Byla e2A-1902-601/2017
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ir atsakovo E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-09-15 sprendimu patvirtintos sutarties, sudarytos tarp jos ir E. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, jį išdėstant sekančiai: „E. B., a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams: sūnui K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) teiks 235 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis; dukrai K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) teiks 236 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-11-01 iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 15 dienos į R. K. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų motina R. K., a. k. ( - )
    1. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį patenkinti dalinai, t. y. iš jo vaikų išlaikymui priteisti po 110 Eur mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išmokas pervedant į ieškovės sąskaitą ne mėnesio 15 dieną, o 25 dieną, nes jam toks atsiskaitymas būtų patogesnis.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu:
  • Ieškinį patenkino visiškai.
  • Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-09-15 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp R. K. (buv. B.) ir E. B. 4 punktą ir jį išdėstė sekančiai: „E. B., a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams: sūnui K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir dukrai K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) teiks kas mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt) iki jų pilnametystės, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaikų išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į R. K. einamąją sąskaitą Nr. ( - ), banko kodas ( - ). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų motina R. K., a. k. ( - )
  • Priteisė iš atsakovo E. B. valstybei 153 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
  • Priteisė iš atsakovo E. B. 191,07 Eur advokatės atstovavimo išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui.
    1. Teismas nustatė, kad prie vaikų išlaikymo prisideda abu tėvai, tačiau tėvas prie abiejų vaikų išlaikymo kiekvieną mėnesį teprisideda 76 Eur. Vaikai yra 16 ir 14 metų amžiaus, mokosi vidurinėje mokykloje, jų poreikiai ženkliai išaugo nuo to momento, kai 2004 metais teismo sprendimu jų išlaikymui buvo priteista po 100 Lt kiekvienam. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos būtinosios vaikų išlaikymo išvados yra realios, objektyvios ir minimalios. Jos kiekvienam vaikui sudaro po 235 Eur ir 236 Eur mėnesiui. Vaikai turi ir specialiųjų poreikių, t. y. dėl trumparegystės privalo periodiškai tikrintis regą, nešioti ir kas metai keisti akinius, K. B. turi nešioti dantų briketus. Vaikai yra bebaigiantys vidurinę mokyklą. Jie turi vystyti tiek bendruosius dalykinius, tiek kitus įvairiapusius gebėjimus, todėl turėtų lankyti bent po vieną būrelį mokykloje, užsiimti sportu, bendrauti su klasės draugais bendruose renginiuose. Visapusiškam vaikų vystymuisi, turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai, bet taip pat skiriamas dėmesys jų laisvalaikiui, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jų gabumai. Teismas, vertino šalių turtinę padėtį. Dėl atsakovo turtinės padėties pažymėjo, kad jis turi brangaus nekilnojamojo turto, nesiima pakankamai iniciatyvos susirasti gerai apmokamą darbą (kad ir mažiau kvalifikuotą), yra sveikas, darbingas, gali leisti sau pramogas sportuodamas, vykdamas į ekskursijas. Teismas pažymėjo, kad tėvai maksimaliai privalo išnaudoti visus savo gebėjimus ir pastangas, kad užtikrintų normalias vaikų gyvenimo sąlygas, o atsakovas tokių pastangų nesiėmė. Laikė, kad atsakovo 45 Eur/mėn pajamos yra nerealios, nes jis kažkokiu būdu sugeba mokėti bankui skolą, išlaikyti gyvenamąjį namą, pragyventi pats ir skirti lėšų laisvalaikio leidimui. Teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų išlaikymui turėtų būti priteista daugiau, negu prašo ieškovė, t. y. kas mėnesį po 250 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tik viena ieškovė vaikais rūpinasi kiekvieną dieną, pagal galimybes stengiasi juos ugdyti ir suteikti kiek įmanoma palankesnes gyvenimo sąlygas, laikė, kad ji dėl to prie vaikų išlaikymo materialiai turėtų prisidėti mažesne dalimi, t. y. 40 procentų, o atsakovas - 60 procentų.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017-04-21 sprendimą dalyje dėl priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, nustatant, kad padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo kreipimosi į teismą momento, t. y. nuo 2016-11-01, ir šioje dalyje teismo sprendimą išdėstyti sekančiai:
  • pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-09-15 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp R. K. (buv. B.) ir E. B. 4 punktą ir jį išdėstyti sekančiai: „E. B., a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams: sūnui K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir dukrai K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) teiks kas mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt) nuo 2016-11-01 iki jų pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į R. K. einamąją sąskaitą Nr. ( - ), banko kodas ( - ). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų motina R. K., a. k. ( - ).
  • Panaikinti 2017-05-18 teismo rezoliuciją, kuria atsakovui buvo pratęstas terminas iki 2017-05-30 d. apeliaciniam skundui paduoti.

6Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

      1. teismas neteisingai nustatė priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentą. Teisės norma nereglamentuoja išlaikymo prievolės padidinimo momento, todėl teismas turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, kurioje buvo nagrinėtas analogiškas klausimas, t. y. skundžiamas priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas. Didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos;
      2. nors teismui priėmus rezoliuciją nėra užkertamas kelias tolimesniam bylos nagrinėjimui, tačiau prašymo dėl termino pratęsimo patenkinimas pažeidžia ieškovės teises, kadangi yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, o atsakovui nepagrįstai suteikiama privilegijuota padėtis paduodant apeliacinį skundą. Pratęsdamas terminą apeliaciniam skundui paduoti, teismas jį pratęsė nesant teisėto ir pagrįsto prašymo bei tai patvirtinančių įrodymų. Su advokate atstovavimo (pavedimo) sutartį atsakovas sudarė 2017 m. gegužės 9 d., ginčas nesudėtingas, todėl advokatas, likus 13 dienų iki apeliacinio skundo pateikto termino pabaigos, turėjo galimybę visapusiškai susipažinti su byla.
    1. Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo:
  • Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
  • Ieškinį tenkinti dalinai – pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-09-15 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp R. K. (buv. B.) ir E. B. 4 punktą ir jį išdėstyti sekančiai: “E. B. a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams: sūnui K. B. gim. ( - ), a. k. ( - ) ir dukrai K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) teiks kas mėnesį išlaikymą periodinėmis ieškomomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt) iki jų pilnametystės, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaiką išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į R. K. einamąją sąskaitą Nr. ( - ), banko kodas ( - ). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų motina R. K., a. k. ( - ).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. sprendime atsispindi tik ieškovės interesų gynimas. Teismas padarė klaidingą išvadą ir sprendimu, išeidamas už ieškinio ribų, padidino ieškinio reikalavimus taip, jog visa nepilnamečių vaikų išlaikymo našta atitenka vienam atsakovui, nuo vaikų išlaikymo pareigos atleidžiant ieškovę. Įvertinus tik vienos šalies, tik dalį pateiktų įrodymų, arba atsisakius įrodymus išreikalauti šalies prašymu, buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės. Sprendime nurodoma daugelis motyvų, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus tik ieškovės paaiškinimais. Teismas daugelio duomenų iš viso netikrino ir todėl sudarė sąlygas ieškovei piktnaudžiauti. Teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo padidinimo klausimą, turėjo atitinkamai įvertinti ne tik pasikeitusius poreikius, kurių ieškovė nepagrindė, bet ir turėjo būti neatsiejamai išsamiai išnagrinėtas abiejų tėvų turtinės padėties klausimas bei atliktas teisingas įvertinimas;
      2. ieškinio reikalavimai posėdžio metu padidėjo nuo 215 Eur iki 235 Eur ir nuo 216 Eur iki 236 Eur, tačiau jų net neįrodinėjo. Teismas laikė pakankamai įrodytas aplinkybes dėl padidėjusių vaikų poreikių apsiribojant ieškovės ieškinyje pateiktu paskaičiavimu. Detaliau suskaičiavus teismo sprendime nurodytus vaikų poreikius, gaunasi, kad vienam vaikui per mėnesį pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus yra reikalinga - 358 Eur suma, o dviejų vaikų išlaikymas mėnesiui atitinkamai sudaro 716 Eur. Šią sumą proporcingai savo turtinei padėčiai turi padengti abu tėvai. Teismas priteisė kiekvienam tenkančią po 83 Eur buto nuomos mokesčio dalį, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teismas be pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo, nevertino atsakovo prisidėjimo prie vaikų poreikių tenkinimo. Atsakovas vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėjo po 76 Eur, t. y. 152 Eur sumą. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas geranoriškai mokėjo po 100 Eur. Jei vienam vaikui teiktina išlaikymo suma sudaro 380 Eur, tai kiekvienas iš tėvų turi prisidėti po 190 Eur. Teismas nevertino, kad, kai atsakovo turtinė padėtis buvo gera, jis vaikams teikė ir didesnį išlaikymą. Teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus ir įrodymus dėl turtinės padėties;
      3. teismas didelę reikšmę teikė aplinkybei dėl ieškovės sudegusio namo, jos dengiamos skolos ir sunkios finansinės padėties. Teismui nebuvo pateikta informacija, kokio dydžio skola buvo dengta tuomet, kai įkeistas turtas buvo perduotas už skolą kreditoriui bankui Swedbank, AB 2016-09-01 aktu. Nebuvo pateikta įrodymų, kokio dydžio buvo paimta paskola, kokio dydžio skolos suma bankui sumažėjo po nurodyto namo gaisro, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką, nes namas buvo įkeistas banko naudai, todėl pastarasis gavo draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. Per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2009 m. ieškovė, įkeisdama turimą turtą, pasididino savo skolinius įsipareigojimus iki 131 734, 06 Eur sumos, kurią įsipareigojo grąžinti ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi piniginėmis lėšomis. Šių aplinkybių teismas netyrė, nes tokių duomenų ieškovė nepateikė;
      4. ieškovė proceso metu elgėsi nesąžiningai. Teismui buvo pateikta gyvenamosios nuomos sutartis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė įvykdė Nuomos sutarties 4 p. reikalavimus, kad mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius, kaip šias prievoles vykdė, kam ir kokiu būdu. Nebuvo byloje įrodymų apie ieškovės mokamą 250 Eur nuomą. Nuomos santykių fakto nepatvirtino NT registro duomenys, kadangi nuomos teisiniai santykiai neišviešinti. Ieškovė nurodė, kad vaikams užsakyta televizijos paslauga 9 Eur/mėn, tačiau teismas sutarties dėl šios paslaugos nereikalavo. Ieškovė nuslėpė faktą, kad 2017 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius adresu: ( - ), Kaune. Šį turtą ji įsigijo asmeninėmis lėšomis. Nors ieškovė nurodė, kad jai pragyventi padeda jos motina, tačiau nepateikė teismui tėvų gaunamų pensijų dydžio įrodymų, neprašė jų apklausti teismo posėdyje, nepateikė jų turtinės padėties ir t. t. Ieškovė nėra samdomas asmuo, kuri tegauna 400 Eur. Ji teismui nutylėjo aplinkybę, jog ji yra faktinė UAB „( - )“ savininkė, nes formaliai bylos metu vieninteliu UAB „( - )“ akcininku buvo jo tėvas H. L.. Ieškovė valdė įmonę pagal tėvo, kaip bendrovės vadovo išduotą generalinį įgaliojimą. Šiuo metu JAR išrašas rodo, kad ieškovė yra šios bendrovės ne tik direktorė, bet ir vienintelė akcininkė, įmonė pakeitė ir savo buveinės registracijos adresą, kuris šiuo metu sutampa su ieškovės naujai įsigytu gyvenamojo namo adresu. Ieškovė nuo 2016-05-30 pradėjo vykdyti individualią veiklą ir įsiregistravo PVM mokėtoju. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės pateiktos PVM deklaracijos įrodo ne ieškovės papildomas mėnesines pajamas, o tai, kiek PVM ieškovė per mėnesį sumokėjo mokesčių administratoriui.
      5. klaidinga teismo išvada, kad atsakovas slepia pajamas. Teismui neįvertinus atsakovo papildomai gautų pajamų – dividendų, sprendime klaidingai nurodyta, jog atsakovo mėnesio pajamos tėra 45 Eur/mėn., ko pasėkoje teismas padarė išvadą, jog atsakovas galimai slepia savo pajamas. Padidėjus statybų versle konkurencijai ir ženkliai kritus bendrovės „( - )“ pajamoms, atsakovas, kaip vienintelis akcininkas, susimažino savo darbo laiką ir atitinkamai privalomas pajamas iki minimumo, pradėjo mokytis, kad galėtų įgyti kitą specialybę, intensyviai ieškojo darbo, kad galėtų derinti su mokslu. Atsakovas 2017 m. gegužės 15 d. sudarė darbo sutartį su UAB „( - )“, kur šiuo metu dirba pardavimų vadybininku 0,85 etato, nes 0,15 etatu tebedirba savo bendrovėje „( - )“. Nežiūrint į visas atsakovo pastangas, turtinė ir finansinė padėtis šiuo metu nėra tokia gera kaip ieškovės. Atsakovas grąžinamos paskolos įmokas yra susimažinęs ir jos sudaro ne daugiau kaip 30 Eur/mėn. sumą. Atsakovo siekis laiku sumokėti įmokas bankui yra susijęs su atsakovo noru įsigytą nekilnojamąjį turtą išsaugoti vaikams. Teismas nepagrįstai akcentuoja tik tai, kad atsakovas turi gražų gyvenamąjį namą, o ieškovė, po gaisro priversta nuomotis butą.
    1. Atsakovas atsiliepimu prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje dėl priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:
      1. ieškovės nurodytose bylose buvo sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas, tačiau nurodytos bylos savo aplinkybėmis nėra tapačios ir/ar analogiškos. Teismas turi diskrecijos teisę nustatyti išlaikymo padidinimo momentą, vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu. Teismas, net ir netinkamai įvertinęs (tiksliau neišsamiai įvertinęs) pateiktus į bylą šalių įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad mokėti padidintą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo momento nėra pagrindo. Teismas nenukrypo nuo ieškovės nurodomos teismų praktikos. Teismas pagrįstai nelaikė ieškovės nurodomos aplinkybės, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, nes pagal atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir pateiktus įrodymus akivaizdu, kad ieškovės nurodoma prielaida, ieškinio pateikimo momentu, neegzistavo;
      2. teismas, įvertinęs prašymo motyvus, 2017-05-18 rezoliucija tenkino atsakovo prašymą pratęsdamas apeliacinio skundo pateikimo terminą iki 2017-05-30. Teisėjo rezoliucija, neužkertanti kelio teikti apeliacinį skundą, nėra skundžiama.
    1. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmeti kaip nepagrįstą. Ieškovė teikė VĮ Registrų centro išrašus, kaip oficialius rašytinius duomenis, paneigiančius atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepime nurodė šiuo argumentus:
      1. teismas gynė vaikų teises ir teisėtus interesus. Po išlaikymo priteisimo 2004 metais, ieškovė buvo prisiėmusi ženkliai didesnę atsakomybės naštą vaikų išlaikyme nei atsakovas. Teismas turėtų vertinti kritiškai atsakovo teiginius, kad neva tai 2006 metais, kai jo turtinė padėtis buvo geresnė, jis teikė didesnį išlaikymą vaikams. Jis tai darė dengdamas susidariusį įsiskolinimą, nes net ir esant nedidelei išlaikymo sumai, atsakovas nesugebėjo jos savalaikiai mokėti. Šiek tiek didesnį išlaikymą vaikams atsakovas skyrė tik 2007 metais ir 2008 metais, tačiau ši suma nebuvo ženkli: per visus 2007 metus, atsakovas sumokėjo 86,88 Eur daugiau (kas per mėnesį kiekvienam vaikui sudarė 3,62 Eur), o 2008 metais ši suma per mėnesį abiem vaikams sudarė 57,92 Eur. Vėliau atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai, dėl ko buvo susidaręs įsiskolinimas, kuris buvo išieškotas priverstine tvarka ir visiškai buvo padengtas tik šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė jam trukdo matytis su vaikais, tačiau po 2017-02-17 jis nebuvo su vaikais susitikęs ir apsiriboja tik bendravimu telefonu. Teismas vertino bylos įrodymus, šalių parodymus, šalių turtinę padėtį, vaikų poreikių pagrįstumą, išklausė vaikų nuomonę, kuri ir sąlygojo didesnio nei ieškovės reikalavimas, išlaikymo dydžio priteisimą. Vaikai teisme paaiškino, kad jie norėtų lankyti papildomo lavinimo užsiėmimus, tačiau to padaryti negali dėl lėšų trūkumo. Į bylą yra pateikta nuomos sutartis, kurioje aiškiai nurodyta mėnesio nuomos kaina. Teiginiai, kad ši sutartis neregistruota viešame registre, negali būti pagrindu teigti, kad ši sutartis yra neteisėta. Atsakovas nepagrįstai ginčijo pateiktą vaikų poreikių paskaičiavimą. Jo pateiktos išlaidos per mėnesį mažiausiai 10-15 kartų viršija jo pajamas, todėl atsakovui nepaaiškinus ir neįrodžius savo pajamų ir išlaidų santykio, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas yra nesąžiningas ir slepia pajamas. Tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei jis bandė ir dabar bando įtikinti teismą, rodo ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo 2015 metais deklaruotas pajamas ir turtą;
      2. atsakovas turėjo galimybę įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl jam to nepadarius, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti juos priimti. Pateikdamas naujus įrodymus atsakovas sąmoningai klaidina teismą, siekia sumenkinti ieškovės argumentus dėl jos turtinės padėtis, nepagrįstai teigdamas, kad ji neva tai pati kalta, kad prisiėmė paskolų, dėl ko sąmoningai pasiblogino savo padėtį, visiškai ignoruodamas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad visos ieškovės problemos prasidėjo įvykus gaisrui. Atsakovas pateikia sutartinės hipotekos pakeitimą, teigdamas, kad atsakovė 2009-02-02 susitarimo pakeitimu padidino prievolę iki 131 734 Eur, įkeisdama papildomą turtą ir taip pablogindama savo padėtį, tačiau šį įrodymą atsakovas gavo dar 2010-02-25, kas reiškia, kad jį galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovo pateikto dokumento turinys kelia pagrįstų abejonių, nes jame nurodyta informacija neatitinka viešo registro duomenų, o pačiame dokumente pateiktas tekstas prieštaringas. Atsakovas skunde minėdamas, kad buvo papildomai įkeistas ieškovei priklausęs turtas, buvęs adresu: ( - ), Kaunas, nepateikia šio turto išrašo. Tai padarė sąmoningai, nes iš ieškovei priklausiusio turto išrašų aiškiai matyti, kad tokia hipotekos sutartyje nurodytos hipotekos pakeitimo įregistravimo datos 2008-08-19, 2009-02-05 viešuose registruose neįregistruotos. Atsakovo atstovės teiginiai apie 2009-02-05 įvykusį paskolos padidinimą ir įrodymai yra neteisingi;
      3. ieškovė prašė panaikinti teismo atsakovui pratęstą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi teismas šį terminą pratęsė nesant objektyvių priežasčių. Teismas taip pat pažeidė CPK reikalavimus priimdamas atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidęs CPK 318 str. 1 d. nustatytą terminą, neprašė jo atnaujinti, ir nepateikė jokių įrodymų termino praleidimo priežastims pagrįsti.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
    1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

8Dėl naujų įrodymų priėmimo

9

    1. Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė naujus dokumentus (1-13 priedai). Ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo nepriimti pateiktų dokumentų, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, šių dokumentų kopijos nėra patvirtintos nei atsakovo, nei jo atstovės.
    1. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
    1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepriimtini (jį juos teismas neatsižvelgs, spręsdamas ginčą) dokumentai: „Sutartinės hipotekos pakeitimas“ (priedas Nr. 3) ir 2017 m. sausio 31 d. prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (priedas Nr. 1), - nes šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kiti prie atsakovo apeliacinio skundo pridėti dokumentai priimtini, nes tai dokumentai, kurie gauti po teismo sprendimo priėmimo, dauguma gauti iš valstybinių įstaigų, dėl jų patikimumo teisėjų kolegijai nekyla abejonių.

10Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo

    1. Atsakovo apeliacinio skundo esmė, - pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi niekuo nepagrįstais ieškovės paaiškinimais, išėjo už ieškinio ribų, dėl ko nepagrįstai padidino iš apelianto priteistą išlaikymą iki 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.
    1. Pirmosios instancijos teismas išlaikymą padidino iki 250 Eur, t. y. priteisė didesnį išlaikymą, negu prašė ieškovė (236 Eur) bei nustatė, jog atsakovas turi didesne dalimi (60 proc.) prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes ieškovei tenka kasdienė pareiga rūpintis vaikais.
    1. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis.
    1. Nustatyta, kad šalys turi du vaikus: K., gim. ( - ) ir K., gim. ( - ) 2004 m. rugsėjo 15 d., nutraukiant šalių santuoką, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią buvo susitarta, kad atsakovas vaikų išlaikymui kas mėnesį skirs po 100 Lt iki jų pilnametystės (sutarties 4 p.). 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovė pateikė teismų ieškinį dėl nustatyto išlaikymo padidinimo. Ieškovė prašo (žodžiu patikslinusi ieškinį) pakeisti 2004-09-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties, sudarytos tarp jos ir E. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, jį išdėstant sekančiai: „E. B., a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams: sūnui K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) teiks 235,00 EUR išlaikymą periodinėmis išmokomis; dukrai K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) teiks 236,00 EUR išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-11-01 iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 15 dienos į R. K. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų motina R. K., a. k. ( - ) Ieškinys grindžiamas padidėjusiais vaikų poreikiais.
    1. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
    1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
    1. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
    1. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes (byloje esančius įrodymus), neatsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą (CPK 185 str.).
    1. Kaip jau minėta, tam, kad įvertinti, koks išlaikymas (jo dydis) reikalingas vaikui būtina nustatyti vaiko poreikius bei tėvų turtines padėtis. Byloje nustatyta, kad vaikų poreikiams reikalinga suma yra apie 360 Eur (ieškovės pateikta skaičiuotė) kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į vaiko poreikiams reikalingą sumą (360 Eur) ir pats nenustatęs (nenurodęs) vaiko poreikiams reikalingos sumos, iš atsakovo priteisė 250 Eur išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti nustatytas toks, kuris yra reikalingas tenkinti vaiko poreikius. Nustačius išlaikymo dydį didesnį, negu yra vaiko poreikiai, skirta suma, viršijanti vaiko poreikius, neatitiks išlaikymo paskirties – tenkinti kasdienius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovės nurodoma suma (360 Eur), reikalinga tenkinti vaikų poreikius yra neprotinga, neatitinkanti vaikų interesų, ar juos pažeidžianti, todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikų poreikiams reikalinga suma yra 360 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.
    1. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsakovas turi didesne dalimi (60 proc.) prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes ieškovei tenka kasdienė pareiga rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl tam, kad vienam iš tėvų priskirti didesnę išlaikymo naštą turi būti nustatytos svarbios priežastys (vieno iš tėvų aiškiai geresnė turtinė padėtis ir pan.). Pirmosios instancijos teismo motyvas - kasdienis rūpinimasis vaikais, - nėra pakankamas pagrindas ieškovei nustatyti mažesnę išlaikymo pareigą. Suprantama, jog dėl kasdienio rūpinimosi vaikais, ieškovei tenka didesnė atsakomybė už vaikus ir mažėja galimybės tenkinti savo poreikius, tačiau gyvenimas su vaikais ir kasdienis rūpinimasis jais suteikia kartu gyvenančiam tėvui (motinai) kitų privalumų, t. y. galimybė juos matyti kiekvieną dieną, galimybė pastoviai bendrauti, jais rūpintis ir džiaugtis, jausti šalia artimiausius žmones ir pan., kai skyrium gyvenančiam tėvui šių privalumų turėjimas yra ribotas, o kartais ir labai apsunkintas (dėl tėvų tarpusavio nesutarimų, vaikų nenoro matytis, dėl nustatyto pasimatymų laiko ir pan.).
    1. Taigi, tam, kad nustatyti, kokia dalimi kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, svarbu nustatyti tėvų turtinę padėtį nuo to momento, kada atsirado reikalingumas padidinti išlaikymo dydį. Ieškovė pateikė ieškinį teismui 2016 m. lapkričio 2 d. ir prašo padidinti išlaikymą nuo 2016 m. lapkričio 1 d., todėl svarbu nustatyti, kokia tėvų turtinė padėtis buvo 2016 m. lapkričio mėnesį ir kokia ji yra šiai dienai. Byloje nustatyta tokia šalių turtinė padėtis: ieškovė 1) 2017 m. vasario 20 d. įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ( - ), Kaune; 2) ji yra UAB „( - )“ vienintelė akcininkė ir įmonės vadovė; 3) ji taip pat nuo 2016 m. gegužės 30 d. vykdo individualią veiklą, įregistruota, kaip PVM mokėtojas; 4) nurodo, jog gauna apie 400 Eur pajamų kas mėnesį (nors pagal VSDP pažymas ji gauna žymiai mažesnes pajamas); 5) transporto priemonių neturi; 6) duomenų apie įsiskolinimus nėra (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji moka bankui po 200 Eur paskolos, nes tokių duomenų byloje nėra); 7) nuomojasi 2 - jų kambarių butą ( - ), Kaune už 250 Eur; atsakovas 1) turi gyvenamąjį namą su žemės sklypu (įsigyta 2006 m. gruodžio 8 d.) ( - ), Panevėžyje, kuris yra įkeistas bankui už gautą kreditą; 2) moka apie 30 Eur kredito įmokas; 3) jis yra UAB „( - )“ vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas; 4) per 2016 m. gavo apie 2 377 Eur darbo užmokesčio ir 6 426,20 Eur dividendų; 2016 m. įmonės pajamos sumažėjo, liko vienas darbuotojas – atsakovas; 5) dirbo UAB ,,( - )“ nuo 2016-07-26 iki 2016-08-09, dirbo UAB „( - )“ nuo 2017-05-16 iki 2017-07-14, 6) dirba UAB „( - )“, gaunamas darbo užmokestis apie 406 Eur (VSDP duomenys), 7) transporto priemonių neturi; 8) duomenų apie patirtas dideles išlaidas (brangios kelionės ir pan.) per 2016 m. – 2017 m. nėra.
    1. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad abi šalys yra sveikos, darbingos, užsiima verslu, teisėjų kolegija sprendžia, jog jų turtinė padėtis, šiuo metu, iš esmės yra panaši, suteikianti galimybę abiems tėvams lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nėra jokių duomenų, jog atsakovas galimai slepia savo pajamas (pažymėtina, kad ieškovės nurodomos pajamos neatitinka oficialiai deklaruojamų) ar, kad jis nesiekia gauti didesnių pajamų (duomenys apie įsidarbinimą patvirtina, jog atsakovas siekia susirasti papildomą darbą). Ieškovės turimos gyvenamosios patalpos nuomos (taip pat komunalinių paslaugų) išlaidos nelaikytinos jos turtinę padėtį apsunkinančiomis išlaidomis, nes 2/3 jų yra įtraukta į išlaikymo sumą. Paskirstant (didinant) tarp šalių išlaikymo sumą, atsižvelgtina ir į tai, kad šalims tenkanti išlaikymo suma yra po 180 Eur (dviems vaikams 360 Eur), kuri nelaikytina nei vienai iš šalių didele (neproporcinga jos turtinei padėčiai), kurios ji, būdama sveika, darbinga, užsiimanti verslu, negali teikti.
    1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), ir nustatyta iš atsakovo 250 Eur/mėn. išlaikymo suma kiekvienam vaikui sumažinti iki 180 Eur/mėn.
    1. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

11Dėl išlaikymo priteisimo momento

12

    1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nustatė, jog pakeistas išlaikymo dydis turi būti mokamas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
    1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, jog didesnis išlaikymas turi būti mokamas nuo kreipimosi į teismą momento.
    1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniu skundu. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Tik bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
    1. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) ir išlaikymo padidinimo momentas nustatytinas nuo ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 2 d.
    1. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

14

    1. Pakeitus teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, gaunasi, jog ieškovės ieškinys yra patenkintas 65 proc. Pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 450 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, todėl jam iš ieškovės priteistina 157,50 Eur šių patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 70 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kuris iš dalies buvo patenkintas (patenkintas 54 proc.), todėl iš ieškovės priteistina 37,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Viso atsakovui iš ieškovės priteistina 193,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    1. Iš atsakovo valstybei priteistina 124,20 Eur (191,07 Eur x 65 proc.) bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme bei 36,40 Eur (56 Eur x 65 proc.) atsakovui tenkančio mokėtino žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str., 99 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

  • Ieškinį patenkinti iš dalies;
  • Pakeisti 2004 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp R. K. (buv. B.), a. k. ( - ) ir E. B., a. k. ( - ) 4 punktą ir jį išdėstyti sekančiai: „E. B., a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams: sūnui K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ), ir dukrai K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ), teiks kas mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) iki jų pilnametystės, pradedant nuo 2016 m. lapkričio 2 d., vaikų išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į R. K. einamąją sąskaitą Nr. ( - ), banko kodas ( - ). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų motina R. K., a. k. ( - )
  • Priteisti atsakovui E. B., a. k. ( - ), iš ieškovės R. K., a. k. ( - ) 193,30 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
  • Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. ( - ), 124,20 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.
  • Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. ( - ), 36,40 Eur (trisdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai