Byla e2S-905-794/2017
Dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Onos J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties atsisakyti priimti dalį ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ ir valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė Ona J. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jos teisę į indėlio draudimo išmoką, mokėtiną pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas), o teismui atsisakius pripažinti šią teisę, ieškovė prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo bankrutuojančios AB banko „Snoras“ 2011 m. lapkričio 9 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111109V990012 (toliau – Sutartis) bei taikyti restituciją – grąžinti pagal minėtą sutartį sumokėtus 71 979,26 Lt (20 846,63 EUR) į ieškovės banko sąskaitą, iš kurios buvo sumokėta už perkamas obligacijas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei bankrutavusiam AB bankui „Snoras“ dalyje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, o kitoje dalyje ieškinį priėmė.
  2. Teismas nurodė, jog ieškovė reiškia du alternatyvius reikalavimus, iš kurių vienas, dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, teismingas Vilniaus apygardos teismui, nes AB bankui „Snoras“, esančiam atsakovu, Vilniaus apygardos teisme yra iškelta bankroto byla.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Apeliantė Ona J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą dėl antrojo ieškinio reikalavimo išspręsti iš esmės jį priimant ir visą bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:
    1. Pareikštas reikalavimas yra neturtinis, kadangi ieškovė prašo pripažinti tarp jos ir bankrutavusio AB banko ,,Snoras“ sutarytą sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, grąžinti pagal sutartį sumokėtas lėšas, o ne minėtas lėšas išieškoti.
    2. Jeigu ieškovė ir atsakovas AB bankas ,,Snoras“ nebūtų sudarę ginčo sutarties, jos teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga. Tokiu būdu būtų apginta ieškovės teisė į draudimo apsaugą, jei teismas nuspręstų, kad teisei į draudimo apsaugą įgyti būtina nuginčyti šalių sandorį. Dėl šios priežasties, pripažinus Sutartį negaliojančia, yra pagrindas spręsti, jog, taikant restituciją, ieškovės už obligacijas sumokėtos lėšos grąžintinos į ieškovės sąskaitą AB banke ,,Snoras“, iš kurios turėjo būti sumokėta už perkamas obligacijas.
    3. Ieškovės reikalavimai yra susiję, todėl, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą bei koncentraciją, visi ieškovės reikalavimai turėtų būti nagrinėjami vienoje civilinėje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teisme.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį dalyje dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
  3. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ieškinio turinio dalis (dar vadinama ieškinio elementu) – ieškovo reikalavimas. Ieškovo reikalavimas vadinamas ieškinio dalyku (lot. petitum). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus (ieškinio dalykus). Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio dalykas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų (ieškinio dalykų) nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.
  4. Nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti, ar ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra alternatyvūs, t. y., ar patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti jos teisę į indėlio draudimo išmoką, išnyksta kito ieškinio reikalavimo – pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo bankrutuojančios AB banko „Snoras“ 2011 m. lapkričio 9 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111109V990012 bei taikyti restituciją – grąžinti pagal minėtą Sutartį sumokėtus 71 979,26 Lt (20 846,63 EUR) į ieškovės banko sąskaitą, iš kurios buvo sumokėta už perkamas obligacijas, tenkinimo galimybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai nėra alternatyvūs. Ieškovė aiškiai nurodo, jog prioritetas teikiamas teisės į draudimą išmokos pripažinimui. Argumentuodama šį reikalavimą, ieškovė remiasi aplinkybėmis, jog Sutartis yra galiojanti ir kodėl, Sutarties pagrindu pervestos lėšos turėtų būti pripažįstamos draudimo objektu. Antrasis reikalavimas priklauso tik nuo aplinkybės, ar teismas, ieškovės pirmąjį reikalavimą atmestų. Tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį ieškovės reikalavimą, ieškovė kelia naują reikalavimą – obligacijų pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia. Teismo vertinimu ieškovė pateikė du savarankiškus reikalavimus, abu šie reikalavimai galėtų būti atskiru ieškinio dalyku ir nagrinėtini skirtingose civilinėse bylose. Iš esmės, tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, išskyręs ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu priimdamas tik dalį ieškinio. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinio dalį, kuri yra jam neteisminga, neužkerta apeliantei galimybės kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su reikalavimu obligacijų pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia.
  5. Reikalavimas, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, yra pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo bankrutuojančios AB banko „Snoras“ 2011 m. lapkričio 9 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111109V990012 bei taikyti restituciją – grąžinti pagal minėtą sutartį sumokėtus 71 979,26 Lt (20 846,63 EUR) į ieškovės banko sąskaitą, iš kurios buvo sumokėta už perkamas obligacijas tenkinimo galimybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Apeliantė nurodo, jog reikalavimas yra neturtinis, kadangi ji siekia ne išieškoti lėšas iš bankrutuojančios įmonės, bet siekia nuginčyti sandorio galiojimą, taikyti restituciją – grąžinti lėšas į ieškovės sąskaitą, o ne jas išieškoti iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka, kadangi nepriklausomai nuo to, grąžinus lėšas į jai priklausančią sąskaitą, ieškovė įgytų teisę į draudimo išmoką, t. y. turės turtinę naudą, todėl teigtina, jog ieškovės reikalavimas yra turtinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą, kuris šiam teismui neteismingas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
  6. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitą apeliacinio skundo argumentą, jog visi ieškinio reikalavimai turėjo būti nagrinėjami vienoje civilinėje byloje, kadangi ieškovės reikalavimai susiję. Apeliacinės instancijos teismas jau nustatė, kad apeliantės ieškinyje buvo nurodyti du savarankiški reikalavimai, kurie teismingi skirtingiems teismas. Be to, pažymėtina, kad ieškovės reikalavimai yra kontroversiški, kadangi vienu reikalavimu ieškovė prašo pripažinti jos teisę į draudimo išmoką, būtent kylančią iš Sutarties, kurią ji kitu reikalavimu prašo pripažinti ir negaliojančia, todėl nesutiktina, jog tokio ieškinio nagrinėjamas vienoje civilinėje byloje atitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus.
  7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai