Byla e2A-948-777/2016
Dėl sutarties modifikavimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Šilutės kredito unijai, trečiasis asmuo A. Š., dėl sutarties modifikavimo,

Nustatė

2

  1. Ieškovas 2015-10-12 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė: pakeisti 2010-03-16 paskolos sutarties Nr. 10-00096 specialiosios dalies 2.2 punktą, nustatant, jog paskolos galutinis grąžinimo terminas yra 2016-03-15; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2010-03-16 ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartį

    3Nr. 10-00096 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovui buvo suteikta 50 100 Eur paskola žemės ūkiui. Ieškovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-03-15. Sutarčiai užtikrinti ieškovas įkeitė nekilnojamąjį turtą. 2015-04-07 įvyko atsakovės valdybos posėdis, kuriame nutarta nurašyti pagal sutartį negrąžintą paskolą pasibaigus terminui ir perduoti 47 921,72 Eur skolą išieškoti.

  3. Ieškovas nurodė, kad jo finansinė padėtis pasikeitė dėl ne nuo jo valios priklausančių veiksnių. Atsakovė nedelsdama po sutarties pasibaigimo perdavė likusią skolos dalį išieškoti, užkirsdama bet kokią galimybę ieškovui tartis dėl skolos grąžinimo, nors ieškovas yra pasirengęs toliau vykdyti sutartį ir grąžinti visą skolą.
  4. Ieškovas nurodė, kad sutarties vykdymo metu kartais susidurdavo su laikinais finansiniais sunkumais, todėl nespėjo laiku iki sutarties pasibaigimo grąžinti visos skolos. Nurodė, kad ieškovas sąžiningai ir kiek buvo įmanoma nuosekliai vykdė sutartį. Pripažino, kad šiuo metu neturi galimybių sumokėti visą sumą iš karto. Pradėtas skolos išieškojimo vykdymas labai apsunkintų ieškovo finansines galimybes bei trukdytų vykdyti veiklą. Todėl yra tikslinga pratęsti sutarties terminą. Pratęsus paskolos grąžinimo terminą, atsakovės interesai nenukentėtų, nes toliau būti skaičiuojamos palūkanos, grąžinta paskola, ieškovas išvengtų turto pardavimo iš varžytynių.
  5. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nedėjo ir galbūt neturi poreikio dėti pastangų, kad sutartis būtų įvykdyta, nesiekė bendradarbiauti ir ieškoti galimybių sutarčiai pratęsti, nors buvo ieškovas stengėsi ją vykdyti pagal galimybes. Atsakovė nevykdė šalių pareigos kooperuotis, nesiekė abiem sutarties pusėms palankiausio sprendimo. Atsakovė neinformavo ieškovo apie planuojamą skolos perdavimą išieškoti, nesvarstė paskolos grąžinimo atidėjimo galimybės. Atsakovė visą pasikeitusių aplinkybių atsiradimo riziką paliko ieškovui. Atsakovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, šią pareigą vykdė formaliai.
  6. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-02-02 sprendimu ieškinį atmetė.
  7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-03-16 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Galutinis paskolos gražinimo terminas 2015-03-15. Ieškovas prisiimtus įsipareigojimus per visą sutarties laikotarpį vykdė netinkamai, t. y. sistemingai nevykdė sutartinių įsipareigojimų. 2015-03-15 suėjus galutiniam kredito gražinimo terminui jo įsiskolinimas atsakovei sudarė 47 921,72 Eur sumą.
  8. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovė nevykdė šalių pareigos kooperuotis, nesiekė bendradarbiauti bei vadovaudamasi tik formaliu kriterijumi skubotai perdavė skolą išieškoti. Nurodė, kad atsakovė siuntė ieškovui raginimus susimokėti skolą, įspėjimus dėl paskolos sutarties nutraukimo, jais informavo ieškovą apie susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė informavo ieškovą apie prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nustatė ieškovui papildomus terminus įsiskolinimui padengti, tačiau ieškovas ir toliau vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, neieškojo realių galimybių ją visiškai įvykdyti. Konstatavo, kad šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad jis aktyviai siekė bendradarbiauti ir rasti kompromisą.
  9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas, pablogėjus finansinei padėčiai, per sutarties galiojimo terminą būtų kreipęsis į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovės atsisakymo (šalių nesutarimo) pakeisti sutartį nėra. Ieškovas neįvykdė privalomos ikiteisminio šalių ginčo nagrinėjimo sąlygos.
  10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodymų apie objektyvias pasikeitusias aplinkybes, kurios iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, nepateikė.
  11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik todėl, kad sudarius sutartį atsirado laikinų sunkumų. Nurodė, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, žinodamas apie savo pajamų nepastovumą, prisiėmė galimų finansinių sunkumų riziką. Ieškovo elgesys neatitinka CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų.
  12. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – išspręsti ginčą iš esmės – patikslintą ieškinį tenkinti.
  13. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįvykdė privalomos ikiteisminio šalių ginčo nagrinėjimo sąlygos. Derybos tarp šalių dėl tolesnio sutarties vykdymo vyko nuolat. Tačiau sutartis nė karto nebuvo pratęsta, nebuvo taikomos kitos priemonės, palengvinančios ieškovo padėtį. CK 6.204 str. neįpareigoja ieškovo pateikti teismui rašytinius įrodymus dėl sutarties pakeitimo. Juolab kad sutartis yra pasibaigusi, pradėtas skolos išieškojimo vykdymas, kas užkerta ieškovui kelią derybų būdu siekti sutarties tęstinumo neteisminiu keliu.
  14. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties sudarymo metu įvertinti sutarties neįvykdymo riziką turėjo tik ieškovas. Ieškovui susidūrus su netikėtais, nevaldomais finansiniais sunkumais, padariniai dėl netinkamo rizikos įvertinimo turi būti proporcingai paskirstomi tarp abiejų šalių. Ieškovui vykdant sutartį atsiradę finansiniai sunkumai atitinka CK 6.204 str. numatytas sąlygas. Ieškovui vykdant ūkinę veiklą, jo finansinė situacija pasikeitė dėl ne nuo jo valios priklausančių veiksnių. Todėl ieškovas negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų.
  15. Apeliantas nurodė, kad buvo aktyvus, gera valia siekdamas bendradarbiauti ir surasti kompromisą, nesustojo visiškai mokėti įmokų, pagal galimybes toliau vykdė įsipareigojimus. Todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi sutarties pratęsimo. Neoficialiai tai buvo pažadėta. Skolos perdavimas išieškoti antstolei ieškovui buvo netikėtas. Atsakovė neinformavo ieškovo apie planuojamą skolos perdavimą išieškoti, nesvarstė paskolos grąžinimo atidėjimo galimybės, sutarties sąlygų keitimo, paliko visą pasikeitusių aplinkybių atsiradimo riziką ieškovui. Todėl atsakovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą. Sutartis galėjo toliau būti vykdoma ir ieškovas būtų grąžinęs visą paskolą su priklausančiomis palūkanomis. Nurodė, kad turto pardavimas priverstine tvarka užsitęstų ilgą laiką ir visiškai sužlugdytų ieškovo vykdomą veiklą, ieškovas finansiškai būtų sužlugdytas.
  16. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-729-850/2014. Joje nustatyta, kad iš esmės ieškovas yra mokus ir per atitinkamą laiką gali grąžinti paskolą be prievartinių veiksmų taikymo.
  17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  18. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas, pablogėjus finansinei padėčiai, per sutarties galiojimo terminą būtų kreipęsis į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Toks prašymas turėjo būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Pagrįstai konstatavo ir tai, kad byloje nėra atsakovės atsisakymo (šalių nesutarimo) pakeisti sutartį. Vadovaujantis sutarčių teisės normomis, principais ir formuojama teismų praktika, procesiniu požiūriu ieškovas privalėjo kreiptis į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o atsakovė, gavusi tokį prašymą, – svarstyti, ar prašymą tenkinti, ar ne.
  19. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sudarydamas sutartį dėl pakankamai didelės paskolos sumos ieškovas pats prisiėmė galimų finansinių sunkumų riziką.
  20. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie objektyviai pasikeitusias aplinkybes, kurios pakeitė šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik todėl, kad sudarius sutartį atsirado laikinų sunkumų.
  21. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis visą sutarties terminą buvo aktyvus, gera valia siekė bendradarbiauti ir rasti kompromisą, nesustojo mokėti įmokų, pagal galimybes vykdė įsipareigojimus.
  22. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakovė siekė bendradarbiauti, vykdė šalių pareigą kooperuotis ir nesiėmė skubotai perduoti skolos išieškoti. Atsakovė sutartyje nustatydama paskolos grąžinimo terminą tikėjosi atgauti paskolintas sumas būtent sutartyje nustatytu terminu, tačiau jų negavo, todėl buvo priversta ginti savo teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka.
  23. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-729-850/2014 neturi jokios teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  24. Atsakovė pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog apeliantas yra pajėgus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinis procesas tampa beprasmis, nes terminas, iki kurio ieškovas reikalauja nustatyti galutinį skolos grąžinimo terminą jau yra suėjęs. Per tą laiką, kai vyko teisminis bylos nagrinėjimas, apeliantas nėra mokėjęs jokių įmokų. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės apie jo mokumą ir siekį vykdyti sutartinius įsipareigojimus yra deklaratyvios.

4Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK

    5329 str. 2 d.

  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi.
  3. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, jos galutinis grąžinimo terminas 2015-03-15. Ieškovas prisiimtus įsipareigojimus per visą sutarties laikotarpį vykdė netrinkamai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie objektyvias pasikeitusias aplinkybes, kurios iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškovas, pablogėjus finansinei padėčiai, per sutarties galiojimo terminą nesikreipė į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Byloje nėra atsakovės atsisakymo (šalių nesutarimo) pakeisti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas visą sutarties terminą buvo aktyvus, gera valia siekė bendradarbiauti ir rasti kompromisą. Atsakovė, priešingai nei ieškovas, siekė bendradarbiauti, vykdė šalių pareigą kooperuotis ir nesiėmė skubotai perduoti skolos išieškoti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, apeliacinės instancijos teismas jų argumentų neatkartoja (LR CPK 178, 185 str.).
  4. Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusius teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182 str.). Tauragės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-729-850/2014 atsakovė nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl šio procesinio sprendimo.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad nėra įrodymų, jog apeliantas yra pajėgus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės apie jo mokumą ir siekį vykdyti sutartinius įsipareigojimus yra deklaratyvios. Juolab kad terminas, iki kurio ieškovas reikalauja nustatyti galutinį skolos grąžinimo terminą (2016-03-15), jau yra suėjęs.
  6. Esant anksčiau nurodytoms išvadoms apeliacinės instancijos teismas dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumui ir pagrįstumui.
  7. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  8. Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-28 nutartimi apeliantui 108 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinas 108 Eur žyminis mokestis valstybei (LR CPK 96 str.).
  9. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

6Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

7Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimą palikti nepakeistą.

8Priteisti iš ieškovo S. Š. valstybei 108 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai