Byla e2A-1187-924/2019
Dėl žalos atlyginimo.

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-147-717/2019 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui R. S., tretieji asmenys V. H. ir uždaroji akcinė bendrovė „Alreginta“, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 498,31 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas nurodė, kad jis įsigijo 2016 m. automobilį Volvo XC90 benzinu varomu varikliu, v. n. ( - ) kuris buvo atgabentas iš JAV. Transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir jokių nukrypimų nebuvo nustatyta. Atsakovas įmontuoja į benzinines transporto priemones automobilinių dujų laikymo ir tiekimo įrangą, taip pat anksčiau buvo sumontavęs dujinę įrangą į ieškovo automobilius. Atsakovas sutiko suteikti tokią paslaugą, užsakė dujinę įrangą, ją nupirko. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio mėnesį automobilį perdavė atsakovui. Sumontavus dujų įrangą, ji nefunkcionavo ir nuolatos įsijungdavo variklio avarinis darbo rėžimas. Po eilinio sustojimo, 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje ieškovas perdavė atsakovui automobilį, kad dar kartą suremontuotų įmontuotą dujų įrangą. Ieškovui esant kelionėje, 2017-11-17 telefonu buvo pranešta, kad atsakovui taisyti paliktas ieškovo automobilis pateko į autoavariją - atsakovui važiuojant automobiliu, į jį atsitrenkė trečiojo asmens V. H. vairuojamas automobilis. Atsakovas aiškino, kad jis išbandė automobilį po remonto ir varė jį ieškovui į namus. Ieškovas sutinka su prielaida, kad automobilis po remonto galėjo būti išbandomas, tačiau mano, kad už visas išbandymo metu atsiradusias pasekmes turi atsakyti atsakovas. Ieškovui atvykus atsiimti automobilio, apžiūros metu variklis ėmė skleisti pašalinius garsus, benzinas ėmė lietis tiesiog ant variklio. Atsakovas žadėjo nedelsiant ištaisyti dujų tiekimo įrangos trūkumus. Atsakovo pažadai sutaisyti automobilį tęsėsi kurį laiką, o galiausiai atsakovas pradėjo ieškovo vengti, neatsakinėti į skambučius, automobilio negrąžino. Todėl ieškovas kreipėsi pagalbos į policiją. 2017-12-13 ieškovui kartu su policijos pareigūnais nuvykus pas atsakovą, automobilis buvo grąžintas, jis iš karto buvo pristatytas į UAB „Sostena“ Kauno filialą tolimesniam remontui, kur buvo taisomas iki 2018-02-15. UAB „Sostena“ raštas patvirtina, kad atlikus automobilio apžiūrą, paaiškėjo, jog nutrūkęs žemo slėgio kuro sistemos daviklis ir sugadintas aukšto slėgio kuro siurblys. Gamintojo atstovas patvirtino, kad būtent į šį modelį negali būti montuojama dujų įranga. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ apskaičiavo, kad ieškovui padarytus nuostolius sudaro 5 200,34 Eur būsimo remonto išlaidos, bei 1464,66 Eur prekinės vertės netekimas. Be to, ieškovas UAB „Sostena“ už automobilio remontą sumokėjo 1 539,17 Eur. Už kito automobilio nuomą nuo 2017-12-13 iki 2018-02-15 ieškovas sumokėjo 2 758,80 Eur. Viso nuostolis dėl netinkamų atsakovo veiksmų montuojant dujinę įrangą sudaro 9 498,31 Eur.

93.

10Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovas yra seniai pažįstami, kadangi atsakovas yra teikęs automobilinių dujų įrangos įrengimo į transporto priemonę paslaugą ieškovui ir ankščiau. Ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas nėra montavęs dujų įrangos į tokį automobilį, tačiau tai ieškovo nenustebino, todėl šiuos darbus šalys sutarė atlikti be atlygio, už savikainą ir po darbo valandų. Atsakovas iš tiekėjų gavo dujinę įrangą KME su NEVO valdymo kompiuteriu ir sumontavo ją į ieškovo automobilį. Įmontuota dujų įranga veikė gerai, jokių gedimų nebuvo. Ieškovas kelis kartus buvo atvykęs pas atsakovą dėl sistemos reguliavimo ir neva esančių gedimų, tačiau gedimai nebuvo susiję su įmontuota dujų įranga. Atsakovas 2017-11-12 gavo iš ieškovo telefoninę žinutę dėl ginčo automobilio remonto, jis pageidavo, kad būtų patikrinta dujų įranga. Kadangi ieškovas buvo išvykęs, 2017-11-17 patikrinęs ieškovo transporto priemonės dujinę įrangą, atsakovas iš savo dirbtuvių automobiliu Volvo XC 90 vyko į ieškovo namus, kur buvo palikęs savo transporto priemonę. Šios kelionės metu įvyko autoįvykis, t. y. į ieškovui priklausantį automobilį atsitrenkė V. H. vairuojama transporto priemonė. Kadangi automobilis galėjo važiuoti, iškarto po šio įvykio atsakovas jį nuvairavo į ieškovo gyvenamąją vietą ir palikęs jį, savo automobiliu grįžo namo. 2017-12-12 gavo iš ieškovo žinutę su paklausimu ar atsakovas gali sutaisyti jo automobilį, tą pačią dieną ieškovas automobilį tiesiog paliko atsakovo kieme. Kitą dieną ieškovas atvyko pas atsakovą su policijos pareigūnais. Atsakovas iš karto atidavė ieškovui automobilį, jo raktelius ir dokumentus. Tarp šalių nebuvo rangos teisinių santykių, nes atsakovas ieškovo automobilį remontavo be užmokesčio, po savo darbo valandų. Atsakovas neturėtų atlyginti ieškovui žalą už dujinės įrangos įdėjimą, nes ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp dujinės įrangos sumontavimo ir dėl to atsiradusios žalos. Ieškovo automobilis buvo atgabentas iš JAV, jo nusidėvėjimas buvo didelis, todėl jis galėjo turėti defektų dėl to, o ne dėl nekokybiškai sumontuotos dujų įrangos. Automobilio prekinės vertės netekimas galėtų būti skaičiuojamas ne nuo automobilio vertės nurodytos 2017 m., o jo vertės, kuri buvo nurodyta įsigijimo dokumentuose, kadangi ieškovas neįrodė, jog jis automobilį pagerino. Ieškovo prašomas priteisti automobilio nuomos mokestis kelis kartus viršija paties išsinuomoto automobilio vertę. Ieškovas neįrodė, kad nepriklausomų ekspertų įvardinti apgadinimai atsirado dėl atsakovo kaltės montuojant dujų įrangą. Byloje nustatyta, kad autoavarijos metu automobilis buvo apgadintas kairėje pusėje, o kam reikėjo remontuoti automobilio dešinės pusės dureles, kitas vietas, neaišku. Ieškovas neįrodė visų žalos atsiradimo sąlygų.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė ieškovui G. L. iš atsakovo R. S. 9 498,31 Eur nuostolių atlyginimą, 214,00 Eur žyminį mokestį ir 350,00 Eur advokato atstovavimo išlaidas, 130,00 Eur už autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos paruošimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

145.

15Teismas sprendė, kad tarp šalių dėl dujinės įrangos montavimo ieškovui priklausančiame automobilyje Volvo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Šalys sudarė žodinę sutartį, ją patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai: ieškovas atidavė atsakovui automobilį, kad į jį būtų sumontuota dujinė įranga; atsakovas pažadėjo sumontuoti dujinę įrangą, domėjosi kaip turėtų būti sumontuota dujinė įranga, kokia įranga gali būti montuojama, atliko įrangos montavimo darbus ir automobilį su sumontuota dujine įranga grąžino ieškovui. Ieškovas atliktą darbą priėmė, už tai atsakovui sumokėjo 800 Eur sumą, kurią atsakovas vėliau, kai buvo išmontuota dujinė įranga, grąžino. Teismas nurodė, kad šalis siejo dalykiniai santykiai, susiję su automobilių remontu, šios paslaugos yra apmokamos, atsakovo verslas yra automobilių remontas, todėl nerealu, kad atsakovas be užmokesčio būtų ėmęsis dujinės įrangos montavimo darbų.

166.

17Teismas nurodė, kad atsakovas dujinę įrangą į automobilį Volvo XC 90 montavo pirmą kartą, jis neturi specialaus techninio išsilavinimo, susijusio su automobilių remontu, dujinės įrangos montavimu. Dujinės įrangos montavimo į ieškovo automobilį metu atsakovas net neturėjo verslo liudijimo. Šie faktai liudija, kad jis prisiėmė pilną riziką dėl automobilio dujinės įrangos montavimo. Atsakovas pripažino, kad dujinės įrangos veikimą jis turėjo koreguoti kelis kartus, kas patvirtina, kad jo atlikti dujinės įrangos montavimo darbai buvo nekokybiški, su trūkumais. Šias aplinkybes patvirtino ir nepriklausomų ekspertų išvada, kurioje konstatuota, kad yra trūkęs žemo slėgio kuro sistemos daviklis ir sugadintas aukšto slėgio kuro siurblys. Gedimų priežastis – per aukštas kuro slėgis žemo slėgio sistemoje, kilęs dėl nekvalifikuoto mėginimo modifikuoti automobilio maitinimo sistemą. Volvo automobilių gamintojas nenumato dujinės įrangos montavimo į naujos kartos XC90 automobilius nei gamykloje, nei kaip papildomos įrangos. Gamintojas neleidžia keisti automobilio konstrukcijos, įskaitant ir variklio maitinimo sistemos perdirbimo kitai kuro rūšiai.

187.

19Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo atliktų nekokybiškų rangos darbų ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro: automobilio būsimo remonto išlaidos 5 200,34 Eur, mokestis už remonto darbus UAB „Sostena“ 1 539,17 Eur ir kito pakaitinio automobilio nuoma 2 758,80 Eur sumai tuo laiku, kai UAB „Sostena“ buvo remontuojamas automobilis Volvo, viso 9 498,31 Eur nuostolių. Nors dėl nekokybiškos dujinės įrangos montavimo ir autoavarijos, kurios metu atsakovas vairavo ieškovui priklausantį automobilį Volvo, šis automobilis neteko 1 464,66 Eur prekinės vertės bei ieškovas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ už automobilio apžiūrą sumokėjo 130,00 Eur, ieškovas neprašė šių išlaidų priteisti iš atsakovo, t. y. jis prašė priteisti mažesnius nuostolius, negu realiai juos patyrė. Teismas laikė, kad automobilio prekinės vertės netekimas yra teisingai apskaičiuotas pagal nepriklausomų ekspertų išvadą, kurie nustatė, jog 2018 m. vasario 15 d. automobilio vidutinė rinkos vertė yra 55 270 Eur.

208.

21Teismas nurodė, kad ieškovas, ilgą laiką negalėdamas naudoti jam tinkamą automobilį Volvo, turėjo teisę išsinuomoti tokį automobilį, kuris atitiktų saugumo reikalavimus bei atitiktų jo darbo pobūdį, susijusį su statybomis. Dėl automobilio nuomos ieškovas sudarė su nuomotoju automobilio nuomos sutartį, kuri nėra nuginčyta. Kad dėl automobilio nuomos ieškovas patyrė realią 2 758,80 Eur žalą įrodo šių išlaidų apmokėjimas, todėl jų netenkinti nėra teisinio pagrindo.

229.

23Teismas konstatavo, jog už automobilio Volvo apgadinimą autoavarijos, įvykusios 2017-11-17, turi atsakyti atsakovas. Autoįvykio metu ieškovas buvo išvykęs į ( - ), atsakovas neįrodė, kad jis ieškovą informavo apie tai, jog jis pranešė draudėjui apie autoįvykį. Byloje nėra duomenų ar iš viso buvo pranešta draudikui apie 2017-11-17 autoįvykį. Teismas pripažino ieškovo teisę pasirinkti iš ko jis pageidauja gauti žalos atlyginimą. Automobilis buvo apgadintas nekvalifikuotai montuojant dujinę įrangą ir autoavarijos metu, ekspertų biuro nustatyti automobilio apgadinimai laikytini objektyviais ir galimais. Automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti 2017-12-13 jį paėmus iš atsakovo ir tą pačią dieną pristačius į UAB „Sostena“, t. y. nekyla abejonių, kad automobilis galėjo būti apgadintas dėl kitų priežasčių. Be to, šia išvada nesivadovauti nėra pagrindo, nes atsakovas, nors ir nesutiko su išvadomis, jis jų nenuginčijo nepateikė kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2510.

26Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo apeliacinį skundą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 2 t. l. 174-192). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Teismas nepagrįstai tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip rangos vartojimo teisinius santykius. Atsižvelgiant į paslaugos teikimo eksperimentinį pobūdį bei nesant garantijos, kad įmontuota įranga veiks tinkamai, dujinės įrangos montavimas į ieškovui priklausantį automobilį buvo atliekamas neatlygintinai, tai eliminuoja būtinojo rangos sutartinių santykių elemento - atlygintinumo - buvimą. Teismas apelianto pareigos atlyginti atsiradusius nuostolius buvimą turėjo vertinti per deliktinės civilinės atsakomybės prizmę.

2910.2.

30Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą paneigti aplinkybę, kad paslauga buvo teikiama atlygintinai. Būtent ieškovas turėjo įrodyti savo teigiamą aplinkybę, kad paslauga buvo teikiama atlygintinai. Ieškovas neįrodė dujų įrangos montavimo paslaugos teikimo atlygintinumo, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą apie paslaugos teikimo atlygintinumą.

3110.3.

32Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas darbus atliko netinkamai bei priteisė iš jo nuostolius ieškovui. Apeliantas dėjo visas įmanomas pastangas, kad paslauga būtų suteikta tinkamai, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų draudimų, todėl jo veiksmai, montuojant dujinę įrangą, negali būti pripažinti neteisėtais. Paslaugą apeliantas teikė ne kaip ūkio subjektas, o kaip privatus asmuo. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tokio modelio automobiliuose dujinės įrangos montavimas nenumatytas, jis informavo ieškovą apie tinkamo rezultato garantijų nebuvimą ir tik ieškovui patvirtinus įrangos montavimą, apeliantas ėmėsi montuoti įrangą. Šios aplinkybės eliminuoja kaltės apelianto veiksmuose buvimą. Nenustačius neteisėtų veiksmų bei kaltės apelianto veiksmuose, negalima konstatuoti deliktinės atsakomybės visų elementų ir, atitinkamai, apelianto pareigos ieškovui atlyginti atsiradusius nuostolius ieškovui apmokėjus automobilio kuro padavimo sistemos remontą paslaugos teikėjui UAB „Sostena“.

3310.4.

34Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl sudarytos automobilio nuomos sutarties teisėtumo bei nuomos paslaugų pagal ją faktinio suteikimo, nepagrįstai priteisė iš apelianto ieškovo patirtas išlaidas pakaitinio automobilio nuomai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis jam reikalingas vykdant jo komercinę veiklą, pakaitinio automobilio nuomos išlaidų realumo, taip pat neįrodė, jog minėtas išlaidas patyrė dėl atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų. Nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo pagrindų bei pakaitinio automobilio būtinumo, iš atsakovo negali būti priteisiamas minėtų išlaidų atlyginimas. Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai nepagrįsti jokiais buhalterinių dokumentų įrodymais, todėl šios išlaidos negali būti atlyginamos. Pateikta sąskaita išrašyta pažeidžiant įstatymus.

3510.5.

36Apeliantui nepagrįstai buvo perkelta pareiga atlyginti eismo įvykio metu ieškovui atsiradusius nuostolius, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteistos automobilio būsimo remonto bei prekinės vertės neteikimo išlaidos. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas nebuvo kaltas dėl įvykusio autoįvykio, būdamas rūpestingas sudarė ieškovui visas sąlygas bei procesines galimybes atgauti padarytos žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės, tačiau ieškovas šia savo teise bei suteikta galimybe nepasinaudojo, o reikalavimą dėl autoįvykio metu atsiradusios žalos atlyginimo nepagrįstai pareiškė apeliantui. Apeliantas būtent dėl savo pasirinkimo arba aplaidumo nesikreipė į draudimo bendrovę.

3710.6.

38Teismas privalėjo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti draudimo bendrovę, nes būtent draudimo bendrovė turi pareigą įvykdyti savo, kaip draudiko, įsipareigojimus dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ieškovui. Teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, kuris iš esmės sutrukdė tinkamai išnagrinėti bylą, nustatyti asmenį, atsakingą už autoįvykio metu padarytą žalą, kas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant ištaisyti esminius pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus.

3910.7.

40Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neįvertino, kad UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ ataskaitoje nurodytos remonto išlaidos bus patirtos šalinant autoįvykio padarinius. Atsakovas teismui pateikė muitinės deklaraciją bei 2016-12-13 UAB „Pajūrio Autorika“ pažymą, kurioje užfiksuota, kad automobilio vertė iki autoįvykio buvo 34 340,00 Eur. Todėl automobilio remonto išlaidos turėjo būti nustatomos atsižvelgiant būtent į šią automobilio vertę. Netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta apelianto pareiga atlyginti automobilio remonto išlaidas, ieškovo nurodomas remonto išlaidų dydis laikytinas nepagrįstu, o realios remonto išlaidos - neįrodytomis.

4110.8.

42Teismas neįvertino apelianto pateiktų įrodymų, kad automobilis buvo atgabentas į Lietuvą po autoįvykio Jungtinėse Amerikos Valstijose. Esant įrodytam eismo įvykio, įvykusio iki minėto eismo įvykio, faktui, negalėjo būti nustatomas automobilio prekinės vertės netekimas, nes tokio teisinio pagrindo nenumato teisės aktai. Automobilio prekinės vertės netekimo atkūrimo išlaidos neteisėtai priteistos iš atsakovo, nes šios išlaidos nustatytos, pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus.

4311.

44Ieškovas ieškovo G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą nepakeistą, priteisti 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (el. b. 3 t. b. l. 1-9). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4511.1.

46Byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima kvalifikuoti susiklosčiusius santykius tarp ginčo šalių. Apelianto nenoras sutikti su teismo sprendimo motyvais negali būti pagrindu teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai vertinos visus byloje esančius įrodymus.

4711.2.

48Apelianto ir ieškovo nesiejo jokie bičiuliški santykiai, ieškovas apeliantui už dujų įrangos sumontavimą sumokėjo 800 Eur, kurie buvo grąžinti, kai buvo išmontuota dujų įranga. Tarp šalių jokių kalbų apie eksperimentus su nauju automobiliu nebuvo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis teikė neatlygintinai ieškovui dujų sumontavimo paslaugas. Atsiliepime į ieškinį, jis nurodė kitas, nei apeliaciniame skunde, aplinkybes, susijusias su šalių sutartiniais santykiais.

4911.3.

50Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčo išsprendimui turėtų būti taikomos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę. Pats apeliantas nurodo, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl dujinės įrangos montavimo, tai leidžia teigti, kad apeliantui kyla sutartinė atsakomybė. Apelianto atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, todėl jis privalo padengti atsiradusius nuostolius tiek dėl netinkamai atliktų darbų, tiek dėl neišsaugoto jam patikėto automobilio.

5111.4.

52Automobilio nuomos išlaidos tiesiogiai susijusios su netekta galimybe naudotis įsigyta transporto priemone, todėl šios išlaidos yra visiškai susijusios su apelianto neįvykdytais įsipareigojimais - tinkamai sumontuoti dujinę įrangą. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad jis nėra apmokėjęs už automobilio nuomą, tačiau UAB „Granex“ jau du kartus atsiuntė raginimą apmokėti skolą ir šiuo metu bendrovė ketina kreiptis į teismą dėl užsitęsusio nepamokėjimo. Ieškovui nuomos suma yra pakankamai didelė ir jis tikėjosi, kad šią sumą sumokės gavęs iš apelianto. Ieškovas neprieštarauja, kad apeliantas apmokėtų tiesiogiai UAB „Granex“ automobilio nuomos išlaidas.

5311.5.

54Nesant ginčo dėl to, kad ieškovas eismo įvykio metu buvo išvykęs į užsienį, o apeliantas buvo transporto priemonės valdytojas pagal tarp šalių susiklosčiusius rangos santykius, būtent apeliantas, o ne ieškovas, turėjo įstatyminę pareigą atlikti visus veiksmus, kurie reikalingi, kad būtų atlyginta ieškovui padaryta žala. Ginčo nėra, kad draudimo išmoka nėra išmokėta iki šiol.

5511.6.

56Apeliantas neteikė jokių įrodymų dėl automobilio rinkos vertės bei kitų savo teiginių, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ataskaitoje yra pateikta kitų tokių pačių ar panašios būklės automobilių rinkos vertė, bei remiantis patvirtinta metodika buvo apskaičiuota ieškovui priklausančio automobilio rinkos vertė.

5711.7.

58Ieškinys buvo pareikštas apeliantui, kaip rangovui, ir jo civilinė atsakomybė kildinama iš jo, kaip verslininko, netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį. Tai reiškia, kad trečiuoju asmeniu būtų galima įtraukti tik tą draudimo bendrovę, kuri būtų apdraudusi apelianto, kaip verslininko, atsakomybę prieš trečiuosius asmenis. Įrodymų, kad apeliantas būtų apdraudęs savo veiklos atsakomybę nepateikė.

5911.8.

60Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokių aplinkybių neišsiaiškino teismas ir kokias naujas aplinkybes galima išsiaiškinti nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6312.

64Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

65Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

6613.

67Apeliantas (atsakovas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad teismas tiesiogiai/asmeniškai turi išklausyti šalių paaiškinimus, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tokias kaip, ar ieškovas pranešė UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ aplinkybę, kad automobilis buvo daužtas, ir, jei ne, tai dėl kokių priežasčių, ar jis mokėjo apeliantui pinigus už dujinės įrangos montavimą, jeigu taip, kur, kada, kokiu būdu, kodėl jis nurodė, kad nesuteikė automobilio apeliantui taisyti, kai įvyko autoįvykis, dėl kokių priežasčių jis nesikreipė į draudimo kompaniją ir kt., kurių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, bei jas tinkamai įvertinus priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, apelianto vertinimu, aplinkybė, kad trečiuoju asmeniu į bylą nebuvo įtrauktas draudikas DB „Lietuvos draudimas“ sudaro vienareikšmį pagrindą skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ir išklausyti visus bylos dalyvius, tarp jų ir trečiąjį asmenį.

6814.

69Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui yra išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, šalių paaiškinimuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka.

70Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

7115.

72Atsakovas apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikė rašytinius paaiškinimus. Tačiau pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323 straipsniai).

73Dėl teisinių santykių tarp ginčo šalių kvalifikavimo

7416.

75Byloje kilo ginčas dėl sutartinių rangos santykių tarp šalių egzistavimo bei atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ir jų dydžio.

7617.

77Pirmos instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių dėl dujinės įrangos montavimo ieškovui priklausančiame automobilyje susiklostė rangos teisiniai santykiai. Apeliantė nesutikimą su tokia išvada argumentuoja tuo, kad šalys nesitarė dėl apmokėjimo už darbus, o rangos teisinių santykių būtina sąlyga atlygintinumas, todėl teismas apelianto pareigos atlyginti atsiradusius nuostolius buvimą turėjo vertinti per deliktinės civilinės atsakomybės prizmę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

7818.

79Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d., 1.71 str.).

8019.

81Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl dujinės įrangos montavimo automobilyje, kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui automobilį Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) o atsakovas įsipareigojo į jį sumontuoti dujinę įrangą. Šio susitarimo pagrindu atsakovas užsakė reikalingą automobilio dujinę įrangą ir atliko dujinės įrangos montavimo darbus, o atlikęs ieškovo užsakytus darbus, automobilį su atliktų darbų rezultatu grąžino ieškovui. Dėl šių aplinkybių tarp bylos šalių ginčo nekilo.

8220.

83Apelianto vertinimu, esminė rangos sutarties sąlyga yra susitarimas darbų apmokėjimo, ko, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl negalima laikyti, kad buvo sudaryta rangos sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad rangos sutartis iš esmės yra atlygintinė. Tačiau konkrečios rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, nustatomi pačios rangos sutarties. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010). Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jeigu sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 straipsnis), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011). Taigi, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis dėl rangos teisinių santykių atlygintinumo, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad nebuvo tarp šalių susitarimo dėl atlyginimo už darbus nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl tarp šalių buvusių sutartinių rangos teisinių santykių egzistavimo. Be to, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, kad pagal žodinį susitarimą tarp šalių susiklosčius rangos teisiniams santykiams, tarp šalių nebuvo susitarimo, kad atsakovas sumontuos dujinę įrangą neatlygintinai.

8421.

85Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismu bei ieškovo argumentais, kad sprendžiant dėl šalių ginčą turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672 - 6.680 straipsniai) bei taikomos vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai. Žodinė rangos sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, byloje jokių duomenų, kad atsakovas tuo metu vertėsi dujinės įrangos į automobilius montavimu bei tokia veikla jam buvo verslas nėra, be to ieškovas automobilį naudojo ne tik savo buitinių ar asmeninių jo ar jo šeimos poreikių tenkinimui, bet ir darbo reikalais (tokias aplinkybes nurodė grįsdamas savo ieškinį dėl pakaitinio automobilio nuomos), todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra teisinio pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnis).

86Dėl atsakovo civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu sugadintą automobilį

8722.

88Atsakovas nesutinka, kad už eismo įvykio metu ieškovo patirtą žalą butų taikoma jam civilinė atsakomybė, nes jis automobilį valdė teisėtai, o dėl eismo įvykio jo kaltės nebuvo, nes eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo V. H..

8923.

90Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo patirtus nuostolius dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio privalo atlyginti atsakovas.

9124.

92Pagal CK 6.657 straipsnį, rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Prieš tai konstatavus, kad apeliantą su ieškovu siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, darytina išvada, kad apeliantas turėjo pareigą saugoti ir ieškovo jam patikėtą automobilį. Toks teisinis reguliavimas, kad rangovas atsako už jam patikėto turto praradimą ar sužalojimą, reiškia, jog rangos (taigi ir paslaugų teikimo) santykiams įstatymų leidėjo valia yra taikomi griežti turto išsaugojimo reikalavimai, todėl atsakovo atsakomybė iš esmės yra objektyvi. Kaltės prezumpcija (CK 6.248 straipsnis) galėtų būti paneigta, o asmuo nuo civilinės atsakomybės atleistas tik įrodžius įstatymo numatytas sąlygas, visiškai ar iš dalies eliminuojančias civilinės atsakomybės konkrečiu atveju taikymą (CK 6.253 straipsnis).

9325.

94Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad atsakovas byloje įrodė įstatymo numatytas sąlygas, eliminuojančias civilinės atsakomybės konkrečiu atveju taikymą (CK 6.253 straipsnis). CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis).

9526.

96Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, sprendžia, kad byloje jokių objektyvių duomenų, jog atsakovas ieškovo automobilį eismo įvykio metu valdė (vairavo) neteisėtai nėra. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 12 d. ieškovas telefonu kreipėsi į atsakovą dėl automobilio gedimo, prašydamas patikrinti paties atsakovo sumontuotos dujinės įrangos veikimą, kurį vėliau ir perdavė atsakovo valdymui. Įvertinusi bylos šalių paaiškinimus, duotus 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas eismo įvykio metu vairavo ieškovo automobilį turėdamas ieškovo duotą sutikimą. Eismo įvykio metu (2017 m. lapkričio 17 d.) pats ieškovas buvo išvykęs į užsienį, šalių bendravimas dėl automobilio remonto vyko telefonu, automobilį atsakovas paėmė iš ieškovo namų (beje jau ne pirmą kartą), palikdamas ten savo automobilį, o po automobilio remonto atsakovui tikrinant dujinės įrangos veikimą bei tuo pačiu siekiant grąžinti automobilį ieškovui (vykstant į ieškovo namus) įvyko eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, kad automobilis po remonto galėjo būti atsakovo išbandomas, tačiau, ieškovo vertinimu, už visas išbandymo metu atsiradusias pasekmes (už eismo įvykio metu patirtą žalą dėl sugadinto automobilio) vis viena turi atsakyti atsakovas. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

9727.

98Byloje nenustatyta, kad rangovas (atsakovas) būtų nesiėmęs kokių tai būtinų bei protingų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti, atsakovas eismo įvykio metu vairavo ieškovo automobilį turėdamas ieškovo duotą sutikimą bei galėjo dalyvauti eisme, o eismo įvykis kilo dėl trečiojo asmens V. H. kaltės, todėl civilinės atsakomybės apeliantui taikymas, esant byloje susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, prieštarautų gerai moralei ir bendriesiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Todėl ieškovo reikalavimai susiję su nuostolių, kurie atsirado kaip eismo įvykio pasekmė, priteisimu atmestini kaip nepagrįsti (už durų išorinę rankeną, galinio rato arkos apvadus, galinio rato diską bei su šių detalių pakeitimu/remontu susijusius darbus, automobilio prekinės vertės netekimą).

9928.

100Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildina iš rangos teisinių santykių, todėl apelianto argumentai susiję su deliktinės civilinės atsakomybės taikymu eismo įvykį sukėlusiam asmeniui (trečiajam asmeniui V. H.) bei draudimo teisiniais santykiais neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

101Dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamai sumontuotos dujinės įrangos ir jų dydžio

10229.

103Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę dėl ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su dujinės įrangos į automobilį sumontavimu, atlyginimo ir netinkamai nustatė nuostolių dydį.

10430.

105Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą teisių gynimo būdą ir reiškė reikalavimą atsakovui neatlygintinai pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus. Byloje pateikti duomenys apie šalių susirašinėjimą/veiksmus, siekiant pašalinti nustatytus darbų trūkumus, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas bendradarbiavo su atsakovu ir jam suteikė galimybę per protingą terminą ištaisyti šiuos trūkumus. Kadangi tai padaryta nebuvo, ieškovas kreipėsi į kitus asmenis (šiuo atveju į UAB „Sostena“) dėl šių trūkumų pašalinimo, bei pareiškė teisme reikalavimą priteisti visas jo patirtas remonto išlaidas, taip pat būsimus remonto kaštus (sąnaudas) bei su tuo susijusias kitas išlaidas (sąnaudas).

10631.

107Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, kad dujinės įrangos montavimo darbai buvo atlikti netinkamai bei apskritai tokie darbai ieškovo automobilyje negalėjo būti atlikti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino bei neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad į ieškovo automobilį sumontuotos dujinė įranga neveikė tinkamai bei jos veikimą turėjo taisyti kelis kartus, o dujinei įrangai vis viena tinkamai neveikiant, ją iš automobilio išmontavimo. Aplinkybę, kad žemo slėgio kuro sistemos daviklis trūko ir buvo sugadintas aukšto slėgio kuro siurblys dėl per aukšto kuro slėgio žemo slėgio sistemoje, kurį sąlygojo nekvalifikuotas mėginimas modifikuoti automobilio maitinimo sistemą, patvirtino UAB „Sostena“, kuri yra Volvo įgaliotas priežiūros atstovas Lietuvoje. UAB „Sostena“ 2018 m. vasario 12 d. rašte taip pat nurodo, kad Volvo automobilių gamintojas nenumato dujinės įrangos montavimo į naujos kartos XC90 automobilius nei gamykloje, nei kaip papildomos įrangos. Gamintojas neleidžia keisti automobilio konstrukcijos, įskaitant ir variklio maitinimo sistemos perdirbimo kitai kuro rūšiai (t.1, b.l. 18). Apeliantas jokių objektyvių įrodymų paneigiančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

10832.

109Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nežinojo, jog tokio modelio automobiliuose dujinės įrangos montavimas nenumatytas, informavo ieškovą apie tinkamo rezultato garantijų nebuvimą ir tik ieškovui sutikus, kad būtų montuojama tokia įranga, ėmėsi šio darbo. Tačiau šie jo teiginiai prieštarauja bylos nagrinėjimo metu duotiems paaiškinimams, kurių metu jis nurodė, kad į ieškovo automobilį buvo galima montuoti dujinę įrangą, jis yra šios srities specialistas, ilgą laiką šia veikla užsiima (šiuo metu net turi verslo liudijimą), o prieš tai dirbo įmonėje (ginčui aktualiu laikotarpiu), kuri vertėsi dujinės įrangos montavimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, kaip savo srities profesionalas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir jis veikia savo rizika (CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas privalėjo numatyti kokie techniniai sprendimai yra reikalingi, kad darbai būtų atlikti tinkamai, taip pat ar apskirtai tokie techniniai sprendimai galimi (variklio maitinimo sistemos perdirbimas kitai kuro rūšiai). Atitinkamai pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

11033.

111Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui.

11234.

113Vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 str.) bei bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), pareiga įrodyti patirtų nuostolių egzistavimą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas turtinio pobūdžio reikalavimą, turėjo įrodyti, kad jis patyrė 9498,31 Eur nuostolius. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšos, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas.

11435.

115Dėl išlaidų UAB „Sostena“ už automobilio remontą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl netinkamų dujinės įrangos montavimo darbų buvo sugadintas ieškovo automobilio aukšto slėgio kuro siurblys, žemo slėgio kuro sistemos daviklis, todėl ieškovas patyrė 1539,17 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Sostena“ už automobilio remontą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo patirtų išlaidų būtinumą bei pagrįstumą, todėl pirmos instancijos teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, pagrįstai šias ieškovo patirtas išlaidas priteisė iš atsakovo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

11636.

117Dėl pakaitinio automobilio nuomos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl netinkamų dujinės įrangos montavimo darbų buvo sugadinta ieškovo automobilio variklio maitinimo sistema, todėl dėl šių gedimų ieškovas automobiliu nebegalėjo naudotis; jis keletą kartų buvo remontuojamas paties atsakovo, o nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 15 d. UAB „Sostena“; ieškovas pateikė nuomos sutartį, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. nuomojosi kitą automobilį, nuomos kaina 30 Eur + PVM už vieną dieną; pagal PVM sąskaitą faktūrą ieškovo skola už automobilio nuomą sudaro 2758,80 Eur (už 76 dienas), kuriuos ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo.

11837.

119Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas sąskaitos už automobilio nuomą iki šiol nėra apmokėjęs, t.y. realiai šių išlaidų nėra patyręs. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas daryti išvadą, kad būsimos išlaidos už automobilio nuomą yra atsakovo netinkamai atliktų darbų pasekmė, jos būtinos bei pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl darytina išvada, kad pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl šių būsimų išlaidų (už pakaitinio automobilio nuomą) atlyginimo. Byloje jokių duomenų, kad ieškovui nebuvo būtinas pakaitinis automobilis, ar, kad jis turėjo galimybę išnuomoti automobilį už mažesnę kainą nėra. Pažymėtina, kad apeliantas argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovas galimai turėjo kitą automobilį, kuriuo galėjo naudotis, nurodė tik apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), todėl šie apelianto argumentai nėra vertinami. Atsakovo teiktus įrodymus apie automobilio nuomos rinkos kainas pirmos instancijos teismas atsisakė priimti, apeliacinis skundas nėra grindžiamas tuo, kad juos buvo atsisakyti priimti nepagrįstai, tokių įrodymų prie apeliacinės bylos medžiagos atsakovas taip pat prijungti neprašo, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės automobilio nuomos kainos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje neįrodė, kad jis nebegalėjo naudotis automobiliu būtent nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., t.y., kad šiuo laikotarpiu išlaidos dėl automobilio nuomos buvo būtinos ir pagrįstos. Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina tik tai, kad ieškovas automobiliu negalėjo naudotis nuo 2017 m. gruodžio 13 d., t.y. kai buvo perduotas remontuoti UAB „Sostena“, o šalių paaiškinimai dėl ieškovo galimybių naudotis automobiliu iki tol (iki 2017 m. gruodžio 13 d.) byloje prieštaringi, ieškovas šių prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu nepašalino. Be to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai ilgai (jeigu jau 2017 m. gruodžio 1 d. buvo iškilęs poreikis) dėl automobilio remonto delsė kreiptis į šios srities profesionalus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši apeliacinio skundo dalis tenkinama iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant priteistinos sumos už automobilio nuomą dydį iki 2323,20 Eur (30 Eur x 64 d. + 403,20 Eur PVM), (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Taip pat reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nuomotojui išrašant PVM sąskaitas faktūras, nėra šios bylos nagrinėjamo dalykas.

12038.

121Dėl būsimų remonto išlaidų, nurodytų vertinimo ataskaitoje. 2018 m. vasario 15 d. nepriklausomų ekspertų parengtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio būsimo remonto išlaidos (nuostoliai) sudaro 5200,34 Eur. Tačiau akivaizdu kad dalis šių nuostolių atsirado dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio (jo detalių) remonto ir, kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, civilinė atsakomybė atsakovui dėl jų atlyginimo negali būti taikoma. Ieškovo būsimos išlaidos (sąnaudos) dėl sugadintų detalių, montuojant dujinę įrangą, už detales yra 1187,14 Eur (77,17 Eur viršutinis variklio gaubtas (plastikinis); 47,28 Eur kuro įpylimo angos korpusas; 25,93 Eur bagažinės sk. grindų stiprintuvas; 115,11 Eur atsarginio rato dėtuvės apdangalas; 997,43 Eur prietaisų panelė, išminusuojant 6 proc. nuvertėjimą). Apeliantas neginčija pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad šios detalės buvo sugadintos būtent dėl atsakovo sumontuotos dujinės įrangos (montuojant dujinę įrangą jose buvo padarytos skylės) taip pat neįrodinėjo, kad prašomas priteisti turtinės žalos už sugadintas detales atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškovo nuostoliai iš atsakovo buvo priteisti pagrįstai. Iš vertinimo ataskaitos nėra galimybės nustatyti ar į išlaidas transporto priemonei suremontuoti turi būti įtraukta 42,66 Eur suma už papildomas nenumatytas detales („smulkios įvairios dalys“), kurios gali atsirasti remonto metu, tai reiškia, kad dalis šių išlaidų yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl, nustatant išlaidas, reikalingas automobiliui suremontuoti, šią sumą nėra pagrindo įskaičiuoti.

12239.

123Kadangi ieškovas iki šiol neremontavo automobilio, todėl vien iš vertinimo ataskaitos nėra galimybės nustatyti kokios remonto darbų išlaidos būtų reikalingos ir kokio konkrečiai dydžio. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad visi remonto darbai kainuotų apie 1786,50 Eur (be PVM), tačiau nėra išskirta, būtent kiek kainuotų automobilio remontas, susijęs su šios nutarties 38 pastraipoje nurodytų detalių pakeitimu, dažymu ar kitais realiai tikėtinais darbais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs būtent kokios detalės buvo sugadintos dėl sumontuotos dujinės įrangos, jų sugadinimo mąstą (detalėse padarytos angos/skylės), bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad yra reali tikimybė, jog būsimos remonto išlaidos gali sudaryti ne mažiau kaip 315 Eur (7 val. remonto darbų x 45 Eur įkainis už 1 val.).

12440.

125Bylai teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovas iki šiol transporto priemonės neremontavo bei ataskaitoje nurodytų išlaidų faktiškai nepatyrė. Kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nuostolis neremontuojant automobilio yra remonto paslaugų ir detalių vertė be PVM.

12641.

127Dėl transporto priemonės prekinės vertės netekimo. 2018 m. vasario 15 d. nepriklausomų autoekspertų biuro parengtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad dėl šiame akte užfiksuotų sugadinimų (bagažinės skyriaus grindų panelės, durelių, galinio sparno remonto ir kėbulo elementų dažymo) sumažėjo transporto priemonės prekinė vertė 1464,66 Eur. Nustačius, kad dėl nuostolių, patirtų eismo įvykio metu, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, byloje spręstinas tik klausimas dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo dėl montuojant dujinę įrangą sugadintų automobilio detalių, t.y. 138,18 Eur (dėl bagažinės skyriaus grindų panelės sugadinimo paskaičiuota 0,25 proc. nuo 55270 Eur automobilio rinkos vertės).

42.

128Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Susisiekimo ministro ir Finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101, 66 punkte nustatyta, kad prekinės vertės netekimas apskaičiuojamas ne senesniems kaip 5 metų lengviesiems automobiliams, mažiems autobusams ir transporteriams, jei dėl kėbulo dalių lyginimo ar keitimo galimas transporto priemonės eksploatacinių savybių pablogėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad vien dėl bagažinės skyriaus grindų panelės sugadinimo pablogėjo automobilio eksploatacinės savybės bei sumažėjo transporto priemonės vertė, o juolab, kad sumažėjo būtent 138,18 Eur suma. Šią išvadą iš esmės pagrindžia faktas, kad nustatydamas transporto priemonės rinkos vertę, biuras netyrė asmeninės turto vertės, taip pat neįvertino aplinkybės, kad tuo metu, kai po eismo įvykio sugadintas ginčo automobilis iš JAV buvo atgabentas į Lietuvą, tokio automobilio rinkos vertė buvo 34340 Eur, o remonto kaina net 25345,24 Eur (su PVM), t.y. 73,81 procentai rinkos vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien dėl to, kad buvo sugadinta bagažinės skyriaus grindų panelė, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas dėl to patyrė 138,18 Eur nuostolių dėl automobilio rinkos vertės sumažėjimo.

129Dėl bylos procesinės baigties

13043.

131Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę bei nepagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę už eismo įvykio metu sugadintą automobilį ir priteisė nuostolius, kurie atsirado kaip eismo įvykio pasekmė, todėl teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir ieškovo reikalavimai šioje dalyje atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai visiškai tenkino ieškinį dalyje dėl būsimų remonto išlaidų, nurodytų vertinimo ataskaitoje, automobilio rinkos vertės sumažėjimo, pakaitinio automobilio nuomos, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimas šioje dalyje pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13244.

133Dėl automobilio vertinimo išlaidų. Ieškovas ieškiniu, kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašė priteisti 130,00 Eur už transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. T. ir kt. v. V. R. firma „Telšių ranga“, bylos Nr. 3K-3-172/2005). Nagrinėjamoje byloje ieškovo iniciatyva atliktos transporto priemonės vertinimo išlaidos teismo klaidingai priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad tokios išlaidos negalėjo būti priteisiamos kaip nuostoliai, kildinami iš netinkamai atliktų darbų, juolab apeliantui apeliaciniame skunde jokių argumentų šiuo klausimu nenurodant.

134Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13545.

136Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 56,48 procentai ieškinio reikalavimų (atitinkamai 43,52 proc. dalimi atmesta apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteisia 318,55 Eur ((214 Eur žyminis mokestis + 350 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) x 56,48 proc.), o atsakovui iš ieškovo 526,59 Eur (1210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti x 43,52 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme, taip pat ieškovui iš atsakovo priteisia 395,36 Eur (700 Eur x 56,48 proc.), o atsakovui iš ieškovo 93,13 Eur (214 Eur x 43,52 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

13746.

138Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes apeliacinėje instancijoje tarp šalių dėl to ginčo nėra, todėl bylinėjimosi išlaidas skirstant iš naujo, vadovaujamasi pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo patirtų bendra bylinėjimosi išlaidų suma.

13947.

140Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas valstybei. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 17,76 Eur (12,89 Eur pirmos instancijos teisme + 4,87 Eur apeliacinės instancijos teisme), kurios taip pat paskirstytinos pagal nutarties 45 pastraipoje nurodytas proporcijas, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 7,73 Eur; iš atsakovo valstybei priteistina 10,03 Eur (CPK 96 str.).

141Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

142Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.

143Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui taikyta civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu sugadintą automobilį ir priteisti nuostoliai, kurie atsirado kaip eismo įvykio pasekmė, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

144Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl ieškovo patirtų nuostolių dėl netinkamai sumontuotos dujinės įrangos, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

145„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui G. L. iš atsakovo R. S. 5364,61 Eur nuostolių atlyginimo, 130,00 Eur už autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos paruošimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 318,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

146Priteisti iš ieškovo G. L. atsakovui R. S. 526,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

147Priteisti iš ieškovo G. L. atsakovui R. S. 93,13 Eur (devyniasdešimt tris eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

148Priteisti iš atsakovo R. S. ieškovui G. L. 395,36 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

149Priteisti iš ieškovo G. L. 7,73 Eur (septynis eurus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

150Priteisti iš atsakovo R. S. 10,03 Eur (dešimt eurų 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

151Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad jis įsigijo 2016 m. automobilį Volvo XC90 benzinu... 9. 3.... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino... 14. 5.... 15. Teismas sprendė, kad tarp šalių dėl dujinės įrangos montavimo ieškovui... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, kad atsakovas dujinę įrangą į automobilį Volvo XC 90... 18. 7.... 19. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo atliktų nekokybiškų rangos darbų... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad ieškovas, ilgą laiką negalėdamas naudoti jam tinkamą... 22. 9.... 23. Teismas konstatavo, jog už automobilio Volvo apgadinimą autoavarijos,... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 10.... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo apeliacinį skundą skirti nagrinėti... 27. 10.1.... 28. Teismas nepagrįstai tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo... 29. 10.2.... 30. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą paneigti... 31. 10.3.... 32. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas darbus atliko netinkamai bei... 33. 10.4.... 34. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl sudarytos automobilio nuomos... 35. 10.5.... 36. Apeliantui nepagrįstai buvo perkelta pareiga atlyginti eismo įvykio metu... 37. 10.6.... 38. Teismas privalėjo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti draudimo bendrovę,... 39. 10.7.... 40. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neįvertino, kad UAB... 41. 10.8.... 42. Teismas neįvertino apelianto pateiktų įrodymų, kad automobilis buvo... 43. 11.... 44. Ieškovas ieškovo G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 45. 11.1.... 46. Byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima kvalifikuoti... 47. 11.2.... 48. Apelianto ir ieškovo nesiejo jokie bičiuliški santykiai, ieškovas... 49. 11.3.... 50. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčo išsprendimui turėtų būti... 51. 11.4.... 52. Automobilio nuomos išlaidos tiesiogiai susijusios su netekta galimybe naudotis... 53. 11.5.... 54. Nesant ginčo dėl to, kad ieškovas eismo įvykio metu buvo išvykęs į... 55. 11.6.... 56. Apeliantas neteikė jokių įrodymų dėl automobilio rinkos vertės bei kitų... 57. 11.7.... 58. Ieškinys buvo pareikštas apeliantui, kaip rangovui, ir jo civilinė... 59. 11.8.... 60. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokių aplinkybių neišsiaiškino teismas... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 12.... 64. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 65. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 66. 13.... 67. Apeliantas (atsakovas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 68. 14.... 69. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 70. Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo... 71. 15.... 72. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės... 73. Dėl teisinių santykių tarp ginčo šalių kvalifikavimo... 74. 16.... 75. Byloje kilo ginčas dėl sutartinių rangos santykių tarp šalių egzistavimo... 76. 17.... 77. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių dėl dujinės įrangos... 78. 18.... 79. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 80. 19.... 81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai... 82. 20.... 83. Apelianto vertinimu, esminė rangos sutarties sąlyga yra susitarimas darbų... 84. 21.... 85. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismu... 86. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu sugadintą... 87. 22.... 88. Atsakovas nesutinka, kad už eismo įvykio metu ieškovo patirtą žalą butų... 89. 23.... 90. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo patirtus nuostolius dėl... 91. 24.... 92. Pagal CK 6.657 straipsnį, rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių... 93. 25.... 94. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai... 95. 26.... 96. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais... 97. 27.... 98. Byloje nenustatyta, kad rangovas (atsakovas) būtų nesiėmęs kokių tai... 99. 28.... 100. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildina iš rangos teisinių santykių,... 101. Dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamai... 102. 29.... 103. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 104. 30.... 105. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius,... 106. 31.... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas byloje pagrįstai... 108. 32.... 109. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nežinojo, jog tokio modelio... 110. 33.... 111. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 112. 34.... 113. Vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 str.) bei bendrąja įrodinėjimo... 114. 35.... 115. Dėl išlaidų UAB „Sostena“ už automobilio remontą. Byloje esantys... 116. 36.... 117. Dėl pakaitinio automobilio nuomos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad... 118. 37.... 119. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas sąskaitos už automobilio nuomą iki šiol... 120. 38.... 121. Dėl būsimų remonto išlaidų, nurodytų vertinimo ataskaitoje. 2018 m.... 122. 39.... 123. Kadangi ieškovas iki šiol neremontavo automobilio, todėl vien iš vertinimo... 124. 40.... 125. Bylai teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovas iki šiol... 126. 41.... 127. Dėl transporto priemonės prekinės vertės netekimo. 2018 m. vasario 15 d.... 128. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos... 129. Dėl bylos procesinės baigties... 130. 43.... 131. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 132. 44.... 133. Dėl automobilio vertinimo išlaidų. Ieškovas ieškiniu, kaip patirtas... 134. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 135. 45.... 136. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi... 137. 46.... 138. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo... 139. 47.... 140. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi... 141. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 142. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.... 143. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui... 144. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl... 145. „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui G. L. iš atsakovo R. S.... 146. Priteisti iš ieškovo G. L. atsakovui R. S. 526,59 Eur bylinėjimosi... 147. Priteisti iš ieškovo G. L. atsakovui R. S. 93,13 Eur (devyniasdešimt tris... 148. Priteisti iš atsakovo R. S. ieškovui G. L. 395,36 Eur (tris šimtus... 149. Priteisti iš ieškovo G. L. 7,73 Eur (septynis eurus 73 ct) išlaidų,... 150. Priteisti iš atsakovo R. S. 10,03 Eur (dešimt eurų 03 ct) išlaidų,... 151. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....