Byla 2A-261/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1700-265/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkorus“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „If draudimas“ (dabar - If P&C Insurance AS) dėl draudimo išmokos priteisimo. Tretieji asmenys - uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Lagedra“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ (buvo uždaroji akcinė bendrovė „Hansa Lizingas“), E. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ingotransa“, uždaroji akcinė bendrovė „BTA Draudimas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Inkorus“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB „If draudimas“ (dabar If P&C Insurance AS), kurį patikslinęs, prašė iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ priteisti 164 418 Lt draudimo išmokos, skirtos žalai dėl pagrobto automobilio atlyginti, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat iš atsakovo ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 17 d. su atsakovu, tarpininkaujant UADBB „Lagedra“, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (serija TPA Nr.00016056), kuria buvo apdraustas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu ieškovo įgytas automobilis „Mersedes-Benz S“, valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. ( - ), pagamintas 2007 m. Automobilis apdraustas 185 000 Lt sumai, numatyta 10 % frančizė nuostolio sumos vagystės atveju, kitoms rizikoms numatyta 375 Lt frančizė, esant tam tikroms sąlygoms: vairuotojo, keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų; netaikant pagalbos kelyje; jeigu dėl vieno įvykio gali būti taikomos dvi frančizės, mokant draudimo išmoką taikoma tik viena – didesnė. Draudimo sutartyje naudos gavėju nurodytas UAB „Swedbank lizingas“, taip pat numatytos papildomos sąlygos: transporto priemonės valdytojams netaikomi amžiaus ir patirties apribojimai; automobilis nuomojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Ingotransa“ 2009 m. kovo 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. TP-2009/03/01, kurios pagrindu 2009 m. kovo 17 d. UAB „Ingotransa“ sudarė rašytinę transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią minėtas automobilis „Mersedes-Benz S“ buvo išnuomotas E. P.. E. P. išnuomotu automobiliu 2009 m. balandžio mėn. išvyko į Baltarusiją, vėliau į Rusijos Federaciją ir automobilį perdavė kitam asmeniui, kuris žadėjo už automobilį sumokėti 6000 eurų. Negavęs šių pinigų, E. P. 2009 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Baltarusijos teisėsaugos institucijas dėl automobilio pagrobimo. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2009 m. birželio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas E. P. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Ieškovas, netekęs automobilio, kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos gavimo. Atsakovas 2010 m. sausio 28 d. pranešimu Nr. KL/TP/5799 pranešė, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes remiantis Taisyklių draudimo apsaugos sąlygos Nr. 201 201.2 punkto 201.2.5. papunkčiu, transporto priemonės praradimas dėl sukčiavimo ir pasisavinimo yra nedraudžiamasis įvykis. Ieškovas pažymėjo, kad draudimo objektas – automobilis „Mercedes-Benz S“ buvo naudojamas nuomai, apie ką buvo žinoma ir draudikui, t. y. kad automobilis laikinai perleidžiamas atlygintinai tretiesiems asmenims, už kurių veiksmus ieškovas negali prisiimti atsakomybės, kadangi būtent nuo šios rizikos jis draudė transporto priemonę, mokėdamas didesnes įmokas ir tai prieš sudarant draudimo sutartį buvo akcentuojama draudiko atstovui. Anot ieškovo, tai, kad draudikas žinojo ir suprato, kad transporto priemonė draudžiama ir nuo rizikos, išnuomojant automobilį pagal pasirašytą nuomos sutartį, pagrindžia ir nuo 2010 m. vasario 1 d. pakeistos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001, kuriose draudikas aiškiai išplečia taisyklių 201.1.-201.2.22.2. punktų aiškinimą ir taikymą draudžiamam objektui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo UAB „Inkorus“ ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS 164 418 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, 500 Lt išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalbos teikimu, ieškovui UAB ,,Inkorus“ ir 4 288 Lt žyminio mokesčio valstybei.

8Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies Draudimo apsaugos sąlygos Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2 punkte tarp nedraudžiamųjų įvykių yra įvardijamas transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, išvaistymo, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Atsižvelgęs į tai, jog draudimo sutartis sudaryta su ieškovu, o ikiteisminis tyrimas dėl automobilio praradimo pradėtas trečiajam asmeniui E. P., duomenų, jog ieškovas savo veiksmais būtų prisidėjęs prie automobilio praradimo, nėra, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju automobilio praradimas nelaikytinas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Draudimo apsaugos sąlygų Nr.201 201.2.5 papunktį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad draudimo sutartyje numatytos papildomos sąlygos, jog automobilis nuomojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį. Taigi, teismo vertinimu, draudikas prisiėmė riziką dėl galimo automobilio sugadinimo, praradimo ar pan., jį išnuomojus. Teismo nuomone, tarpininkaujant UAB „Ingotransa“, išnuomojęs automobilį trečiajam asmeniui, ieškovas negali būti laikomas atsakingu už automobilio praradimą dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, o taip pat nelaikytina, kad jis atsakingas už trečiųjų asmenų, kurie prarado automobilį, veiksmus. Šių aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad atsakovas turėjo išmokėti draudimo išmoką, praradus automobilį „Mersedes-Benz S“, kaip įvykus draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas If P&C Insurance AS prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 201.2.5 papunktį, nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktu išaiškinimu. Teismas turėjo įvertinti ar: 1) ginčo sąlyga tikrai yra neaiški; 2) kaip tokią sąlygą supranta (galėtų suprasti) protingi analogiški ieškovui asmenys; 3) jeigu analogiški ieškovui asmenys sąlygą gali suprasti įvairiai (sąlyga dviprasmiška), ar tarp šių variantų yra (galėtų būti) ieškovo pateiktas aiškinimo variantas.
  2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju automobilio praradimas nelaikytinas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Draudimo apsaugos sąlygos Nr. 201 201.2.5. papunktį. Anot apelianto, 201.2.5 papunktyje suformuluotas nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimas nenumato kokių nors sąlygų ar išimčių dėl draudėjo kaltės. Be to, šiame papunktyje suformuluotą nedraudžiamąjį įvykį aiškinti siauriau būtų neprotinga, nes draudėjas negali automobilio pasisavinti pats iš savęs, o jeigu jis kaip nors prisidėtų prie nusikaltimo, dėl kurio ieškovas būtų netekęs automobilio, tai tokiu atveju išmoka nebūtų mokama remiantis CK 6.1014 straipsnio 1 dalimi (kai įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios), nes netyčia prisidėti prie nusikaltimo yra neįmanoma.
  3. Teismas neteisingai išaiškino draudimo sutartyje (draudimo liudijime) numatytą papildomą sąlygą „Automobilis nuomojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį“. Aplinkybė, kad automobilis yra ar bus išnuomojamas, didina draudiko prisiimamą riziką, nes nuomojamas automobilis dažniausiai yra eksploatuojamas intensyviau ir saugomas mažiau, nei tais atvejais, kai jį naudoja pats savininkas. Nuomojami automobiliai dažniau patenka į eismo įvykius ir dažniau patiria sugadinimus. Todėl draudimo bendrovės tokius atvejus vertina kaip padidintą riziką ir jiems nustato didesnę draudimo įmoką. Tuo tarpu norint, kad pasisavinimo rizika būtų draudžiama, reikia atskirai dėl to susitarti sutartyje. Be to, jeigu ieškovui buvo nesuprantama ginčo sąlyga ar buvo abejonių, kad šis nedraudžiamojo įvykio atvejis gali būti taikomas su tam tikromis išimtimis, tai jis turėjo galimybę kreiptis į atsakovą ar trečiąjį asmenį UADB „Lagedra“ dėl šio nedraudžiamojo įvykio sąvokos ir jo taikymo atvejų išaiškinimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo prašymas iš draudimo išmokos sumos išskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį yra nepagrįstas. Ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl nuostolių PVM dalyje nepatyrė (toje dalyje, kur lizingo bendrovės PVM sąskaitos- faktūros sąskaitos ieškovui yra jau yra išrašytos ir pateiktos, ieškovas įgijo teisę susigrąžinti sąskaitose nurodytą PVM mokesčio dalį), o dėl kitų sąskaitų kuriuos ieškovui bus pateiktos ateityje, ieškovas įgis teisę į PVM atskaitą ateityje, ir nuostolio šioje dalyje nepatirs.
  5. Teismas nepasisakė, kodėl atmeta atsakovo argumentus dėl draudimo išmokos dydžio skaičiavimo pagal automobilio rinkos kainą įvykio dienai bei dėl atsakovo pateiktų argumentų dėl automobilio rinkos kainos dydžio, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, anot jo, nepagrįstai buvo patenkintas ieškovo (draudėjo) reikalavimas priteisti draudimo išmoką trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, kadangi, apelianto įsitikinimu, įvykis buvo priskirtinas prie nedraudžiamųjų įvykių.

17CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

18Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009)

19Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009)

20Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo UAB „Inkorus“ ir atsakovo AB „If draudimas“ (dabar - If P&C Insurance AS), tarpininkaujant UADBB „Lagedra“, 2009 m. kovo 17 d. buvo sudaryta draudimo sutartis (draudimo poliso serija TPA Nr. 00016056), kurios galiojimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. kovo 23 d. imtinai (29-39 b. l., 1 t.). Pagal šią sutartį draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su transporto priemonės „Mersedes-Benx S“, valst. Nr. ( - ) valdymu, naudojimu ir disponavimu pagal nurodytas draudimo apsaugos ir papildomas sąlygas. Apdraustą transporto priemonę ieškovas įsigijo iš UAB „Swedbank lizingas“ (sutarties sudarymo metu pavadinimas - UAB „Hansa lizingas“) lizingo sutarties pagrindu (21-28 b. l., 1 t.). Iš draudimo poliso matyti, kad draudimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens „Swedbank lizingas“ naudai, transporto priemonė apdrausta 185 000 Lt sumai. Draudimo polise nurodyta, kad numatyta frančizė: vagystei 10 % nuostolio sumos; vagystei, kitoms rizikoms - 375 Lt; vairuotojo, keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, pagalbai kelyje netaikoma; jeigu dėl vieno įvykio gali būti taikomos dvi frančizės, mokant draudimo išmoką taikoma tik viena – didesnė. Papildomose sąlygose nurodyta, kad automobilis naudojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį.

21Vienas iš ieškovo veiklos sričių yra automobilių nuoma (ieškovo įstatų 2.2 p., 8-9 b. l., 1 t.). Vykdydamas šią veiklą, ieškovas 2009 m. kovo 1 d. su UAB „Ingotransa“ sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl transporto priemonių subnuomos Nr. TP-2009/03/01 (40-41 b. l., 1 t.), pagal kurią šalys įsipareigojo bendradarbiauti, teikiant transporto priemonių nuomos paslaugas su tikslu pernuomoti transporto priemones tretiesiems asmenims. UAB „Ingotransa“ 2009 m. kovo 22 d. automobilį „Mersedes-Benz S“ išnuomojo E. P., sudarydama su juo transporto priemonės nuomos sutartį (42-44 b. l., 1 t.). E. P. išnuomotu automobiliu išvyko į Baltarusiją, vėliau į Rusijos Federaciją ir perdavė transporto priemonę kitam asmeniui (46-54, 55-56 b. l., 1 t.). Ieškovas, netekęs automobilio dėl trečiojo asmens kaltės, nagrinėjamoje byloje siekia iš atsakovo gauti draudimo išmoką. Anot ieškovo, tokiu būdu transporto priemonės netekimas priskirtinas draudiminiam įvykiui. Tai skundžiamu sprendimu pripažino ir pirmosios instancijos teismas (119-121 b. l., 2 t.).

22Kaip jau minėta, pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, draudimo išmoką, jeigu įvyksta draudiminis įvykis. Draudimo taisyklėse nurodomi nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Atvejai, kada draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat numatyti CK 6.1014 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nedraudiminiai įvykiai yra svarbi draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutartyje jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-2010).

23Tarp šios bylos šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies Draudimo apsaugos sąlygos Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.1 punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl bet kokių atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, išskyrus atsitikimus, nurodytus šios draudimo apsaugos sąlygos 201.2 punkte. Tarp 201.2 punkte išvardintų nedraudžiamųjų įvykių yra įvardintas ir transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, iššvaistymo, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Draudimo apsaugos sąlygų 201.2.5 p. p., 34 b. l., 1 t.).

24Kaip jau minėta aukščiau, apdrausta transporto priemonė buvo prarasta dėl trečiojo asmens kaltės. Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovas kokiais nors savo veiksmais būtų prisidėjęs prie automobilio praradimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog draudimo poliso papildomose sąlygose buvo numatyta, kad automobilis naudojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį (29 b. l., 1 t.). Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad aplinkybė, jog automobilis yra ar bus išnuomojamas, didina draudiko prisiimamą riziką, nes nuomojamas automobilis dažniausiai yra eksploatuojamas intensyviau ir saugomas mažiau, nei tais atvejais, kai jį naudoja pats savininkas, todėl nuomojami automobiliai dažniausiai patenka į eismo įvykius ir dažniau patiria sugadinimus (127 b. l., 2 t.). Byloje esančiu 2010 m. vasario 4 d. raštu (61 b. l., 1 t.) UADBB „Lagedra“ patvirtino, kad sudarant draudimo sutartį TP 00016056 draudimo objektas buvo apdraustas rizikos padidėjimo atveju – nuomos paslaugoms teikti (61 b. l., 1 t.). Taigi, draudimo įmonė buvo įspėta apie tai, kad yra draudžiamas nuomojamas automobilis ir į draudimo polisą ši sąlyga buvo įrašyta. Todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant tokiai papildomai sąlygai, draudikas prisiėmė riziką dėl galimo automobilio sugadinimo, praradimo ar panašiai, jį išnuomojus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, ar nagrinėjamu atveju aptariamas transporto priemonės praradimas laikytinas draudžiamuoju įvykiu, ar Draudimo apsaugos sąlygų 201.2.5 papunktyje numatytu nedraudžiamuoju įvykiu, svarbią reikšmę turi faktas, ar transporto priemonė buvo prarasta draudikui žinant ir jam prisidėjus prie neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju draudiminė apsauga transporto priemonei buvo reikalinga ir tam, kad ji būtų apdrausta nuo turto netekimo rizikos, tuo pačiu ir kai prarandama nuosavybės teisė, kai turtą pasisavina kiti asmenys. Šiuo atveju jokių duomenų apie tai, kad ieškovas prisidėjo prie turto praradimo, nėra, todėl nėra pagrindo nagrinėjamą atvejį prisikirti prie nedraudžiamųjų įvykių. Taigi, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 201.2.5 papunktį ir draudimo liudijime (polise) numatytą papildomą sąlygą „Automobilis nuomojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį“, atmestini, kaip nepagrįsti.

25Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmeta atsakovo argumentus dėl draudimo išmokos dydžio skaičiavimo pagal automobilio rinkos kainą įvykio dienai bei dėl atsakovo pateiktų argumentų dėl automobilio rinkos kainos dydžio, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

26Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinio, atsakovas nurodė, kad automobilio rinkos kaina įvykio laikotarpiu buvo 178 000 Lt (134 b. l., 1 t.). Tokią sumą atsakovas nurodė, vadovaudamasis UAB „Mažasis prekeivis“ kataloge nurodytomis automobilių rinkos kainomis (145 b. l., 1 t.).

27Pagal CK 6.997 straipsnio 2 dalies nuostatą, ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Pagal CK 6.998 straipsnį, draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, pagal kurią apskaičiuojama draudimo išmoka, negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė.

28Draudimo sutarties sudarymą tarp šios bylos šalių patvirtinančiame dokumente - Transporto priemonių draudimo liudijime (polise) - nurodyta, kad transporto priemonės, kaip draudimo objekto, draudimo suma yra lygi jo rinkos vertei draudiminio įvykio dieną; draudimo sutarties sudarymo dieną transporto priemonės rinkos vertė yra 185 000 Lt (29 b. l., 1 t.). Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad automobilio vertė draudimo sutarties sudarymo metu (2009 m. kovo 17 d.) buvo mažesnė, nei šioje sutartyje nurodyta 185 000 Lt draudimo suma. Be to, draudimo liudijime įrašius būtent tokią draudimo sumą ir atsakovui šį dokumentą pasirašius, atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino būtent tokio dydžio draudžiamo turto rinkos vertę.

29Suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2006) yra nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią draudimo išmoka dėl transporto priemonės praradimo turėtų būti lygi draudimo sumai. Išimtį iš šios taisyklės galėtų sudaryti nebent tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio įvykio dienos apdrausto daikto vertė sumažėja dėl tokio daikto sugadinimo ar jo nusidėvėjimo. Tokiais atvejais įrodinėti aplinkybes, kiek sumažėjo apdrausto daikto vertė, ją skaičiuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaičiuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007).

30Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė buvo apdrausta nuo 2009 m. kovo 24 d. laikotarpiui iki 2010 m. kovo 23 d. imtinai, o draudiminis įvykis įvyko 2009 m. balandžio mėnesį (52-53 b. l., 1 t.), ir dėl to ginčo nėra. Įvertinus, tai kad draudiminis įvykis įvyko tik po mėnesio, nėra pagrindo daryti išvadą, jog per tokį trumpą laiką transporto priemonė galėjo tiek nusidėvėti, jog jos rinkos vertė sumažėtų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu draudimo išmokos nesumažino. Kita vertus, atsakovo pateikti duomenys, kuriais įrodinėjama apdraustos transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną (145 b. l., 1 t.), negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, kadangi jie atspindi tik konkrečios bendrovės – UAB „Mažasis prekeivis“, išreikštą nuomonę dėl konkrečių transporto priemonių kainų. Šiuo atveju teigti, kad per vieną mėnesį transporto priemonės rinkos vertė galėjo sumažėti nuo 185 000 Lt iki 178 000 Lt, nėra pagrindo. Be to, draudimo įmonė, pasirašydama draudimo sutartį būtent tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos nagrinėjamoje byloje, pati sutiko su draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl draudimo išmokos dydžio skaičiavimo pagal automobilio rinkos kainą įvykio dienai bei dėl atsakovo pateiktų įrodymų apie automobilio rinkos kainą, tačiau pagrįstai nusprendė draudimo išmokas apskaičiuoti, atsižvelgus į draudimo sutartyje nurodytą draudimo sumą, todėl vien tik tuo pagrindu, kad dėl kai kurių įrodymų pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė, nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti (CPK 328 str.).

32Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti iš draudimo išmokos sumos išskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta, atsižvelgdama į aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, kad draudimo išmoka dėl transporto priemonės praradimo turėtų būti lygi draudimo sumai. Be to, apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl ja šiuo atveju negalima vadovautis. Be to, šalys atskirai draudimo sutartyje nenumatė sąlygos, jog išmokant draudimo išmoką transporto priemonės praradimo atveju, būtų išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis.

33Įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 p.).

34Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Inkorus“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 17 d. su atsakovu, tarpininkaujant UADBB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo UAB... 8. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas If P&C Insurance AS prašo panaikinti... 11. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Pirmosios... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 15. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 16. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) apeliaciniu skundu ginčija... 17. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 18. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus... 19. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo... 20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo UAB... 21. Vienas iš ieškovo veiklos sričių yra automobilių nuoma (ieškovo įstatų... 22. Kaip jau minėta, pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi draudikas... 23. Tarp šios bylos šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies... 24. Kaip jau minėta aukščiau, apdrausta transporto priemonė buvo prarasta dėl... 25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmeta... 26. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinio,... 27. Pagal CK 6.997 straipsnio 2 dalies nuostatą, ne gyvybės draudimo atveju,... 28. Draudimo sutarties sudarymą tarp šios bylos šalių patvirtinančiame... 29. Suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m.... 30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė buvo apdrausta nuo 2009... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nors pirmosios instancijos... 32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti iš... 33. Įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų... 34. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti bylinėjimosi... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti...