Byla A-525-1439-13
Dėl akto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl akto panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ su skundu (b. l. 1?10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. gegužės 21 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Inspekcijos) Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-1660(V12) (toliau – ir Aktas).

6Nurodė, kad Aktas surašytas Inspekcijai atlikus Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) laikymosi kontrolę pareiškėjui tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui, adresu ( - ), Vilnius (pareiškėjas yra minėto daugiabučio namo karšto vandens tiekėjas). Skundžiamame Akte pareiškėjui nustatyti nurodymai: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2012 m. birželio 7 d. informuoti Inspekciją. Pareiškėjas teigė, kad minėti nurodymai naikintini, kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų faktinės situacijos, ir objektyviai negalintys būti įgyvendinti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių. Teigė, kad daugiabučiuose, kuriuose nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių, gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais–neatsiskaitomaisiais, o tokiems paskirstomiesiems karšto vandens skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas. Tokio statuso karšto vandens skaitiklių buvimas reglamentuotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47.3.3 punkte. Pabrėžė, kad Akte konstatuota, kad aptariamo daugiabučio gyvenamojo namo faktiškai suvartotas energijos kiekis yra apskaitytas pagal energijos apskaitos rodmenis. Pareiškėjas su tokia išvada nesutiko. Teigė, jog vadovaujantis Taisyklių 47.3 punktu, šilumai paskirstyti patalpų savininkams–šilumos vartotojams gali būti naudojami ir statinio projekte įrengti šilumos vandens kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, tačiau jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti. Pabrėžė, kad prie tokių prietaisų yra priskiriami ir karšto vandens skaitikliai butuose. Atkreipė dėmesį, kad atsiskaitomasis šilumos energijos kiekio matavimo prietaisas yra įvadinis skaitiklis, kuris priklauso šilumos tiekėjui, tuo tarpu šiluma name paskirstoma bei sąskaitos kiekvienam atskiram vartotojui išrašomos sudaromo šilumos balanso pagrindu, pagal įvadinio atsiskaitomojo prietaiso apskaitytus ir patiems vartotojams priklausančių neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų parodymus, deklaruojamus pačių vartotojų. Įvadinis šilumos apskaitos prietaisas turi būti metrologiškai įteisintas ir periodiškai tikrinamas. Paaiškino, kad visas šilumos kiekis pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas paskirstomas šilumos vartotojams pagal jų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) metodą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas dviejose analogiškose bylose yra konstatavęs, kad pareiškėjas, nebūdamas vartotojams priklausančių matavimo prietaisų savininku, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui. Paaiškino, kad namuose, kuriuose pareiškėjas atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją, taip pat daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai nustatyta tvarka nepasirinko kito karšto vandens tiekėjo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, nauji karšto vandens tiekėjui priklausantys ir metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai pradėti įrenginėti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisijos) patvirtintus prietaisų įrengimo planus, todėl Inspekcija neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo. Pažymėjo, kad vartotojai per paskutiniuosius 10-15 metų patys įsirenginėjo karšto vandens apskaitos prietaisus, todėl skaitikliai nuosavybės teise priklauso jiems, tad vartotojai yra atsakingi ir už skaitiklių priežiūrą bei patikrą, už tai iš jų nerenkamas joks mokestis, vartotojams priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos nėra ir negali būti įtrauktos nei į šilumos, nei į karšto vandens kainą, negali būti ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dalimi, nes, kaip numatyta Šilumos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, tik karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Darė išvadą, kad karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, priežiūra ir patikra per tam tikrą objektyviai reikalingą (įmanomą) laikotarpį nuo karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios siejama su dviem objektyviomis būtinosiomis sąlygomis: 1) būti karšto vandens tiekėju (arba šilumos tiekėju Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju); 2) šiam tikslui (pareigai) įgyvendinti būtinų aplinkybių (teisinių, ekonominių ir faktinių sąlygų, nepriklausančių nuo pareiškėjos), buvimu. Dėl antrojo Akto nurodymo, paaiškino, kad, kaip minėta, namuose, kuriuose UAB „Vilniaus energija“ atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją, taip pat daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių gyventojai nustatyta tvarka nepasirinko kito karšto vandens tiekėjo arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, nauji, karšto vandens tiekėjui priklausantys ir metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai jau yra pradėti įrenginėti. Nurodė, jog, kadangi nurodyti terminai naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimui nustatyti Savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais dar nėra pasibaigę, Inspekcija, neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo. Visuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose karšto vandens tiekėjo funkciją atlieka pareiškėjas, skaitiklius planuojama pakeisti per 3-5 metus. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu papildomai nurodė, kad atsakovas apibendrintas išvadas padarė patikrinęs tik trijuose daugiabučio namo, esančiu adresu ( - ), Vilnius, butuose esančius skaitiklius.

7Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 87?90) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8Nurodė, kad atlikus teisinės metrologijos reikalavimų patikrinimą name, adresu ( - ), Vilnius, nustatyta, kad namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, tačiau nors pareiškėjas atlieka skaitiklių priežiūrą, skaitikliai nėra metrologiškai patikrinti. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, buvo priimtas skundžiamas Aktas. Dėl pirmojo Akto reikalavimo, pažymėjo, kad jis susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 2 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies, taip pat Taisyklių 163, 175 punktų vykdymu. Tai, kad pareiškėjas naudoja karšto vandens skaitiklius, neturinčius metrologinės patikros, vertintina, kaip vartotojų interesų pažeidimą. Siekiant aiškumo, buvo priimtas ir reikalavimas dėl sąrašų parengimo. Pareiškėjui skunde nurodžius, kad jis karšto vandens tiekimo veiklą vykdo tik nuo 2010 m. gegužės 1 d., atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 buvo išnagrinėtos analogiško pobūdžio aplinkybės dėl 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto, todėl dar pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą buvo konstatuota, kad pareiškėjas laikytinas karšto vandens tiekėju. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis negali vykdyti jam nuosavybės teise nepriklausančių karšto vandens skaitiklių patikros pabrėžė, kad vykdyti tokio pobūdžio karšto vandens skaitiklių patikrą įpareigoja Taisyklių 173 punktas. Kitokio patikros organizavimo reglamentavimo teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai” 24 punktu, kuriame nurodyta, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už skaitiklių techninę priežiūrą, kai tuo tarpu Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybė metrologiškai tikrinti matavimo priemonę tenka priemonės naudotojui, o Taisyklių 175 punkte įtvirtinta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Apibendrinant nurodė, kad Akte išdėstyti nurodymai teisėti bei pagrįsti, pareiškėjas privalo juos įvykdyti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad Akte minimame gyvenamajame name patikrinti skaitikliai tik trijuose butuose, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad kituose butuose esančių karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra nebuvo padaryta.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į skundą (b. l. 70?75) prašė pakeisti Komisijos statusą iš trečiojo suinteresuoto asmens į išvadą teikiančią instituciją ir bylą nagrinėti savo nuožiūra.

10Dėl pareiškėjo pareigos organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymas (15 str. 2 d., 16 str. 4 d., 28 str. 2 d. 2 p.) karšto vandens tiekėją įpareigoja įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, taip pat prižiūrėti bei atlikti jų patikrą, tačiau teisės aktais nėra apibrėžta termino per kurį karšto vandens tiekėjas privalo įvykdyti šią pareigą. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde klaidingai cituoja Komisijos 2009 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. R2-2178 „Dėl įsakymo projekto išvadų”. Šiuo raštu Komisija ne nustatė pereinamąjį laikotarpį karšto vandens apskaitai sutvarkyti, o tik išreiškė siūlymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIP-1336. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas subjektyviai vertina ir Komisijos 2010 m. liepos 15 d. raštą Nr. R2-1127 „Dėl karšto vandens”, nes tiek Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-283/2004 išdėstyti argumentai karšto vandens tiekėjui suponuoja pareigą sutvarkyti apskaitą daugiabučiame name, o atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 134?139) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas įvertino byloje susidariusią situacija, nurodė, kad ginčas sprendžiamas vadovaujantis Metrologijos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Inspekcijos Akto privalomieji nurodymai, priimti vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas taip pat rėmėsi Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 10.1, 11.5 punktais, Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 173, 175, 163 punktais, Šilimos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, kuri laikytina precedentu šioje byloje, pasisakė, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal šių prietaisų rodmenis, padarė išvadą, kad šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus ir konstatavo atsakovas Akte. UAB „Vilniaus energija“ laikytinas karšto vandens tiekėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2006). Vartotojų butuose esantys karšto vandens vartojimo apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei aukščiau nurodytus teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją atlikti skundžiamame Akte įtvirtintus nurodymus. Dėl trečiojo nurodymo, pažymėjo, kad juo reikalaujama apie šių nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2012 m. birželio 7 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, tačiau iš šios formuluotės turinio matyti, kad iki nurodytos datos nereikalaujama įvykdyti pirmojo ir antrojo nurodymų, reikalaujama tik nustatytu laiku pateikti informaciją apie vykdymo eigą. Teismas vertino, kad toks reikalavimas teisėtas, atitinka atsakovo kompetenciją.

14III.

15Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 143?156), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą pilnai.

16Papildomai, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

171) teismas nepagrįstai ignoravo gyventojų ? butų savininkų pareigą rūpintis jiems nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologine patikra esant poreikiui, bei pareiškėjo paaiškinimus ir teisinius norminius įrodymus, kad daugiabučiuose namuose, kuriuose dar nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančiu karšto vandens skaitiklių, gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais?neatsiskaitomaisiais, o tokiems paskirstomiesiems butuose esantiems karšto vandens skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas.

182) Nurodo, kad Aktas grindžiamas Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalimi, tačiau faktinė situacija nėra tokia, kuriai galėtų būti taikomos šios nuostatos. Daugiabučiame name, kuriame buvo atliktas patikrinimas, gyventojų suvartojamas šilumos kiekis apskaitomas šilumos įvade sumontuotu įvadiniu skaitikliu, o toliau suvartotas šilumos kiekis skirstomas pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą rekomenduojamą metodą Nr. 4. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas be vartotojų sutikimo negali atlikti jiems priklausančių skaitiklių patikros. Dėl Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nurodo, kad pagal ją juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Tačiau pareiškėjas nėra juridinis asmuo, tiekiantis rinkai, įrengiantis (įrengęs) ar naudojantis butų savininkams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius. Pažymi, jog vartotojams buvo siūloma pareiškėjui, kaip karšto vandens tiekėjui, perduoti jiems priklausančius skaitiklius, tačiau vartotojai į šį pasiūlymą neatsiliepė ir taip prisiėmė riziką dėl su skaitiklių nuosavybės teise susijusių pareigų nevykdymo.

193) Pareiškėjas neturi pareigos atlikti ne jam priklausančių karšto vandens skaitiklių patikros. Be to, Taisyklės nenumato draudimo naudoti metrologiškai nepatikrintų vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių. Kaip nurodė, pirmosios instancijos teismas Akto 3 punktu pareiškėjas įpareigotas tik informuoti Inspekciją apie darbų eigą, šiuo nurodymu neprašoma iki atitinkamo termino įrengti aptariamame daugiabučiame name karšto vandens skaitiklių ir atlikti jų metrologinę patikrą, o tik informuoti apie planuojamus atlikti darbus ir jų terminus. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad pereinamuoju laikotarpiu vartotojai gali naudoti jiems patiems priklausančius karšto vandens skaitiklius jų deklaruojamo karšto vandens suvartojimui nustatyti.

204) Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3052 121/2011, kuriame išaiškinta, kad skundžiamas nurodymas yra bendro pobūdžio, todėl teismas plačiau neanalizuoji Taisyklių ir nevertina jų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Ten pat pasisakydamas dėl tokių pareiškėjui nepriklausančių (vartotojų nuosavybėje esančių) karšto vandens skaitiklių teismas nurodė, kad kolegijos nuomone, pareiškėjas, nebūdamas šių matavimo prietaisų savininku, negali daryti įtakos patikros atlikimui pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nurodymo dalis sudaryti skaitiklių patikros grafiku vertintina kaip prieštaraujanti teisės aktams. Skundžiamo nurodymo dalis, kuria pareiškėjas įpareigojamas sudaryti skaitiklių patikros grafikus, naikintina. Teigia, kad kadangi nagrinėjamos byloje faktinės aplinkybės tapačios buvusioms aptartojoje byloje, Akto nurodymų dalis, kuria reikalaujama sudaryti skaitiklių patikros grafikus naikintina, kaip prieštaraujanti teisminės jurisprudencijos tęstinumui (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A492-1722/2012; A261-2249/2012).

215) Teismas teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, analizavo remdamas išimtinai atskiromis Metrologijos įstatymo bei Šilumos ūkio įstatymo normomis, neatsižvelgdamas į juos detalizuojančius ir pareiškėjo ūkinę veiklą kryptingai reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus bei viešus valstybės institucijų išaiškinimus. Teigia, kad nėra įrodytas ryšys tarp Akte nurodytų teisės normų ir Akto adresato – pareiškėjo. Be to, Akte nurodytos Metrologijos įstatymo nuostatos, nagrinėjamoje situacijoje išvis negali būti taikomos. Akcentuoja, kad skaitiklių įrengimo planai bei terminai yra ir bus derinami su Vilniaus miesto savivaldybe ir Komisija. Nurodo, kad šiuo metu apskaitos prietaisų įrengimo planas pratęstas iki 2017 m. kovo 1 d.

226) Aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei viešajam interesui, o tai yra pagrindas jį panaikinti. Teismas Akto dalies teisėtumo/neteisėtumo šių kriterijų atžvilgiu nevertino. Teigia, kad įpareigojimas atsiskaitymui naudoti rodmenis šilumos ir karšto vandens skaitiklių tik su galiojančia metrologine patikra, teoriškai gali būti įgyvendintas dviem būdais: 1) vadovaujantis Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 5.2 punktu, karšto vandens vartotojams, kurie karšto vandens duomenis deklaruoja pagal jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinė patikra yra pasibaigusi, taikyti teisės aktų nustatytą karšto vandens normatyvą pagal bute/patalpoje deklaruotų asmenų skaičių, tačiau tai prieštarautų Inspekcijos viršininko išaiškinimui, pateiktam 2011 m. spalio 12 d. rašte Nr. 13SR-309, kad Taisyklių 177 punktas nedraudžia naudotis vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenis; arba 2) karšto vandens tiekėjui nedelsiant pakeisti visus Vilniaus miesto gyventojų butuose esančius karšto vandens skaitiklius (daugiau 200 000 vnt.) naujais, karšto vandens tiekėjui priklausančiais atsiskaitomaisiais skaitikliais, tačiau tai neįmanoma be pakankamo finansavimo bei realaus pereinamojo laikotarpio. Taigi Aktas prieštarauja VAĮ įtvirtintiems principams – proporcingumui ir objektyvumui. Pirmojo Akto reikalavimo realiai įgyvendinti neįmanoma, o antrasis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tai savo praktikoje yra pripažinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

23Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 168?174), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

251) pareiškėjo teiginiai, kad vartotojai turi pareigą rūpintis jiems nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologine patikra, kad daugiabučiuose namuose, kuriuose dar nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių, gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais ? neatsiskaitomaisiais, o tokiems skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas, kad atsiskaitomaisiais karšto vandens apskaitos prietaisais karšto vandens skaitikliai yra laikomi tik tuomet, kai jie įrengti karšto vandens tiekėjo, t. y. priklauso jam nuosavybes teise, prieštarauja Metrologijos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Taisyklių nuostatoms ir LVAT praktikai. Karšto vandens tiekėjas atsakingas už karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, nepriklausomai nuo to, kam tie skaitliukai priklauso nuosavybės teise. Pažymi, kad pareiškėjo siūlymai vartotojams supirkti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius nėra pakankamas jo, kaip karšto vandens tiekėjo, pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įgyvendinimas. Dėl argumento, jog gyventojai nesutiko pareiškėjui perduoti skaitiklių, pažymėjo, jog tokią situaciją aiškiai reglamentuoja Taisyklių 175 punktas. Akcentuoja, jog Inspekcija supranta, kad visų karšto vandens skaitiklių iš karto pakeisti neįmanomo, todėl Akte ir buvo nurodyta, kad Inspekcija būtų informuota apie nurodymų vykdymo eigą, o ne apie jų įvykdymą.

262) Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra išaiškinusi, kad laikinai, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant vartotojų sutikimui.

27Taip pat pažymi, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik skaitiklius su galiojančia metrologine patikra neprieštarauja pareiškėjo nurodytam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimui Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“. Teigia, kad minėto nutarimo 7.14 punktu Inspekcija vadovaujasi visuomet, kai abipusiu susitarimu galima susitarti dėl pažeidimo pašalinimo terminų. Tačiau pareiškėjas Inspekcijai neteikia informacijos apie galimus nustatytų pažeidimų šalinimo būdus, apie su savivaldybės taryba suderintus ir patvirtintus planus, matavimo priemonių sąrašus ir kita.

283) Dėl antrojo Akto nurodymo, pažymi, kad jis susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-97 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad įmonė, kuri matavimo priemones naudoja nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, turi sudaryti tokių matavimo priemonių argumentuotą sąrašą, nurodant matavimo priemonių tipą, jos numerį ir naudojimo sritį, patvirtinti jį vadovo parašu ir antspaudu. Teisės aktai nenumato galimybės tokio sąrašo nesudaryti tais atvejais, kai atsiskaitymams naudojami karšto vandens skaitikliai nuosavybės teise priklauso vartotojams. Remiantis taip pat ir Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 8 dalimi, daro išvadą, kad pareiškėjui nurodymas sudaryti skaitiklių patikros grafiką duotas pagrįstai. Jis susijęs ir su pirmuoju nurodymu, nes atlikus metrologinę patikrą, būtina numatyti kitos patikros datą.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 180?181), kuriuo prašo pripažinti Komisijos dalyvavimą byloje nereikalingu arba pakeisti Komisijos procesinį statusą iš trečiojo suinteresuotojo asmens į išvadą teikiančią instituciją ir bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

30Nurodo, kad Komisija nustato pagal patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos nutarimu Nr. O3-106, Pabrėžia, kad karšto vandens apskaitos prietaisų atitikimas metrologinės patikros reikalavimam ir apskaitos prietaisų nuosavybė (nepriklausomai nuo to ar jie priklauso karšto vandens tiekėjui ar vartotojams) neturi įtakos nustatant karšto vandens kainas, t. y. Komisijos teisėms ir pareigoms skaičiuojant planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos 2012 m. gegužės 21 d. patikrinimo akto Nr. PA-1660(V12) (b. l. 14-15), kuriame atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5 punktu, pareiškėjui nurodė: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2012 m. birželio 7 d. informuoti Inspekciją.

35Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

36Kartu atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teismo kompetencija neapima administracinio akto vertinimo ekonominio tikslingumo aspektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.), todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ekonominiu Akto ir jame nustatytų nurodymų vertinimu, būdų ir ekonomių galimybių įvykdyti atsakovo nurodymus, tam panaudotų lėšų galimo kompensavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys.

37Aptariant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmiausia pažymėtina, ginčui aktualios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 15 straipsnio 2 dalis numato, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas (16 str. 5 d.). Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

38Ginčui aktualios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 163 punktas taip pat nustatė, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

39Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 22 d.) 28.5 punkte taip pat buvo nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 punktas nustatė, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą.

40Atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 8 punkte apibrėžtas kaip vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Taisyklių 174 punktas taip pat nustatė, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje (Taisyklių 175 p.). Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 p.).

41Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

42Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, o ir pats pareiškėjas neginčija ir skunde nurodo, kad jis yra daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), Vilnius, karšto vandens tiekėjas. Akte nurodyto daugiabučio namo vartotojai už karšto vandens tiekimą atsiskaito pagal butuose įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (pareiškėjas ir pats pripažįsta skaitiklius, įrengtus ginčo daugiabučiame name kaip atsiskaitymui už karštą vandenį naudojamą matavimo priemonę, nes pats nurodo, kad šiluma name paskirstoma bei sąskaitos kiekvienam vartotojui yra išrašomos kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromo šilumos balanso pagrindu pagal pastatui patiektos šilumos energijos įvadinio prietaiso apskaitymus ir patiems vartotojams priklausančių šilumos apskaitos prietaisų parodymus, deklaruojamus pačiu gyventojų).

43Atlikusi nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos analogiškose bylose sisteminę analizę, bei įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo daugiabučio namo butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, už kurių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas.

44Kartu pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas ginčo name yra įrengęs ir įvadinį skaitiklį, nepaneigia fakto, jog šilumos apskaitai naudojami ir gyventojų butuose esantys skaitikliai, taigi, jie taip pat laikytini atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais, lemiančiais pareiškėjui aptartas pareigas.

45Taip pat pastebėtina, jog aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti didelio kiekio apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012).

46Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Akte pareiškėjui pateiktas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, yra teisėtas ir pagrįstas.

47Antrasis Akto nurodymas – parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus, taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu, įvertinus taip pat ir tai, kad Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Taisyklių 177.4 punktą, draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens teikėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Įvertinęs šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagrįstai Akto antru punktu įpareigojo pareiškėją parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus. Toks nurodymas yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju Akto nurodymu, nes atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą.

48Kartu pažymėtina, jog nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad karšto vandens skaitiklių įrengimo planai bei terminai yra ir bus derinami su Vilniaus miesto savivaldybe ir Komisija, atsižvelgiant į objektyvias šiam procesui reikalingas technines, organizacines ir finansines aplinkybes (kurios, kaip minėta, teismo negali būti vertintinos ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies pagrindu), pareiškėjui nevykdant pareigos tokius sąrašus sudaryti ir tinkamai laiku įvykdyti, atsakovas pagrįstai Aktu pareiškėjui nurodė šį pažeidimą pašalinti.

49Taip pat pastebėtina, jog remiantis minėta ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, nevertintini ir pareiškėjo argumentai, kad nurodymų vykdymas ir pats Aktas neteisėti tuo aspektu, jog pažeidžia viešąjį interesą, VAĮ įtvirtintiems proporcingumo ir objektyvumo principams.

50Trečiasis Akto nurodymas – apie nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2012 m. birželio 7 d. informuoti Inspekciją – taip pat laikytinas teisėtu, nes, atsakovui nenurodžius iki minėto termino pašalinti nurodytų pažeidimų, o tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, dviejų savaičių terminas, nuo Akto surašymo dienos, laikytinas protingu ir pakankamu sprendimams dėl suformuluotų nurodymų įgyvendinimo priimti.

51Dėl Inspekcijos kompetencijos priimti Aktą ir jame numatyti nurodymus pareiškėjui, bei Akto teisėtumo, pažymėtina, Šilumos ūkio įstatymo 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo pareigą tikrinti ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta. Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

52Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Akte suformuluoti nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Kita Akto dalis yra pagrįsta patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisės normomis, Akto turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad Aktas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

53Taip pat pažymėtina, jog nors Komisija savo atsiliepimuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teigė, kad bylos išsprendimas Komisijos teisėms ir pareigoms įtakos neturės ir prašė ją išbraukti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, mano, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos Komisijos teisėms ir pareigoms, todėl šio Komisijos prašymo netenkina.

54Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

57Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus... 6. Nurodė, kad Aktas surašytas Inspekcijai atlikus Lietuvos Respublikos... 7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 87?90) prašė pareiškėjo... 8. Nurodė, kad atlikus teisinės metrologijos reikalavimų patikrinimą name,... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į skundą (b. l. 70?75)... 10. Dėl pareiškėjo pareigos organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (b.... 13. Teismas įvertino byloje susidariusią situacija, nurodė, kad ginčas... 14. III.... 15. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (b. l.... 16. Papildomai, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:... 17. 1) teismas nepagrįstai ignoravo gyventojų ? butų savininkų pareigą... 18. 2) Nurodo, kad Aktas grindžiamas Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi... 19. 3) Pareiškėjas neturi pareigos atlikti ne jam priklausančių karšto vandens... 20. 4) Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21... 21. 5) Teismas teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius,... 22. 6) Aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei... 23. Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l.... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą pateiktų... 25. 1) pareiškėjo teiginiai, kad vartotojai turi pareigą rūpintis jiems... 26. 2) Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra... 27. Taip pat pažymi, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik... 28. 3) Dėl antrojo Akto nurodymo, pažymi, kad jis susijęs su Metrologijos... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 30. Nurodo, kad Komisija nustato pagal patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos 2012 m. gegužės... 35. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad tinkamas faktinių aplinkybių... 36. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teismo kompetencija neapima... 37. Aptariant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmiausia pažymėtina,... 38. Ginčui aktualios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių,... 39. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių... 40. Atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, ginčui aktualios redakcijos... 41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vartotojų butuose... 42. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, o ir pats pareiškėjas neginčija ir... 43. Atlikusi nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos analogiškose bylose... 44. Kartu pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas ginčo name yra įrengęs ir... 45. Taip pat pastebėtina, jog aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai... 46. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Akte pareiškėjui... 47. Antrasis Akto nurodymas – parengti atsiskaitymams su vartotojais už... 48. Kartu pažymėtina, jog nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad... 49. Taip pat pastebėtina, jog remiantis minėta ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi,... 50. Trečiasis Akto nurodymas – apie nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2012 m.... 51. Dėl Inspekcijos kompetencijos priimti Aktą ir jame numatyti nurodymus... 52. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Akte suformuluoti... 53. Taip pat pažymėtina, jog nors Komisija savo atsiliepimuose tiek pirmosios,... 54. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 57. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą... 58. Nutartis neskundžiama....