Byla A-261-1911-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai S. J. G., jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovei Giedrei Van Voezik, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. G. (A. G. teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. G. (A. G. teisių perėmėja) skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2I.

3Pareiškėjas A. G. skundu bei patikslintais skundais (I t., b. l. 4-7, 97-98, 161-162) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą paduoti teismui skundą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, bei panaikinti tas dalis teisės aktų, kuriose sprendžiama dėl 0,1842 ha žemės į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises :

41. Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45-ąjį punktą, kuriuo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai skirto sklypo ribos;

52. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 95, kuriuo žemė suteikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir įregistruota patikėjimo teise Klaipėdos viršininko administracijai;

63. Pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2-ąjį punktą, kuria numatyta laisva neužstatyta žemė, papildant jį 0,1842 ha žemės sklypu, buvusiu R. G. nuosavybėje ( - ) g. ir Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 160 2-ąjį punktą, kuriuo patvirtintas kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) detalusis planas, nurodant, kad buvęs R. G. 0,1842 ha sklypas nėra užstatytas ar dėl kitos priežasties valstybės išperkamas;

74. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją, kad žemės sklypo, buvusio R. G. nuosavybėje, dalis - 0,1842 ha priskiriama neužstatytai ir valstybės neišperkamai žemei, ir per tris mėnesius nuo suderinimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

8Pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodė savo neįgalumą ir teisinį neišprusimą, pažymėjo, kad nė vienas iš ginčijamų aktų nebuvo jam adresuotas tiesiogiai, jis neturėjo jokios informacijos apie ginčijamų aktų priėmimą ir paskelbimą. Teigė, kad jis ilgą laiką buvo klaidinamas atsakovo nurodant skirtingas nuosavybės teisių į žemę natūra neatkūrimo priežastis. Teigė apie tai, kad natūra žemė nebus grąžinta sužinojęs tik 2007 m. liepos mėnesį, o į teismą kreipėsi tų pačių metų lapkričio mėnesį dėl pirmiau išdėstytų priežasčių.

9Pareiškėjas skunde nurodė, kad pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises į savo seneliui R. G. nuosavybės teise priklausiusį 0,3042 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje. 1992 m. rugsėjo 25 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 202 A. G. atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemę, tačiau iki šiol žemės sklypas negrąžinamas natūra, nors jis yra laisvas (neužstatytas). 1993 m. balandžio 20 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 63 0,12 ha buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdyto žemės klypo Nr. 4 neatlygintinai buvo suteiktas G. M. individualiai statybai. Minėtas žemės sklypas, vadovaujantis Palangos miesto valdybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 339 1.2 punktu patvirtintu detaliuoju planu, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 575 buvo padalintas į du žemės sklypus, esančius ( - ) ir ( - ), Palangoje. Šie abu žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Likusi 0,1842 ha R. G. valdyto žemės sklypo dalis patenka į Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu suformuotą valstybinį žemės sklypą, ( - ), kadastrinis

10Nr. ( - ), kuris Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 95 suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – ir Seimo kanceliarija) sudarant 1999 m. vasario 23 d. panaudos sutartį Nr. PAN25/99-055. Pareiškėjo manymu, tai, kad ši žemės sklypo yra perduota naudotis Seimo kanceliarijai dalis ir pagal detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160, patenka į Seimo kanceliarijai suformuotą žemės sklypą, esantį ( - ) Palangoje, neturi esminės reikšmės nuosavybės teisių atkūrimui į žemę natūra, nes likusioje žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, dalyje, į kurią jis pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises, nei pastatytų, nei statomų pastatų ar statinių nėra. Pažymėjo, kad šis žemės sklypas nėra skirtas ar naudojamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytiems objektams ar reikmėms. Visuomeninio poreikio šiam žemės sklypui taip pat nėra. Todėl teigė, kad aplinkybė, jog žemės sklypas yra išnuomotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai negali būti priežastimi priskirti tokį žemės sklypą valstybės išperkamai žemei ir tokiu būdu neatkurti nuosavybės teisių į žemę natūra.

11Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Atkūrimo įstatymas pirmiausia numato nuosavybės teisės į žemę atkūrimą natūra, todėl pirma turėjo būti išspręstas klausimas, ar galima

12A. G. grąžinti žemės sklypą natūra, ar ne, o nagrinėjamu atveju nuspręsta negrąžinti A. G. žemės sklypo natūra todėl, kad žemės sklypas išnuomotas Seimo kanceliarijai, jis užstatytas Seimo poilsiavietėmis. Pažymėjo, kad žemės grąžinimas natūra buvo numatytas pirmojoje įstatymo redakcijoje. Teigė, kad būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai, jeigu neužstatytame žemės sklype, aplink Seimo poilsiavietes esantys takai, aikštelės ir pan. būtų pripažinti pagrindu neatkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą A. G., nes neįrodyta, kad šio neužstatyto žemės sklypo dalis reikalinga visuomenės interesams, rekreacijai.

13Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepimuose dėl Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45-ojo punkto paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė nė vienos aplinkybės, leidžiančios taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnį.

15Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2-ojo punkto pakeitimo paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-176-04 nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2-ju punktu suderinta informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Ši informacija turėtų būti vertinama kaip informacinė sistema, atliekanti pagalbines funkcijas savivaldybės institucijoms vykdant pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punkte. Tokia pagalbinė medžiaga, kuri naudotina savivaldybės reikmėms, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali pažeisti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, teisių ar teisėtų interesų. Jeigu minėtas Tarybos sprendimas nepažeidžia asmenų teisių, jis negali būti ginčijamas. Reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui turi būti sprendžiamas įstatymų nustatytų institucijų ir tik joms atsisakius tai padaryti atsisakymas galėtų būti skundžiamas teismui. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Palangos miesto savivaldybė atsisakė spręsti jo prašymą. Be to, teismas negali keisti nei Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, nei juo patvirtinto detalaus plano (I t., b. l. 159, 166-167 ).

16Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 160 2-ojo punkto panaikinimo pažymėjo, kad šis pareiškėjo reikalavimas nesuprantamas, nes šiuo metu ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.32, o ne ginčijamas detalusis kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) detalusis planas. Mano, kad teismas negali keisti nei Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, nei juo patvirtinto detaliojo plano. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Detaliuoju planu yra nustatomas sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, o ne aplinkybė, ar sklypas yra laisvas (neužstatytas).

17Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad savivaldybės administracija atsisakė spręsti jo prašymą dėl žemės sklypo suformavimo, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo skųsti teismui

18Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad natūra ginčo teritorijoje žemės sklypas A. G. negali būti sugrąžintas, nes teritorija yra užstatyta teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotais statiniais, aplink statinius yra vaikščiojimui skirti takai, aikštelės, tai reikalinga ne tik į Seimo poilsiavietes atvažiavusiems poilsiautojams, bet ir kitiems žmonėms.

19Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija nesutiko su pareiškėjo skundu.

20Atsiliepimuose paaiškino, kad buvusio savininko R. G. nuosavybės teise valdytos žemės patenka į žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, suformuotą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Palangos miesto savivaldybė Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją, todėl 2003 m. gegužės 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 25 suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos miesto centrinėje dalyje yra pažymėta kaip valstybės išperkama. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame straipsnyje nurodytais būdais (I t., b. l. 56-57, 153-154).

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su pareiškėjo skundu nesutiko.

22Atsiliepimuose nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. 25 žemės sklypas ( - ), Palangoje (kadastrinis Nr. ( - )) nėra minimas, todėl neaišku, kokias pareiškėjo teises skundžiamas aktas pažeidžia. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 95 žemės sklypas, esantis Palangoje, ( - ), buvo suteiktas neatlygintinai naudotis Seimo kanceliarijai. Remiantis šiuo įsakymu 1999 m. vasario 23 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Seimo kanceliarijos buvo sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PAN-25/99-055, pagal kurią sklypas suteiktas naudotis Seimo kanceliarijai rekreaciniams tikslams iki 2098 m. sausio 21 d. Pažymėjo, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas dėl to, kad sklypas, esantis ( - ), Palangoje, yra užstatytas statiniais – poilsio pastatu, unikalus Nr. ( - ), bei reikalingais poilsio pastatu naudotis statiniais – aikštelėmis, šaligatviais, mašinų stovėjimo aikštele, sporto aikštelėmis, be to, žemės sklypo paskirtis yra rekreacinė. Sklypas yra eksploatuojamas laikantis nurodytų apribojimų, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad „šis žemės sklypas nėra skirtas ar naudojamas <...> išvardytiems objektams ar reikmėms, kad visuomeninio poreikio šiam žemės sklypui nėra“ yra nepagrįsti ir klaidinantys. Pažymi, kad 1999 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 95 ir 2008 m. kovo 14 d. ekspertizės išvados patvirtina, kad teritorijos paskirtis – bendram (viešam) naudojimui (I t., b. l. 35-37, 141-142 ).

23II.

24Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 20 d. atnaujino terminą skundui paduoti. Pareiškėjos S. J. G. (A. G. teisių perėmėjos) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25Teismas nustatė, kad A. G. buvo 2-os grupės invalidas. Dėl atsakovų priimtų sprendimų nuo 2006 metų vyko susirašinėjimai, A. G. bei S. J. G. įstatymo nustatytais terminais skundžiami aktai nebuvo įteikiami, be to, šiai dienai nėra išspręstas klausimas dėl A. G. nuosavybės teise valdytos jo senelio R. G. žemės, esančios Palangos mieste, grąžinimo natūra. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartyje pažymėta, kad A. G. praleistas terminas atnaujintas pagrįstai (b.l. 35-43, t. 2).

26Pareiškėja S. J. G., A. G. teisių perėmėja, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į A. G. seneliui R. G. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,3042 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Palangos mieste (pagal Kretingos apskrities Ipotekos įstaigos 1939 m. aktų knygos pirmykštį įrašą Nr. 52). Prašymu atkurti nuosavybės teises į seneliui priklausiusį 0,3042 ha žemės sklypą Palangoje, ( - ) jis išreiškė valią atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos.

27Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 95 žemės sklypas 11014 kv.m., į kurį patenka ir dalis R. G. nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas Nr. 4, esantis ( - ), Palangoje, suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (b. l. 38 – 42). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalis yra užstatyta statiniais ir įregistruota nekilnojamojo turto registre (b. l. 67- 74). Teismas konstatavo, kad naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 95 nėra pagrindo, nes suteikimo naudotis žemės sklypu Lietuvos respublikos Seimo kanceliarijai procedūros atliktos vadovaujantis 1995 m. lapkričio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“.

28Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar statiniais neužimta ginčo žemės sklypo teritorija gali būti skirta rekreacijai, visuomenės poreikiams, ar ji turėtų būti laikoma laisva (neužstatyta) ir sugrąžinta pareiškėjui natūra. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų, ištraukos iš informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dalyje ginčo žemės sklypo yra statinių, o kitoje dalyje nei pastatų, nei statomų objektų nėra (b. l. 100-112, 127-128, 88-89), tačiau pagrindinė tikslinė viso žemės sklypo naudojimo paskirtis – rekreacinė, skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, visas žemės sklypas skirtas ar naudojamas paminėto Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintiems objektams ar reikmėms. Atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka. Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama, o už ją turi būti teisingai atlyginama. Tarp šalių nėra ginčo, kad teritorija, į kurią pretenduoja nuosavybės teises atkurti pareiškėja, patenka į žemės sklypą ( - ), Palangoje, esantį Palangos miesto centrinėje dalyje, kuri suplanuota Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Pagal detalaus plano sprendinius žemės sklypas patenka į kvartalą U. 13 (sklypai Nr. 4 ir 3). Faktinė R. G. priklausiusio žemės sklypo buvimo vieta pažymėta Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane (t. 1 , b. 81-89). Valstybinės žemės sklypu 11014 kv.m. ploto naudojasi panaudos sutarties pagrindu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (b. l. 38-41, t. 1). Žemės sklypas suformuotas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punktu. Ginčo teritorija pagal detalųjį planą, kuris nenuginčytas, yra užimta statiniais bei skirta rekreacijai. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakyta priimti patikslintą skundą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 160 ir 2000 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 32 panaikinimo, nutartis įsiteisėjusi (b. l. 75-77, t. 2).

29Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktas reglamentuoja žemės sklypų ribų ir dydžių nustatymą. Tačiau šis teisės aktas nereguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, nes Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388, kuriuo patvirtintas žemės sklypo dydis ir ribos, priimtas iki nurodyto Vyriausybės nutarimo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas ( - ), Palangoje yra reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrenginiams, priklausantiems Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, eksploatuoti. Be to, 2008 m. kovo 14 d. ekspertizės išvada nustatyta, kad teritorijos paskirtis – rekreacinė, skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, šaligatviais turi teisę naudotis visi poilsiautojai, nepriklausomai kur jie apsistoję (b. l. 93, t. 1). Teismas padarė išvadą, kad šiai konkrečiai žemei yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šią ekspertų išvadą.

30Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 160 2 punktu patvirtintu kvartalo tarp ( - ) ir ( - ), detaliuoju planu pareiškėjos prašomas formuoti 0,1842 ha žemės sklypas patenka į teritoriją, skirtą rekreacijai, todėl ši teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti, neformuojant sklypų grąžinimui natūra. Nustatyta, kad ginčo teritorija yra užimta statiniais, pagal detalųjį planą teritorijos paskirtis - rekreacinė, todėl teismas padarė išvadą, kad ši nuosavybė negali būti grąžinama pareiškėjai natūra, nes pagal įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas yra valstybės išperkama. Teismas pažymėjo, kad tuo metu galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumatė galimybės mieto teritorijoje grąžinti žemę natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Be to, galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustatė, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn.

31A. G. žemėje, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėja, jokių pastatų nuosavybės teise neturi, todėl A. G. prašyme išreikšta valia – grąžinti žemę natūra – negalėjo būti įgyvendinta.

32Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, ir po to, kai Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-832 pakeitė atitinkamas įstatymo 5, 12 straipsnių nuostatas, buvo numatyta galimybė mieto teritorijoje grąžinti žemę buvusioje vietoje, t. y. natūra, tačiau visi minėti sklypai suteikti naudotis ir valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti iki 2001 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl vadovaujantis Įstatymo 16 straipsniu už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama minėtame straipsnyje nurodytais būdais.

33Pareiškėjos ginčijamas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas tuo laikotarpiu, kai Atkūrimo įstatymas tokią žemę numatė kaip valstybės išperkamą, kai įstatymas nenumatė galimybės grąžinti žemę mieste natūra, jei pilietis toje žemėje nuosavybės teise neturi gyvenamojo namo ar kitų statinių, todėl Palangos miesto valdyba, priimdama ginčo sprendimą, neturėjo jokio įstatyminio pagrindo priimti kitokį sprendimą, tuo pačiu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Palangos miesto valdybos sprendimas būtų neteisėtas ar pažeidžiantis pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Palangos miesto valdyba veikė pagal tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir A. G. valia buvo atkurti nuosavybės teises natūra, ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant už turėtus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimo byla).

34Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 priimtai Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkai, todėl teismas konstatavo, kad šis teisės aktas šioje byloje nėra aktualus, o visi pareiškėjos argumentai, susiję su atsakovo padarytais šio teisės akto reikalavimų pažeidimais, atmestini kaip nepagrįsti.

35Pareiškėjos ginčijamas sprendimas, kaip ir nurodyta jo paties aprašomojoje dalyje, priimtas vadovaujantis ir galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimui

36Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos. Šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktas numatė, kad sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant pareiškėjos ginčijamą Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) buvo įvertinti teisiniai žemės sklypo suteikimo dokumentai, faktinis žemės sklypo naudojimas bei galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, t. y. Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 2d. 5 sprendimu Nr. 160 patvirtintas miesto kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) detalusis planas (Žemės tvarkymo byla b.l. 1-38), kuriuo kvartale esantys žemės sklypai suformuoti tokiomis ribomis, kokios vėliau yra nustatytos ginčijamu Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 388. Teismas padarė išvadą, kad Palangos miesto valdyba 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) priėmė nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 reikalavimų. Pareiškėja šioje byloje iškeltu ginču siekia realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra. Šiam procesui aplinkybė - ar valstybinė žemė yra išnuomota ar suteikta panaudos teise – esminės reikšmės neturi, nes žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise patys savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia žemė yra valstybės išperkama ir į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teises. Valstybinė žemė gali būti pripažįstama valstybės išperkama tik tada, kai ji atitinka Įstatymo 12 straipsnyje numatytas sąlygas. Tarp šių sąlygų kaip savarankiškų sąlygų žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise nėra numatyti.

37Teismas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3 (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą), konstatuotina, kad šio reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas tiesiogiai susijęs su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, t. y. būtinumu įvertinti ar žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja priskirtina valstybės išperkamai.

38Teismas, vertindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas, nustatė, kad ginčo teritorijai (visam kvartalui) įstatymo nustatyta tvarka Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 yra patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija priskiriama trečiojo suinteresuotojo asmens pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Ginčo teritorija patenka į Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir šio detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorija priskirta rekreacinei teritorijai. Duomenų, kad abu šie detalieji planai būtų pakeisti ar panaikinti, byloje nėra.Taip pat, nėra duomenų apie 2000 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 31, nes šalys tokio įrodymo teismui nepateikė. Be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos patikslintas skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo ir 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 panaikinimo atsisakytas priimti, nutartis įsiteisėjusi (b. l. 75-77, t. 2). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – neaptverta ginčo teritorija bei laisvas priėjimas prie sporto aikštelės – patvirtina, kad ginčo teritorija realiai naudojama rekreacijai. Atsižvelgiant į aptartus detalių planų sprendinius bei faktinį ginčo teritorijos naudojimą kolegija konstatavo, jog ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – ši teritorija buvo Palangos miestui priskirta iki 1995 m. birželio 1 d., ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti, be to ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra skirta rekreacijai.

39Teismas konstatavo, kad padarius išvadą, jog ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, teisinio pagrindo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra R. G. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esančius sklypus Nr. 4, nėra.

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 2004, Nr. 134-4863) (toliau –ir Tvarka), 106 punktu, Palangos miesto savivaldybė parengė ir perdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui medžiagą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25, apie laisvas (neužstatytas) teritorijas Palangos miesto dalyje, kurias bus galima grąžinti piliečiams natūra.

41Buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas Nr. 4 yra užimtas valstybės įmonės Registrų centre įregistruotais kadastriniais sklypais. Rytinė sklypo dalis patenka į fizinių asmenų nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) ir ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )). Palangos miesto valdybos 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 63, G. M. suteiktas neatlygintinai individualiai statybai 0,2079 ha žemės sklypas, ( - ), Palanga. Vadovaujantis Palangos miesto valdybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 339 1.2. punktu patvirtintu detaliuoju planu, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. kovo 14 d. įsakymu

42Nr. 575, šis žemės sklypas padalintas į du žemės sklypus ( - ) ir ( - ). Vakarinė dalis patenka į Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu suformuotą valstybinį žemės sklypą J. ( - ), kuris Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 95 suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (1999 m. vasario 23 d. panaudos sutartis

43Nr. PAN25/99-055). Teismas padarė išvadą, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių šio sprendimo keisti nėra pagrindo.

44Teismas nustatė, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą 1991 m. gegužės 23 d. bei pakartotinai 1992 m. sausio 20 d. padavė A. G.. 1991 m. gegužės 23 d. A. G. pareiškimu „Dėl išlikusio nekilnojamo turto grąžinimo“ Palangos miesto valdybos prašė grąžinti natūra, ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuoti seneliui R. G. Palangos mieste priklausiusius žemės sklypus. Pakartotiniu 1992 m. sausio 20 d. prašymu pareiškėjas nepakeitė savo valios ir žemės sklypus prašė grąžinti natūra arba ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant.

45Teismas nurodė, kad piliečių eilė yra sudaroma vadovaujantis Tvarkos 37 punkto nustatyta tvarka ir eiliškumu pagal prašymo padavimo datą. A. G. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais „Dėl piliečių eilės tvirtinimo“ patvirtintoje piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje yra įtrauktas nuo 1999 metų (Klaipėdos apskrities viršininko

461999 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 2343). 2005 m. lapkričio 18 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. A. G. buvo kviečiamas atvykti į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų posėdžius dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, tačiau neatvyko, apie neatvykimo ar atsisakymo rinktis sklypą priežastis neinformavo. 2006 m. lapkričio 23 d. posėdžio metu A. G. įgaliotas asmuo S. G. pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai paprašė atidėti, kol nebus išspręstas natūra grąžinamo sklypo, esančio ( - ) klausimas (nuosavybės teisių atkūrimo byla). Nei A. G., nei jo teisių perėmėja S. J. G. neatsisakė nuosavybės teisės grąžinimo ekvivalentine natūra, todėl teismas pripažino, kad palaikė įstatymu nustatytu terminu išreikštą valią.

47A. G. buvo pareiškęs valią dėl žemės grąžinimo turėtoje vietoje natūra, ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant už turėtus žemės sklypus. Sprendimas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo A. G. buvo priimtas 1992 m. rugsėjo 25 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 202, nenurodant atkūrimo būdo. Pretendentas A. G. iki įstatymu nustatyto termino pareiškė valią dėl būdo, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teisės į žemę natūra, ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant ir savo valios iki 2003 m. balandžio 1 d. (Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d.) raštu nepakeitė. Teismas padarė išvadą, kad A. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. buvo žinoma, jog nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra negalimas, nes buvo pasiūlytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra ir A. G. Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2343 įrašytas į eilę gauti neatlygintinai žemės sklypą Palangos mieste (nuosavybės teisių atkūrimo byla). Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais A. G. eilė buvo tikslinama 2001 m. sausio 29 d., 2003 m. liepos 24 d., 2005 m. vasario 3 d., 2005 m. rugpjūčio 12 d., 2005 m. lapkričio 9 d., 2006 m. kovo 17 d., 2006 m. liepos 27 d., 2007 m. balandžio 11 d., 2007 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. vasario 27 d., 2008 m. liepos 15 d. Šių įsakymų nei A. G. nei teisių perėmėja S. J. G. neginčijo, tai yra sutiko su vienu iš A. G. nuosavybės teisių grąžinimo būdu - ekvivalentine natūra.

48III.

49Pareiškėja S. J. G. (A. G. teisių perėmėja) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

50Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

511. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime akcentavo visuomenės poreikį kaip vieną svarbiausių priežasčių, trukdančių atkurti nuosavybės teises į žemę toje pat vietoje, nurodė, kad visuomenės poreikiai - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai nuosavybės teisės objektui.

52Žemės sklypo dalyje, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra nutiestas šaligatvis. Tačiau jis apaugęs žole ir ši aplinkybė konstatuota antstolės protokole. Todėl nenaudojamo šaligatvio priskyrimas statinio kategorijai, trukdančiai atkurti nuosavybės teisę, prieštarautų protingumo principui.

53Palangos miesto bendruomenei rekreacijai, poilsiui ar kitiems tikslams reikalingumą paneigia Palangos miesto tarybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 ir panaudos sutartis, kuria ši žemė perduota Seimo kanceliarijai. Byloje yra specialisto išvada, kad ir ta sklypo dalis reikalinga Seimo kanceliarijos poilsio namams. Tačiau išvada yra be motyvų. Tokiai išvadai prieštarauja Seimo kontrolieriaus, nagrinėjusio šį ginčą, nuomonė, kad Seimo kanceliarijos poilsio namams visas sklypas, kuris jiems paskirtas, nėra reikalingas.

542. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato ne tik faktinius šių poreikių kriterijus, bet ir apie teisės aktus, kuriuose turėtų tokie poreikiai būtų įtvirtinti. Tačiau tokių sprendimų nėra.

553. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą reikšti nuomonę dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir ją keisti buvo leidžiama iki 2003 m. balandžio 1 d. Paskutinis A. G. pareiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, rašytas iki tos datos, buvo 1999 m. balandžio 29 d. Tame pareiškime buvo prašoma atkurti nuosavybės teises viena forma: gauti žemę toje pat vietoje, ( - ) Palangoje. Pareiškimai, rašyti po 2003 m. balandžio 1 d. teisinių pasekmių nebesukelia.

564. Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad visas dabar naudojamas žemės sklypas, Seimo kanceliarijai nėra būtinas ir siūlė jį sumažinti.

575. Teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymo išreikalauti savivaldybės sprendimais patvirtinto teritorijos plano grafinę ir tekstinę dalis, kurios galimai būtų padėjusios kitaip nustatyti pareiškėjos ir Seimo kanceliarijos teises į ginčijamą žemės sklypą.

58Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

59Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

601. sklypas, esantis ( - ), Palangoje yra užstatytas statiniais - poilsio pastatu (unikalus Nr. ( - )) bei reikalingais poilsio pastatu naudotis statiniais - aikštelėmis, šaligatviais, mašinų stovėjimo aikštele, sporto aikštelėmis. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -64-2002).

612. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis valstybės išperkama žemė yra taip pat žemė, skirta bendram (viešam) naudojimui, rekreacijai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ginčijamos teritorijos nereikalingumą visuomenės poreikiams bei paneigtų 2008 m. kovo 14 d. atliktos ekspertizės išvadas, jog teritorijos paskirtis - bendram (viešam) naudojimui.

623. Palangos miesto tarybos 2000m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 buvo patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kurio sprendiniais ginčo teritorija buvo priskirta rekreacinei teritorijai.

634. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 95, kuriuo ginčijamas žemės sklypas buvo suteiktas naudotis Seimo kanceliarijai, priede nurodyta, kad žemės sklypo paskirtis yra rekreacinė. Grafoje „Kiti apribojimai ir papildymai“ pažymima, kad „Detaliuoju planu priskirtos teritorijos paskirtis - bendram (viešam) naudojimui, skiriama bendro naudojimo želdynams (parkams, skverams) įrengti ir eksploatuoti. Tvoromis neaptveriama. Gyvenamos paskirties sklypas negali būti skaidomas“. Taigi, sklypas yra eksploatuojamas laikantis nurodytų apribojimų.

64Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

65Atsiliepime į skundą nurodė:

661. Palangos miesto savivaldybė, vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, parengė ir perdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui medžiagą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25, apie laisvas (neužstatytas) teritorijas Palangos miesto dalyje, kurias bus galima grąžinti piliečiams natūra.

67Pagal minėtą medžiagą, buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas Nr. 4 yra užimtas valstybės įmonės Registrų centre įregistruotais kadastriniais sklypais iki 2001 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo.

682. A. G. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais „Dėl piliečių eilės tvirtinimo“ patvirtintoje piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje yra įtrauktas nuo 1999 metų (Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 17 d. įsakymas

69Nr. 2343).

702005 m. lapkričio 18 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. A. G. buvo kviečiamas atvykti į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų posėdžius dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, tačiau neatvyko, apie neatvykimo ar atsisakymo rinktis sklypą priežastis neinformavo. 2006 m. lapkričio 23 d. posėdžio metu A. G. įgaliotas asmuo S. J. G. pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai paprašė atidėti, kol nebus išspręstas natūra grąžinamo sklypo, esančio ( - ) klausimas.

71Šiuo metu, pagal 2010 m. kovo 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1550-(1.3) patvirtintą piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje A. G. yra įrašytas 61 numeriu.

72Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

73Trečiojo suinteresuoto asmens, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV.

76Apeliacinis skundas atmestinas.

77Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs detaliųjų planų sprendinius bei faktinį ginčo teritorijos naudojimą, konstatavo, jog ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, todėl negali būti sugrąžinta natūra pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui.

78Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos tesimo sprendimu skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

79Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

80Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybes teises į žemės sklypą, esantį Palangos mieste.

81A. G. 1991 m. gegužės 23 d. ir 1992 m. sausio 20 d. prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė, kad prašo atkurti nuosavybes teises natūra, ekvivalentine natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 1, 2). 1999 m. balandžio 29 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašė perduoti žemės sklypą turėtoje žemėje ( - ) gatvėje (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 24). Prašymų turinys patvirtina, kad pretendentas siekė atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra valdytą iki nacionalizacijos žemės sklypą ir tik nesant tokios galimybės atitinkamai kompensuoti. Todėl pareiškėja turi reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant natūra iki nacionalizacijos buvusio savininko valdytą žemės sklypą.

82Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta kuri žemė yra grąžinama natūra. Šiame punkte nurodoma, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

83Pareiškėja statinių grąžintiname žemės sklype neturi, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu gali pretenduoti tik į laisvą žemės sklypą ir kuris nėra priskirtas valstybės išperkamam.

84Byloje nustatyta, kad dalis pareiškėjai grąžintino žemės sklypo, patvirtinus Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 detalųjį planą, pateko į žemės sklypą, esantį ( - ) , kurį Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 95 perdavė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos naudojamo žemės sklypo paskirtis yra kita (rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti) (b. l. 178, t. I.). Šie registro duomenys nėra nuginčyti, todėl jais būtina vadovautis.

85Statinių išdėstymo planas, sudarytas pagal 2004 m. vasario 24 d. kadastrinių matavimų duomenis, patvirtina, kad sklype ( - ) yra statiniai. Statinių pavadinimai atitinka jų registro duomenis, nurodytus 2004 m. kovo 3 d. VĮ Registrų Centro Klaipėdos filialo pažymėjime (b. l. 67-68, t. I). Statiniais užimta žemė pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra laisva, todėl į ją negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant žemės sklypą natūra iki nacionalizacijos valdyto sklypo vietoje. Toks sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra valstybės išperkamas. Teismas, įvertinęs statinių išdėstymo žemės sklype planą, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos naudojamas žemės sklypas yra per didelis jos poreikiams ir kad jame gali būti suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Statinių, esančių žemės sklype, būklė, nenuginčijus jų registro duomenų, negali paneigti jų eksploatavimui būtino žemės sklypo ploto. Todėl pagal esamą padėtį nėra pagrindo mažinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos naudojamo žemės sklypo ploto, esančio ( - ), Palangos mieste.

86Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kita buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo Nr. 4 dalis yra užimta valstybės įmonės Registrų centre įregistruotais kadastriniais sklypais. Pareiškėja šios teismo sprendimo dalies neskundžia. Apeliacinės instancijos tesimas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, patikrinęs ir neapskųstąją sprendimo dalį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

87Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

89S. J. G. (A. G. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą atmesti.

90Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Pareiškėjas A. G. skundu bei patikslintais skundais (I... 4. 1. Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388... 5. 2. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d.... 6. 3. Pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d.... 7. 4. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos... 8. Pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodė savo... 9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pretenduoja natūra atkurti nuosavybės... 10. Nr. ( - ), kuris Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d.... 11. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Atkūrimo įstatymas pirmiausia numato... 12. A. G. grąžinti žemės sklypą natūra, ar ne, o... 13. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu... 14. Atsiliepimuose dėl Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo... 15. Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr.... 16. Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo... 17. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad savivaldybės... 18. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad natūra ginčo teritorijoje... 19. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija nesutiko su... 20. Atsiliepimuose paaiškino, kad buvusio savininko R. G.... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su... 22. Atsiliepimuose nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m.... 23. II.... 24. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 20 d. atnaujino... 25. Teismas nustatė, kad A. G. buvo 2-os grupės invalidas.... 26. Pareiškėja S. 27. Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 28. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar statiniais... 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260... 30. Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25... 31. A. G. žemėje, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės... 32. Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio... 33. Pareiškėjos ginčijamas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d.... 34. Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas... 35. Pareiškėjos ginčijamas sprendimas, kaip ir nurodyta jo paties aprašomojoje... 36. Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir... 37. Teismas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti... 38. Teismas, vertindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas,... 39. Teismas konstatavo, kad padarius išvadą, jog ginčo žemė priskirtina... 40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 41. Buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdytas... 42. Nr. 575, šis žemės sklypas padalintas į du žemės sklypus ( - ) ir ( - ).... 43. Nr. PAN25/99-055). Teismas padarė išvadą, kad dėl anksčiau nurodytų... 44. Teismas nustatė, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį... 45. Teismas nurodė, kad piliečių eilė yra sudaroma vadovaujantis Tvarkos 37... 46. 1999 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 2343). 2005 m. lapkričio 18 d. ir 2006... 47. A. G. buvo pareiškęs valią dėl žemės grąžinimo... 48. III.... 49. Pareiškėja S. 50. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 51. 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime... 52. Žemės sklypo dalyje, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra nutiestas... 53. Palangos miesto bendruomenei rekreacijai, poilsiui ar kitiems tikslams... 54. 2. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo... 55. 3. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 56. 4. Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad visas dabar naudojamas žemės... 57. 5. Teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymo... 58. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su... 59. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:... 60. 1. sklypas, esantis ( - ), Palangoje yra užstatytas statiniais - poilsio... 61. 2. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 62. 3. Palangos miesto tarybos 2000m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 buvo... 63. 4. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d.... 64. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu... 65. Atsiliepime į skundą nurodė:... 66. 1. Palangos miesto savivaldybė, vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, parengė ir... 67. Pagal minėtą medžiagą, buvusio savininko R. G.... 68. 2. A. G. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais... 69. Nr. 2343).... 70. 2005 m. lapkričio 18 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. A. G.... 71. Šiuo metu, pagal 2010 m. kovo 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu... 72. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas... 73. Trečiojo suinteresuoto asmens, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos,... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV.... 76. Apeliacinis skundas atmestinas.... 77. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs detaliųjų planų sprendinius bei... 78. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos tesimo sprendimu skundą... 79. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 80. Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybes teises į žemės... 81. A. G. 1991 m. gegužės 23 d. ir 1992 m. sausio 20 d.... 82. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 83. Pareiškėja statinių grąžintiname žemės sklype neturi, todėl pagal... 84. Byloje nustatyta, kad dalis pareiškėjai grąžintino žemės sklypo,... 85. Statinių išdėstymo planas, sudarytas pagal 2004 m. vasario 24 d.... 86. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kita buvusio savininko 87. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 89. S. J. G. ( 90. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą... 91. Nutartis neskundžiama....