Valstybinės lošimų priežiūros... 14. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo 15. Atsakovė Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011-01-19 pavedimu Nr.... 16. Iš VĮ Alytaus miškų urėdijos 2011-02-03 rašto Valstybinei lošimų... 17. Valstybinė lošimų priežiūros komisija, atlikusi specialų patikrinimą,... 18. UAB „Žalgirio loto“ 2011-03-04 pateikė atsiliepimus Nr. 02-4352 į... 19. Po atsiliepimų pateikimo UAB „Žalgirio loto“atstovai kreipėsi į... 20. Valstybinė lošimų ir priežiūros komisija taip pat kreipėsi į... 21. Išnagrinėjusi visą papildomai gautą medžiagą, Valstybinė lošimų... 22. Skundžiamame sprendime atsakovė konstatavo, kad pareiškėja UAB „Žalgirio... 23. ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal vidinį... 24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos loterijų... 25. Įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta LĮ paskirtis, o būtent: 1) užtikrinti... 26. Taisyklių 2 p. įtvirtintas analogiškas apibrėžimas, t. y. žaidėjas –... 27. Taigi, pareiškėja iš esmės ginčija trečiojo asmens teisę naudotis... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi Taisyklių 9.2 p. reikalavimus, sutinka su... 29. Taisyklių 14.1 p. reglamentuojama, kad Bendrovė ir žaidėjai įsipareigoja... 30. Teisėjų kolegija, vertindama, ar atsakovė teisingai aiškino LĮ nuostatas,... 31. Inter alia, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra... 32. Teisėjų kolegija, vertindama Taisyklių 9.2 p. formuluotę dalyje „...ar... 33. Teisėjų kolegija objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bei įvertinusi... 34. Nurodytais motyvais atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, jos... 35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 44 str., 85-87 str.,... 36. pareiškėjos UAB „Žalgirio loto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 37. pareiškėjos UAB „Žalgirio loto“ prašymo dėl bylėnėji... 38. Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...