Byla P-438-120-12
Dėl 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ patikslintą skundą atsakovams – Neringos savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), akcinei bendrovei DnB Nord bankui, R. A. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Minvida“, R. N., uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Inžinerinė Geologija“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. Š., A. G., V. P., S. A. dėl 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Enerilas“ (toliau – ir UAB „Enerilas“) skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.

5Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Enerilas“ skundą neišdėstė argumentų dėl skundo reikalavimų.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė jį patenkinti.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minvida“ atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė jį patenkinti.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. individuali įmonė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė jį patenkinti.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą dėl turtinės žalos atlyginimo siūlė jį patenkinti.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė atmesti jį kaip nepagrįstą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą nurodė, jog nėra pagrindo jį įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes jis, dirbdamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos agentūros vadovu, panaikintų administracinių aktų nederino.

15Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Enerilas“ skundą dėl 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atmetė kaip nepagrįstą.

16II.

17Pareiškėjas UAB „Enerilas“ apeliaciniu skundu nesutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo UAB „Enerilas“ skundą, priteisti iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teismo prielaidas, kad pareiškėjas buvo detaliojo teritorijų planavimo proceso dalyvis ir galėjo domėtis dokumentacijos rengimu ir daryti įtaką pačiam procesui.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ apeliacinį skundą su juo nesutiko.

21Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“ iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės solidariai 144 641 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną) litą turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“ 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą už skundą pirmosios instancijos teismui, ir 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį, sumokėtą už skundą apeliacinės instancijos teismui.

22III.

23Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė šiais argumentais:

241. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytą skirtingą atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdį, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai nusprendė savivaldybės ir valstybės atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę ir kartu padarė esminį Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimą jas taikant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas).

252. Atsakovas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Todėl, atsakovo vertinimu, taikant analogiją, administracinis teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nurodė ne visas valstybės institucijas, prisidėjusias prie žalos atsiradimo, turėtų jas įtraukti į bylą atstovauti valstybei. Kaip akcentuoja atsakovas, nagrinėjamu atveju, jei pirmosios instancijos teismas traktavo, kad valstybės atsakomybė kilo ne tik dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, bet ir dėl kitų valstybės institucijų veiksmų, tačiau jos neįtrauktos dalyvauti į bylą, buvo padarytas esminis Žalos, kilusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5(1) straipsnio 4 dalies pažeidimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas).

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010).

29Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).

30Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iš esmės remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį). Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat Žalos, kilusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5(1) straipsnio 4 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu gali būti atnaujintas ne dėl bet kokio nagrinėjant bylą padaryto materialinės teisės normų pažeidimo, o tik dėl esminio pažeidimo, kurį patvirtina akivaizdūs įrodymai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog klausimas dėl Civilinio kodekso 6.279 straipsnio nuostatų aiškinimo buvo keliamas pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintame skunde (t. 3, b. l. 91-101, 132-144), todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti. Papildomai pažymėtina, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A62 – 1119/2011 motyvų galima nustatyti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados iš dalies tenkinti pareiškėjo UAB „Enerilas“ apeliacinį skundą ir, atitinkamai, galima nustatyti dėl kokių teisinių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nesutiko su kitų suinteresuotų asmenų pozicija šioje byloje (t. 4, b. l. 101 – 109). Apeliacinės instancijos teismo sprendime, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010), taip pat buvo detaliai išdėstyti argumentai dėl Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatų aiškinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A62 – 1119/2011 20 psl., paskutinė pastraipa), taip pat nurodyta dėl kokių priežasčių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu (sprendimo 14 – 22 psl.). Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytu argumentu, jog apeliacinės teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A62 – 1119/2011 nenurodė dėl kokių konkrečių valstybės institucijų atliktų neteisėtų veiksmų kilo žala pareiškėjui. Priešingai, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A62 – 1119/2011 motyvų matyti, kad išplėstinė teisėjų kolegija vertino konkrečių valstybės institucijų atliktus veiksmus ir nurodė, jog „analizuojant atsakovų Lietuvos valstybės (atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – įterpta teismo) ir Neringos savivaldybės veiksmus pareiškėjo inicijuotame teritorijų planavimo procese, darytina išvada, kad jų elgesys nebuvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai ir buvo pakankama pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių atsiradimo priežastis“ (žr. sprendimo 19 psl.).

31Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nėra pateikta papildomų, naujų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimo, kurie nebūtų aptarti (įvertinti) nagrinėjant administracinę bylą Nr. A62 – 1119/2011 ir iš kurių būtų galima spręsti apie esminius (akivaizdžius) materialinės teisės normų pažeidimus padarytus šioje byloje.

32Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

33Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Nutarė

34atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A62 – 1119/2011 atmesti kaip nepagrįstą.

35Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A62 – 1119/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ patikslintą skundą atsakovams – Neringos savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), akcinei bendrovei DnB Nord bankui, R. A. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Minvida“, R. N., uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Inžinerinė Geologija“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. Š., A. G., V. P., S. A. dėl 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Enerilas“ (toliau – ir UAB... 5. Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“... 6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities viršininko... 7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė teritorijų planavimo ir... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minvida“ atsiliepimu į pareiškėjo... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. individuali įmonė atsiliepimu į... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepimu į pareiškėjo... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB... 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 16. II.... 17. Pareiškėjas UAB „Enerilas“ apeliaciniu skundu nesutiko su Klaipėdos... 18. Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos... 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 22. III.... 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 24. 1. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytą skirtingą atsakovų veiksmus... 25. 2. Atsakovas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 29. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio... 30. Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo... 31. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašyme... 32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo Lietuvos... 33. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 34. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo... 35. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A62 – 1119/2011... 36. Nutartis neskundžiama....