Byla 2-446-124/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant Ignei Maslovienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Aurimui Navikui, atsakovo K. J. atstovui adv.A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. S. S. G. ieškinį atsakovams UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ ir K. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir

Nustatė

2ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovės atstovo K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ 2008 m. spalio 29 d pasirašytas 6 nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. 31 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) 20,6 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), 7,4 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), 26,5 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 12,4 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) ir 43,5 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskeltini) , esančių (duomenys neskeltini) 1t., 135-137,141-143 b. l.).Prašo taikyti restituciją natūra, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė patikslintame ieškinyje (1t.,141-143 b. l.) bei jos atstovas teisme(3t.,67-70 b. .l) nurodė, kad 2005 m. gegužės mėn. 24 d. ieškovė išdavė K. J. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovės vardu įteisinti pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2005-05-11 išduotą išvadą Nr V1-3690 atkurtas nuosavybės teises į 94 ha žemę (mišką), registruoti šią žemę ir ieškovės teises į ją VĮ Registrų centre, šią žemę valdyti,parduoti už kainą ir sąlygas įgaliotinio nuožiūra, sudaryti sutartį su pirkėju, gauti priklausančius pinigus už parduotą turtą ir perduoti juos ieškovei.

4Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimus Nr. Vl-61-12706 ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 žemės sklypus, esančius Dapšių k., Mažeikių rajone, ir 2008 m. liepos birželio 25 d. sprendimu Nr. Vl-61-12706 į 2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskeltini) . Atkurtas nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus viešame nekilnojamojo turto registre registravo įgaliotinis K. J.. Iki pastarojo momento įgaliotinis veikė ieškovės interesais taip, kaip ir buvo numatyta įgaliojime.

52008 m. spalio 29 d. K. J. su atsakovu UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ sudarė šešias žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis įgaliotinis ieškovės vardu atsakovui UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ pardavė žemės sklypus už 1 10 0800 Lt. Ieškovė nurodo, kad atstovas veikė esant akivaizdžiam interesų konfliktui, nes sandorį sudarė, būdamas abiejų šalių atstovu. Sudarydamas šias sutartis, įgaliotinis veikė ne ieškovės, o savo interesais, kadangi ginčijamomis sutartimis ieškovei priklausęs turtas buvo piktavališkai užvaldytas įgaliotinio, įgaliotas asmuo atsakovas K. J. pinigų niekada neperdavė ieškovei ir negalėjo perduoti , nes atsakovas UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“ , teturėdamas 10 000 Lt įstatinį kapitalą, neturėjo galimybės sumokėti ieškovės atstovui 1 100 800 Lt. Nurodo, kad įgaliotinis pažeidė CK 2.134 straipsnio 1 dalies, 2.135 straipsnio 2 dalies, 6.308 straipsnio nuostatas. Prašo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80 , 1.91 str, 2.135 str. 1 dalies nuostatomis.

6Atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, 2011 kovo 17 dienos Šiaulių apygardos teismo sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas, ieškinyje nurodyti sandoriai pripažinti negaliojančiais, taikyta restitucija ir žemės sklypai grąžinti ieškovės nuosavybėn (1 t., 145-147 b. l.).

72011 gruodžio 21 d. nutartimi priimtas sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas (2 t., 112-113 b. l.).

8Ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais bei motyvais, nesutiko su atsakovo K. J. nurodytais argumentais, kad atsakovas nepažeidė ieškovės teisių ir kad su ieškove buvo iš anksto atsiskaitęs. Mano, kad atsakovo pateikto pakvitavimo apie tai, kad pagal išvadą ieškovė gavo pinigus, negalima laikyti nei preliminaria, nei žemės pirkimo sutartimi. Be to atsakovas negalėjo būti sandorio šalimi, nes jis turėjo veikti kaip ieškovės atstovas .Atsakovas veikė esant interesų konfliktui, atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovo ir būtent už ginčijamų sandorių objektų buvusią žemę ieškovei kada nors būtų buvę mokami pinigai.

9Atsakovas K. J. prašyme panaikinti sprendimą už akių (2t., 46-48 b.l.) bei teisme ( 3 t.,70-76 b. l.) nurodė, kad ieškovės interesai ginčijamais sandoriais nebuvo pažeisti, nes iki nuosavybės atkūrimo ji jau buvo gavusi visą pinigų sumą, atitinkančią tuometinę žemės sklypų rinkos vertę, buvusią preliminaraus susitarimo dėl pagal išvadą priklausančios gauti žemę jam perleidimo metu. Ginčijami sandoriai negalėjo prieštarauti ieškovės interesams, nes jais tik buvo įvykdyti ankstesni jos pačios sudaryti įsipareigojimai. Išduotu įgaliojimu jam buvo pavesta atlikti visus su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu pagal išvadą susijusius veiksmus, netgi parduoti žemę; išreikšta ieškovės valia veikti tiek žemės pirkėjo, tiek žemės pardavėjo vardu ir interesais. Ieškovė jos pasirašytu pakvitavimu , kuris savo esme buvo preliminarus susitarimas dėl žemės , į kurią jos vardu bus atkurtos nuosavybės teisės, jam pardavimo su išankstiniu apmokėjimu metu , patvirtino, kad gavo visus pinigus už atkuriamą nuosavybę.

10Atsakovas K. J. teisme patvirtino šias aplinkybes, nurodydamas, kad jo pažįstamas V. M. , kuris bendravo su ieškovės giminaite, sužinojo, jog ieškovė nori parduoti pagal Telšių apskrities viršininko išduotą išvadą ateityje atkuriamą nuosavybę į žemę (3t.,68-76 b.l ). Su ieškove už ateityje atkurtiną nuosavybės teisę į žemę atsiskaitė pas notarę ieškovės , jos giminaitės iš Kauno T. G., V. M., notarės akivaizdoje, sumokėdamas ieškovei apie 200 000 Lt. Ši kaina jau iš anksto V. M. buvo sutarta su ieškove. Atkūrus nuosavybę, jis šiuos žemės sklypus perrašė UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“vardu. Teismo posėdyje atsakovas aiškino, kad įmonei už perkamus žemės sklypus nereikėjo mokėti, nes jis buvo suteikęs paskolą savo įmonei. Sandorių sudarymo metu už įmonę pagal įgaliojimą pasirašė jo uošvienė Zita B. J., kuri veikė pagal jo išduotą įgaliojimą, bet įmonėje nedirbo. Paaiškino, kad ieškovė niekada daugiau su juo nebendravo, nesidomėjo žeme, nes už ją buvo atsiskaitęs iš anksto, apmokėdamas už ateityje atkuriamą nuosavybę, po sandorių sudarymo jokių pinigų ieškovei nepervedė. Prašo ieškinį atmesti.

11Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo argumentus, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė teisiškai reikšmingų aplinkybių viseto, kad būtų pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais dėl interesų konflikto, t.y. turi būti įrodytas atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises-įgalinimus, asmens žinojimas (turėjimas žinoti) apie interesų konfliktą. Sandoris gali prieštarauti, jei jis yra visiškai nereikalingas arba atstovaujamajam nenaudingas. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad sudaryti sandoriai būtų priešingi jos interesams. Ieškovė nenurodė, kad žemė per pigiai parduota ar kad ji nenorėjo žemės sklypų parduoti, todėl nėra sandorių priešingumo jos interesams. Ieškovė nenurodo, kad K. J. veikė pažeisdamas įgalinimus. Jis neviršijo jam suteiktų įgalinimų, nes veikė įgalinimų ribose. Mano ieškovė elgiasi nesąžiningai ir sako netiesą, kad nėra gavusi jokių pinigų. Tą pačią dieną, kai ieškovė K. J. suteikė įgaliojimą, t.y. 2005-gegužės 24d atsakovas V. J. perdavė ieškovei pinigus, ieškovė šias lėšas priėmė, o tai reiškia, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu šalims atsirado tarpusavio prievolės. Atstovas nurodo, kad ieškovės pasirašytas pakvitavimas yra preliminarus susitarimas dėl žemės, į kurią S. G. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės, t.y. pardavimas su išankstiniu apmokėjimu, ieškovė patirtino gavusi pinigus pagal išvadą, pagal kurią bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Pagal jos pakvitavime nurodytą išvadą atkuriamas turtas yra identifikuojamas. Kad ieškovė gavo pinigus, patvirtina tolimesni ieškovės veiksmai, t.y. išduotas įgaliojimas atsakovui. Įgaliojimu atsakovui ieškovė suteikė ypatingai plačius įgalinimus-įgalino žemę parduoti pagal sąlygas ir kaina savo nuožiūra. Todėl jokie ieškovės interesai ginčijamais sandoriais nebuvo pažeisti. Ji iš anksto buvo gavusi visą sumą, atitinkančią to meto žemės sklypų rinkos vertę. Ginčijamais sandoriais buvo įvykdyti jos priimti ankstesni įsipareigojimai. K. J. suteiktas platus įgaliojimas, parduoti turtą savo nuožiūra net nederinant, neinformuojant kainos su ieškove ir jos pakvitavimas reiškia ieškovės valią ir sutikimą, kad K. J. veiktų tiek jos, tiek pardavėjo vardu ir interesais. S. G. interesas buvo tik gauti pinigus, ir jis buvo patenkintas , išduodant įgaliojimą. Nurodo, kad sudarant žemės sklypų pardavimo sandorius, ieškovė nebeturėjo jokio intereso, todėl jie ir negalėjo būti pažeisti. Atsižvelgiant į ieškovės profesinius gebėjimus, žmogiškas savybes, į tai, kad ji puikiai supranta lietuvių kalbą, atstovas prašo kritiškai vertinti ieškovės apklausoje nurodytus teiginius, kad tekstą rašė K. J. įkalbėta, kad juo pasitikėjo, bet pinigų negavo, ką patvirtina jos apklausa Lenkijoje .Iš jos akivaizdu, kad ieškovė yra dirbusi buhaltere, todėl rašydama pakvitavimą ieškovė puikiai suprato jo paskirtį, reikšmę ir pasekmes. Kadangi ieškovė nesidomėjo, kur bus ir kada bus atkurta nuosavybė, toks elgesys paaiškina, kad jai nebuvo jokio intereso domėtis žeme, nes jos interesas visiškai buvo patenkintas išduodant atsakovui įgaliojimą , nes ji gavo visą sutartą pinigų sumą. Nurodo, kad tarp S. G. ir atsakovo K. J. konfliktas kilo ne dėl jos kokių pažeistų interesų, o iškėlus ieškovės atžvilgiu civilinę bylą dėl 20 000 Lt priteisimo, dėl ko ji panaikino išduotą K. J. įgaliojimą.Pati ieškovė apklausoje patvirtino, kad ji norėjo gauti žemę ne natūra, bet kompensaciją pinigais. Atsakovas K. J. padarė formalią teisinę klaidą, o apie tai 2010 m. atsitiktinai sužinojo ieškovės tolimas giminaitis D. G., kuris inicijavo ieškinį dėl formalaus pažeidimo, kad atgauti žemės sklypus, kai tuo tarpu per tą laiką žemės sklypų kaina žymiai išaugo. Atstovas nurodo, kad atsakovas K. J. vykdė individualią veiklą, už mokesčių nemokėjimą buvo nubaustas, todėl turėjo galimybes atsiskaityti su ieškove.

12Kadangi nebuvo pažeisti ieškovės interesai, prašo ieškinį atmesti.

13Byloje nustatytos aplinkybės

14Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 gegužės 24 d. ieškovė notarine tvarka išdavė įgaliojimą atsakovui K. J., kuriuo atsakovas įsipareigojo atstovauti ieškovę santykiuose su valstybės, savivaldos įstaigomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis atkuriant ieškovės vardu nuosavybės teises į žemę, priklausiusią ieškovės senelei B. M. pagal 2005 05 11 Telšių apskrities viršininko administracijos išvadą Nr.3690, gauti reikalingus pažymėjimus, pažymas, įregistruoti žemę, mokėti visus mokesčius, šią žemę parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti iš jų atstovaujamajai priklausančius pinigus už parduotą turtą ir pinigus perduoti ieškovei, pasirašyti už ieškovę perdavimo-priėmimo aktuose, atlikti kitus veiksmus , susijusius su šiuo pavedimu (1 t., 6 b. l.,3 t., 66 b. l.).

15Telšių apskrities viršininko sprendimais 2008-06-25 Nr.V1-61-1276, 2008-07-01 P1.Ž-1264 atkurta nuosavybės teisė į 31 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), 20,6 ha unikalus Nr. ( - ), 7,4 ha unikalus Nr. ( - ), 26,5 ha unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) į 12,4 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ) ir 43,5 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), ( - ) ir priklausiusius ieškovės senelei B. M. (1t.,7-17,18-21b.l).

162008 spalio 29 d. atsakovas K. J., atstovaudamas ieškovę S. G. su UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“, atstovaujama pilietės Zitos B. J. , sudarė 6 Pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus už 1 100 800 Lt (t.1,22-27 b .l.) .

17Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

18Byloje kilo ginčas dėl sandorių, sudarytų atstovavimo pagrindu, teisėtumo, dėl atstovaujamo asmens interesų pažeidimo.

19Pagal CK 2.137 str. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Per atstovus (įgaliotinius) fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis).

20Atsakovas K. J. pripažino, kad ieškovė jam išdavė įgaliojimą, tačiau priėmus sprendimą už akių jis įrodinėjo, kad sudarydamas ieškovės vardu ginčijamas sutartis, galėjo nebepaisyti ieškovės interesų ir ši nebeturėjo jokio intereso dėl sudaromų žemės sklypų pardavimo sandorių, nes už ginčijamų sutarčių objektu žemės sklypus atsakovas su ieškove buvo atsiskaitęs iki įgaliojimo išdavimo, sumokėdamas jai pinigus dar prieš atkuriant ieškovei nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus. Tam pagrįsti atsakovas K. J. teismui pateikė ieškovės ranka rašytą pakvitavimą (2 t.,49 b. l.).Teismo posėdžiuose atsakovas K. J. įvairiai traktavo šį pakvitavimą, nurodydamas, kad tai buvo preliminarus susitarimas dėl žemės pirkimo, kitais atvejais, kad pagal šį pakvitavimą jis nusipirko žemės sklypus iš ieškovės. Su šiais argumentais nesutiktina. Teismui pateiktame ieškovės ranka parašytame raštelyje nurodoma: „už išvadą Nr. 3690, išduotą 2005-05-11, pinigus gavau“, jame nėra nurodyta , už ką konkrečiai gauta suma ir kokio dydžio yra gauta suma. Šio raštelio nėra jokio pagrindo laikyti preliminaria sutartimi, nes jis neatitinka preliminarios sutarties apibrėžimo, jame nėra nė vieno būtino preliminariosios sutarties elemento, t.y. susitarimo sukurti teisinius santykius ateityje, jame nėra antrosios šalies, būtinos susitarimui sudaryti (CK 1.63 str. 6 d.), jame nėra jokio pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimo, nėra nurodyto ne tik termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, bet ir jo paties sudarymo datos. Ieškovė patvirtino surašiusi tokį raštelį, tačiau paaiškino jo sudarymo aplinkybes, nurodydama, jog to prašęs atsakovas, kad jis galėtų veikti be apribojimų. Ieškovė neigė gavusi kokius nors pinigus iš atsakovo K. J.. Pakvitavime nėra identifikuotas joks nekilnojamasis turtas kaip būsimos sutarties objektas ir nėra susitarta dėl tikslaus jo identifikavimo ateityje, kad pakvitavimą būtų galima laikyti preliminariu susitarimu dėl ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, apie nekilnojamąjį turtą pakvitavime net nėra užsiminta. Be to, visiškai nelogiška, kad atsakovui sumokėjus pinigus už ateityje atkurtiną nuosavybę į žemę, pardavus žemės sklypus atsakovas įgaliojimu įsipareigotų gautą sumą už parduotą žemę perduoti ieškovei. K. J. neįrodė ieškovei turėjus kokių nors įsipareigojimų prieš atsakovą K. J. dėl žemės pardavimo. Tokius įsipareigojimus paneigė ir pati ieškovė, davusi parodymus Lenkijos Respublikos teismui (3 t.,22-26,32-35,40-4356-58 b. l.). Taip pat ir atsakovas K. J., prašyme dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo tvirtindamas, kad ginčijamais sandoriais buvo tik įvykdyti ankstesni pačios ieškovės sudaryti susitarimai ir įvykdyti jos pačios įsipareigojimai, teismo posėdžio metu taip ir nesugebėjo nurodyti, nei kokie tie ieškovės įsipareigojimai pagal atsakovo K. J. teismui pateiktą pakvitavimą buvo atsiradę, nei koks pakvitavimo tekstas tuos įsipareigojimus gali pagrįsti, nei kaip tie įsipareigojimai ginčijamais sandoriais buvo įvykdyti atsakovui K. J., jei turto pirkėjas pagal ginčijamus sandorius buvo ne pats atsakovas K. J., o UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“. Taigi nėra jokio teisinio ir loginio ryšio arba, kitaip tariant, nėra jokių loginių prielaidų ginčijamų sutarčių atitikimą ieškovės interesams grįsti pakvitavimo, kaip preliminaraus susitarimo, vykdymu.

21Šio pakvitavimo nėra jokio pagrindo vertinti kaip daiktinių teisių į ieškovės žemę perleidimą patvirtinančio dokumento, nes tarp šalių nebuvo sudaryta notarine forma sutartis dėl daiktinių teisių į ieškovės žemę perleidimo atsakovui K. J. (CK 1.74 str. 1 d, ).Ieškovė neigia turėjusi kokių nors ketinimų perleisti atsakovui K. J. daiktines teises į žemę, nurodo, kad net nebuvo tariamasi, kad žemę pirks atsakovas K. J., pastarasis tik turėjo pagal įgaliojimą surasti trečiuosius asmenis, kuriems turėjo parduoti žemės žemę (3t., 32,56 b. l.).Pakvitavimo surašymo metu ieškovė dar neturėjo jokių daiktinių teisių į ginčijamų sutarčių objektu buvusius žemės sklypus. Pakvitavimo surašymo metu žemės sklypų, kaip turtinių vienetų, dar net nebuvo rinkoje ir net nebuvo žinoma, kurioje konkrečioje vietovėje jie bus suformuoti, todėl nebuvo net galimybių spręsti apie jų tuometinę rinkos vertę. Pati ieškovė apklausoje nurodo, kad suradus pirkėją, atsakovas K. J., turėjo jai apie tai pranešti, turėjo pranešti apie pardavimo kainą ir tik po to, jai sutikus su šia kaina, sklypai turėjo būti parduoti, o K. J. pagal jų susitarimą turėjo gauti 10 procentų atlyginimą nuo parduotos žemės vertės (3 t., 33,34,56 b. l.). Tai reiškia, kad ieškovės ranka surašytas pakvitavimas, priešingai nei aiškina atsakovas K. J. savo prašyme dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nelaikytinas patvirtinančiu, kad ieškovė gavo visą sumą, atitinkančią tuometinę žemės sklypų rinkos vertę. Pažymėtina, kad atsakovas K. J., nurodo, kad buvo sudaręs eilę žemės pirkimo sandorių. Todėl įvertinus jo nekilnojamo turto rinkos dalyvio profesionalumą, neįtikėtina, kad jis būtų mokėjęs ieškovei pinigus, nepaprašęs jos nurodyti gaunamos pinigų sumos, ir būtų nepasirūpinęs raštu įforminti jo valią ir tikruosius šalių ketinimus atitinkančio bei jų sukurtus teisinius santykius atspindinčio susitarimo. Sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad atsižvelgiant į ieškovės senyvą amžių, pakvitavimo teisinės reikšmės nesupratimą, jos pasitikėjimą atsakovu K. J., kaip profesionalu, yra tikėtina, kad ieškovė atsakovo K. J. padiktuotą pakvitavimą apie tai, kad visus pinigus už išvadą gavo, kai realiai ji jokių pinigų iš jo nebuvo gavusi, galėjo pasirašyti ir dėl to, kad jame nebuvo nurodyta konkreti pinigų suma. Pati ieškovė Lenkijos teismo buvo apklausta 2 kartus, analogiškai paaiškino aplinkybes, neigdama, kad yra gavusi kokius nors pinigus už žemę, tikėjo atsakovo paaiškinimais, kad tokio turinio raštelį pasirašyti yra reikalinga atsakovui tvarkant formalumus, ir kad tai bus reikalinga jos giminaičių atžvilgiu, kad šie neužginčytų įgaliojimo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė yra kitatautė, pastoviai gyvenanti Lenkijoje. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad tolesni ieškovės veiksmai, t.y. jos nesidomėjimas nuosavybės atkūrimu, žemės pardavimu patvirtina atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė nebeturėjo jokio intereso. Tačiau ieškovė apklausoje paneigė tai, nurodydama, kad jai buvo pranešta, jog nuosavybės atstatymo bei jos pardavimas dėl techninių reikalų tvarkymo, žemėlapių, schemų sudarymo ir kitų reikalų tvarkymo užtruks ilgai (3t., 56-57 b. l.).Taip pat ieškovė nurodo, kad ji bendraudavo su atsakovu K. J. telefonu, šis nuolat kalbėjo , kad žemės kaina yra nepastovi (3 t., 57 b. l.).Įrodinėdamas aplinkybes apie pinigų sumokėjimą , atsakovas K. J. net negalėjo tiksliai nurodyti sumokėtos sumos, o pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo atsakovas iš viso nenurodė šios sumos. Atsakovo paaiškinimai byloje nevienareikšmiai, nes duodamas paaiškinimus teisme atsakovas nurodo sumokėjęs ieškovei apie 200 000 Lt (3t., 71 b.l.), kitoje civilinėje byloje Nr.2-493-194/2012 nurodo sumokėjęs 190 000 Lt (2 t., 129-131 b.l.).Nagrinėjamoje byloje atsakovas rėmėsi subjektyviais V. M. parodymais, šį subjektyvumą patvirtino ir pats liudytojas teisme, nurodydamas, kad jis yra suinteresuotas padėti savo draugui. Be to šio liudytojo parodymai apie pinigų mokėjimą notarės kabinete, pastarosios dalyvavimą mokant pinigus , apie aplinkybes dėl įgaliojimo sudarymo, notarės įgaliojimo tvirtinimo aplinkybes prieštarauja liudytojos T. G. parodymams, kuri neigė buvusi bei kitus asmenis buvus notarės kabinete tuo metu, kai buvo tvirtinamas ieškovės įgaliojimas. Teismas atmeta šiuos liudytojo V. M. parodymus, nes jie prieštarauja ir Notariato 14 straipsnio 1 daliai dėl notaro pareigos užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, be to prieštarauja ir logikai, nes tokiu atveju notaras į įgaliojimą nebūtų įrašęs sąlygos dėl pinigų perdavimo ieškovei, atsakovui pardavus ieškovės žemės sklypus ir pinigus sumokėjus notarės akivaizdoje. Pats atsakovas teisme tvirtino, kad notarė perskaitė, išaiškino patvirtinto įgaliojimo turinį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų , kad pakvitavimo surašymo metu būtų turėjęs finansinę galimybę sumokėti ieškovei jo nurodytą sumą 200 000 Lt. Atsakovo atstovo pateiktas įrodymas -2005 12 30 UAB „Tritho“ kasos išlaidų orderis apie 1 422 888 Lt išmokėjimą atsakovui K. J. sietinas su kitu laikotarpiu, t.y. ši suma atsakovui išmokėta praėjus pusei metų po 2005 gegužės 25 d. surašyto pakvitavimo (3t.,90 b. l.).

22Remiantis išdėstytu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, įvertinus jų leistinumą, sąsajumą, atmestini atsakovo argumentai, kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Atmetus atsakovo argumentus, spręstinas klausimas dėl ieškovės interesų pažeidimo, pirkimo-pardavimo sandorių nuginčijimo.

23Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais; šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. jie grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. L. K. ir kt., bylos,Nr. 3K-3-353/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2008). Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga. Byloje nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovui K. J. įgalinimus atkurti nuosavybės teisę ir parduoti žemės sklypus jo nuožiūra parinktam asmeniui už jo sutartą kainą; pardavus žemės sklypus, gautą pinigų sumą perduoti ieškovei. Atsakovas K. J. šio įgaliojimo bei jų sąlygų neužginčijo, nereiškė priešieškinio. Įgaliojime nurodyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su artimais giminaičiais (1t.,6 b.l.).Atsakovas K. J. teismo posėdyje patvirtino, kad sudarant įgaliojimą , notarė perskaitė įgaliojimą, išaiškino jo turinį. 2008 spalio 29 d. atsakovas K. J., atstovaudamas ieškovę S. G. su UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“, atstovaujamu pilietės Zitos B. J., sudarė 6 pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus už 1 100 800 Lt. LR Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas K. J. nuo 2006-09-05 yra UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ akcininkas ir jos vadovas (1t.,28 b. l.). Teisme atsakovas patvirtino, kad UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“ atstove buvo paskirtas jo įgaliotas asmuo-uošvienė Zita B. J., kuri įmonėje nedirbo. Taigi sudarant žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartis, ieškovės įgaliotinis K. J. šiuos sandorius sudarė būdamas abiejų šalių atstovu, t.y.pažeidžiant CK 2.134 str.1 d. bei įgaliojime nurodytą sąlygą , esant akivaizdžiam interesų konfliktui. Apie tokį interesų konfliktą atsakovams buvo žinoma, todėl pripažintina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. LR CK 2. 134 straipsnio 1 dalis numato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu (LR CK 2. 135 str. 2 d.). Asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daiktą, neturi teisės to daikto pirkti nei tiesiogiai, nei per tarpininkus (LR 6.308 str. 1 d.). Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Priešingai nei teigia atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovė nedavė sutikimo veikti tiek žemės pardavėjo, tiek žemės pirkėjo vardu ir interesais. Sandorio šalys sutarties 2 punkte nurodė, kad prieš sandorių sudarymą K. J. gavo iš pirkėjo UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“ 1 100 800 Lt. Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo sumokėta už parduotus žemės sklypus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė įrodymų, kad sutartyje nurodyta suma buvo mokama, t.y. kad vyko atsiskaitymas tarp K. J. ir UAB „Tikvaldos turtas“. Atsakovas K. J. teismo posėdyje patvirtino, kad šie žemės sklypai buvo perrašyti įmonei už jo skolas įmonei, tačiau jokių įrodymų apie atsakovo K. J. galėjimą turėti tokio dydžio pinigų sumą, taip pat duomenų, kokio dydžio suma ir kada buvo suteikta įmonei, atsakovai nepateikė, šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.)(3t.71-76 b. l.). CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Ginčo laikotarpiu galiojusios Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį , o išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Byloje jokio kasos pajamų ar išlaidų orderio, patvirtinančio atsakovui K. J. įmokėjus pinigus atsakovui UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ mokėjus pinigus atsakovui K. J., nėra pateikta. Taip pat nėra jokio bankinio mokėjimo pavedimo dokumento, patvirtinančio atsakovui K. J. pervedus pinigus į atsakovo UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ sąskaitą banke ir atsakovui UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ pervedus pinigus į atsakovo K. J. sąskaitą banke. Tokiu būdu byloje nėra įrodymų, kad atsakovas UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“turėjo galimybę ir atsiskaitė pagal ginčo sutarčių 2 punkte nurodytą sąlygą dėl atsiskaitymo už perkamus žemės sklypu, taigi pinigai realiai nebuvo sumokėti, ir sutiktina su ieškovo atstovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovas K. J. žemės sklypus perleido savo įmonei be apmokėjimo, ką iš dalies pripažino ir pats atsakovas K. J.,teismo posėdyje nurodydamas, kad „perrašė“ šiuos sklypus savo įmonei (3 t., 72 b. l.).Šiame posėdyje atsakovas patvirtino, kad įmonė neturėjo jokių apyvartinių lėšų.

24Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą.

25Pripažintina, kad nepateikus įrodymų apie atsiskaitymą pagal sandorius tarp įmonės ir ieškovės įgalioto asmens, šių pinigų neperdavus ieškovei, atsakovas K. J. kaip ieškovės įgaliotinis , sudarydamas ieškovės vardu žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypus užvaldė pats, piktavališkai susitaręs su atsakovu UAB „Tikvaldos nekilnojamas turtas“, kurio direktoriumi ir akcininku buvo, žinant apie tuo metu egzistavusį ieškovės ir įgaliotinio interesų konfliktą. Šalys sudarė sandorius nenaudingomis sąlygomis atstovaujamajai , perduodant šiuos sklypus be apmokėjimo, sudarė fiktyvų sandorį, dėl ko ieškovė negavo apmokėjimo. Tai neatitiko nurodytos įgaliojime ieškovės valios–įgaliojimo parduoti žemės sklypus už atitinkamą kainą ir gautą sumą perduoti ieškovei. Toks atstovo elgesys neatitinka atstovo pareigos elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamo asmens teises ir interesus. Pripažintina, kad atsakovas K. J. savo veiksmais pažeidė imperatyvias įstatymo normas – 2.134 str. 1 dalį, 2.135 str. 2 dalį, 6.308 str. 1 dalį. CK 2.135 straipsnis suteikia teisę atstovaujamajam reikalauti, kad būtų pripažintas negaliojančiu jo interesams prieštaraujantis atstovo sudarytas sandoris. Remiantis civilinių teisinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo principu, atstovaujamasis yra laisvas spręsti, ar šiuo įstatymo įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu naudotis. Vadovaujantis LR CK 1.80 straipsniu , 1.91 straipsnio 1 dalimi, 2.135 straipsnio 1 dalimi sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

26Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra – atlyginti to vertę pinigais (LR CK 1.80 str. 2 dalis). Pripažinus žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, ir nustačius turto įgijėjo nesąžiningumą, taikytina restitucija-ieškovei S. G. natūra grąžintini žemės sklypai(CK 6.145 str. 1d.).

27Patenkinus ieškinį , yra spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo(CPK 88 , 93 str.).Ieškinio suma 1 100 800 Lt, todėl žyminis mokestis sudaro 15 008 Lt. Ieškovė sumokėjo 2251 Lt Lt žyminio mokesčio (1 t.,5, 106 b. l.), o nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ieškovė buvo atleista. Iš atsakovų ieškovei priteistinas 2251 Lt žyminis mokestis, o kita dalis žyminio dalis (12 757 Lt) priteistina valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).Taip pat iš atsakovų priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 82,10 Lt(1 t., 104 b. l.) bei vertimo išlaidos 463 Lt (2 t.,63 b.l., 3 t., 5,8,36-37,53,59 b. l.)(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,268,270 str., teismas

Nutarė

29Ieškinį tenkinti.

30Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento šias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas"

31- 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 31 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį;

32- 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 20,6 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį;

33- 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 7,4 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį;

34- 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 26,5 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį;

35- 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 12,4 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) , pirkimo-pardavimo sutartį;

36- 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 43,5 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį.

37Taikyti restituciją natūra, grąžinti S. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) nuosavybėn šiuos žemės sklypus .

38Priteisti ieškovei S. G. iš atsakovo K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas" po 1125,50 Lt (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt penkis litus 50 ct) žyminio mokesčio.

39Priteisti valstybei iš atsakovų K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas" po 6 378,50 Lt (po šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 50 ct.) žyminio mokesčio, po 272,55Lt (po du šimtus septyniasdešimt du litus 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo ir vertimo išlaidų.

40Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovės atstovo K. J. ir UAB... 3. Ieškovė patikslintame ieškinyje (1t.,141-143 b. l.) bei jos atstovas... 4. Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimus Nr.... 5. 2008 m. spalio 29 d. K. J. su atsakovu UAB „Tikvaldos nekilnojamasis... 6. Atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, 2011 kovo 17 dienos Šiaulių... 7. 2011 gruodžio 21 d. nutartimi priimtas sprendimas už akių buvo panaikintas... 8. Ieškovės atstovas prašo ieškinį patenkinti ieškinyje nurodytais... 9. Atsakovas K. J. prašyme panaikinti sprendimą už akių (2t., 46-48 b.l.) bei... 10. Atsakovas K. J. teisme patvirtino šias aplinkybes, nurodydamas, kad jo... 11. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo argumentus, nurodydamas,... 12. Kadangi nebuvo pažeisti ieškovės interesai, prašo ieškinį atmesti.... 13. Byloje nustatytos aplinkybės ... 14. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 gegužės 24 d. ieškovė notarine tvarka... 15. Telšių apskrities viršininko sprendimais 2008-06-25 Nr.V1-61-1276,... 16. 2008 spalio 29 d. atsakovas K. J., atstovaudamas ieškovę S. G. su UAB... 17. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas... 18. Byloje kilo ginčas dėl sandorių, sudarytų atstovavimo pagrindu, teisėtumo,... 19. Pagal CK 2.137 str. įgaliojimu laikomas rašytinis... 20. Atsakovas K. J. pripažino, kad ieškovė jam išdavė įgaliojimą, tačiau... 21. Šio pakvitavimo nėra jokio pagrindo vertinti kaip daiktinių teisių į... 22. Remiantis išdėstytu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, įvertinus jų... 23. Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių... 24. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK... 25. Pripažintina, kad nepateikus įrodymų apie atsiskaitymą pagal sandorius tarp... 26. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio... 27. Patenkinus ieškinį , yra spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,268,270 str.,... 29. Ieškinį tenkinti.... 30. Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento šias žemės sklypų... 31. - 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 31 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )),... 32. - 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 20,6 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )),... 33. - 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 7,4 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )),... 34. - 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 26,5 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )),... 35. - 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 12,4 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )),... 36. - 2008 m. spalio 29 d. sudarytą 43,5 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )),... 37. Taikyti restituciją natūra, grąžinti S. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )... 38. Priteisti ieškovei S. G. iš atsakovo K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis... 39. Priteisti valstybei iš atsakovų K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...