Byla Ik-2285-580/2011
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjams A. G. ir V. S., pareiškėjų atstovui advokatui D. K., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. I., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G., I. M. (I. M.), V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. G., I. M., V. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai A. G., I. M., V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-10, t. II, b. l. 7-18), prašydami: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. Į-07 „Dėl laikinosios darbo grupės sudarymo“ sudarytos laikinosios darbo grupės 2011 m. sausio 20 d. išvadas (toliau – ir Laikinosios darbo grupės išvados); 2) panaikinti Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2010 m. gegužės 4 d. protokolu Nr. 05 įformintą Atestavimo komisijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą dėl A. G., I. M. ir V. S. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų galiojimo panaikinimo (toliau – ir Atestavimo komisijos sprendimas).

5Pareiškėjai paaiškino, kad 2010 m. balandžio 22 d. Atestavimo komisija priėmė sprendimą, kurio pagrindu jie 2010 m. gegužės 4 d. gavo pranešimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų panaikinimo. Departamentas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi įpareigojo Departamentą skundą išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjams A. G. ir V. S. Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. atsakymais Nr. (13.12)2-324 ir Nr. (13.12)2-323 nurodyta, kad, atsižvelgiant į 2011 m. sausio 20 d. Laikinosios darbo grupės išvadas, siūloma kreiptis į Departamento direktorių dėl atestato išdavimo pagal atskiras veiklos rūšis, suteikiant atitinkamą kvalifikacinę kategoriją, pagal kurias pareiškėjai neprarado teisės būti pripažintais atestuotais specialistais. I. M. iki šiol atsakymo negavo. Pareiškėjai manė, kad atsakymas turėtų būti toks pat, kadangi visi pareiškėjai rėmėsi tais pačiais argumentais. Departamentas, neatsakydamas pareiškėjui I. M. ir nepriimdamas konkretaus sprendimo dėl jo atestato, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Atsakymų pagrindas yra Departamento direktoriaus 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. Į-07 sudarytos Laikinosios darbo grupės išvados. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklėse, patvirtintose Kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 (toliau – ir Atestavimo taisyklės), nenumatytas Departamento direktoriaus įsakymo priėmimas atestato panaikinimo atveju, todėl Laikinosios darbo grupės išvados laikytinos administraciniu aktu.

6Pareiškėjai teigė, kad Laikinoji darbo grupė išvadoje remiasi ne visapusiškai ištirtais faktais ir teisės aktų nuostatomis, bet kitų Departamentų komisijų, tame tarpe Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-503 sudarytos Laikinosios komisijos išvadomis 2010 m. kovo 24 d. Nr. RG-45 (toliau – ir Laikinosios komisijos išvados Nr. RG-45) bei Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. patvirtintu aktu Nr. RG-50 (toliau – ir Žalos aktas). Laikinoji darbo grupė turėjo patikrinti, ar Atestavimo komisijos sprendimas prieštarauja teisės aktams, o ne remiantis kitų komisijų išvadomis iš naujo tvirtinti pažeidimus, nors jie nėra nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokoluose. Pagal Atestavimo taisyklių 51.1 punktą atestatas gali būti panaikinamas tik tada, kai yra priimtas individualus administracinis aktas, kuriuo nustatytas teisės aktų pažeidimas ir pripažinta, kad pareiškėjų veiksmai sukėlė ar galėjo sukelti kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių praradimą. Pabrėžė, jog Atestavimo komisija nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) numatytas subjektas, galintis vykdyti procedūrą pripažįstant asmenį padariusiu administracinį teisės pažeidimą. Laikinoji komisija pagal Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. Į-053 buvo sudaryta ir jai pavesta atlikti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje vykdomų tvarkybos darbų, todėl ji neturėjo kompetencijos vertinti pareiškėjų veiksmų. Pareiškėjų veiksmų vertinimas ir Laikinosios darbo grupės išvadose nurodyti Vilniaus teritorinio padalinio padaryti pažeidimai nėra susiję su pareiškėjų atestavimu ir skiriasi savo tikslais, motyvais ir reikšme. Todėl Laikinoji darbo grupė negalėjo remtis Laikinosios komisijos medžiaga. Laikinoji darbo grupė neturėjo remtis Žalos aktu, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2277-171/2010 priimtoje 2010 m. spalio 21 d. nutartyje pripažino, kad Žalos aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio. Laikinoji darbo grupė privalėjo nagrinėti tik Atestavimo komisijos 2010 m. gegužės 4 d. protokolą Nr. 05, tačiau ji nurodė tik Atestavimo komisijos protokolo konstatuojamąją dalį, kuri yra tik atitinkamų teisės aktų pavadinimų nurodymas nekonkretizuojant atskirais straipsniais ir punktais. Laikinoji darbo grupė nenagrinėja Atestavimo komisijos protokole nustatytų aplinkybių, jų necituoja ir jomis nesiremia, o iš naujo aprašinėja ir konstatuoja faktines aplinkybes. Laikinoji darbo grupė papildomai nurodo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Paveldo apsaugos įstatymas, NKPAĮ) 19 straipsnio 4 dalį, kuri nebuvo pažymėta Atestavimo komisijos protokole. Atestavimo komisijos protokole nebuvo nagrinėtas klausimas dėl pareiškėjų parengto projekto aiškinamojo rašto tinkamumo, o Laikinoji darbo grupė pasisako dėl šio dokumento trūkumų. Pabrėžė, jog Laikinoji darbo grupė nenurodo motyvų, kodėl laiko brėžiniuose įtvirtintus sprendimus žalojančiais kultūros paminklo interjero autentiškumą. Laikinosios darbo grupės išvados prieštarauja Statybos inspekcijos 2010 m. balandžio 7 d. rašto Nr.(7.9)-2D-3617 „Dėl statinio statybos rūšies nustatymo“ išvadai dėl remonto rūšies nustatymo. Laikinoji darbo grupė išvadų 6 punkte teigia, kad nors projekto tekstinėje dalyje įvardinti kultūros ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ĮV-183 ir 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330 patvirtinti PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“, PTR 2.06.02:20 06“ Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti paviršiai. Bendrieji reikalavimai“, PTR 2.02.03:2007“ Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro paveldo tvarkyta“, PTR 2.07.01:2006 „Sienų tapyta. Bendrieji reikalavimai“, tačiau jokie tvarkybos darbai pagal šiuos PTR neprojektuoti ir šiais dokumentais nesivadovauta, o Atestavimo komisijos išvadų konstatuojamojoje dalyje nurodoma priešingai. Laikinoji darbo grupė pripažįsta, kad atitinkami PTR negali būti taikomi pareiškėjų parengtam projektui, tačiau nekonstatuoja, kad Atestavimo komisija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjų atestatų panaikinimo, šiuos PTR taikė ir juos nurodė nepagrįstai ir neteisėtai. Pabrėžė, jog Laikinosios darbo grupės argumentavimas neatitinka išankstinės ginčų komisijos sprendimo reikalavimų, nes nepripažįsta akivaizdžių teisinių klaidų, padarytų Atestavimo komisijos sprendime, bei teismų praktikoje įtvirtinto reikalavimo, kad vien įvairių teisės aktų išvardijimas ginčijamame sprendime, konkrečiai nenurodant, kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, negali būti vertinamas kaip teisės akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis. Manė, kad Laikinosios darbo grupės 8 punkto išvada, papildomai nurodant dar vieną Atestato panaikinimo pagrindą – Atestavimo taisyklių 51.2 punktą, nepagrįsta nei teisiniais, nei faktiniais motyvais.

7Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 158-162) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sudarė Laikinąją darbo grupę ir įpareigojo iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2010 m. gegužės 19 d. skundą. Laikinosios darbo grupės 2011 m. sausio 20 d. tyrimo išvados laikytinos viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu. Laikinoji darbo grupė tyrė Atestavimo komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tikrino, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, ar nustatytos aplinkybės leido kvalifikuoti konkrečių teisės aktų pažeidimus, ar buvo pagrįstai nustatytos Atestavimo taisyklių 51 punkte numatytos sąlygos, įgalinusios priimti sprendimą dėl atestatų galiojimo panaikinimo. Viešojo administravimo subjekto sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjams, tačiau šie dėl atestatų pagal atskiras veiklos rūšis išdavimo į nesikreipė, Atestavimo komisijos sprendimu pripažintų negaliojančiais atestatų negrąžino ir pažeidė Atestavimo taisyklių 53 punktą. Nurodė, kad atestatų galiojimo panaikinimas – profesinė atsakomybė, taikoma pagal viešosios teisės normas (Atestavimo taisyklių 51 p.). Būtinus juridinius faktus (faktinį pagrindą), įgalinančius taikyti minėtą profesinę atsakomybę, turi teisę nustatyti Departamento valstybės tarnautojai. Pagal Atestavimo taisyklių 51.1 punktą teisinis pagrindas yra formalus teisės aktų pagrindu nustatytų paveldosauginių reikalavimų pažeidimas.

8Nurodė, jog Atestavimo komisijos nariai įvertino visas aplinkybes, vyko apžiūrėti įvykdytų tvarkybos darbų į Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblį, vertino VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos užsakymu UAB „Archinova“ parengtą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio Galerijos ir Aušros Vartų koplyčios vidaus patalpų paprastojo remonto techninio projekto dalį „Tvarkybos darbai: Aušros Vartų koplyčios (02) ir Galerijos (03) vidaus patalpų remontas – grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas, esamų turėklų remontas“ (bylos Nr. AN.LP.2007 10 22 -02,03-TP-TD, projekto vadovas A. G., 2009-11; toliau – ir Tvarkybos darbų projektas), vietoje vertino, ar tvarkybos darbai atlikti pagal Tvarkybos darbų projektą, nagrinėjo Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio Vilniuje, Aušros Vartų g. 12, 14, kultūros vertybės pagrindinio dosjė, I. B. Aušros Vartų koplyčios 2001 m. polichrominių tyrimų ir spalvinio sprendimo pasiūlymus, laikinosios komisijos išvadas, kitus dokumentus, vertino, ar pažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą, reikalavimai. Pažymėjo, kad nėra nustatytas reikalavimas, kad profesinės atsakomybės faktiniai pagrindai būtų nustatyti individualiu administraciniu aktu. Pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2277-171/2010 yra konstatavęs, kad 2010 m. balandžio 19 d. Žalos aktas nėra individualus ar norminis administracinis aktas, o faktinio konstatuojamojo pobūdžio dokumentas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte 2010 m. balandžio 7 d. Nr. (7.9)-2D-3617 konstatuota, kad nustatyti vykdomų darbų nukrypimai nuo projekto: įrengtos papildomos pakopos, pašalintas grindų nuolydis, antrojo laiptakio pakopos demontuotos, šildymo prietaisų sumontuota daugiau, šildymo sistemos dalis paklota sienose, nors numatyta grindyse. Konstatuota, kad tvarkybos darbų projekto pakeitimai turi būti suderinti pagal PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projekto rengimo taisyklės“ reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta, kad Statybos įstatymas netaikomas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams bei su jais susijusioms procedūroms. Pareiškėjai atsakė į Atestavimo komisijos pateiktus klausimus, pripažino, kad pažeidimai yra padaryti (Atestavimo komisijos posėdžio protokolas 2010 m. gegužės 4 d. Nr. 05).

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Kultūros ministerija) ginčo sprendimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kultūros ministerija nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų atestavimo procese nedalyvauja ir nepriima jokių administracinių sprendimų (t. II, b. l. 175-177).

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu (t. III, b. l. 37-47) A. G., I. M., V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-053 sudarytai Laikinajai komisijai buvo pavesta atlikti Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )) vykdomų tvarkybos darbų pagal Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. gruodžio 23 d. išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosauginius darbus Nr. 42. Buvo tikrinamas tvarkybos darbų galerijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )) atlikimas. Laikinoji komisija pateikė išvadas dėl pažeidimų, padarytų tvarkybos darbų vykdymo metu, o išvadų 2, 3, 4 punktuose buvo pasiūlyta Atestavimo komisijai svarstyti klausimą dėl A. G., I. M., R. B. ir V. S. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato galiojimo panaikinimo. Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-056 sudarytai komisijai buvo pavesta nustatyti sužaloto kultūros paminklo – basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )) galerijos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )) ir koplyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )), esančių Vilniuje, Aušros vartų g. 12, 14, atkūrimo būdą ir įvertinti nuostolių dydį. 2010 m. balandžio 19 d. Akte Nr. RG-50 komisija nustatė padarytus pažeidimus ir konstatavo, kad nuostoliai įvertinami 22 661,27 litų. Atestavimo komisija, vykdydama Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-053 sudarytos komisijos išvadų 2, 3 ir 4 punktus, 2010 m. gegužės 4 d. posėdžio protokolu Nr. 05 taikė Atestavimo taisyklių 51.1 punktą ir

Nutarė

13panaikinti A. G. 2006 m. liepos 25 d. išduoto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. ( - ) galiojimą, I. M. 2009 m. vasario 20 d. išduoto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. ( - ) galiojimą, V.A. S. 2006 m. liepos 25 d. išduoto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato ( - ) galiojimą. Buvo pripažinta, kad A. G. ir I. M. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą parengė ir veiklą vykdė pažeisdami Paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34, 36 ir 41 dalis, 23 straipsnio 1, 2, 9 ir 10 dalis; Aplinkos ir Kultūros ministrų 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 patvirtinto STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ IV dalies 7 punktą; Kultūros ministro įsakymais patvirtintų PTR 4.04.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės, PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“, PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“, PTR 2.06.02:2006 „Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti paviršiai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus. V. S. paveldosaugos darbų projekto specialiąją ekspertizę atliko pažeisdamas Paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8, 9 punktus; Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtinto PTR 4.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės IV dalies 12 ir 13 punktus. Departamento direktorius 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. Į-153 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų pripažinimo netekusiais galios“ pripažino netekusiais galios A. G., I. M. ir V. A. S. atestatus (administracinė byla Nr. I-2968-171/2010).

14Pabrėžė, jog pareiškėjų atstovas 2010 m. gegužės 19 d. su skundu kreipėsi į Departamento direktorių, prašydamas panaikinti sprendimus dėl atestatų galiojimo panaikinimo. Skunde nurodė, kad Laikinosios komisijos išvados viršijo Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. Į-053 numatytą užduotį. Be to, išvados negali būti laikytinos individualiu administraciniu aktu. Departamento direktorius 2010 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (3.11)2-1796 „Dėl 2010-05-19 skundo Nr. (3.11)2-1796“ nurodė, kad, įvertinus taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog Atestavimo taisyklės nesuteikia teisės Departamento direktoriui panaikinti kultūros ministro sudarytos Komisijos sprendimų dėl Atestatų galiojimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2968-171/2010 panaikino Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. Į-153 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų pripažinimo netekusiais galios“ ir Departamento 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (3.11)2-1796 bei įpareigojo Departamentą iš esmės išnagrinėti pareiškėjų skundą. Teismas sprendime konstatavo, kad Departamentas turi ne tik patikrinti, ar buvo laikomasi Atestavimo komisijos darbo reglamento nustatytos tvarkos, tačiau ir išsamiai ir visapusiškai įvertinti, ar Atestavimo komisijos sprendimas panaikinti atestatų galiojimą yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. patikrinti, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, kokie teisės aktų konkretūs punktai pažeisti ir ar buvo nustatyta kuri nors Atestavimo taisyklių 51 punkte numatyta sąlyga, leidžianti priimti sprendimą dėl atestato galiojimo panaikinimo (administracinė byla Nr. I-2968-171/2010). Departamento direktorius 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. Į-07 „Dėl laikinosios darbo grupės sudarymo“ sudarė Laikinąją darbo grupę ir įpareigojo iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2010 m. gegužės 19 d. skundą.

15Teismas pažymėjo, jog Laikinosios darbo grupės 2011 m. sausio 20 d. išvadose konstatuota, kad Atestavimo komisija 2010 m. balandžio 22 d. posėdyje tinkamai ir objektyviai nustatė faktines aplinkybes, įrodančias, kad pareiškėjai padarė nustatytus įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo objektų apsaugą, reikalavimų pažeidimus, vykdant veiklą pagal atestate nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas. A. G. 2006 m. liepos 25 d. išduoto atestato pagal nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas, galiojimo panaikinimo pagrindai (Atestavimo taisyklių 51.1 ir 51.2 p.) atsirado dėl veiklos, vykdytos pagal veiklos rūšį – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – architektūros projektai, III kategorija, I. M. 2009 m. vasario 20 d. išduoto atestato pagal nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas, galiojimo panaikinimo pagrindai (Atestavimo taisyklių 51.1 ir 51.2 p.) atsirado dėl veiklos, vykdytos pagal veiklos rūšį – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – architektūros projektai, II kategorija, V. S. 2006 m. liepos 25 d. išduoto atestato pagal nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas, galiojimo panaikinimo pagrindai (Atestavimo taisyklių 51.1 ir 51.2 p.) atsirado dėl veiklos, vykdytos pagal veiklos rūšį – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas, specializacija – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų specialioji ekspertizė, nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo, ekspertizės specialisto kategorija. Laikinoji darbo grupė pasiūlė A. G. ir V. S. kreiptis dėl atestatų išdavimo pagal atskiras veiklos rūšis, suteikiant atitinkamą kvalifikacinę kategoriją, pagal kurias jie neprarado teisės būti pripažinti atestuotais specialistais. Departamento direktorius 2011 m. vasario 8 d. raštu Nr. (13.12)2-324 informavo A. G., 2011 m. vasario 8 d. raštu Nr. (13.12)2-323 informavo V. A. S. apie Laikinosios darbo grupės išvadas bei pateikė jas susipažinti. Bylos nagrinėjimo eigoje 2011 m. birželio 8 d. raštu Nr. (13.12)2-1382 Laikinosios darbo grupės išvados buvo pateiktos I. M.. I. M. pateiktame rašte papildomai nurodyta apie jo skundo netenkinimą ir paaiškinta galimybė skųsti. Taigi byloje kilo ginčas dėl Departamento direktoriaus sprendimo, kuriuo peržiūrėtas Atestavimo komisijos sprendimas, formalios išraiškos. Sprendimą priėmusio Departamento atstovas sprendimu dėl Atestavimo komisijos sprendimo prašė laikyti Laikinosios darbo grupės išvadas, o ne raštus, kuriais pareiškėjams išsiųstos išvados. Tuo tarpu pareiškėjo atstovas teigė, kad reikalinga laikyti, jog Departamento direktorius nėra priėmęs sprendimo dėl Atestavimo komisijos sprendimo ir nėra įvykdęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. I-2968-171/2010.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Atestavimo taisyklių 57 punktas numato, kad specialistas, nesutinkantis su Atestavimo komisijos sprendimu, per 15 dienų gali jį apskųsti Departamento direktoriui, o 58 punktas sako, kad Departamento direktoriaus sprendimą specialistas įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Ši nuostata rodo, kad Departamento direktorius dėl Atestavimo komisijos turi priimti sprendimą. Bylos atveju Departamento direktorius sudarė Laikinąją darbo grupę, tačiau šios darbo grupės išvadų pagrindu nepriėmė aiškiai išreikšto sprendimo, kuris turėtų būti skundžiamas teismui. Šioje situacijoje, kai pats administravimo subjektas negali apsispręsti, kuriuo jo sprendimu buvo išspręstas pareiškėjų skundas, apibrėžiant, koks dokumentas turi būti laikomas sprendimu dėl Atestavimo komisijos sprendimo peržiūrėjimo, vadovaujamasi paties administravimo subjekto atstovo pozicija ir laikoma, kad tokiu dokumentu yra Laikinosios darbo grupės išvada. Tačiau šis dokumentas turi esminių trūkumų, kadangi jį priėmė nekompetentingas subjektas. Laikinosios darbo grupės išvadoje yra išreikšta šios darbo grupės požiūris ir valia. Teisės aktai nedraudžia Departamento direktoriui sudaryti darbo grupes tam tikrų klausimų sprendimui, tačiau nėra numatyta galimybė jam suteiktą sprendimo teisę perduoti direktoriaus įsakymu sudarytam subjektui. Departamento direktoriaus 2011 m. sausio 5 d. įsakyme Nr. Į-07 yra nurodyta, kad Laikinosios darbo grupės sudarymo tikslas yra pareiškėjų 2010 m. gegužės 19 d. skundo išnagrinėjimas ir Departamento sprendimo projekto parengimas. Taigi šiuo įsakymu Laikinajai darbo grupei nebuvo perduota sprendimo teisė. Ant prie atsakovo atsiliepimo pateiktos 2011 m. sausio 20 d. Laikinosios darbo grupės išvados matyti rezoliucija be parašo „prašau parengti atitinkamą įsakymo projektą“. Iki šiol įsakymo nebuvo priimta. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų 13.4 punkte nurodyta vienintelė galima direktoriaus veiklos forma, kuria išreiškiama jo valia – įsakymų leidimas.

17Pabrėžė, jog, kadangi Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. rašte Nr. (13.12)2-324 ir 2011 m. vasario 8 d. rašte Nr. (13.12)2-323 taip pat nėra išreiškiama Departamento direktoriaus valia dėl pritarimo Atestavimo komisijos išvadoms, tai ir šis dokumentas negalėtų būti laikomas sprendimu. Departamento direktoriaus pranešimai apie Laikinosios darbo grupės išvadas neišreiškia jo sprendimo dėl šių išvadų patvirtinimo ar paneigimo. Pareiškėjai informuojami apie išvados buvimo faktą, tačiau teisinė raštų reikšmė nėra aiški. Byloje yra susidariusi situacija, kai pareiškėjų atestatų galiojimas panaikintas jau daugiau nei prieš metus priimtu sprendimu. Departamento direktorius iki šiol tinkamai neperžiūri pareiškėjų skundo dėl Atestavimo komisijos sprendimo, jo priimti aktai yra neaiškūs ir klaidinantys. Tokiu būdu pareiškėjams sudaromos kliūtys nesant galutinio sprendimo verstis profesine veikla. Teismas nurodė, jog, pripažinus pažeidimą esminiu, o įprastomis aplinkybėmis tai būtų pagrįsta, atsakovas pakartotų Laikinosios darbo grupės išvadose padarytą sprendimą atskiru dokumentu, dėl ko pareiškėjai turėtų pradėti naują teisminį procesą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į atsakovo poziciją, išreikštą tiek atsiliepime teismui, tiek paaiškinimuose bylos nagrinėjimo metu. Įvertinęs šią padėtį, o taip pat tai, kad pareiškėjai ginčo objektu laiko Laikinosios darbo grupės išvadas bei skunde pateikia motyvus dėl šių išvadų pagrįstumo, teismas tinkamai formaliai įforminto Departamento direktoriaus sprendimo nepriėmimo dėl Atestavimo komisijos sprendimo nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu.

18Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atestato galiojimo panaikinimas yra reglamentuojamas Atestavimo taisyklių XVI skyriuje. Šių taisyklių 51.1 punkte nustatyta, kad atestato galiojimas panaikinamas Atestavimo komisijos sprendimu už nustatytą įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo objektų apsaugą, reikalavimų pažeidimą vykdant veiklą pagal atestate nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas, o 51.2 punktas numato atestato galiojimo panaikinimą už sprendimą, sukėlusį arba galintį sukelti kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių praradimą. Atestavimo komisija pripažino, jog pareiškėjai pažeidė Atestavimo taisyklių 51.1 punktą. Tai nurodyta Atestavimo komisijos posėdžio protokolo 1 punkte. Laikinosios darbo grupės išvadose konstatuojama, kad Atestavimo komisija pagrįstai nustatė atestatų galiojimo panaikinimo pagrindus, numatytus Atestavimo taisyklių 51.1 ir 51.2 punktuose. Kadangi Laikinosios darbo grupės sudarymo tikslas buvo Atestavimo komisijos sprendimo patikrinimas, tai veikdama kaip išankstinis ginčų nagrinėjimo organas Laikinoji darbo grupė neturėjo teisės remtis ir kitais atestatų galiojimo panaikinimo punktais, kuriais nesirėmė Atestavimo komisija. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis nagrinės ginčą vertindamas pareiškėjų veiksmus tik Atestavimo taisyklių 51.1 punkto pažeidimo aspektu.

19Nurodė, jog Atestavimo komisijos sprendime vertinti pažeidimai yra detalizuoti Laikinosios darbo grupės išvadose, kuriose detaliai aprašyta pareiškėjų veikla, kuri vertinama kaip prieštaraujanti įstatymų ir teisės aktų reikalavimams. Toks papildomas motyvavimas nėra draudžiamas. Tiksli Atestavimo komisijos sprendimo forma nėra numatyta, todėl jiems taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis. Esminių šio straipsnio pažeidimų byloje nebuvo nustatyta, nes iš sprendimo aišku, kokių faktų pagrindu ir koks teisinis vertinimas padarytas. Laikinosios darbo grupės sudarymo tikslas buvo patikrinti sprendimo dėl atestatų galiojimo panaikinimo teisingumą, todėl nepaisant to, kad sprendimą peržiūrintis asmuo negali taikyti papildomų Atestavimo komisijos nenagrinėtų teisės normų pagrindų, nes jam nėra suteikta teisė savarankiškai spręsti dėl atestatų galiojimo panaikinimo, pagal procedūros pobūdį jis turi tik teisę patikrinti priimtą sprendimą, sprendimą peržiūrintis subjektas turi teisę išsamiau išanalizuoti Atestavimo komisijos vertintus faktus dėl atestatų galiojimo panaikinimo ir detalizuoti teisinį veiksmų kvalifikavimą.

20Teismas nesutiko su pareiškėjų skunde dėstoma pozicija, kad priimant sprendimą dėl atestatų galiojimo panaikinimo teisės aktų pažeidimas turi būti patvirtintas kitu atskiru dokumentu. Pažymėjo, jog toks reikalavimas nėra įrašytas Atestavimo taisyklėse. Atestavimo komisija yra sudaroma iš atestuojamos veiklos rūšies ekspertizės specialistų ir įgaliota svarstyti atestavimo klausimus. Taigi Atestavimo komisija turi pakankamai kompetencijos, kad galėtų nustatyti ar patikrinti kitų asmenų – Departamento ar atskirų komisijų, tyrimų metu nustatytus pažeidimus ar pati konstatuoti pažeidimus. Pažymėjo, kad Atestavimo komisijai nėra draudžiama vadovautis jai pateiktais dokumentais, tame tarpe ir Žalos aktu. Tiek Atestavimo taisyklių, tiek Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2005 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Į-247, nuostatos dėl Atestavimo komisijos procedūrinės veiklos yra itin lakoniškos. Tokiu atveju reikalinga remtis bendraisiais viešojo administravimo principais – užtikrinti, kad sprendimai būtų priimti nešališkai, objektyviai ištiriant pateiktus faktus, įvertinant rašytinius dokumentus. Nurodė, jog negalima sutikti su pareiškėjų argumentu, kad Žalos aktas teismo pripažintas netinkamu administraciniu aktu. Pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2277-171/2010 yra konstatuota tik tai, kad Žalos akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teisme negali būti nagrinėjamas dėl to, kad šiuo aktu nėra įtakojamos pareiškėjų teisės, nes aktas nenustato įpareigojimų. Pareiškėjai ginčija Laikinosios komisijos, sudarytos pagal Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. Į-053, teisę svarstyti pareiškėjų veiklos tinkamumo klausimą. Teisės aktai nenumato Atestavimo komisijai pateikiamų duomenų šaltinių. Todėl klausimas dėl to, iš kokio šaltinio Atestavimo komisija sužinojo apie Atestavimo taisyklių 51 punkto išvardintas aplinkybes, laikomas nesvarbiu. Teisiškai reikšmingu klausimu yra tai, ar Atestavimo komisija įsitikino Atestavimo taisyklių 51 punkto numatytų aplinkybių buvimu ir ar tinkamai jas įvertino.

21Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Atestavimo taisyklių 22 punktas nustato, kad Atestavimo komisija priima sprendimą paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių ir nedalyvaujant atestuojamiesiems specialistams. Pareiškėjai teigė, kad Atestavimo komisija 2010 m. gegužės 4 d. posėdyje sprendimą priėmė dalyvaujant kviestiniams asmenims, o vėliau šie platino informaciją apie tai, kaip balsavo Atestavimo komisijos nariai, t. y. buvo pažeistas slapto balsavimo principas. Nurodė, jog pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kad iš tikrųjų buvo platinama informacija apie tai, kaip balsavo Atestavimo komisijos nariai, jie nenurodė liudytojų, kurie gavo tokius pranešimus, ar elektroninių laiškų, kuriais, pareiškėjų teigimu informacija buvo platinama. Teismo posėdžio metu apklausus Atestavimo komisijos narius nebuvo nustatyta, kad Atestavimo komisija priimdama sprendimą balsavo pažeisdama slaptumo principą. Teismo posėdžio metu apklausti keturi Atestavimo komisijos nariai vieningai parodė, kad kviestiniai svečiai išėjo iki balsavimo pradžios, o balsuodami jie pildė Atestavimo komisijos pirmininkės pateiktus biuletenius, kuriuose įrašė savo sprendimus atestatų galiojimo panaikinimo klausimu. Teismo posėdyje buvo apklausti tiek priklausomybės santykiais susiję su Departamentu (A. R., A. M.), tiek nepriklausomi nariai (R. B., G. K.), tačiau jų parodymai nesiskyrė, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog liudijimai buvo šališki. Tai, kad balsuojama buvo atskiruose biuleteniuose, nereikalaujant nurodyti pavardę, yra pakankama sąlyga pripažinti balsavimą slaptu, įvykdytu be esminių pažeidimų. Atestavimo taisyklių 25 punktas numato, kad komisijos pirmininkas esant reikalui gali kviesti į posėdį kitus specialistus, kurie dalyvauja posėdyje su patariamojo balso teise. Atestavimo komisijos 2010 m. gegužės 4 d. protokole Nr. 05 kviestinių asmenų dalyvavimas aiškinamas tuo, kad jie dalyvavo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų vertinime, tai leidžia vertinti jų dalyvavimą Atestavimo komisijos posėdyje kaip objektyviai suprantamą. Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis – šv. Teresės bažnyčia, vienuolyno namas, koplyčia, galerija ir ūkinis pastatas Departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. Į-130 įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą. Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu šis ansamblis paskelbtas kultūros paminklu. Pagal Paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 punktą kultūros paminklais laikomi nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektai. Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio vertybės nustatytos Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė. UAB „Archinova“ techniniame projekte yra numatytas Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų – Aušros vartų koplyčios ir galerijos vidaus patalpų remontas – grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas ir turėklų remontas. Dokumentu, kurio pagrindu buvo fiksuojami pareiškėjų padaryti pažeidimai buvo Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-053 sudarytos Laikinosios komisijos išvados Nr. RG-45. Šiose išvadose buvo konstatuota, kad vykdytų darbų metu buvo pažeistas autentiškumas bei kultūros vertybės pagrindiniame dosjė nurodytos vertingosios savybės – medžiagiškumas bei planinė erdvinė struktūra. Tai kilo dėl keramikinių grindų plytelių nuardymo, mozaikinio betono laiptų pakopų padengimo marmuru, dalies senų laiptų pakopų pašalinimo, medinių porankių demontavimo, griovelių elektros instaliacijai bei šilumotiekiui iškirtimo, naujų durų kitoje vietoje įrengimo, nišos užmūrijimo. Šie veiksmai sudarė Paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai.

22Pabrėžė, jog Laikinosios komisijos išvadose išvardintos pažeistos vertingosios savybės yra saugomos pagal Kultūros vertybės pagrindinio dosjė aprašymą bei įregistruotos Kultūros vertybių registre. Projekte numatyti darbai jas neginčijamai įtakoja. Dėl atliktų darbų vertinimo kaip kultūros vertybės pažeidimo teismas rėmėsi byloje esančiais kultūros paveldo specialistų vertinimais, išreikštais Laikinosios komisijos 2010 m. kovo 24 d. išvadose, Laikinosios darbo grupės išvadose, Žalos akte. Teismui nebuvo pateikti tokį vertinimą nuginčijantys įrodymais, kurie leistų teigti, kad atlikti darbai nepažeidė galerijos ir koplyčios autentiškumo ir erdvinės – planinės struktūros. Pareiškėjų skunde ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama. Atestavimo komisija sprendime nurodė teisės aktus, kuriuos pripažinti pažeidusiais pareiškėjai. A. G. ir I. M. pažeidė Paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34, 36 ir 41 dalis, 23 straipsnio 1, 2, 9 ir 10 dalis; Aplinkos ir Kultūros ministrų 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 patvirtinto STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ IV dalies 7 punktą; Kultūros ministro įsakymais patvirtintų PTR 4.04.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės, PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“, PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“, PTR 2.06.02:2006 „Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti paviršiai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus. V. S. paveldosaugos darbų projekto specialiąją ekspertizę atliko pažeisdamas Paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 ir 9 punktus; Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtinto PTR 4.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės IV dalies 12 ir 13 punktus.

23Teigė, jog 2010 m. kovo 24 d. Laikinosios komisijos išvadose, Laikinosios darbo grupės išvadose detaliai yra išdėstyti tvarkybos darbų projekto metu padaryti pažeidimai. Iš Atestavimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisijos nariams išvados buvo išdalintos, pranešta, kad išvados rengtos išsamiai vertinant padėtį, lankantis objekte, todėl Atestavimo komisija turėjo pagrindą šias išvadas analizuoti ir jomis pagrįsti priimamą sprendimą. Teismas su šiais argumentais sutiko. Pareiškėjų skunde pats pažeidimo padarymo faktas nebuvo ginčijamas, buvo remiamasi tik padarytais procedūriniais pažeidimais. Pabrėžė, jog Laikinosios komisijos išvadose yra pažymėta, kad tvarkybos darbų projektas pažeidė išduotas sąlygas, nes numatė restauravimo, o ne remonto darbus, kai sąlygos buvo išduotos tik remonto darbams. Tvarkybos darbų projekte nėra atlikti pagal PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“, PTR 2.06.02:2006 „Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti paviršiai. Bendrieji reikalavimai“ būtini tyrimai, nepateikti spalviniai sprendimai dėl galerijos patalpos sienų ir lubų dažymo. Ekspertizės netinkamumas apibūdintas kaip teigiamos išvados davimas tvarkybos darbų projektui, kuris neatitinka tvarkybos darbų projekto sudėčiai keliamų reikalavimų bei sąlygų, kurios buvo išduotos projektavimui. Tie patys trūkumai pažymėti ir Laikinosios darbo grupės išvadų konstatuojamosios dalies 6 punkte. Papildomai įvardinti ir tvarkybos projekto aiškinamojo rašto trūkumai – nenurodytas projekto rengimo pagrindas ir kokie planuojami tvarkybos darbai, jų pasirinkimo koncepcija, nėra paaiškinimo dėl vertingųjų savybių saugojimo, kuo pažeistas PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 6 punktas, įpareigojantis tvarkybos darbų projektus rengti vadovaujantis registro duomenimis, istoriniais bei ikonografiniais duomenimis, prieš projektavimą privalomų atlikti taikomųjų tyrimų išvadomis, apsaugos reglamentais (kai tokie išduoti) arba laikinaisiais apsaugos reglamentais (projektavimo sąlygomis), projektiniais pasiūlymais (kuriems pritarė už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija), apsaugos sutartimis (kai tokios sudarytos), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais arba veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei kitais kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytais paveldosaugos reikalavimais. Be to, pažeistas PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 14 punktas, numatantis, kad įgyvendinami tvarkybos darbų projektų sprendiniai turi būti keičiami ar tikslinami, kai darbų metu aptinkamos naujos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės. Tvarkybos darbų projektų klaidos taisomos projektuotojo lėšomis. Tvarkybos darbų projektų pakeitimai turi būti patikrinti (suderinti) už kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje. Tuo tarpu projekto pakeitimai nebuvo derinti. Šis faktas byloje neginčytas, su juo sutiko ir pareiškėjai, jis konstatuotas Laikinosios komisijos išvadose 6 punkte.

24Teismo nuomone, pareiškėjai neteisingai aiškina Laikinosios darbo grupės konstatuojamosios dalies 6 punkto teiginį, kad nebuvo projektuoti darbai pagal tvarkybos projekte įvardintus paveldo tvarkybos reglamentus. Tai, kad darbai pagal minimus paveldo tvarkybos reglamentus PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“, PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“, PTR 2.06.02:2006 „Interjerų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti paviršiai. Bendrieji reikalavimai“ tvarkybos projekte nebuvo planuojami, ką pažymėjo Laikinoji darbo grupė, nereiškia, kad darbai neturėjo būti planuojami. Šis teiginys rodo, kad minėti paveldo tvarkybos reglamentai turėjo būti taikomi. Nepateikus teismui Laikinosios komisijos ir Laikinosios darbo grupės išvadas paneigiančių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip, todėl teismas pareiškėjų skundą atmetė.

III.

26Pareiškėjai A. G., I. M., V. S. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 56-62) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2011 m. sausio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. Į-07 „Dėl Laikinosios darbo grupės sudarymo” sudarytos laikinosios darbo grupės išvadas bei panaikinti 2010 m. gegužės 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos protokolu Nr. 05 įformintus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimus dėl A. G., I. M. ir V. S. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų galiojimo panaikinimo.

27Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Atestavimo komisijos sprendimas buvo skundžiamas ne tik dėl to, kad buvo netinkamai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, bet ir dėl materialinės teisės pažeidimų. Skunde yra nurodyti argumentai, kodėl Laikinosios darbo grupės išvados prieštarauja atitinkamiems teisės aktams. Pabrėžia, jog Atestavimo komisijos sprendimas nėra netinkamas vien tik formalios formos atžvilgiu, bet ir netinkamas subjektas jį priėmė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą ir remdamasis Laikinosios darbo grupės išvadomis, kurias skundė pareiškėjai, negali remtis vien tik Laikinosios darbo grupės išvadomis. Teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų pateiktų argumentų, kuriais jie grindė savo skundą, jų pateiktų įrodymų.

28Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-990/2007 ir nurodo, jog Atestavimo komisijos sprendime nenurodyta nei apskundimo tvarka, nei aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos. Teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje nurodo, kaip jie yra informacinio, rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjai mano, kad ginčijami Atestavimo komisijos ir Laikinosios darbo grupės sprendimai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjai nurodo, jog Laikinosios darbo grupės išvados, Žalos aktas nėra administraciniai aktai, todėl šie dokumentai, teismo žodžiais apibūdinami kaip „grupės požiūris”. Pareiškėjui nėra T aišku, ar „grupės požiūris” gali būti vertinamas teisėtumo prasme bei ar jais gali būti fiksuojami padaryti pažeidimai. Pabrėžia, jog, susipažinus su dosjė esančiu Galerijos statinio aprašu, nustatyta, kad Galerijos aprašo skyriaus „II. 1. Galerija rytų šonu glaudžiasi prie koridoriaus, jungiančio bažnyčią ir koplyčią. Remiantis pastato Aušros Vartų g. 14, Vilnius kadastro ir registro dokumentų byla (1999 m. rugsėjo 22 d. inventorizacija, bylos Nr. ( - )), kurioje nurodyta, kad plane yra pažymėtos 7 atskiros pastato dalys, turinčios šiuos žymėjimus: lRlp, lrlp, 2rlp, 3rlp, 4r2p, 5r2p, 6r2p. Galerija kadastro ir registro byloje nurodyta kaip pažymėta indeksu 4r2p, į kurią įėjimas yra įrengtas iš lauko, turi bendrą sieną su patalpomis 3rlp ir 5r2p. Galerijos plano, tūrių ir erdvių apibūdinimas bei kompozicija dosjė nurodyta kaip „II. 16. Galerija ištęsto stačiakampio plano, dviejų aukštų, pirmajame aukšte yra penkių angų arkada, antrajame – patalpa. Išanalizavus kadastro ir registro bylos statinio 4r2p I ir II aukšto planus, aišku, kad pirmame aukšte nėra patalpos, o tik penkių angų arkada, o antro aukšto patalpa pažymėta indeksu 1-10. Galerija yra aprašyta dosjė kaip turinti vertingųjų savybių: „IV.3. Vertingi elementai ir dalys: tūris, planinė-erdvinė struktūra, medžiagiškumas, fasadų architektūra, arkada, puskolonės, atikas, arkiniai langai ir jų aprėminimas, baliustrada, antablamentas, karnizas su dantukais, viduje – arkada. Koridorius pažymėtas plane kaip 3rlp, kurį sudaro 2 patalpos pažymėjimas plane indeksais ir 1-8. Šiose koridoriaus patalpose, t. y. pažymėtose plane indeksais 1-9 ir 1-8 buvo atliekami darbai. Koplyčia yra pastato dalyje, pažymėtoje 6r2p, kurį sudaro 4 patalpos. Kadastro ir registro byloje nurodyta, kad koplyčios patalpa yra pažymėta indeksu 1-15, patalpa pažymėta indeksu 1-11- koridorius, 1-12 – kambarys, o 1-14 – pagrindinė patalpa. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-11 (koridorius) taip pat buvo atliekami remonto darbai. Dosjė jame nėra aprašytas atskirai koridorius, plane pažymėtas 3rlp, kaip ir talpa (koridorius), pažymėta indeksu 1-11, kaip turinti vertingųjų savybių. Todėl mano, kad remonto darbai negalėjo sunaikinti vertingųjų savybių, nes jų nėra šiose patalpose. Pareiškėjai nurodo, jog ATPK yra aiškiai nurodęs subjektus, kurie gali vykdyti administracinę procedūrą pripažįstant asmenį padariusį administracinį teisės pažeidimą. Atestavimo komisija negali būti tokiu subjektu. Mano, kad Atestavimo komisijos paskirtį ir įgaliojimus nurodo Atestavimo taisyklių 2 punktas. Atestavimo komisija privalo užsiimti veikla, kuri nurodyta Atestavimo taisyklėse ir atestavimo kaip proceso tiksluose.

29Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 79-83) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog nagrinėjant bylą teisme buvo atsižvelgta į įsigaliojusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2968-171/2010. Pažymi, kad Departamento sudarytų komisijų, tarybų ar darbo grupių priimti sprendimai yra ne „asmenų grupės”, o valstybės įstaigos – Departamento – sprendimai. Pabrėžia, jog įsigaliojusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu 2011 m. gruodžio 13 d. administracinėje byloje Nr. I-2968-171/2010 pareiškėjų skundas buvo tenkintas iš dalies – panaikintas Departamento 2010 m. gegužės 4 d. įsakymas „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų pripažinimo netekusiais galios” Nr. Į-153, kadangi tokio įsakymo privalomumo konkrečiu atveju nenustato Atestavimo taisyklių 56 punktas, ir panaikintas Departamento 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (3.11)2-1796, nes Departamentas privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl Atestavimo komisijos sprendimo. Likusioje dalyje pareiškėjų skundas buvo atmestas, taigi Atestavimo komisijos sprendimas paliktas galioti, kaip įsiteisėjusiu teismo sprendimu liko galioti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsniu, yra neįrodinėtinos kitose bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tokiais preziumuojamais faktais yra Nekilnojamojo turto ir Kultūros vertybių registro įrašai apie nekilnojamojo daikto – kultūros vertybės, esančios Aušros Vartų g. Nr. 12 ir 14, Vilniuje, pastato unikalus Nr. ( - ), aprašyto kadastro duomenų byloje inv. Nr. ( - ), su sudėtinėmis dalimis, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, o juridiniai faktai – įrašai Nekilnojamojo turto registre, apie šių daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, galioja nuo 2003 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu, kur buvo konstatuota, kad Departamentas nagrinėdamas specialisto skundą, turi ne tik patikrinti, ar buvo laikomasi Atestavimo komisijos darbo reglamento nustatytos tvarkos, tačiau išsamiai ir visapusiškai įvertinti, ar Atestavimo komisijos sprendimas panaikinti atestatų galiojimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, jog šiuo atveju Laikinoji darbo grupė, neperžengdama teismo apibrėžtų ribų, tyrė atestavimo komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tikrino, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, ar nustatytos aplinkybės leido kvalifikuoti konkrečių teisės aktų pažeidimus, ar buvo pagrįstai nustatytos Atestavimo taisyklių 51 punkte numatytos sąlygos, įgalinusios priimti sprendimą dėl atestatų galiojimo panaikinimo. Mano, jog Atestacinė komisija 2010 m. balandžio 22 d. posėdyje tinkamai ir objektyviai nustatė faktines aplinkybes, įrodančias, kad pareiškėjai padarė nustatytus įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo objektų apsaugą, reikalavimų pažeidimus, vykdant veiklą pagal atestate nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas, todėl komisijos sprendimas įformintas protokolu 2010 m. gegužės 4 d. Nr. 5 yra teisėtas ir pagrįstas, sąlygos pagal Atestavimo taisyklių 51.1 punkte nustatytos visiškai ir pareiškėjų 2010 m. gegužės 19 d. skundas, kuris buvo nagrinėtas ir atmestas Departamento direktoriaus sprendimu 2010 m. birželio 18 d. Nr. (3.11)2-1796, netenkintas pagrįstai.

30Pabrėžia, jog, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad A. G. 2006 m. liepos 25 d. buvo išduotas atestatas pagal nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas: pagal veiklos rūšį – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas, specializacija – architektūros natūriniai tyrimai, III kategorija; pagal veiklos rūšį – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – architektūros projektai, III kategorija; pagal veiklos rūšį – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas, specializacija – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų specialioji ekspertizė, nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo, ekspertizės specialisto kategorija, I. M. 2009 m. vasario 20 d. buvo išduotas atestatuose pagal nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas: pagal veiklos rūšį – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – architektūriniai projektai, II kategorija, V. S. 2006 m. liepos 25 d. buvo išduotas atestatas pagal nurodytas veiklos rūšis, sritis ir specializacijas: pagal veiklos rūšį – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas, specializacija – architektūros natūriniai tyrimai, III kategorija; pagal veiklos rūšį – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas, specializacija – architektūros projektai, III kategorija; pagal veiklos rūšį – paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas, specializacija – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų specialioji ekspertizė, nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo, ekspertizės specialisto kategorija, tačiau A. G. ir V. S. padarė nustatytus įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo objektų apsaugą reikalavimų pažeidimus, vykdant veiklą tik pagal vieną iš atestate nurodytų veiklos rūšių ir nėra objektyviais duomenimis nustatyta, kad šie asmenys konkrečiame objekte būtų vykdę veiklą pagal kitas atestate nurodytas veiklos rūšis, o vertinant Atestavimo taisyklių nustatytą reglamentavimą, kad pagal nustatytą tvarką specialistai atestuojami kiekvienai veiklos rūšiai atskirai (taisyklių 31 p.) ir jiems galėjo būti išduotas ne vienas, o keli atestatai pagal atskirą veiklos rūšį, nurodant kvalifikacinę kategoriją (taisyklių 42.3 p.), nėra pagrindo pripažinti, kad A. G. ir V. S. būtų praradę teisę būti pripažinti atestuotais specialistais pagal veiklos rūšis, kurių šie asmenys nustatytomis aplinkybėmis nevykdė, ir nėra nustatyta materialinių ir faktinių pagrindų, leidžiančių panaikinti tokių atestatų galiojimą.

31Nurodo, jog su 2011 m. sausio 20 d. viešojo administravimo subjekto sprendimu suinteresuoti asmenys buvo supažindinti išsiunčiant sprendimus jiems asmeniškai, tačiau suinteresuoti asmenys dėl atestatų pagal atskiras veiklos rūšis, pagal kurias jie neprarado teisės būti pripažinti atestuotais specialistais, išdavimo į Departamentą nesikreipė, Atestacinės komisijos sprendimu pripažintų negaliojančiais atestatų negražino, taigi neįvykdė imperatyvaus reikalavimo, įtvirtinto Atestavimo taisyklių 53 punkte. Departamentas pažymi, kad atestatų galiojimo panaikinimas yra atskira teisinės atsakomybės rūšis – profesinė atsakomybė, taikoma Atestavimo taisyklių 51 punktą. Būtinus juridinius faktus (faktinį pagrindą), įgalinančius taikyti minėtą profesinę atsakomybę, turi teisę nustatyti Departamento valstybės tarnautojai, vadovaujantis Paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 18, 19, 20, 21 punktais, bet tai gali padaryti ir Departamento vadovo įsakymu sudarytos komisijos ar darbo grupės, be to, kaip teisingai konstatavo teismas, teisės aktais nėra reglamentuotas tokių duomenų šaltinis, tačiau teisiškai reikšmingu klausimu yra tai, ar Atestavimo komisija įsitikino tokių aplinkybių buvimu ir ar tinkamai jas įvertino. Byloje nustatyta, kad Atestavimo komisijos nariai įvertino visas aplinkybes, vyko apžiūrėti įvykdytų tvarkybos darbų į Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblį, vertino VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba” užsakymu UAB „Archinova” parengtą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio Galerijos ir Aušros Vartų koplyčios vidaus patalpų paprastojo remonto techninio projekto dalį. Tik įvertinusi visą aplinkybių ir teisės aktų visumą, Atestavimo komisijos 2010 m. balandžio 22 d. posėdžio metu pateiktus paaiškinimus dėl Tvarkybos darbų projekto kokybės, Atestavimo komisija, vadovaudamasi Taisyklių 51 punktu ir nustačiusi Taisyklų 51.1 papunktyje esančias aplinkybes, nusprendė panaikinti išduotų nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų galiojimą. Pažymi, kad nėra nustatyta reikalavimo, kad profesinės atsakomybės faktiniai pagrindai būtų nustatyti individualiu administraciniu aktu ar vienu dokumentu, tačiau svarbu, kad tokios faktinės aplinkybės būtų nustatytos kompetentingos valstybės institucijos ar pareigūnų, o būtent tokių subjektų pateiktus faktinio konstatuojamojo pobūdžio dokumentus ir vertino Atestavimo komisija.

32Pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2277-171/2010 yra konstatavęs, kad Žalos aktas nėra nei individualus, nei norminis administracinis aktas, o faktinio konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuris nėra ginčo administracinėje byloje objektu ir nelaikomas administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Akte yra surašyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti, konstatuotas padarytos žalos dydis bei nurodyta, kad padaryta žala turi būti atlyginta, o iki sužalojimo buvusi būklė atstatyta. Ginčas dėl minėtame akte nustatytų aplinkybių bus sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte 2010 m. balandžio 7 d. Nr. (7.9)-2D-3617 aiškiai konstatuota, kad nustatyti vykdomų darbų nukrypimai nuo projekto įrengtos papildomos pakopos, pašalintas grindų nuolydis, antrojo laiptakio pakopos demontuotos, šildymo prietaisų sumontuota daugiau, šildymo sistemos dalis paklota sienose, nors numatyta grindyse. Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra aiškiai nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nustatant tvarkomųjų paveldosaugos darbų bei su jais susijusių procedūrų reikalavimus, o tame pačiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte 2010 m. balandžio 7 d. Nr. (7.9)-2D-3617 aiškiai pasakyta, kad tvarkybos darbų projekto pakeitimai turėjo būti suderinti pagal PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ reikalavimus, o tai taip pat yra faktinės aplinkybės. Pažymi, kad pareiškėjai neginčijo pažeidimų padarymo faktų, pripažino, jog pažeidimai yra padaryti (Atestavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 05), todėl Atestavimo komisija priėmė pagrįstą sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai A. G., I. M., V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į... 5. Pareiškėjai paaiškino, kad 2010 m. balandžio 22 d. Atestavimo komisija... 6. Pareiškėjai teigė, kad Laikinoji darbo grupė išvadoje remiasi ne... 7. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 8. Nurodė, jog Atestavimo komisijos nariai įvertino visas aplinkybes, vyko... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu... 12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Departamento direktoriaus 2010 m.... 13. panaikinti A. G. 2006 m. liepos 25 d. išduoto Nekilnojamojo kultūros paveldo... 14. Pabrėžė, jog pareiškėjų atstovas 2010 m. gegužės 19 d. su skundu... 15. Teismas pažymėjo, jog Laikinosios darbo grupės 2011 m. sausio 20 d.... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Atestavimo taisyklių 57 punktas... 17. Pabrėžė, jog, kadangi Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. rašte... 18. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atestato galiojimo panaikinimas... 19. Nurodė, jog Atestavimo komisijos sprendime vertinti pažeidimai yra... 20. Teismas nesutiko su pareiškėjų skunde dėstoma pozicija, kad priimant... 21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Atestavimo taisyklių 22 punktas... 22. Pabrėžė, jog Laikinosios komisijos išvadose išvardintos pažeistos... 23. Teigė, jog 2010 m. kovo 24 d. Laikinosios komisijos išvadose, Laikinosios... 24. Teismo nuomone, pareiškėjai neteisingai aiškina Laikinosios darbo grupės... 26. Pareiškėjai A. G., I. M., V. S. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 56-62)... 27. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Atestavimo komisijos sprendimas buvo... 28. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m.... 29. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 30. Pabrėžia, jog, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad A. G. 2006 m.... 31. Nurodo, jog su 2011 m. sausio 20 d. viešojo administravimo subjekto sprendimu... 32. Pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje...