Byla Iv-2079-331/2012
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant atsakovės atstovui Algirdui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Manjolita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2VMI prie FM 2011-12-07 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5840 nusprendė neišdėstyti pareiškėjos 76812,13 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo prašomam laikotarpiui.

3UAB „Manjolita“ nesutikdama su šiuo sprendimu skundu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti VMI prie FM 2011-12-07 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5840, leisti susidariusią nepriemoką dengti nurodytomis dalimis, jas proporcingai didinant didėjant pajamoms bei padėti išsaugoti darbo vietas.

4Paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į VMI ir prašė išdėstyti susikaupusią PVM bei kitų mokesčių nepriemoką (pelno 19236,18 Lt, pelno mokesčio delspinigiai 1689,5 Lt, PVM 50726,49 Lt, PVM delspinigiai 5155,65 Lt, viso 76812,13 LT) lygiomis dalimis po 2000 Lt kas mėnesį taip mažinant įsiskolinimą, atsižvelgiant į tai, kad praėję metai buvo baigti su dideliu nuostoliu (118106,00 Lt) bei pasikeitusia verslo koncepcija (perėjimas iš didmeninės prekybos į paslaugų sferą: smulkių krovinių pervežimai). Šiuo metu didėja pinigų srautai todėl bus padengtas visas mokestinis įsiskolinimas išdalinus jį lygiomis dalimis. Kaip garantas dėl įsiskolinimų vykdymo yra įkeistas įmonei priklausantis turtas VMI prie FM naudai. Pažymėjo, kad sumokėjus mokestinę nepriemoką dabartinėmis sumomis arba iš karto, įmonė turės didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus. Įmonė su kitais kreditoriais yra sutarusi, kad susidariusias skolas dengs dalimis, investuoja į naują savo veiklą (sukurta interneto svetainė Manjolitos vardu: www.manjolita.lt), stabilizavo ir optimizavo savo veiklą ir didina pajamas, sumažino nuostolius nuo 118000 Lt 2010 m. iki 30000 Lt 2011 m.

5Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

6Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į skundą (b. l. 30-31) paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas. Paaiškino, kad VMI 2011-11-16 gavo pareiškėjos prašymą dėl 79604,88 Lt mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2014-06-30, tačiau ginčijamu sprendimu šio prašymo netenkino. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 88 str., yra įtvirtinti mokestinės nepriemokos atidėjimo pagrindai. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI prie FM taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintomis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis (2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1K-182 redakcija), (toliau – Taisyklės), vertina mokesčių mokėtojo finansinę būklę pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas VMI prie FM 2008-11-24 rašte Nr. (29.3-31-3)-R-10046. Atkreipė dėmesį, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir kitos sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pareiškėjas kartu su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką VMI pateikė verslo planą, kuriame nurodoma, jog planuojamas plėtimasis paslaugų teikimo srityje, 2012-2012 metais planuojamas parduotuvių atidarymas. Jokių sutarčių dėl minėtos veiklos vykdymo su klientais/pirkėjais pareiškėjas nepateikė, kas rodo, jog išdėstytos mokestinės prievolės sumokėjimo aplinkybės visiškai nepagrįstos, o tik spėjamos. Todėl atsakovė padarė išvadą, kad bendrovės pateiktas verslo planas yra neįgyvendinamas. Pareiškėjas su skundu teismui pateikė raštą apie per 2012 metus gautinas sumas, tačiau jokių duomenų pagrindžiančių teiginį, jog šiuo metu didėja pinigų srautai, pareiškėja nepateikė. Bendrovės 2011-09-30 balanse per vienerius metus gautinų sumų didžiąją dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimai (138871 Lt), tačiau pareiškėja informacijos apie realią galimybę atgauti skolas ir padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui taip pat nepateikė.

7Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėja 2011-03-04 buvo pasirašiusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (14.5)-163-63, tačiau 2011-09-22 minėta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, nes bendrovė nemokėjo mokesčių mokestinės paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis. Po mokestinės paskolos sutarties nutraukimo UAB „Manjolita“ į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimų nevykdė. Bendrovei 2011-12-14 išsiųstas raginimas Nr. (23.22-08)-325-678 per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti 76844,48 Lt. Pažymėjo, kad skola valstybės biudžetui iki šiol nėra sumokėta. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog kaip garantas dėl įsiskolinimų vykdymo yra įkeistas įmonei priklausantis turtas VMI prie FM naudai. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-03-03 turto arešto aktu Nr. 14-28-3462 yra areštavusi pareiškėjos transporto priemones, kurių vertė 22000 Lt. Registruoto ir kito turto mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti pareiškėja neturi.

8Per teismo posėdį VMI prie FM atstovas Algirdas Paulauskas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad š. m. kovo mėnesį atsakovė su pareiškėja pasirašė mokestinės paskolos sutartis, iš esmės jos skundas yra patenkintas.

9B y l a n u t r a u k t i n a .

10Šioje byloje ginčas kilęs dėl VMI 2011-12-07 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-5840 pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 39).

11Ginčijamu sprendimu nuspręsta pareiškėjos prašymo (32-38) dėl mokesčių nepriemokos (pelno, PVM ir delspinigių) išdėstymo lygiomis dalimis po 3 000 Lt netenkinti, t. y. neišdėstyti bendrovės „Manjolita“ 76 812,13 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo prašomam laikotarpiui.

12Teismo posėdžio metu atsakovės VMI atstovas Algirdas Paulauskas teismui pateikė 2012-03-20 mokestinės paskolos sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp VMI ir bendrovės „Manjolita“ (b. l. 55-58). Pagal šią sutartį mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas atidedamas/išdėstomas nuo 2012-03-07 iki 2015-07-28 lygiomis dalimis po 2 022,34 Lt. Sudarius minėtą mokestinės paskolos sutartį, skundžiamas sprendimas iš esmės jau nesukelia jokių teisinių pasekmių bendrovei „Manjolita“, t.y. apskritai išnyko pagrindas pareiškėjai iš karto mokėti mokestinę nepriemoką. Taigi, šiuo atveju nebeliko administracinio ginčo objekto, sukeliančio pareiškėjai teisinių pasekmių.

13Pareiškėja turi konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjos nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų (LVAT byla Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; LVAT nutartis Nr. A502-884/2008).

14Vadinasi, kiekvienam suinteresuotam asmeniui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų teisminio gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kuo skundžiamas administracinis aktas, viešojo administravimo institucijos veiksmas ar neveikimas pažeidžia jo materialaus pobūdžio teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (administracinės bylos Nr. AS46-391/2009, Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010).

15Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai padavus skundą teismui dėl VMI 2011-12-07 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-5840, kuriuo nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, o vėliau su atsakove sudarius 2012-03-20 mokestinės paskolos sutartį Nr.( - ), išnyko ginčo dalykas, nes jos prašymai teismui panaikinti ginčo sprendimą ir leisti susidariusią nepriemoką dengti nurodytomis dalimis, jas proporcingai didinant didėjant pajamoms yra pilnai patenkinti. Skundo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Išnykus ginčo dalykui nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimo ir spręsti dėl jo pašalinimo, todėl tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės ir vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla turėtų būti nutraukta.

16Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovės ginčo sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

17Pareiškėjai išaiškintina ABTĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostata, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

18Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 148 straipsniu, 149 straipsniu, teismas

Nutarė

19administracinę bylą Nr. I-2079-331/2012 pagal UAB „Manjolita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2011-12-07 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-5840 panaikinimo nutraukti.

20Pareiškėjai išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

21Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,... 2. VMI prie FM 2011-12-07 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5840 nusprendė... 3. UAB „Manjolita“ nesutikdama su šiuo sprendimu skundu (b.l. 1-2) kreipėsi... 4. Paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į VMI ir prašė išdėstyti... 5. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo... 6. Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į skundą (b. l. 30-31) paaiškino, kad... 7. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 8. Per teismo posėdį VMI prie FM atstovas Algirdas Paulauskas prašė... 9. B y l a n u t r a u k t i n a .... 10. Šioje byloje ginčas kilęs dėl VMI 2011-12-07 sprendimo Nr.... 11. Ginčijamu sprendimu nuspręsta pareiškėjos prašymo (32-38) dėl mokesčių... 12. Teismo posėdžio metu atsakovės VMI atstovas Algirdas Paulauskas teismui... 13. Pareiškėja turi konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 14. Vadinasi, kiekvienam suinteresuotam asmeniui turi būti užtikrinta jo... 15. Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai... 16. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovės ginčo sprendimas nesukelia... 17. Pareiškėjai išaiškintina ABTĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostata, kad bylą... 18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 19. administracinę bylą Nr. I-2079-331/2012 pagal UAB „Manjolita“ skundą... 20. Pareiškėjai išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl... 21. Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju...