Byla 2S-824-413/2018
Dėl priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2VP-4805-217/2018 pagal pareiškėjo A. U. prašymą dėl priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-107-217/2017, patvirtino pareiškėjų L. U. ir A. U. sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuria šalys pasidalijo santuokoje įgytą turtą ir prisiėmė prievoles. Šia sutartimi A. U. įsipareigojo per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti L. U. 17 400 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę dalinamo turto dalį lygiomis dalimis po 1450 Eur kas mėnesį, pirmąjį mokėjimą įsipareigodamas atlikti per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. A. U. su paskutiniu mokėjimu įsipareigojo sumokėti 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos kompensacijos sumos tuo atveju, jeigu kompensacijos suma bus sumokėta per ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  2. A. U. 2018 m. sausio 9 d. pateikė bylą išnagrinėjusiam teismui prašymą išdėstyti kompensacijos mokėjimą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Nurodė, kad trys mokėjimai yra atlikti, likusi kompensacijos dalis yra 13 050 Eur. Šiuo metu pablogėjo jo finansinė padėtis, sumažėjo atlyginimas, be to, jis sukūrė naują šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, o žmona nedirba. Pareiškėjo gaunamas atlyginimas šiuo metu yra 500 Eur, iš kurių 175 Eur perveda sūnaus D. U. išlaikymui.
  3. Pareiškėja L. U. pateiktame atsiliepime su prašymu nesutiko. Nurodė, jog tariantis dėl taikos sąlygų buvo priimtas kompromisinis susitarimas dėl kompensacijos išmokėjimo termino už A. U. atitenkančią didesnę dalinamo turto dalį, už kurią ji galėtų įsigyti nuosavą būstą. Patenkinus A. U. prašymą, mokėjimo laikotarpis nusikeltų penkeriems metams.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atmetė A. U. prašymą dėl sprendimo vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-107-217/2017 išdėstymo.
  2. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negalėtų vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teismas išreikalautais VSDFV duomenimis nustatė, kad A. U. gaunamas atlyginimas įsipareigojimų prisiėmimo dienai nebuvo didesnis nei šiuo metu, pareiškėjas įsipareigojimus prisiėmė ir sutartį sudarė laisva valia, jo interesus atstovavo advokato padėjėja, todėl sprendė, kad A. U. prisiimti įsipareigojimai buvo apgalvoti ir realiai įvykdomi. Turėdamas tokias pačias lėšas ir sąlygas (pagal VSDFV duomenis) A. U. sumokėjo tris įmokas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie naujos šeimos sukūrimą ir du nepilnamečius vaikus buvo žinoma ir anksčiau, nes bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas jau gyveno su dabartine sutuoktine.
  3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti, jog A. U. padėtis pablogėjo taip ženkliai, kad jis negali vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas įsipareigojo sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalinamo turto dalį, už kurį pareiškėja tikisi įsigyti nuosavą būstą sau ir nepilnamečiui šalių sūnui, teismas nurodė, kad aptartoje situacijoje svarbu, kad būtų išlaikytas šalių lygiateisiškumo principas ir teisėtų interesų pusiausvyrą, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Todėl teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo prašymą ir išdėstyti įsiteisėjusį, privalomą ir vykdytiną sprendimą nėra teisinio pagrindo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl sprendimo išdėstymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apelianto turtinė padėtis po Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo priėmimo pablogėjo. Tai dienai apeliantas turėjo darbą komandiruotėse Švedijoje ir papildomą darbą, už kurį buvo mokama grynais pinigais, be to, jis turėjo santaupų, todėl ir sutiko, kad priteista kompensacija būtų išmokėta per metus laiko. Šiuo metu papildomo darbo neturi, tačiau tikisi, kad vasarą jis atsinaujins.
    2. Pažymi, kad priteistos kompensacijos nevengia mokėti, nori kuo greičiau atsiskaityti su pareiškėja, tačiau likusią 13 000 Eur sumą prašo leisti išmokėti per du metus, nenustatant mėnesinės įmokos dydžio, taip pat sutinka sumokėti ir 5 proc. dydžio palūkanas.
    3. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo patikrinti, ar L. U. ruošiasi už gautą kompensaciją įsigyti nuosavą būstą, nes, apelianto žiniomis, ji veda antivisuomeninį gyvenimo būdą, išlaiko sugyventinį, kuris nedirba, vartoja alkoholį, pinigus leidžia raukšlių lyginimo procedūroms, tokiu elgesiu neužtikrindama sūnaus ir savo poreikių įsigyti būstą. Anot apelianto, buvusios sutuoktinės lūkesčiai nebus pažeisti, jeigu jai kompensacija bus sumokėta ir per du metus.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. U. prašo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apelianto prašymas yra nepagrįstas, prieštarauja nepilnamečio vaiko ir teisėtiems L. U. interesams, pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ilgesniam laikui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-993-196/2017).
  4. Apeliantas prašymą išdėstyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priteistą 17 400 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę dalinamo turto dalį, kurią A. U. įsipareigojo išmokėti L. U. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grindžia pablogėjusia finansine padėtimi, sumažėjusiomis pajamomis netekus papildomo uždarbio, naujai sudaryta santuoka, nes naujoji sutuoktinė niekur nedirba, šeimoje auga du jos nepilnamečiai vaikai.
  5. Apeliantas nurodo, kad jo materialinė padėtis pablogėjo, nes jis sukūrė naują šeimą, kur auga du nepilnamečiai vaikai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kadangi byloje nėra duomenų, jog prie dabartinės sutuoktinės vaikų išlaikymo neprisideda vaikų tėvas, jog tik naujai sutuoktinei vienai tenka išlaikyti vaikus. Sutiktina, kad apelianto materialinė padėtis sukūrus naują šeimą pasikeitė, tačiau tai negali būti priežastis išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes sutikdamas kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį išmokėti per vienerius metus, apeliantas turėjo įvertinti galimus pokyčius individualiame gyvenime bei savo finansines galimybes ir nesuteikti nepagrįstų lūkesčių L. U.. Aplinkybė, kad apeliantas turėjo papildomų pajamų, santaupų, todėl sutiko kompensaciją išmokėti per vienerius metus, nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl neteikia pagrindo spręsti apie prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumą ir pagrindą (CPK 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo šalys nutraukė santuoką ir pasidalijo turtą bendru sutarimu, iki pareiškėjo 2018 m. sausio 9 d. prašymo atidėti minėto teismo sprendimo vykdymą praėjo nedaug laiko, todėl nepateikus pareiškėjui įrodymų apie realiai pablogėjusią jo finansinę padėtį, kyla abejonės, ar pareiškėjo veiksmai prisiimant įsipareigojimus buvo sąžiningi.
  6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto atlyginimas spalio mėnesį buvo 500 Eur, gruodžio – 342,11 Eur, iš kurių yra išskaičiuojamas išlaikymas sūnui. Pirmosios instancijos teismas papildomai iš VSDFV pareikalavo duomenis iš kurių nustatė, kad A. U. gaunamas atlyginimas įsipareigojimų prisiėmimo dienai nebuvo didesnis nei bylos nagrinėjimo metu. Apelianto argumentai apie L. U. gyvenimo būdą nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes kompensacija už apeliantui tenkančią didesnę turto dalį yra nustatyta šalių laisva valia ir priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dviejų metų laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Remiantis nurodytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog priteistų sumų mokėjimo išdėstymas dalimis vienerių metų laikotarpiui iš esmės nepablogins nei ieškovės, nei atsakovės turtinės padėties.
  8. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  9. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2018 m. sausio 30 d. teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai