Byla 2-2020/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solestina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 717 923,52 Lt reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Solestina“ bankroto byloje, tretieji asmenys (kreditoriai): G. J. ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (bylos Nr. B2-1100-153/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Solestina“ iškelta bankroto byla; 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) patikslintu prašymu prašė patvirtinti jos 717 923,52 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. Nurodė, kad šį reikalavimą sudaro atsakovui pagal patikrinimo aktą ir pagal deklaracijas priskaičiuoti mokesčiai, t. y.: 1) pagal patikrinimo aktą priskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) – 364 542 Lt ir delspinigiai – 273 733,40 Lt, taip pat įmokos į garantinį fondą – 5 086 Lt ir delspinigiai – 3 710 Lt, iš viso 647 071,91 Lt; 2) pagal deklaracijas priskaičiuoti: GPM (d. s.), GPM, nekilnojamojo turto mokestis, privalomojo sveikatos draudimo mokestis, mokestis už aplinkos teršimą, žemės mokestis ir pridėtinės vertės mokestis, iš viso 70 851,61 Lt.

6Bankroto administratorius prašė netvirtinti Kauno AVMI reikalavimo dalies dėl 364 542 Lt GPM ir 273 733,40 Lt delspinigių, taip pat 5 086 Lt įmokų į garantinį fondą ir 3 710,51 Lt delspinigių, t. y. nesutiko su Kauno AVMI pagal patikrinimo aktą priskaičiuotais mokesčiais. Nurodė, kad Kauno AVMI 2010 m. balandžio 15 d. sprendimas dėl 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akto patvirtinimo yra visiškai nepagrįstas. Be to, Kauno AVMI 2010 m. balandžio 15 d. sprendime yra nurodytos kitos delspinigių sumos: 179 098 Lt už GPM ir 2 390 Lt už įmokas į garantinį fondą, o kreditoriniame reikalavime šios sumos yra didesnės.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino Kauno AVMI 717 923,52 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI atliko pakartotinį atsakovo patikrinimą (2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas), kurio metu nustatė, kad atsakovas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. fiziniams asmenimis, įregistravusiems individualią veiklą, išmokėjo 1 878 270,18 Lt individualios veiklos pajamų, kurios, Kauno AVMI nuomone, atitiko darbo santykius. Teismas sutiko su šia nuomone, nes gautos fizinių asmenų pajamos turi darbo santykiams būdingus požymius. Iš vykdančių individualią veiklą asmenų 2004 m. – 3 asmenys, 2005 m. – 2 asmenys, 2006 m. – 2 asmenys, 2007 m. – 7 asmenys turėjo individualios veiklos pajamų iš kitų mokesčių mokėtojų. 2004 m. – 15 asmenų, 2005 m. – 25 asmenys, 2006 m. – 27 asmenys, 2007 m. – 28 asmenys vykdė individualią veiklą ir iš jų 2004 m. – 2 asmenys, 2005 m. – 10 asmenų, 2006 m. – 15 asmenų, 2007 m. – 14 asmenų turėjo individualios veiklos pajamų tik iš atsakovo. 2004 – 2007 m. 20 asmenų atsakovas išmokėjo nuo 94 iki 100 proc. B klasės pajamų, t. y. šie asmenys iš niekur daugiau pajamų negavo. Teismas pažymėjo, kad aiškinant tarp fizinių asmenų ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikaciją atsižvelgiama į šių santykių stabilumą ir tęstinumą. 8 asmenys dirbo ir gavo pajamas iš atsakovo 2-4 metus, tokie įmonės ir fizinių asmenų santykiai, teismo nuomone, kvalifikuotini kaip darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Be to, agentinėse sutartyse buvo įteisinta atlyginimo mokėjimo prekybos agentui tvarka, pagal kurią klientai sumokėdavo atlyginimą ne tiesiogiai agentui, o atsakovui, o pastarasis sumokėdavo prekybos agentui. Iš liudytojos G. V. parodymų teismas nustatė, kad atsakovas prekybos agentams atlyginimą už darbą išmokėdavo pavedimu arba grynais pinigais, jie naudojosi įmonės baldais, kompiuteriais, susitikdavo su įmonės klientais įmonės patalpoje, naudojo įmonės duomenų bazę, prekybos agentai ataskaitas už atliktus darbus derindavo su įmonės vadovu. Prekybos agentams buvo suteikta darbo vieta, jie galėjo sėdėti kabinetuose ir naudotis kompiuteriais, stalų ir kompiuterių skaičius buvo žymiai didesnis nei įmonėje dirbančiųjų pagal darbo sutartį darbuotojų. Pagal agentinę sutartį prekybos agentai įsipareigojo pavedimo (komisines) sutartis, jų priedus, turto aprašus, pagal kuriuos įmonė rengė reklaminius skelbimus, pildyti pagal įmonės prekybos agentams pasirašytinai pateiktas dokumentų pildymo instrukcijas ir laikytis darbo instrukcijoje nustatytos darbo tvarkos. Pagal sudarytas agentines sutartis, teismo nuomone, agentai nebuvo savarankiški, jie privalėjo derinti savo veiksmus su atsakovu. Atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įmonėje nebuvo jokių kitų darbo sutarties pagrindu dirbančių ir tokias funkcijas vykdančių darbuotojų, išskyrus asmenis, su kuriais įmonė buvo sudariusi agentines sutartis. Šie asmenys nuolat užsiiminėjo tarpininkų veikla, klientų paieška, o tai vertinama kaip tęstiniai darbo santykiai. Nustačiusi, kad tarp prekybos agentų ir atsakovo buvo darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai, Kauno AVMI apskaičiavo nepriemoką, kuri susidarė dėl biudžetui nesumokėtų mokesčių, susijusių su darbo santykiais. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. fiziniams asmenims, įregistravusiems individualią veiklą, atsakovas išmokėjo 1 716 298,58 Lt, nuo šių išmokėtų išmokų apskaičiuotas GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų yra 364 542 Lt, atitinkamai nuo šios sumos iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti 179 098,49 Lt delspinigiai. Įvertinus tai, kad už minėtą laikotarpį atsakovas neteisingai mokėjo mokesčius nuo pajamų, prilygintų darbo santykiams, atsakovui buvo papildomai priskaičiuota 5 086 Lt įmokų į garantinį fondą ir apskaičiuota 2 389,73 Lt delspinigių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo finansinę naudą mokėdamas mokesčius ne nuo darbo santykių, naudojosi palankesnėmis apmokestinimo sąlygomis, nes nuo darbo pajamų privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti valstybei atitinkamo tarifo mokesčius (GPM, VSD, GF – 33, 27, 24 proc.), o nuo individualios veiklos pajamų šią veiklą vykdančiam asmeniui tenka pareiga sumokėti 15 proc. GPM ir VSD įmokas nuo gautų pajamų. Teismas vadovavosi Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu, nes jis nėra nuginčytas kitais objektyviais įrodymais, todėl laikė, jog šio akto pagrindu priimtas Kauno AVMI 2010 m. balandžio 15 d. sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo yra pagrįstas ir teisėtas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti Kauno AVMI 70 851,61 Lt kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Vien tai, kad civiliniai santykiai turi kai kuriuos požymius, būdingus ir darbo santykiams, negali lemti išvados, jog tai yra darbo santykiai. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka visus darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai laikytini darbo santykiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-454/06). Mokestinių ginčų komisija (toliau – MGK) 2009 m. kovo 4 d. sprendime nurodė, kad nėra nustatyta, jog prekybos agentai turėjo paklusti įmonėje nustatytai darbo tvarkai, jie patys apmokėdavo savo patirtas veiklos išlaidas, jų atlyginimas buvo nepastovus ir priklausė nuo darbo rezultatų, o tai yra civilinių santykių požymiai. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir MGK išvadą. Teismas nevertino, kokie požymiai – civiliniai ar darbo – dominavo prekybos agentų ir atsakovo santykiuose.

122. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad klientai sumokėdavo atlyginimą ne tiesiogiai agentui, o atsakovui, o atsakovas sumokėdavo prekybos agentui. Ši aplinkybė atitinka CK 2.152 straipsnio 1 dalies, 2.157 straipsnio 4 punkto, 2.158 straipsnio 1 dalies ir 2.160 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias komercinio atstovavimo santykius, t. y. kad prekybos agentas už atlyginimą tarpininkauja atstovaujamajam sudarant sutartis arba pats sudaro sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita, atstovaujamasis turi pareigą mokėti atlyginimą prekybos agentui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad prekybos agentams už suteiktas paslaugas buvo atlyginama tik tada, kai surasti klientai sudarydavo su atsakovui sandorius ir atsiskaitydavo, todėl prekybos agentų atlyginimas priklausė nuo pasiekto rezultato ir nebuvo mokamas už tam tikrų funkcijų vykdymą, kaip yra įprasta darbo santykiams.

133. Teismo išvada, kad prekybos agentai nebuvo savarankiški, yra nepagrįsta. Pagal CK 2.156 straipsnio 1 punktą prekybos agentas privalo vykdyti atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas. Prekybos agentas savo veikloje remiasi atstovaujamojo pateikiamais nurodymais. Vienas iš darbo sutarties požymių yra darbuotojo paklusimas įmonėje numatytai darbo tvarkai, todėl darbuotojas nėra savarankiškas ir jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Atsakovo su prekybos agentais sudarytose sutartyse nėra numatyta, kad prekybos agentai turi laikytis konkretaus darbo laiko ar nurodymų dėl paslaugų organizavimo. Jiems buvo suteikta laisvė patiems organizuoti savo darbo laiką, pasirinkti paslaugų teikimo būdus ir priemones. Sutartyse nurodytas reikalavimas agentams reguliariai pranešti atsakovui apie sudaromas sutartis ir teikti kitą informaciją atitinka CK 2.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą agento pareigą. Pagal CK 2.157 straipsnio 1 punktą atstovaujamasis turi pareigą aprūpinti agentą reikiamais dokumentais ir informacija (reklamine medžiaga ir pan.). Atstovaujamasis savo paties interesų labui privalo sudaryti agentui sąlygas tinkamai vykdyti agento pareigas. Tai, kad atsakovas aprūpindavo agentus reklamine medžiaga, vizitinėmis kortelėmis, leido naudotis sukaupta duomenų baze, visiškai atitinka komercinio atstovavimo santykių specifiką. Atsakovas neaprūpino prekybos agentų jokiai įrengimais, mašinomis ar kitomis priemonėmis, reikalingomis paslaugų teikimui. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad prekybos agentų veiklos išlaidas (telefoniniai pokalbiai, kuras, biuro nuoma ir pan.) apmokėdavo atsakovas. Iš prekybos agentų paaiškinimų matyti, kad įmonės patalpose jie neturėjo darbo vietos, o darbo vieta pagal DK 95 straipsnio 1 dalį yra darbo sutarties būtinoji sąlyga.

144. Teismas nepagrįstai teigia, kad fizinių asmenų ir atsakovo santykiai vertintini kaip tęstiniai darbo santykiai. Prekybos agentai sutartyse įsipareigojo ne tarpininkauti vykdant nekilnojamojo turto prekybą, o tik surasti klientus. Tarpininkavimo paslaugas surastiems klientams teikė atsakovo darbuotojai, o ne prekybos agentai. Todėl didžiąją dalį atsakovo pagrindinės veiklos vykdė įmonės darbuotojai, o prekybos agentai buvo atsakingi tik už klientų atsakovo teikiamoms paslaugoms suradimą. Komercinio atstovavimo sutartis gali būti ilgalaikė, todėl tai, kad prekybos agentai dirbo įmonėje kelerius metus iš eilės, nėra požymis, būdingas išimtinai darbo santykiams. Be to, dalis asmenų gaudavo individualios veiklos pajamas ne vien tik iš atsakovo. Todėl agentų iš atsakovo gaunamos pajamos nebuvo vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.

155. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno AVMI nusprendė prekybos agentų gautas pajamas vertinti skirtingai, t. y. tam tikru laikotarpiu priskirti individualios veiklos pajamoms, kitu laikotarpiu – su darbo santykiais susijusioms pajamoms. MGK 2009 m. kovo 4 d. sprendime aiškiai nurodė, kad mokesčių administratorius turi nuspręsti, kokie požymiai – civilinės ar darbo sutarties – dominuoja tarp atsakovo ir prekybos agentų susiklosčiusiuose santykiuose. Nepaisant to, Kauno AVMI patikrinimo akte nepadarė vieningos išvados, kokie santykiai iš tikrųjų susiklostė. Atsižvelgiant į tai, prekybos agentų gautos pajamos buvo apmokestintos Kauno AVMI laisva nuožiūra, t. y. priskiriant jas arba su darbo santykiais susijusioms pajamoms, arba individualios veiklos pajamoms. Kauno AVMI nesilaikė vieningos ir aiškios pozicijos dėl fizinių asmenų gautų pajamų apmokestinimo.

166. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo finansinę naudą, nes nemokėjo mokesčių nuo prekybos agentų pajamų kaip su darbo santykiais susijusių pajamų. Tokia teismo pozicija prieštarauja CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principams. Atsakovas sudarytais civiliniais santykiais nesiekė mokestinės naudos, o juos pasirinko dėl pateisinamų verslo poreikių, todėl mokestinė nauda atsirado tik kaip verslo poreikiais pagrįstos veiklos rezultatas.

177. Teismas vadovavosi Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu ir šio akto pagrindu priimtu Kauno AVMI 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovui buvo priskaičiuotos tokios mokesčių sumos: GPM – 364 542 Lt ir delspinigiai – 179 098 Lt, taip pat įmokos į garantinį fondą– 5 086 Lt ir delspinigiai – 2 390 Lt. Nepaisant to, Kauno AVMI, reikšdama kreditorinį reikalavimą, prašo patvirtinti šias mokesčių sumas: GPM – 364 542 Lt ir delspinigiai – 273 733,40 Lt, taip pat įmokos į garantinį fondą– 5 086 Lt ir delspinigiai – 3 710,51 Lt. Nesant tam jokio pagrindo, Kauno AVMI prašo patvirtinti 94 635,40 Lt daugiau GPM delspinigių ir 1 320,51 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių, nei apskaičiuota minėtuose dokumentuose. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų fizinių asmenų iš atsakovo gautas pajamas su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, turėtų būti patvirtintas 621 967,61 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 70 851,61 Lt suma pagal deklaracijas ir 551 116 Lt suma pagal patikrinimo aktą.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno AVMI prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes Kauno AVMI kreditorinį reikalavimą lėmė Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas ir Kauno AVMI 2010 m. balandžio 15 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas kol nėra nuginčytas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Kauno AVMI kreditorinis reikalavimas UAB „Solestina“ bankroto byloje kildinamas iš atsakovo mokestinių prievolių. Šį reikalavimą sudaro dvi dalys, t. y. atsakovui pagal Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktą (patvirtintas Kauno AVMI viršininko pavaduotojo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu) priskaičiuoti mokesčiai – 647 071,91 Lt ir pagal atsakovo pateiktas deklaracijas priskaičiuoti mokesčiai – 70 851,61 Lt. Dėl Kauno AVMI 70 851,61 Lt kreditorinio reikalavimo tarp šalių ginčo nėra, todėl apeliantas pirmosios instancijos teismo patvirtintos šios reikalavimo dalies apeliacine tvarka neskundė. Kauno AVMI 647 071,91 Lt reikalavimas grindžiamas pagal minėtą patikrinimo aktą atsakovui priskaičiuotais mokesčiais, t. y. mokesčių administratorius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovo ir fizinių asmenų, sudariusių su atsakovu agentines arba komercinio atstovavimo sutartis, kvalifikavo kaip darbo, o ne civilinius teisinius santykius ir atsižvelgęs į tai apskaičiavo papildomus mokesčius (gyventojų pajamų mokestį ir įmokas į garantinį fondą), taip pat priskaičiavo atitinkamo dydžio delspinigius ir baudas. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santykių, susiklosčiusių tarp atsakovo ir fizinių asmenų, sudariusių su atsakovu agentines arba komercinio atstovavimo sutartis, (toliau – agentai) teisinio kvalifikavimo, t. y. jų priskyrimo prie darbo arba civilinių teisinių santykių.

21Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu (patvirtintu Kauno AVMI viršininko pavaduotojo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu), tarp atsakovo ir agentų susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip darbo teisinius santykius, todėl Kauno AVMI prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo patenkino visiškai. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

22Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. DK 93 straipsnyje yra įtvirtinti darbo sutarties požymiai, kurie yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius kvalifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos. Esminiai darbo sutarties požymiai pagal DK 93 straipsnį yra šie: 1) darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eina tam tikras pareigas, t. y. jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, nes tuo darbo sutartys skiriasi nuo civilinių sutarčių, kurių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atilikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra; 4) asmuo dirba atlygintinai.

23Nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka visus minėtus darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tai yra darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad vien tai, jog civiliniai santykiai turi kai kuriuos požymius, būdingus ir darbo santykiams, nesuponuoja daryti išvados, kad tai yra darbo santykiai. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokie požymiai – civiliniai ar darbo – dominavo atsakovo ir agentų santykiuose. Nustačius, kad šiuose santykiuose yra daugiau civilinių teisinių santykių požymių, negalima daryti išvados, jog atsakovą ir agentus siejo darbo teisiniai santykiai.

24Minėti pirmas ir ketvirtas darbo sutarties požymiai – šalių susitarimas ir atlygintumas – yra taip pat būdingi ir civilinei sutarčiai, todėl šių požymių konstatavimas leidžia faktinius santykius priskirti tiek prie darbo, tiek prie civilinių teisinių santykių. Dėl antro darbo sutarties požymio atkreiptinas dėmesys, kad pagal sudarytas agentines ir komercinio atstovavimo sutartis (toliau – agentinės sutartys) atlyginimas agentui buvo mokamas už kliento suradimą, t. y. šalys buvo susitarusios dėl konkretaus rezultato pasiekimo, o ne dėl tam tikrų apibrėžtų funkcijų atlikimo, ir tik jį pasiekus buvo mokamas atlyginimas, kitu atveju atlyginimas nebuvo mokamas. Agentinėse sutartyse nėra nuostatų dėl pastovaus atlyginimo mokėjimo, kas reiškia, jog atlyginimas siejamas su konkrečiais darbo rezultatais, o ne mokamas tik už tam tikrų funkcijų atlikimą. Darbo teisiniams santykiams labiau būdingas fiksuoto atlyginimo nustatymas su galimybe gauti papildomą atlyginimą atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. Atsakovas atlyginimą agentams mokėjo nepastoviai ir nevienodas sumas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad yra trečias darbo sutarties požymis. Iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kad agentai paklusdavo atsakovo nustatytai darbo tvarkai, kad buvo nustatytas jų darbo laikas, kad reglamentuota darbo drausmė ir atsakomybė už jos pažeidimą, kad atsakovas apmokėdavo agentų išlaidas už telefoną ar kurą. Iš agentinių sutarčių matyti, kad agentams buvo suteikta laisvė jiems priskirtoje teritorijoje patiems organizuoti savo darbo laiką ir pasirinkti paslaugų teikimo būdus. Tai, kad pagal agentines sutarties agentai privalėjo reguliariai informuoti atsakovą apie savo veiklą jiems priskirtoje teritorijoje, nereiškia, jog tarp jų buvo subordinaciniai santykiai. Toks reikalavimas atitinka CK 2.156 straipsnyje nustatytas prekybos agento pareigas. Byloje nenustatyta, kad agentai atsakovo patalpose turėjo konkrečias darbo vietas. Apeliantas teisingai nurodo, kad tai, jog atsakovas aprūpindavo agentus reklamine medžiaga, vizitinėmis kortelėmis, leido naudotis sukaupta duomenų baze, visiškai atitinka komercinio atstovavimo santykių specifiką (CK 2.157 straipsnio 1 punktas).

25Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp atsakovo ir agentų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nes šiuose santykiuose yra labai daug civilinių santykių, konkrečiai komercinio atstovavimo (CK 2 knygos III dalies XII skyrius), požymių, kurie neleidžia šiuos santykius priskirti išimtinai darbo teisiniams santykiams. Šią išvadą iš dalies patvirtina minėtas Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas, iš kuriuo matyti, kad Kauno AVMI agentų gautas pajamas pati vertina skirtingai, t. y. to paties agento vienu laikotarpiu gautas pajamas priskiria prie individualios veiklos pajamų, o kitu laikotarpiu – su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pavyzdžiui, patikrinimo akte padaryta išvada, kad 2004 m. atsakovo išmokėtos pajamos agentei B. S. turi darbo santykiams būdingų požymių, kadangi didelę 90,07 proc. dalį sudaro pajamos iš atsakovo, o 2005 m. atsakovo išmokėtos pajamos šiai agentei neturi darbo santykiams būdingų požymių (t. 1, b. l. 45). Tai reiškia, kad Kauno AVMI pati sau prieštarauja, nes, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju to paties agento santykius su atsakovu skirtingais laikotarpiais negalima skirtingai kvalifikuoti, t. y. 2004 m. juos kvalifikuoti kaip darbo santykius, o 2005 m. – kaip civilinius. Jeigu laikytis pozicijos, kad tai yra darbo santykiai, tai nepriklausomai nuo to, ar tas pats agentas tam tikru laikotarpiu turėjo arba neturėjo kitų (gautų ne iš atsakovo) pajamų, šie santykiai turi būti kvalifikuojami vienodai. Aplinkybė, kad kai kurie agentai gaudavo pajamas vien iš atsakovo, nesudaro pagrindo teigti, jog jos turi darbo santykiams būdingus požymius. Minėta, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

26Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo tarp atsakovo ir agentų susiklosčiusius santykius kaip darbo teisinius santykius, todėl nepagrįstai patvirtino Kauno AVMI kreditorinio reikalavimo dalį, grindžiamą Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu (patvirtintu Kauno AVMI viršininko pavaduotojo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu), pagal kurį atsakovui priskaičiuota 647 071,91 Lt mokesčių. Skundžiama nutartis keistina, sumažinant pirmosios instancijos teismo Kauno AVMI patvirtintą kreditorinį reikalavimą iki 70 851,61 Lt.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

28Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį. Sumažinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pirmosios instancijos teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą iki 70 851,61 Lt (septyniasdešimties tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno lito ir 61 ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Solestina“... 5. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI)... 6. Bankroto administratorius prašė netvirtinti Kauno AVMI reikalavimo dalies... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino Kauno AVMI... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27... 11. 1. Vien tai, kad civiliniai santykiai turi kai kuriuos požymius, būdingus ir... 12. 2. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad klientai sumokėdavo... 13. 3. Teismo išvada, kad prekybos agentai nebuvo savarankiški, yra nepagrįsta.... 14. 4. Teismas nepagrįstai teigia, kad fizinių asmenų ir atsakovo santykiai... 15. 5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno AVMI nusprendė prekybos agentų... 16. 6. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo finansinę naudą, nes nemokėjo... 17. 7. Teismas vadovavosi Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu ir šio... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno AVMI prašo Kauno apygardos teismo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Kauno AVMI kreditorinis reikalavimas UAB „Solestina“ bankroto byloje... 21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kauno AVMI 2010 m. vasario 17 d.... 22. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti... 23. Nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka visus... 24. Minėti pirmas ir ketvirtas darbo sutarties požymiai – šalių susitarimas... 25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad... 26. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį. Sumažinti...