Byla 2A-404-278/2020

Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-664/2020 pagal atsakovo R. A. pareikštus prieštaravimus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5803-477/2019 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės (toliau ir ŽŪB) „F.“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ŽŪB „F.“ ieškiniu prašė teismą priimti preliminarų sprendimą ir iš atsakovo R. A. priteisti 5 082 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad pagal 2018-06-09 bei 2019-02-06 PVM sąskaitas-faktūras atsakovui pardavė 11 telyčių, tačiau atsakovas R. A. už jas neatsiskaitė.

72.

8Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-09-30 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Atsakovas R. A. pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes su ieškove yra atsiskaitęs , bendrovei padarant užskaitas jam už 2018 m. gegužės mėnesį (1 160 Eur), neišmokėtu darbo užmokesčiu bei asmeninėmis lėšomis sumokėtus ŽŪB „F.“ įsipareigojimus ir dalį lėšų 2019-04-06, 2019-06-03, 2019-06-05 pervedant į direktorės dukters O. S. asmeninę sąskaitą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-02-18 galutiniu sprendimu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-09-30 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5803-477/2019 paliktas nepakeistu ir iš atsakovo R. A. priteista 17,99 Eur pašto išlaidų valstybei.

124.

13Teismas nustatė, kad R. A., kaip ūkininkas, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ieškovės ŽŪB „F.“, pagal 2018-07-09 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) įsigijo telyčią, o pagal 2019-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) - dešimt telyčių. Nustatė, kad ūkininko R. A. ūkio kasos knygų 2018-12-21 ir 2019-02-06 išrašuose užfiksuota, kad pagal UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitą Nr. 191, jis turėjo 1 210 Eur išlaidų, apmokant UAB „F.“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija ( - ), o pagal 2019-02-06 kasos išlaidų orderį Nr. AMS026 - 3 872 Eur išlaidų, apmokant UAB „F.“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija ( - ). Nurodė, kad iš ieškovės įgytos telyčios apskaitytos ir deklaruotos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre bandos sąrašuose.

145.

15Nustatė, kad vadovaujantis 2013-01-08 darbo sutartimi Nr. 29 R. A. priimtas į darbą UAB „F.“ gamybos vadovu ir su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš ŽŪB „F.“ pateiktų 2016-2019 metų avanso apyskaitų bei 2017-2019 R. A. sąskaitų AB Swedbank ir Luminor banko duomenų, nustatyta, kad, vykdydamas darbo funkcijas UAB „F.“, 2017-2019 metų laikotarpyje gaudavo įmonės lėšas atsiskaitymams su darbuotojais bei kitoms išlaidoms, susijusioms su darbo funkcijų atlikimu ir įmonės veikla, pagal kasos išlaidų orderius ir bankinius pavedimus. Nurodė, kad iš minėtų sąskaitų buvo atliekami ir atsakovo R. A. prieštaravimuose nurodyti, kaip asmeninėmis lėšomis atlikti, atsiskaitymai. Įvertinęs, kad bendrovė 2019-04-23 ir 2019-05-23 R. A., kaip atskaitingam asmeniui, pervedė 4 770 Eur bei 5 000 Eur pinigines lėšas, kuriomis jis atsiskaitė su bendrovės kreditoriais (J. P., VMI, L. A.) bei dalį lėšų pervesdamas į savo asmenines sąskaitas, darė išvadą, kad atsakovo teiginiai apie asmeninių lėšų naudojimą atsiskaitymams ŽŪB „F.“ vardu yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje pateiktų dokumentų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

166.

17Konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo abejones dėl ŽŪB „F.“ apyskaitų tikslumo, nesant jo parašų ir sprendė nesant pagrįsto pagrindo jomis abejoti, nes ginčo laikotarpio apyskaitos bei R. A. sąskaitų išrašai patvirtina, kad ŽŪB „F.“ apyskaitose nurodytos piniginės lėšos 2018-2019 metų laikotarpyje buvo pervedamos į atsakovo vardu atidarytas Luminor Bank AS sąskaitą Nr. ( - ) ir Swedbank AB sąskaitą Nr. ( - ), o atsakovas R. A. jomis laisvai disponuodavo, atlikdamas tiesioginius atsiskaitymus, nuimdamas lėšas nuo sąskaitos ar pervesdamas lėšas į kitas, jo vardu atidarytas sąskaitas.

187.

19Sprendė, kad atsakovo teiginys, jog jo 2019 metais O. S. pervestos lėšos buvo skirtos atsiskaitymui ne su O. S., o su ŽŪB „F.“, nepagrįstas. Šią išvadą darė atsižvelgęs į liudytojų A. S. bei O. S. parodymus, į tai, kad iš pateiktų 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 m. AB Swedbank esančios atsakovo R. A. vardu atidarytos sąskaitos Nr. ( - ) išrašų matyti, jog 2015-2019 metų laikotarpyje R. A. iš O. S. buvo pervedamos įvairaus dydžio lėšos: 2015-01-01 - 2017-01-01 laikotarpyje – 30 058,62 Eur, atsakovo grąžinta – 300 Eur; 2017-2018 m. - 20 460 Eur, o atsakovo grąžinta 1 940 Eur; 2019 m. 220 Eur, grąžinta – 810 Eur bei aplinkybę, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog O. S. yra tiesiogiai susijusi su ŽŪB „F.“ veikla ar, kad iš O. S., kaip fizinio asmens 2017-2019 m. jam pervestos lėšos buvo naudojamos ŽŪB „F.“ veikloje.

208.

21Nurodė, kad nors pateiktuose prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog pagal 2018-06-09 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) (1 210 Eur) jis su ŽŪB „F.“ yra pilnai atsiskaitęs, tačiau: 1) iš teismui pateikto ŽŪB „F.“ kasos knygos 2018-12-01 – 2019-01-01 išrašo matyti, jog tokio pobūdžio kasos operacija nebuvo atlikta, į įmonės kasą tokios lėšos pagal 2018-12-21 UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 191, nebuvo įneštos; 2) teismo posėdžio metu atsakovas R. A. patvirtino, kad minėtą buhalterinės apskaitos dokumentą išrašė ir pasirašė jis pats, o pagal kasos pajamų orderio kvitą jokie gryni pinigai į bendrovės kasą nebuvo įnešti. Tai yra, atsakovas patvirtino, kad šis dokumentas buvo formalaus pobūdžio ir reali operacija su pinigais atlikta nebuvo.

229.

23Teismas sprendė, kad atsakovo R. A. pateikti dokumentai patvirtina, jog pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal 2018-07-09 PVM sąskaitą – faktūrą serija ( - ) (1 210 Eur sumai) ir 2019-02-06 PVM sąskaitą – faktūrą serija ( - ) (3 872 Eur sumai) atsakovas iš ŽŪB „F.“ galvijus įsigijo ne kaip fizinis asmuo, o kaip ūkininkas, kuris ūkininko ūkio vedamoje apyskaitoje 2018-12-21 ir 2019-02-06 deklaravo pilną atsiskaitymą su ŽŪB „F.“ minėtas sąskaitas apmokant, o ne atliekant užskaitas. Konstatavo, kad toks atsakovo santykio su ieškove deklaravimas paties atsakovo vedamoje apyskaitoje, paneigia jo teiginius apie buvusį žodinį šalių susitarimą ir jo teisėtų lūkesčių, dėl užskaitymo atlikimo, buvimą.

2410.

25Be to, nurodė, kad tarp ŽŪB „F.“ ir ūkininko R. A. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo susiklostę prievoliniai santykiai, o tarp ŽŪB „F.“ ir R. A. darbo sutarties pagrindu – darbiniai santykiai. Teismas nustatė, kad dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kurios 2019-10-30 sprendimu Nr. ( - ) jo reikalavimas patenkintas. Sutiko su ieškovės atstovo teiginiu, kad užskaitymas ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti atliktas, nes tarp šalių buvo susiklostę akivaizdžiai savo turiniu ir prigimtimi skirtingi teisiniai santykiai, be to, nenustatyta, kad atsakovas R. A. (nei kaip ūkininkas, nei kaip fizinis asmuo) turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Nenustačius, kad ginčo šalis saisto priešpriešinės vienarūšės prievolės ir egzistuoja kitos įskaitymo sąlygos, darė išvadą, kad įskaitymas CK 6.130 straipsnio prasme negalėjo būti atliktas.

2611.

27Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ūkininko R. A. ir ŽŪB „F.“ ir atsakovas įsipareigojo už galvijus apmokėti pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, jog už įsigytus galvijus atsakovas liko skolingas 5 082, Eur, todėl keisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-09-30 preliminarų sprendimą nėra pagrindo.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2912.

30Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-02-18 galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3113.

32Prašo priimti į bylą naujus įrodymus – ieškovės direktorei siųstus laiškus, ŽŪB „F.“ 2016-2019 m. kasos knygos kopijas, 2018-2019 m. banko sąskaitos išrašas, 2019-02-06 kasos išlaidų orderį Nr. AMS 021 (3 872 Eur sumai) ir bendrovės 2019-02-06 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) (3 872 Eur sumai) gautus iš atliekamo ikiteisminio tyrimo bylos. Nurodo, kad minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, dalis įrodymų buvo gauta jau po sprendimo priėmimo.

3314.

34Nurodo, kad teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, netinkamai vertino įrodymus, todėl neteisingai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl šių priežasčių priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų ŽŪB „F.“ direktorės A. S. bei jos dukters O. S. parodymais, nes liudytojos yra šališkos, suinteresuotos bylos baigtimi, be to, pagal jo pareiškimą Panevėžio apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-600021-19 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio l dalyje dėl ŽŪB „F.“ galimai apgaulingos apskaitos tvarkymo.

3515.

36Tvirtina, kad nėra ginčo dėl to, kad į jo banko sąskaitas, darbinių funkcijų atlikimui (atsiskaitymams) bendrovė pervesdavo įvairaus dydžio pinigines lėšas, tačiau teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių, kad ieškovės nurodymu darbuotojams buvo mokami ne tik apskaityti, bet ir neapskaityti atlyginimai, o už 2018 m. gegužės mėnesį ieškovė jam nesumokėjo 1 160 Eur atlyginimo. Nurodo, kad minėtus teiginius patvirtina jo teikiami 2019-04-16 ir 2019-05-16 el. laiškai. Teigia, kad visada išmokėdavo atlyginimus ir nekildavo ginčų, todėl paneigtina teismo nustatyta aplinkybė, jog 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesiais ieškovė jam pervedė pakankamai pinigų, kad galėtų atsiskaityti ŽŪB „F.“ vardu ir dėl tos priežasties jis nepanaudojo asmeninių lėšų, apmokėjimui už bendrovei suteiktas paslaugas ir/ar prekes.

3716.

38Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktomis avanso apyskaitomis, visiškai nevertindamas jo prieštaravimuose nurodytų aplinkybių dėl jo parašų nebuvimo, atlyginimų bendrovėje išmokėjimo būdo bei galimo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino jo teiktų prašymų įpareigoti ieškovę pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jam buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2018 m. gegužės mėnesį; pateikti ŽŪB „F.“ patvirtintą atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarką, galiojusią jo darbo laikotarpiu; 2018-04-09 avansinio mokėjimo - 350 Eur, 2018-04-11- 7 039,96 Eur, 2018-05-29- 2 000 Eur, 2018-06-27 – 2 711,49 Eur, 2018-08-14- 23 Eur, 2018-09-06- 1 210 Eur, 2019-01-02- 980,49 Eur, 2019-01-25- 341,22 Eur, 2019-01-29 – 8 000 Eur; 2019-02-01 - 242 Eur sumokėjimą jam pagrindžiančius dokumentus bei visų dokumentų, patvirtinančių jo, kaip atskaitingo asmens patirtas išlaidas 2018-2019 m. kopijas; išreikalauti nurodytą informaciją iš Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio NVT skyriaus bei sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-600021-19. Tvirtina, kad tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 12, 42 ir 178 straipsniuose įtvirtintą jo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jis yra ieškovei skolingas pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras.

3917.

40Nurodo, kad ieškovės avansinėse apyskaitose nurodytos jo gautos sumos, padengtos išlaidos ir likučiai yra akivaizdžiai neteisingos, nes nebuvo išreikalauti apyskaitose nurodytas sumas patvirtinantys dokumentai, be to, kiekvieną mėnesį ieškovė pervesdavo pinigų sumas jam apskaitytiems ir neapskaitytiems atlyginimams išmokėti, kas reiškia, kad neapskaityti atlyginimai, kurie sudarė apie pusę mokamų sumų, liko nepateisinti. Tai paneigia teismo išvadą, kad jis, kaip atskaitingas asmuo, ginčo laikotarpiu turėjo pakankamai bendrovės lėšų apmokėti už ieškovės nupirktas prekes bei paslaugas ir nebuvo reikalo panaudoti asmeninių lėšų.

4118.

42Pažymi, kad 2020-03-13 iš ikiteisminio tyrimo gauti duomenys - 2016-2019 m. kasos knygos kopijos, 2016-2019 m. m. R. A. avanso apyskaitos, patvirtina, kad jis, kaip atskaitingas asmuo, negavo avanso apyskaitose nurodytų tam tikrų sumų (2018-08-14 – 23 Eur, 2019-01-29 – 8 000 Eur), taip pat kasos knygoje nurodyta, kad 2016-03-01 jis grąžino 19 421,44 Eur avansą, tačiau 2016 m. 1 pusmečio avanso apyskaitoje tokio avanso grąžinimas nenurodytas, kas patvirtina kad avanso apyskaitos, kuriomis teismas grindė sprendimą, yra neteisingos.

4319.

44Nurodo, kad liudytoja O. S. pilnamete tapo 2016-04-17 ir iki 2019 m. mokėsi, bet nedirbo, todėl mažai tikėtina, kad turėjo tiek asmeninių lėšų, kad būtų galėjusi skolinti jam dideles sumas. Tvirtina, kad jo banko išraše matyti, jog 2019-07-29 O. S. pervedė 220 Eur, kaip atskaitingam asmeniui, kas paneigia jos parodymus, kad su ŽŪB „F.“ jokių santykių neturi. Iš teikiamo ŽŪB „F.“ 2018-2019 m. banko sąskaitos išrašo matyti, kad į O. S. sąskaitą 2018-2019 metais periodiškai buvo pervesta 41 227,29 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant: „A. S. atsk.asmeniui“, kas patvirtina jo teiginį, kad A. S. jam buvo nurodžiusi 500, 200, 50 ir 60 Eur pervesti į dukters sąskaitą, kad jis padengtų dalį įsiskolinimo pagal bendrovės PVM sąskaitą - faktūrą – 3 872 Eur sumai. Teigia, kad pervesti pinigų ŽŪB „F.“ nebuvo galima dėl bendrovės skolos Sodrai, tačiau teismas to nevertino, taip pat ir tai, kad 2018 m. ŽŪB „F.“ neturėjo lėšų, nuolat buvo skolinga tiekėjams, skolas dengė tik dalinai, kas netiesiogiai patvirtina, kad O. S. sąskaita naudojosi A. S..

4520.

46Mano, kad teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje O. S. teisių ir pareigų, kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, yra pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

4721.

48Nurodo, kad su bendrovės vadove buvo sutarta dėl užskaitos pagal pirkimo sutartį ir 2018-12-21 ieškovės buhalterijoje jam buvo duotas pasirašyti UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 191, kuris patvirtina, kad ieškovė iš jo gavo 3 710 Eur, tame tarpe pagal 2018-07-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ), t. y., taip buvo užskaityta 1 210 Eur skola. Teigia, kad teismas nevertino, jog kol jis dirbo ieškovės bendrovėje jokios pretenzijos dėl minėtos sąskaitos reiškiamos nebuvo ir tai patvirtina ieškovės nesąžiningą elgesį bei netiesiogiai, kad užskaita buvo padaryta.

4922.

50Teismas neteisėtai nustatė, kad kasos pajamų orderio kvitą išrašė jis pats. Pažymi, kad 2018-12-21 atvykus į ieškovės buveinę adresu ( - ), UAB „F.“ kasos pajamų orderyje ir kvite Nr. 191 pasirašyti nurodė bendrovės buhalterė, nes taip buvo daroma užskaita pagal susitarimą su direktore A. S.. Kasos pajamų orderis liko buhalterijoje, o kvitą atidavė jam. Nurodo, kad neišmanydamas buhalterinių normų, nesuprato, kokiu būdu, teisėtai turi būti daromos užskaitos, nežinojo, kad dokumentus privalu pasirašyti ir ieškovės atstovui. Nurodo, kad tik 2020-03-13 iš ikiteisminio tyrimo gavus 2019-02-06 kasos išlaidų orderį Nr. AMS 021 (3 872 eurų sumai), kuris buvo prisegtas prie ieškovės 2019-02-06 PVM sąskaitos faktūros ( - ) (3 872 eurų sumai), jis gali paneigti teismo nustatytą aplinkybę ir liudytojos A. S. parodymus, jog užskaita nebuvo padaryta. Nurodo, kad pagal 2019-02-06 sąskaitą faktūrą Nr. ( - ), 2019-02-08 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis AMS 021, tačiau 2019-02-22 pamačius, kad susidubliavo numeris (AMS 021 buvo išrašytas 2018-03-12), AMS 021 buvo pakeistas į AMS 026, kad nenutrūktų kasos knygos numeracijos seka, ir šitas dokumentas (iš pradžių AMS 021, vėliau AMS 026) buvo perduotas du kartus ieškovei. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės pasirinktas įforminimo būdas, t. y., surašant kasos pajamų orderį ir jam išduodant kasos pajamų orderio kvitą Nr. 191 bei įtraukiant į apskaitą jo kasos išlaidų orderį AM021, aiškiai atspindi bendrovės valią įskaityti prievoles pagal ginčo sąskaitas-faktūras (1 200Eur sumai ir 3 872 Eur sumai).

5123.

52Tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.130 straipsnio 1 dalį, nes minėta norma numato jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, bet nėra nurodyta, jog tarp šalių turi būti susiklostę savo turiniu ir prigimtimi tapatūs teisiniai santykiai.

5324.

54Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ŽŪB „F.“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5525.

56Nurodo, kad 2019-10-30 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Panevėžio darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. ( - ), kuriuo atsakovui priteisė neišmokėto darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos dalį už 2019 m. 3 ketvirtį, todėl darbo užmokesčio įsiskolinimų už ankstesnį laikotarpį nebuvo nustatyta. Tvirtina, kad atsakovo teiginiai apie asmeninių lėšų naudojimą atsiskaitymams ŽŪB „F.“ vardu yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje pateiktų dokumentų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

5726.

58Pažymi, kad atsakovas pripažino, jog neatliko jokių realių finansinių operacijų, siekiant apmokėti už perkamus galvijus, jog realiai jokių piniginių lėšų į ŽŪB „F.” kasą neįnešė ir prievolė apmokėti už pirktas telyčias nebuvo įvykdyta. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, aiškinant tiek teisinius šalių santykius, tiek argumentus dėl įskaitymo byloje.

5927.

60Pažymi, jog aplinkybė, kad O. S. skolino lėšas atsakovui nėra susiję su atsakovo prievole atsiskaityti su ŽŪB „F.“. Nurodo, kad atsakovas bando susieti ŽŪB „F.“ su įmonės vadovės dukra O. S., tačiau negalima traktuoti juridinio asmens ir su šio asmens vadovu susijusio privataus fizinio asmens, kaip vieneto. Teigia, kad nėra jokio tiesioginio materialinio santykio vienijančio ieškovę, atsakovą ir O. S., o atsakovą ir O. S. siejantys santykiai vertintini kaip savarankiški, kuriuose bendrovė tiesiogiai nedalyvauja, todėl nėra jokių kliūčių atsakovo ir O. S. klausimus spręsti atskirai nuo šios bylos. Mano, kad tiek byloje surinktų įrodymų visuma, tiek materialinis šalių santykio turinys, neleidžia spręsti, kad šios bylos išsprendimas turės įtakos O. S. ar kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

6128.

62Teigia, kad byloje yra pateikti visi būtini ŽŪB „F.“ finansiniai dokumentai, kurie patvirtina, jog atsakovui R. A. ŽŪB „F.“ nuolat pervedinėjo pinigines lėšas į jo asmenines sąskaitas, o pastarasis šias sumas naudojo įmonės veikloje, tačiau visų jam patikėtų lėšų nepanaudojo pagal paskirtį, nes nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, galimai veikė aplaidžiai ir savanaudiškai, dėl ko ieškovei ŽŪB „F.“, kaip atskaitingas asmuo liko skolingas, nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

63Teismas

konstatuoja:

64Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

65IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6629.

67Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo R. A. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

6830.

69Byloje nėra ginčo, kad R. A., kaip ūkininkas (bandos laikytojo Nr. ( - ) bandos Nr. ( - )), iš ieškovės ŽŪB „F.“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pagal 2018-07-09 PVM sąskaitą faktūrą ( - ) (1 210 Eur sumai) įsigijo vieną, o pagal 2019-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) (3 872 Eur sumai) - dešimt telyčių. Pagal minėtas sąskaitas-faktūras įgytos telyčios buvo apskaitytos ir deklaruotos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre bandos sąrašuose. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019-08-16 ŽŪB „F.“ teikė pretenziją R. A. dėl neapmokėtų sąskaitų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2013-01-08 - 2019-08-16 laikotarpiu atsakovas dirbo UAB „F.“ gamybos vadovu ir su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

7031.

71Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-09-30 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5803-477/2019 buvo patenkintas ieškovės ŽŪB „F.“ ieškinys dėl skolos už parduotus gyvulius priteisimo ir iš atsakovo R. A. ieškovės naudai priteista 5 082 Eur skola, palūkanos ir 76,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas R. A. dėl minėto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriuose neginčijo nei galvijų įsigijimo pagal minėtas sąskaitas-faktūras fakto, nei sąskaitose nurodytos sumos dydžio, tačiau tvirtino, kad su ieškove yra atsiskaitęs, nes su bendrovės vadove buvo sutarta, kad skola bus padengta jam nesumokėtu darbo užmokesčiu už 2018 m. gegužės mėnesį (1 160 Eur), asmeninėmis jo lėšomis atliktu apmokėjimu už ŽŪB „F.“ įsipareigojimus bei dalį skolos jam pervedus į ieškovės direktorės dukters O. S. asmeninę sąskaitą.

7232.

73Skundžiamu pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu pirmiau nurodyti atsakovo prieštaravimai buvo atmesti, o preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju užskaitymas pagal 2018-12-21 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 191 nebuvo atliktas, nes jo nepatvirtina ieškovės ŽŪB „F.“ kasos knygos 2018-12-01 – 2019-01-01 išrašas, be to, ir negalėjo būti atliktas, nes tarp šalių buvo susiklostę akivaizdžiai savo turiniu ir prigimtimi skirtingi teisiniai santykiai, t. y., galvijus pagal sąskaitas-faktūras R. A. įsigijo kaip ūkininkas ir nenustatyta, kad atsakovas R. A. (nei kaip ūkininkas, nei kaip fizinis asmuo) turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Sprendė atsakovo teiginius dėl asmeninių lėšų naudojimo atsiskaitymams ŽŪB „F.“ vardu esant nepagrįstais, nes, vykdydamas darbo funkcijas įmonėje jis gaudavo įvairaus dydžio pinigų sumas atsiskaitymams su darbuotojais bei kitoms išlaidoms, susijusioms su darbo funkcijų atlikimu ir įmonės veikla, pagal kasos išlaidų orderius ir bankinius pavedimus bei iš šių lėšų atliko mokėjimus. Įvertinęs liudytojų A. S. bei O. S. parodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog O. S. yra tiesiogiai susijusi su ŽŪB „F.“ veikla ar, kad iš O. S., kaip fizinio asmens, 2017-2019 metais jam pervestos lėšos jo buvo naudojamos ŽŪB „F.“ veikloje, Teiginius, kad 2019 metais O. S. pervestos lėšos buvo skirtos atsiskaitymui ne su O. S., o su ŽŪB „F.“ laikė nepagrįstais.

7433.

75Teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir dėl šios priežasties iš esmės apribojo atsakovo R. A. galimybę pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus, taip pat nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsisakė įtraukti O. S., dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti neatskleista bylos esmė bei galimai neteisingai išnagrinėta byla.

7634.

77Kaip minėta, dalis atsakovo R. A. prieštaravimų yra susiję su atsakovo į O. S. sąskaitą pervestomis lėšomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad į O. S. sąskaitą atsakovas R. A. 2019-04-06, 2019-06-03 bei 2019-06-05 mokėjimo nurodymais iš viso pervedė 810 Eur (1 t., b.l. 50-53) ir, atsakovo teigimu, šiomis lėšomis, ŽŪB „F.“ direktorės A. S. nurodymu, buvo padengta dalis mokėtinos sumos pagal 2019-02-06 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ). Atsakovas teigia, kad O. S. sąskaita iš esmės naudojosi A. S., nes jos asmeninė sąskaita buvo areštuota antstolio, o pervesti mokėjimus į bendrovės sąskaitą nebuvo galima dėl įsiskolinimo Sodrai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovo R. A. prašymas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti ir O. S., nebuvo tenkintas, teismui 2019-12-11 nutartimi konstatavus, kad atsakovas nenurodė kokiu trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktina O. S. ir kad ŽŪB „F.“ nėra pareiškusi O. S. jokių ieškininių reikalavimų dėl be pagrindo įmonei skirtų lėšų gavimo (1 t., b.l. 97-100).

7835.

79Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, įvertinant to asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

8036.

81Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teisus tvirtindamas, kad nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėjo būti įtraukta O. S., o šiuo klausimu 2019-12-11 nutartyje išdėstyti motyvai nelaikyti pakankamais, atsisakant įtraukti asmenį į procesą. Konstatuotina, kad aplinkybė, jog ŽŪB „F.“ nėra pareiškusi O. S. jokių reikalavimų, nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas, įvertinus nagrinėtinų klausimų pobūdį, neturės įtakos O. S. teisėms bei pareigoms. Tuo labiau, kad kaip matyti iš skundžiamo galutinio sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo atsakovą R. A. neįrodžius, jog O. S. yra tiesiogiai susijusi su ŽŪB „F.“ veikla bei darius išvadą, kad atsakovo teiginiai dėl iš O. S., kaip fizinio asmens 2017-2019 metais pervestų lėšų naudojimo ŽŪB „F.“ veikloje ir kt., yra nepagrįsti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Litekos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjama civilinėje byla Nr. 2-1737-277/2020 pagal ieškovų O. S. ir R. S. ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo (paskolos teisinių santykių pagrindu), kurioje 2020-03-18 preliminariu sprendimu minėtas ieškinys buvo patenkintas priteisiant iš atsakovo R. A. 17 930 Eur skolą O. S.. Iš minėtos bylos duomenų matyti, kad atsakovas ir šioje byloje pareiškė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose R. A. dėsto iš esmės ir tapačias aplinkybes dėl į jo sąskaitą pervestų piniginių lėšų kilmės, t. y., kad iš O. S. sąskaitos jam buvo pervedamos lėšos kaip ŽŪB „F.“ atskaitingam asmeniui, lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms, taip pat, jog O. S. sąskaita disponavo A. S., kurios nurodymu R. A. 2019 m. balandžio-birželio mėnesiais pervedė iš viso 810 Eur, jo teigimu, apmokant dalį, pagal 2019-02-06 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ), skolos. Šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, jog skundžiamas galutinis teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1737-277/2020 bei sprendžiant dėl pateiktų reikalavimų pagrįstumo, nes skundžiamu sprendimu iš esmės pasisakyta dėl į O. S. sąskaitą pervestų piniginių lėšų kilmės, o pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą O. S., neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tuo neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau konstatuota aplinkybė, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu šios proceso teisės normos prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019). Tuo tarpu šiuo atveju sutiktina, kad priimtas galutinis teismo sprendimas turės teisinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1737-277/2020, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu sprendimu iš esmės buvo modifikuota O. S. teisinė padėtis.

8237.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir kitų atsakovo R. A. prieštaravimuose nurodytų aplinkybių bei nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis, kurie galėjo paneigti ar patvirtinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurių atsakovas gauti negalėjo, t.y., išreikalauti įrodymus iš ieškovės ŽŪB „F.“ apie R. A. darbo užmokesčio už 2018 metų gegužės mėnesį išmokėjimą, duomenis pagrindžiančius tam tikrų sumų išmokėjimą atsakovui pagal ieškovės pateiktas avanso apyskaitas, su kuriomis atsakovas nesutiko, tvirtindamas, jog avansinėse apyskaitose nurodytos jo gautos sumos, padengtos išlaidos ir likučiai yra neteisingos ir kt.. Nesant byloje atsakovo nurodomų duomenų, nepaneigti jo teiginiai apie atsiskaitymą už įsigytas telyčias, t. y, atsakovo teiginiai pirmosios instancijos teismo iš esmės liko neįvertinti, sprendimą grindžiant tik vienos iš šalių pateiktais įrodymais bei liudytojų A. S., O. S. parodymais, kurios neatmestina, yra suinteresuotos bylos baigtimi.

8438.

85Pažymėtina, kad teismas taip pat atsisakė išreikalauti ir atsakovo nurodytus duomenis iš atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00021-19 medžiagos; netenkino prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas arba bus duota specialisto išvada, nors priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą konstatavo, jog atsakovas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y., dėl ŽŪB „F.“ apyskaitų tikslumo, O. S. sąsajų su ŽŪB „F.“ veikla, asmeninių lėšų panaudojimo atsiskaitant su ŽŪB „F.“ kreditoriais ir kt. Teismas nesiaiškino ir atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės finansinės padėties, turėtų įsiskolinimų Sodrai, areštuotų sąskaitų, dėl ko, R. A. teigimu, ieškovės direktorė A. S. naudojosi dukros O. S. sąskaita, bendrovė neturėjo galimybių pilnai atsiskaityti su įmonės darbuotojais bei apmokėti už įmonės veikloje gautas paslaugas, dėl ko buvo naudojamos ir jo asmeninės lėšos. Minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, teismui 2020-01-08 bei 2020-01-30 protokolinėmis nutartimis netenkinus atsakovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, nebuvo atskleistos.

8639.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateikto Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020-01-20 rašto (2 t., b.l. 93) matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-6-00021-19 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje dėl ŽŪB „F.“ galimai apgaulingos apskaitos tvarkymo. Nustatyta, kad tyrimo metu buvo paimti visi ŽŪB „F.“ apskaitos dokumentai už 2016-2019 metus ir specialistams paskirta užduotis atlikti minėtos bendrovės ūkinį-finansinį tyrimą už 2016-2019 metus, kurios metu pavesta įvertinti ar visi apskaitos dokumentai-kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, jų tarpe ir R. A., yra tinkamai surašytos, įtrauktos į apskaitą ir kokiomis lėšomis atlikti mokėjimai. Nurodoma, kad tyrimo metu, apklausus liudytojus, bus tiriama iš kokių lėšų buvo mokami atlyginimai darbuotojams, kas juos mokėjo ir pan.. Taigi akivaizdu, kad įvertinus atsakovo R. A. atsikirtimų pobūdį, aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu yra nagrinėjamas ieškovės apgaulingos buhalterijos tvarkymo klausimas, kurio metu yra tiriamos svarbios šiai bylai aplinkybės, susijusios su ginčo dėl skolos ieškovei apmokėjimo aplinkybėmis pagal atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išsireikalauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atsakovo 2020-01-07 prašyme (1 t., b.l. 126-131) nurodytus duomenis, kurių pats atsakovas R. A. gauti negalėjo, arba sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-6-00021-19, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai gali turėti įtakos ir nagrinėjamai bylai, t. y., sprendžiant klausimą dėl šalių pateiktų buhalterinių duomenų bei nurodytų faktinių aplinkybių teisingumo.

8840.

89Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma bei nustatyti procesiniai pažeidimai leidžia spręsti, kad byloje nebuvo neatskleista bylos esmė ir šio pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galima, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (329 straipsnio 1 dalis).

9041.

91Dėl nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepriima bei nevertina apelianto R. A. teikiamų naujų įrodymų, nevertina bei nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes dėl jų priėmimo bei įrodomosios reikšmės turės spręsti bylą pakartotinai nagrinėsiantis teismas. Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimai taip pat nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

92Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

93Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.