Byla 2A-1394/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arvio sodas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1455-513/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arvio sodas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Intervilža“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl kainos už parduotus daiktus sumokėjimo ir parduotų daiktų kokybės.

5Ieškovas bankrutavusi UAB „Arvio sodas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Intervilža“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 416,15 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3). Nurodė, kad bankroto administratorius 2010 m. spalio 1 d. sudarė žodinį susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl plastikinių langų profilių pardavimo. Šis sandoris buvo įformintas PVM sąskaita – faktūra serija ARV Nr. 013 1416,15 Lt sumai. Ieškovas teigia, kad atsakovas už parduotus plastikinių langų profilius turėjo atsiskaityti per 30 dienų laikotarpį, tačiau to nepadarė. Ieškovas 2011 m. sausio 4 d. raštu informavo atsakovą apie jo pareigą sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo neapmoka ir yra skolingas ieškovui 1 416,15 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 49-50). Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl prekės vertės, atsakovas būtų sutikęs sumokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą, jis šios sąskaitos nepasirašė ir neatliko veiksmų, kurie patvirtintų pirkimo – pardavimo sandorio įvykdymą. Faktas, kad lango profilių atliekas pasiėmė ir išsivežė atsakovo darbuotojas, nereiškia, kad atsakovas juos priėmė, sandorį patvirtino ir ieškovas įgijo reikalavimo teisę atsakovui (CK 1.63 str. 6 d., 1.64 str., 1.79 str.). Nors atsakovas neginčija, kad iš UAB „Arvio sodas“ įsigijo plastikinių langų profilius, nurodytus PVM sąskaitoje – faktūroje, tačiau tvirtina, kad daiktai neatitiko kokybės reikalavimų, kadangi iki šiol yra neperdirbti ir negali būti perdirbti, nes yra užteršti kitomis medžiagomis. Tai, kad atsakovo darbuotojas priėmė daiktus, neįrodo, jog daikto kokybė buvo tinkama. Iš UAB „Vilniaus plastikai“ 2010 m. lapkričio 5 d. pažymos Nr. 11/01 matyti, kad įvertinus 2010 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir 3147 kg plastiko atraižas nustatyta, jog pateikti plastikinių langų profilių elementai yra užteršti metalu, sandarinimo medžiagomis, tvirtinimo elementais. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio dėl skolos priteisimo faktinio bei teisinio pagrindo, kurie pagrįstų atsakovo susitarimą su ieškovu dėl plastikinių langų profilių pirkimo, neįrodė, kad atsakovui perdavė tinkamos kokybės daiktus, todėl ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė (CK 6.2 str., 6.159 str., CK 6.333 str., CPK 185 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas BUAB „Arvio sodas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą, tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo 1713,54 Lt sumą ieškovo naudai (b.l. 72-73). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas su atsakovu sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti langų profilių atraižas, o atsakovas įsipareigojo jas nupirkti bei sumokėti nustatytą kainą. Apeliantas perdavė minėtas langų profilių atraižas atvykusiam atsakovo atstovui, kuris šiuo profilius apžiūrėjo, įvertino ir savo transportu išsigabeno, jokių pastabų, pretenzijų atsakovas apeliantui nepareiškė iki to momento, kuomet apeliantas už parduotą produkciją išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ir pareikalavo ją apmokėti.
  2. Teismas neteisingai nurodė faktą, kad apelianto pateiktą 2010 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija ARV Nr. 013 atsakovas nepasirašė, nes ant atsakovo pateiktos šios sąskaitos kopijos aiškiai matomas antspaudas su atsakovo atsakingo darbuotojo vardu, pavarde bei jo parašu. Todėl tai patvirtina, kad atsakovas pateiktas prekes priėmė ir pretenzijų nereiškė.
  3. Atsakovas pretenziją ieškovui apie tai, kad jo nupirkti langų profiliai yra netinkami, pateikė tik 2011 m. sausio 10 d., t.y. praėjus daugiau kaip 100 kalendorinių dienų nuo sandorio sudarymo. Atsakovo pateikta pažyma apie tai, kad jo nupirkti langų profiliai – atraižos yra netinkami ir gali sugadinti perdirbimo įrenginius, apelianto nuomone, vertintina kritiškai. Šią pažymą pateikė suinteresuotas asmuo – atsakovas, kuris vengia atsiskaityti su ieškovu už nupirktą prekę, taip pat nebuvo pateikta jokių sertifikatų, licencijų, kvalifikacijos pažymėjimų, įrodančių, kad pažymoje minėta UAB „Vilniaus plastikai“ ir pažymą pasirašęs asmuo yra kompetentingi ir kvalifikuoti teigti dalykus, kurie yra minimi šioje pažymoje. Teismas ignoravo faktą, kad pažymoje nurodytas atsakovo atstovas L. S. yra UAB „Vilniaus plastikai“ direktorius ir atsakovo direktoriaus pavaduotojas.

10Atsakovas UAB „Intervilža“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l. 85-86). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas apeliaciniu skundu padidino ieškinio reikalavimą nuo 1416,15 Lt iki 1713,54 Lt sumos, t.y. kelia naujus reikalavimus, kas prieštarauja CPK 312 straipsniui.
  2. Apeliantas su apeliacinius skundu pateikė naujus įrodymus, kurie galėjo ir privalėjo būti jo pateikti pirmosios instancijos teismui, t.y. UAB „Vilniaus plastikai“ juridinių asmenų registro išrašas, todėl šis įrodymas turi būti atmestas.
  3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepasirašė 2010 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos – faktūros, t.y. nesudarė sandorio. Ginčo PVM sąskaitos – faktūros išdavimo dienai atsakovo vadovu buvo direktorius A. R., kuris jokių rašytinės formos sandorių su apeliantu nesudarė, PVM sąskaitos – faktūros nepasirašė, bendrovės antspaudu jos nepatvirtino. Jokių įrodymų byloje apie žaliavų baro vadovo M. Ž. įgalinimus atsakovo vardu sudaryti sandorius taip pat nėra, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  4. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Vilniaus plastikai“ būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi. Ši įmonė yra analogiška atsakovui komercine ūkine veikla besiverčianti įmonė, kurios kaip specialisto išduota pažyma laikytina rašytiniu įrodymu byloje.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

14Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta 3147 kg plastiko langų profilio atraižų pirkimo pardavimo sutartis. Tai, kad tokia sutartis buvo sudaryta atsakovas iš esmės neginčijo, nurodęs, kad jis atsisako vykdyti pirkimo pardavimo sandorį dėl kokybės reikalavimų neatitinkančių daiktų pardavimo, dėl to pirkimo pardavimo sandoris yra nutrauktas ir prievolė sumokėti už plastiko atraižas nekilo. Taigi, ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pirkėjui buvo parduoti kokybės reikalavimų neatitinkantys daiktai.

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Iš šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad dar iki bankroto bylos apeliantui iškėlimo šis iš atsakovo pirkdavo plastikinius profilius langų gamybai, o atsakovas iš apelianto pirkdavo jų atraižas (gamybos atliekas) perdirbimui. Šiuo atveju pastarojo pobūdžio sandoris ir buvo sudarytas - atsakovas priėmė iš apelianto plastikinių profilių atraižas, sąskaitos išrašymui 2010 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku informavo apeliantą apie jų kiekį, savo rekvizitus, kainą (b.l. 34, 35), pagal gautus duomenis apeliantas tą pačią dieną atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija ARV Nr. 013 (b.l. 6). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad byloje nėra įrodymų, jog šalys buvo susitarusios dėl prekės vertės, atsakovas būtų sutikęs sumokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą, nes, kaip minėta, šias aplinkybes kaip tik ir patvirtina tiek elektroninis laiškas, tiek jo pagrindu išrašyta PVM sąskaitą faktūra serija ARV Nr. 013. Šiame kontekste atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad atsakovas nepasirašė šios sąskaitos ir tai reiškia, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Visų pirma, atsiliepime į ieškinį atsakovas pats pripažino, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, tik jis atsisako ją vykdyti dėl perduotų daiktų kokybės trūkumų (b.l. 17-20). Antra, pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatas pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą, taigi, ši sutartis yra konsensualinė, t. y. laikoma sudaryta ne nuo daiktų perdavimo, bet nuo susitarimo momento. Tokio susitarimo buvimo šiuo atveju neneigia ir pats atsakovas. Trečia, dėl plastikinių profilių atraižų pardavimo buvo ne tik susitarta, bet jos buvo ir perduotos atsakovui, o pagaliau ir minėta PVM sąskaita faktūra buvo atsakovo darbuotojo M. Ž. pasirašyta.

17Atsakovo atsisakymas apmokėti už atraižas yra grindžiamas tuo, kad jos esančios nekokybiškos. Taigi, jis ir privalo įrodyti šį savo teiginį (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo tokio teiginio bei pirmosios instancijos teismo išvadų, patvirtinančių šį teiginį, pagrįstumu.

18Kaip minėta, šalys jau anksčiau atlikdavo tokio pobūdžio sandorius. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad tarp šalių tokio pobūdžio bendradarbiavimas tęsėsi apie 7-8 metus ir per tą laiką niekada dėl atraižų kokybės pretenzijų nebuvo (b.l. 45-48). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas atraižas priėmė nereikšdamas jokių pretenzijų, jis jų nereiškė ir iki pat administratoriaus pareikalavimo atsiskaityti. Tik po to, kai apeliantas pareiškė pretenziją atsakovui dėl apmokėjimo (o tai buvo daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo), atsakovas pareiškė apie parduotų atraižų trūkumus. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas į bylą pateikė UAB „Vilniaus plastikai“ 2010 m. lapkričio 5 d. pažymą apie atraižų netinkamumą perdirbimui dėl jų prastos kokybės (b.l. 24). Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas ir grindžiamas 2010 m. lapkričio 5 d. pažyma. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino šią pažymą, nevertindamas kritiškai nei jos pačios, nei joje nurodytų teiginių santykyje su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

19Šią pažymą pasirašė ne UAB „Vilniaus plastikai“ vadovas, o inžinierius Z. L., tuo tarpu jos nepasirašė ir paties atsakovo direktoriaus pavaduotojas L. S., kuris, kaip nurodyta pažymoje, dalyvavo apžiūrint atraižas. Pažymą pasirašiusio asmens kompetencija nėra žinoma, ji surašyta tik po mėnesio nuo atraižų priėmimo nedalyvaujant ir net nepakvietus apelianto atstovo, neaišku ir ar buvo apžiūrimos būtent iš apelianto paimtos atraižos (tas pats pasakytina apie atsakovo pateiktas nuotraukas, kurios darytos net ir ne apžiūros metu 2011 m. lapkričio 5 d., o 2011 m. balandžio 26 d. – b.l. 39-42). Atsakant 2011 m. sausio 10 d. į pirmąją administratoriaus pretenziją, apie tokią pažymos buvimą (o ji jau buvo surašyta prieš du mėnesius) atsakovas apeliantui apskritai nenurodė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aptariama pažyma nėra pakankamas netinkamos atraižų kokybės įrodymas. Be to, bet kuriuo atveju ji, kaip vienas iš įrodymų, vertintina kitų bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste.

20Pagal CK 6.238 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalims nesusitarus kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad patyręs verslininkas, anksčiau ne kartą pirkęs iš apelianto šio pasiūlytas atraižas, jau vien jų paėmimo metu turėjo galimybę patikrinti jų kokybę ir atsisakyti jas priimti, jeigu jų kokybė jo netenkino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atraižų perėmimo metu neturėjo galimybės jų patikrinti, o jo argumentas, kad atraižos buvo maišuose, nėra įtikinamas, nes jis pats nenurodo, kad tai būtų išskirtinis atvejis, o pardavėjas (apeliantas) būtų neleidęs patikrinti maišų turinio. Šiame kontekste pastebėtina, kad pardavėjas neatsako už daikto kokybės neatitikimą sutarties sąlygoms ar įprastiems reikalavimams tais atvejais, kai sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.237 str. 2 d.).

21Be to, CPK 6.337 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Taigi, net jei atsakovas atraižų pasiėmimo metu būtų dėl objektyvių priežasčių negalėjęs patikrinti jų kokybės ar jos nepatikrino dėl pateisinamo pasitikėjimo, jam išlieka teisė ją patikrinti ir vėliau, o CK 6.348 straipsnio 1 dalies pagrindu jam bet kuriuo atveju kyla pareiga pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

22Nagrinėjamoje byloje nei teikiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, nei šio teismo posėdyje nagrinėjant bylą, nei atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo patikrinti atraižų kokybės ir pareikšti dėl to pretenzijas per protingą terminą po jų paėmimo. Tuo tarpu minėtoje 2010 m. lapkričio 5 d. pažymoje nurodoma apžiūra daryta daugiau kaip po mėnesio nuo atraižų atsivežimo, o pretenzijų atsakovas nepareiškė net ir po pažymos surašymo, apie tai nurodė tik daugiau kaip po dviejų mėnesių atsakydamas į administratorius reikalavimą atsiskaityti pagal PVM sąskaitą faktūrą.

23Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtos aplinkybės – 2010 m. lapkričio 5 d. pažymos nepatikimumas, perdirbimo verslu šioje srityje užsiimančio verslininko nepareiškimas pretenzijų per pakankamai ilgą laiką (net ir po 2010 m. lapkričio 5 d. pažymos surašymo) ar atsisakymo nuo sutarties, jei iš tikrųjų gautos atraižos nekokybiškos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas įrodė atraižų nekokybiškumą. Juo labiau, kad pats atsakovas nurodė tikėjęsis, jog gautų atraižų verte bus įskaitytas jo kreditorinis reikalavimas apeliantui – jei atraižos visiškai nekokybiškos (netinkamos perdirbimui), tai ir įskaitymui, net jei įstatymas leistų bankrutuojančiai įmonei ir kreditoriams daryti tokius įskaitymus, nebūtų pagrindo.

24Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nevisapusiškai vertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 str.), nepagrįstai vadovavosi vien materialinės teisės normomis, nustatančiomis pardavėjo pareigas (CK 6.333 str.), ir visiškai neatsižvelgė į normas, reglamentuojančias pirkėjo elgesį dėl perkamo daikto kokybės patikrinimo bei pretenzijų pareiškimą per protingą terminą, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CK 6.314 str. 5 d., 6.345 str. 3 d., CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu apeliantas prašo priteisti didesnę sumą (1 713,54 Lt) negu buvo prašyta priteisti ieškiniu (1 416,15 Lt). Tačiau apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

27Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intervilža“ 1 416,15 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. kovo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvio sodai“.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl kainos už parduotus daiktus sumokėjimo ir parduotų... 5. Ieškovas bankrutavusi UAB „Arvio sodas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas BUAB „Arvio sodas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu... 10. Atsakovas UAB „Intervilža“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 14. Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta 3147 kg plastiko langų profilio... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Iš šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad dar iki bankroto bylos apeliantui... 17. Atsakovo atsisakymas apmokėti už atraižas yra grindžiamas tuo, kad jos... 18. Kaip minėta, šalys jau anksčiau atlikdavo tokio pobūdžio sandorius.... 19. Šią pažymą pasirašė ne UAB „Vilniaus plastikai“ vadovas, o... 20. Pagal CK 6.238 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalims nesusitarus kitaip,... 21. Be to, CPK 6.337 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai įstatymai... 22. Nagrinėjamoje byloje nei teikiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos... 23. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtos aplinkybės – 2010 m.... 24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir... 27. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intervilža“ 1...