Byla 2A-239-553/2013

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Žvaigždžių vartai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žvaigždžių vartai“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

6

1. Ginčo esmė

7Ieškovas UAB „Žvaigždžių vartai“ kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB vienašališką Lizingo sutarties Nr. LT077494 (toliau – Sutartis) nutraukimą pripažinti neteisėtu bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-16 ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovas prisiėmė pareigą įsigyti nekilnojamąjį turtą: pastatą – prekybos centrą adresu Savanorių pr. 180, Vilnius, kadastro Nr. 4400-0138-9066, bendras plotas 8 428,92 kv. m, kurio kaina – 18 000 000 Lt (toliau – Patalpos), bei suteikti ieškovui teisę lizingo termino metu valdyti ir naudotis patalpomis, o ieškovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Po patalpų įsigijimo ir perdavimo ieškovas toliau tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis patalpos buvo nuomojamos ir iki lizingo sutarties sudarymo, tęsė patalpų nuomą tretiesiems asmenims – tai buvo pagrindinis ieškovo pelnas, kurio pagrindu buvo dengiamos išpirkimo bei palūkanų įmokos atsakovui. Ieškovas teigė, kad dėl 2008 m. susiklosčiusios itin sunkios ekonominės situacijos, nuomininkai pradėjo nutraukinėti nuomos sutartis su ieškovu, reikalauti sumažinti nuomos mokestį bei nuomojamų patalpų plotą, dėl ko ieškovui tapo vis sudėtingiau numatyta tvarka ir terminais mokėti lizingo mokėjimus bei palūkanas. Pasak ieškovo, jis kreipėsi į atsakovą dėl įmokų grafiko pakeitimo, tačiau tik praėjus daugiau kaip mėnesiui atsakovas elektroniniu paštu pateikė užklausimą apie įmokų grafiko pakeitimo priežastis. Ieškovas su atsakovu bendravo elektroniniu paštu dėl įmokų grafiko pakeitimo, tačiau ieškovo teigimu, atsakovas taip ir nepateikė jokių konkrečių atsakymų dėl įmokų grafiko pakeitimo, nenurodė, kodėl įmokų mokėjimo atidėjimas negali būti įgyvendintas. Be to, vis dar vykstant deryboms atsakovas taip ir nepateikęs jokio konkretaus atsakymo dėl įmokų grafiko pakeitimo, įteikė ieškovui pretenziją dėl skolos sumokėjimo pagal lizingo sutartį. Visą laiką vyko nuolatinės derybos bei susitikimai, tačiau atsakovas ieškovui taip ir nepateikė protingo ir abiem pusėms ekonomiškai palankaus pasiūlymo dėl įmokų mokėjimo atidėjimo logiškomis ir protingomis, rinką atitinkančiomis sąlygomis, be to, nenurodė ieškovui konkretaus ir pagrįsto atsakymo, dėl ko nesutinka su ieškovo pateiktas pasiūlymais. 2009-07-07 elektroniniu laišku atsakovas ieškovui nurodė, kad lizingo sutartis nuo 2009-06-16 yra nutraukta. Ieškovas nurodė, kad oficialiu raštu ieškovas taip ir nebuvo informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą, ieškovas nebuvo informuotas ir apie konkretų lizingo sutarties nutraukimo pagrindą, nutraukimo datą bei kitas esmines aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad dar 2009-08-18 susitikimo metu ieškovas toliau derėjosi su atsakovu, ieškovas siūlė pasiekti kompromisą dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovas nepateikė jokio konkretaus atsakymo, tik abstrakčiai pareikalavo iš ieškovo papildomų garantijų. Atsakovas neteisėtai nutraukdamas Sutartį sukėlė ieškovui žalą – dėl tiesioginių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas liko be pajamų šaltinio, prarado teisę į patalpų įsigijimą.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė iš esmės – vėlavo atlikti Sutartyje nurodytus mokėjimus. Ieškovui susidūrus su finansiniais sunkumais pastarasis kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti suderėtas Sutarties sąlygas, tarp šalių vyko derybos dėl galimų Sutarties pakeitimo variantų ir atsakovas ieškovui nurodė, kokiomis sąlygomis sutiktų palengvinti ieškovo einamųjų skolų naštą, tačiau atsakovo teigimu, abiems šalims priimtinas sprendimas nebuvo surastas ir Sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Ieškovui vėluojant vykdyti atsiskaitymus, atsakovas 2009-03-19, 2009-04-21 ir 2009-05-25 pretenzijomis nurodė, jog ieškovas yra skolingas atsakovui pagal Sutartį ir pareikalavo skolą sumokėti iki pretenzijose nurodytos datos. Atsakovas taip pat įspėjo, kad nepadengus įsiskolinimo Sutartis bus vienašališkai nutraukta, tačiau ieškovas Sutarties pažeidimo nepašalino ir įsiskolinimo nesumokėjo. 2009-06-16 pranešimu Nr. 01-30-4466 Sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovas nurodė, kad Sutarties nutraukimo dieną ieškovo įsiskolinimas atsakovui 57 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 566 291,71 Lt. Be to, ieškovas neneigia, jog buvo pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį, tik jo nuomone, Sutarties nutraukimo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie Sutarties nutraukimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą Sutarties nutraukimą išsiuntus jam tris pretenzijas, kurias ieškovas patvirtina gavęs, be to, pranešimas apie Sutarties nutraukimą buvo išsiųstas ieškovui registruotu paštu, todėl ieškovas apie Sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-03 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – įsigijo turtą nuosavybės teise ir perdavė jį ieškovui valdyti ir naudotis. 2009-03-19 pranešimu atsakovas pranešė ieškovui, kad ieškovas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį, nustatė ieškovui 14 d. terminą sumokėti atsakovui 249 818,77 Lt skolą ir įspėjo, kad nesumokėjus skolos iki nurodyto termino, Sutartis bus vienašališkai nutraukta (T. 1, b. l. 67). 2009-04-21 pretenzija atsakovas pranešė ieškovui, kad ieškovas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį, nustatė ieškovui 14 d. terminą sumokėti atsakovui 170 125,88 Lt skolą ir įspėjo, kad, nesumokėjus skolos iki nurodyto termino, Sutartis bus vienašališkai nutraukta (T. 1, b. l. 72). 2009-05-25 pretenzija atsakovas pranešė ieškovui, kad ieškovas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį, nustatė ieškovui 14 d. terminą sumokėti atsakovui 395 181,66 Lt skolą ir įspėjo, kad, nesumokėjus skolos iki nurodyto termino, Sutartis bus vienašališkai nutraukta (T. 1, b. l. 73). 2009-06-16 raštu atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį, kadangi ieškovas skolos nustatytu terminu nesumokėjo (T. 1, b. l. 84). Sutarties nutraukimo dieną ieškovo įsiskolinimas atsakovui 57 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 566 291,71 Lt. Pagal Sutartį turtas pastatas, esantis Savanorių pr. 180, Vilniuje, grąžintas atsakovui 2009-08-21 (T. 1, b. l. 144) ir šis turtas 2010-09-13 pirkimo-pradavimo sutartimi parduotas (T. 1, b. l. 145-154). Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties bendrosios dalies 11.1.1. p. nustatyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei atsakovas nesumokėjo visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafiką ir nesugebėjo per 30 dienų po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo. Esant Sutarties 11.1.1. p. nurodytam pažeidimui, atsakovas išsiunčia ieškovui pranešimą, kuriuo pareikalauja, kad ieškovas sumokėtų įsiskolinimą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos, ir įspėja, kad ieškovui nesumokėjus įsiskolinimo per šį terminą, Sutartis bus vienašališkai nutraukta, toks pranešimas laikomas pranešimu apie Sutarties nutraukimą (Sutarties bendrosios dalies 11.4. p.), o ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų pranešime nurodytu terminu, Sutartis laikoma nutraukta (Sutarties bendrosios dalies 11.4.1 p.). Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui siuntė tris pretenzijas, o paskutiniąja 2009-05-25 pretenzija Nr.01-20-20570 atsakovas priminė, kad ieškovas 34 kalendorines dienas vėluoja sumokėti įmokas pagal Sutartį, pradelsta suma yra 395 181,66 Lt, pareikalavo, kad ieškovas skolą padengtų ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios pretenzijos datos ir įspėjo, kad nesumokėjus skolos iki nurodyto termino, atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Kadangi ieškovas nustatytu terminu skolos nesumokėjo, atsakovas 2009-06-16 vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas 2009-06-16 pranešimą apie sutarties nutraukimą Nr. 01-30-4468 išsiuntė 2009-06-17 ieškovo adresu Savanorių pr. 178, Vilnius (T. 1, b. l. 158, 159-162). Ieškovas gavo atsakovo siųstas pretenzijas, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, jog pranešimas, išsiųstas tuo pačiu adresu nebuvo gautas. Pranešimas apie Sutarties nutraukimą ieškovui buvo išsiųstas registruotu paštu (T. 1, b. l. 158, 159-162). Pagal Sutarties 16.3 punktą laikoma, kad raštiškas pranešimas yra laikomas gautu po dviejų kalendorinių dienų nuo išsiuntimo, jeigu jis išsiųstas paskutiniu žinomu kliento buveinės adresu registruotu laišku ar bet kokiu būdu, leidžiančiu fiksuoti tokio pranešimo išsiuntimą. Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir ją nutraukė nuo 2009-06-16 (T. 1, b. l. 84). Ieškovas neneigė, kad buvo pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovas 2009-02-06 raštu kreipėsi į atsakovą dėl galimybių pakeisti Sutarties sąlygas: mokėti tik palūkanų įmokas arba palūkanų įmokas ir nedideles išpirkimo įmokų sumas 1 metų laikotarpiui (T. 1, b. l. 50-51). Atsakovas paprašė pagrįsti kokiomis prielaidomis buvo vadovaujamasi prašant įmokų grafiko restruktūrizacijos 1 metų laikotarpiui (T. 1, b. l. 53). Aplinkybės, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, neapribojo atsakovo sutartinių teisių ir jokios teisinės reikšmės Sutarties nutraukimo teisėtumui neturi. Sutarties sąlygų pakeitimas šalių valia galimas tik tuomet, kai pasiekiamas šalių interesų suderinimas. Aplinkybių, kad atsakovas nebendradarbiavo ar elgėsi nesąžiningai, ieškovas neįrodė. Atsakovas sutiko svartyti ieškovo pasiūlymus dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo būdų iki Sutarties nutraukimo, o aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė konkrečių susitarimų, neįrodo atsakovo nebendradarbiavimo. Šalims nesusitarus dėl Sutarties pakeitimo, ieškovas turėjo teisę dėl Sutarties pakeitimo kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 3 dalis). Paskutinį mokėjimą ieškovas atliko 2009-03-25, nors derybos dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo būdų neatleidžia ieškovo nuo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas neapteikė įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje jo gaunamos pajamos leis padengti įmokų įsiskolinimą ir mokėti įmokas toliau, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo Sutarties vykdymo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliantas (ieškovas) UAB „Žvaigždžių vartai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB „Baldų galerija“ veiksmų įtakos ieškovo turtinei padėčiai, nepateikė nei vieno motyvo, ką patvirtina ar paneigia liudytojų parodymai, dėl ko atmestini ieškovo pateikti įrodymai. Ieškinyje pateikti konkretūs argumentai dėl atsakovo 2009-04-17 oficialaus rašytinio Pasiūlymo dėl ilgalaikio finansavimo, t. y. kodėl šia pasiūlymas ieškovui nepriimtinas, tačiau teismas nenurodė, kodėl šie argumentai nėra pagrįsti, nepateikė išaiškinimo dėl atsakovo 2009-04-17 pasiūlymo pagrįstumo. Ieškovas pateikė Vilniaus VPK ONT valdybos 2010-03-02 raštą, iš kurio matyti, jog pats atsakovas pripažino faktą, jog Sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, sąlygotas nuo ieškovo nepriklausančių veiksmų, tačiau teismas neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepatiekė argumentų, kodėl šis įrodymas atmestinas. Taigi teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų reikalavimus bei įrodymų vertinimo kriterijus (CPK 183 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis), todėl sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
2. Teismas tinkamai neįvertino ir neišanalizavo aplinkybių dėl apelianto kreipimosi į atsakovą dėl nustatytų įmokų mokėjimo atidėjimo vienerių metų laikotarpiui, atsakovo nesąžiningumo apeliantui derantis dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, nors sprendime pats pažymėjo, kad sutartinuose santykiuose prioritetas turi būti taikomas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Aplinkybė, kad atsakovas vykstant deryboms siuntė apeliantui pretenzijas dėl susidariusio įsiskolinimo pagal Sutartį padengimo, tik patvirtina, kad atsakovas toleravo ir pateisino mokėjimų vėlavimus iki tol, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas susijęs su įmokų mokėjimo atidėjimo pagal Sutartį, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad Sutartis vienašališkai nebus nutraukta iki minėto sprendimo priėmimo.
3. Atsakovas tinkamai ir sąžiningai nebendradarbiavo su ieškovu, tačiau jis turėjo bendradarbiauti ir siekti Sutarties išsaugojimo, todėl pagal CK 6.64 straipsnio 1, 3 dalis atsakovui pažeidus savo prievoles pagal Sutartį, ieškovas, laikinai sustabdęs prievolės vykdymą, laikomas jos nepažeidusiu. Tai sudaro pagrindą pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu.
4. Apeliantas derybų dėl įmokų atidėjimo metu buvo suklaidintas atsakovo, atsakovas savo veiksmais – sprendimų priėmimo vilkinimu, apelianto klaidinimu, kardinaliais ir nepagrįstais persigalvojimais, vengimu tinkamai ir sąžiningai bendradarbiauti, nutylėjimu apie ketinimą nutraukti Sutartį, akivaizdžiai pažeidė savo kaip lizingo davėjo pareigas, įtvirtintas Sutartyje. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina 2009-02-06 prašymas Nr. 09-02/06, 2009-03-09, 2009-03-10, 2009-03-17, 2009-03-12, 2009-07-07 elektroniniai laiškai, 2009-04-17 pasiūlymas dėl ilgalaikio finansavimo.
5. Teismas nepasisakė dėl atsakovo nustatyto 14 d. termino pagrįstumo, kadangi šis terminas yra per trumpas ir neprotingas visam susidariusiam 18 000 000 Lt įsiskolinimui padengti.
6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pranešimas dėl vienašalio Sutarties nutraukimo buvo įteiktas apeliantui tinkamai, atsakovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, jog 2009-06-16 pranešimas buvo faktiškai įteiktas apeliantui. Liudytojas J. K. nurodė, kad elektroniniu paštu neinformavo ieškovo dėl Sutarties nutraukimo, nors ieškovas su atsakovu nuolatos bendravo elektroniniu paštu. Toks elgesys patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, o kitoks aiškinimas pažeistų CK 6.218 straipsnio 1 dalį.
7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo. Vyraujant ekonominei krizei, atsakovas turėjo prievolę pasiūlyti ieškovui bent minimaliai palankų sprendimą dėl įmokų mokėjimo atidėjimo (T. 2, b. l. 4-8).

11Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Pareiga pagrįsti sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. UAB „Baldų galerija“ buvo pašalinta iš civilinės bylos nagrinėjimo. UAB „Baldų galerija“ galima skola ieškovui nėra ir negali būti pagrindu nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal su atsakovu sudarytą Sutartį. Teismas, nepasisakydamas dėl konkretaus atsakovo 2009-04-17 pasiūlymo, pasisakė apskritai dėl tarp šalių vykusių derybų. Apeliantas netinkamai aiškina sutarties šalių pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti, ši pareiga nereiškia, jog sutarties šalys turi pareigą keisti tarpusavio susitarimu nustatytas teises ir pareigas pagal vienos iš šalių pageidavimą. Ieškovas prašė pakeisti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus motyvuodamas prasta finansine padėtimi. Akivaizdu, kad atsakovas galėjo sutikti keisti Sutarties sąlygas ir tokiu būdu prisiimti padidėjusią riziką tik tuo atveju, jeigu atsakovui būtų suteiktos papildomos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės. Apeliantas nuolat buvo įspėjamas apie susidariusį įsiskolinimą ir tik esant 57 kalendorinių dienų vėlavimui ir 566 291,71 Lt dydžio skolai Sutartis buvo vienašališkai nutraukta nesulaukus iš ieškovo konstruktyvaus pasiūlymo dėl įsiskolinimo padengimo ar įmokų pagal Sutartį atnaujinimo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pripažįsta faktą, kad Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokio pripažinimo ieškovo pateiktame 2010-03-02 rašte nėra. Šis raštas ruoštas ne atsakovo, o Vilniaus apskrities VPK ONT valdybos, be to, rašte nurodoma, kad ieškovo cituojamas aplinkybes nurodė „Swedbank“, AB, o ne atsakovas.
2. Aplinkybė, jog šalys derėjosi dėl galimo Sutarties nuostatų pakeitimo, neatima iš atsakovo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį jos esminio pažeidimo atveju. Tam tikrais atvejais sutarties šalys gali persiderėti dėl sudarytos sutarties sąlygų, tačiau vien derybų inicijavimas neatleidžia šalių nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Sutartis turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis iki tol, kol abipusiu šalių susitarimu tos sąlygos bus pakeistos. Derybų metu ieškovas nevykdė pareigos mokėti sutartines įmokas.
3. Apeliantui pateiktos pretenzijos įrodo, kad vykstančios derybos neeliminuoja pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus ir jos negali būti traktuojamos kaip sutikimas, kad ieškovas kurį laiką neturėtų mokėti Sutartyje numatytų įmokų. Atsižvelgiant į Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, ieškovui esant nemokiam, atsakovas turi ne tik teisę, o ir pareigą nutraukti Sutartį bei imtis priemonių skolai išieškoti įstatymų nustatyta tvarka.
4. Teismas turėtų pasisakyti dėl 14 dienų termino pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti tik tada, jeigu ieškovas nebūtų žinojęs apie esamą įsiskolinimą ir atsakovas būtų netikėtai pareikalavęs per 14 dienų padengti visą skolą.
5. Ieškovas apie galimą Sutarties nutraukimą buvo įspėtas net trejomis pretenzijomis, pranešimas apie Sutarties nutraukimą buvo siųstas tuo pačiu ieškovo buveinės adresu. Įstatymo reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas.
6. Ieškovas, kaip verslo subjektas, neabejotinai suvokia ekonomikos ciklus bei visą riziką, susijusią su ieškovo verslo pajamingumu, todėl ieškovas negali pateisinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo aplinkybėmis, kad jo verslas nėra toks pelningas kaip ieškovas planavo.
7. Ieškinio patenkinimas reikštų ieškovo pareigą sumokėti visas nesumokėtas įmokas nuo Sutarties nutraukimo 2009-06-16 iki ieškinio patenkinimo dienos bei įpareigojimą toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau ieškovas nebuvo finansiškai pajėgus mokėti einamąsias įmokas pagal Sutartį ir nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis pagėrėjo (T. 2, b. l. 16-20).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, t. y. pasisako tik dėl apelianto nurodytų argumentų, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

13Byloje nagrinėjamas ginčas dėl galimai neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, atsakovas, būdamas nesąžiningas ir nebendradarbiaudamas su ieškovu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytą Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14Visų pirma apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovo pateiktų įrodymų, tačiau įstatymas nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus ir aplinkybes, kurios turi reikšmę bylai (CPK 265 straipsnio 1 dalis), todėl aplinkybių, kurios bylos išsprendimui reikšmės neturi, neaptarimas, negali būti vertinamas kaip procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimas. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

15Dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakovo nebendradarbiavimu derybų metu ir ieškovui netikėtu atsakovo sprendimu vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad 2008-09-16 sudaryta Sutartimi šalys prisiėmė aiškias pareigas: atsakovas įsipareigojo įsigyti nekilnojamąjį turtą ir perduoti jį ieškovui (kaip lizingo gavėjui) valdyti ir naudotis verslo tikslais, o ieškovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas ir kitus mokėjimus Sutartyje nustatyta tvarka. 2009-02-06 prašymu Nr. 09-02/06 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl galimybės pakeisti Sutarties sąlygas (t. y. pakeisti įmokų grafiką), kadangi ieškovas prarado dalį nuomininkų (nuomos sutartys buvo nutrauktos), o kita dalis pareikalavo ieškovo sumažinti nuomos mokestį ir ieškovas yra priverstas su tuo sutikti, siekdamas jų neprarasti (T. 1, b. l. 50-51). Ieškovas jau 2009-02-06 prašyme pateikė savo pasiūlymą dėl Sutarties pakeitimo, t. y. leisti ieškovui 1 metus mokėti tik palūkanų įmokas arba palūkanų įmokas ir nedideles išpirkimo įmokų sumas. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog šalys derėjosi dėl Sutarties sąlygų pakeitimo galimybės, tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė savo pasiūlymus, kaip galima būtų pakeisti Sutartį, kad ji būtų išsaugota (T. 1, b. l. 52-66), tačiau kompromisas pasiektas nebuvo ir pastarosios aplinkybės neginčija nei viena iš ginčo šalių. Be to, nustatyta, kad 2009-03-19, 2009-04-21 ir 2009-05-25 pretenzijomis ieškovas buvo informuotas, jog yra skolingas atsakovui pagal Sutartį atitinkamai 249 818,77 Lt, 170 125,88 Lt ir 395 181,66 Lt. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad šias pretenzijas gavo, tačiau apeliaciniame skunde jis paaiškina, kad šias pretenzijas jis traktavo kaip atsakovo toleravimą dėl ieškovo mokėjimų vėlavimo iki tol, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas susijęs su įmokų mokėjimo atidėjimu pagal Sutartį, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad Sutartis vienašališkai nebus nutraukta iki minėto sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nelogišku apelianto teiginiu, kadangi visose minėtose 2009-03-19, 2009-04-21 ir 2009-05-25 pretenzijose atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog ieškovui nepadengus įsiskolinimo, Sutartis bus vienašališkai nutraukta (T. 1, b. l. 67, 72, 73).

16Pažymėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjimas ginčas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, o ne dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos vertinti, ar ieškovo ir atsakovo pateikti pasiūlymai dėl galimo Sutarties sąlygų pakeitimo buvo racionalūs, atitinkantis abiejų Sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Šioje byloje būtina nustatyti, ar atsakovas, vadovaujantis Sutartimi ir/ar įstatymu, įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir ar tai padarė teisėtai, nepažeisdamas Sutarties ir įstatymo reikalavimų. Sutarties laisvės principas reiškia, jog šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Tarp ginčo šalių 2008-09-16 sudarytos Sutarties bendrosios dalies 11.1.1. p. nustatyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei ieškovas nesumokėjo visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafiką ir nesugebėjo per 30 dienų po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo. Esant Sutarties 11.1.1. p. nurodytam pažeidimui, atsakovas išsiunčia ieškovui pranešimą, kuriuo pareikalauja, kad ieškovas sumokėtų įsiskolinimą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos ir įspėja, kad ieškovui nesumokėjus įsiskolinimo per šį terminą, Sutartis bus vienašališkai nutraukta, toks pranešimas laikomas pranešimu apie Sutarties nutraukimą (Sutarties bendrosios dalies 11.4. p.), o ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų pranešime nurodytu terminu, Sutartis laikoma nutraukta (Sutarties bendrosios dalies 11.4.1 p.). Minėtos Sutarties nuostatos galiojo, buvo žinomos (tai patvirtina parašai Sutartyje) ir privalomos (pacta sunt servanda) šalims iki Sutarties nutraukimo. Ieškovas neginčija, kad 2009-03-19, 2009-04-21 ir 2009-05-25 pretenzijomis jis buvo įspėtas apie susidariusį įsiskolinimą atsakovui, ir nors antroje pretenzijoje nurodytas įsiskolinimas yra mažesnis nei pirmoje, tačiau į bylą (tiek ją nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis galėtų tinkamai vykdyti Sutartį po jos atnaujinimo (savo finansinių pajėgumų apeliantas byloje neįrodinėja), ir, teisėjų kolegijos nuomone, to daryti nėra prasmės, kai nėra prašoma keisti/nustatyti Sutarties įvykdymo tvarką. Byloje nėra įrodymų apie ieškovo vykdomus mokėjimus pagal atsakovo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus nuo ieškovo ginčijamo Sutarties nutraukimo momento (2009-06-16) iki šios dienos. Vertindama byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog yra suinteresuotas realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, o padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai atsakovui (finansų įstaigai), suponuoja atsakovo nepasitikėjimą, kad sutartis gali būti vykdoma ir įvykdyta ateityje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, kadangi ieškovo padaryti Sutarties pažeidimai iš esmės pažeidė atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius.

17Anksčiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos plačiau pasisakyti dėl ieškovo argumentų, susijusių su UAB „Baldų galerija“ veiksmų įtaka ieškovo turtinei padėčiai, kadangi ieškovas, verslo subjektas, kuris kaip ir atsakovas prisiima vykdomo verslo riziką, įsipareigojo tinkamai vykdyti Sutartį ir mokėti įmokas bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas, tačiau šios pareigos nevykdė ne dėl force majeure aplinkybių. Sudarydamas minėtą Sutartį ieškovas turėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo Sutarties sąlygų įrašymu. Liudytojų parodymai ir Vilniaus VPK ONT valdybos 2010-03-02 raštas taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų padaryti priešingas išvadas dėl Sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo toms, kurias padarė pirmosios instancijos teismas.

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas nebendradarbiavo ar elgėsi nesąžiningai. Apelianto teiginiai, kad atsakovas savo veiksmais – sprendimų priėmimo vilkinimu, apelianto klaidinimu, kardinaliais ir nepagrįstais persigalvojimais, vengimu tinkamai ir sąžiningai bendradarbiauti, nutylėjimu apie ketinimą nutraukti Sutartį, akivaizdžiai pažeidė savo kaip lizingo davėjo pareigas, neatitinka byloje esančių įrodymų. Šie įrodymai patvirtina, kad praėjus mėnesiui po ieškovo 2009-02-06 prašymo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo atsakovas siūlė ir derėjosi su ieškovu dėl galimo Sutarties sąlygų pakeitimo (tai patvirtina elektroninis susirašinėjimas 2009-03-09 – 2009-03-17 laikotarpiu, 2009-04-17 atsakovo ieškovui pateiktas pasiūlymas dėl ilgalaikio finansavimo (T. 1, b. l. 52-66, 70-71), tačiau derybos buvo nesėkmingos. Kaip minėta, šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.204 straipsnis), todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl šalių pasiūlymų, kokių būdu šias sąlygas galima būtų pakeisti išsaugant Sutartį, racionalumo, atitikimo abiejų Sutarties šalių interesų pusiausvyrai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovas jau 2009-03-17 elektroniniame laiške nurodė, jog „Swedbank lizingas“, UAB nesijaučia tikra dėl šio projekto sėkmės ir ieškovui tą pačią dieną bus išsiųstas reikalavimas sumokėti skolą per 14 dienų, kurią reikia apmokėti, nes kitaip bus sustabdyta Sutartis (T. 1, b. l. 59, 61), be to, ir minėtose trijose pretenzijose, kurias, ieškovo teigimu, jis gavo, atsakovas nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB vienašališkai nutrauks Sutartį, jei įsiskolinimas nebus padengtas, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nutylėjo apie savo ketinimą nutraukti Sutartį.

19Pasak apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pranešimas dėl vienašalio Sutarties nutraukimo buvo įteiktas apeliantui tinkamai, atsakovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, jog 2009-06-16 pranešimas buvo faktiškai įteiktas apeliantui, o vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas. Savo poziciją šiuo klausimu apeliantas argumentuoja cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Tačiau kasacinis teismas minėtoje nutartyje kartu pažymėjo, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju 2009-06-16 pranešime atsakovas nurodė, kad Sutartis yra vienašališkai nutraukta nuo 2009-06-16. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2009-06-16 pranešimą registruotu laišku jis išsiuntė ieškovo adresu (Savanorių g. 178, Vilnius), kuriuo buvo siunčiamos 2009-03-19, 2009-04-21 ir 2009-05-25 pretenzijos (kurias ieškovas pripažino gavęs) ir kuris buvo nurodytas tarp šalių sudarytoje Sutartyje. Apeliantas nepateikė nei vieno argumento, kodėl 2009-06-16 pranešimas paštu turėtų būti siunčiamas kitu adresu. Argumentas, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika bendrauti elektroniniu paštu, nėra pagrįstas, kadangi 2009-02-06 prašymą pats ieškovas atsakovui siuntė paštu, o elektroninis susirašinėjimas 2009-03-09 – 2009-03-17 laikotarpiu tarp ieškovo ir atsakovo vyko tik tuo metu, kai atsakovas intensyviai bendravo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo su ieškovo vadovu R. W., kuris tuo metu buvo užsienyje. Todėl apelianto teiginiai dėl netinkamo informavimo apie Sutarties nutraukimą atmestini kaip nepagrįsti.

20Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo nustatyto 14 d. termino pagrįstumo, kadangi šis terminas yra per trumpas ir neprotingas visam susidariusiam 18 000 000 Lt įsiskolinimui padengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pakankamai motyvuotą sprendimą dėl ieškinio nepagrįstumo. Dėl 14 dienų termino pažymėtina, kad toks terminas sumokėti susidariusius įsiskolinimus sumoje 249 818,77 Lt, 170 125,88 Lt ir 395 181,66 Lt ieškovui buvo nustatomas visose atsakovo ieškovui įteiktose 2009-03-19, 2009-04-21 ir 2009-05-25 pretenzijose. Ieškovas patvirtina, kad 2009-05-25 pretenziją gavo 2009-05-25 (T. 1, b. l. 3, 196), taigi 14 dienų terminas nuo šios pretenzijos gavimo datos pasibaigė 2009-06-08, o atsakovas Sutartį nutraukė tik 2009-06-16, negavęs iš ieškovo jokio realaus patvirtinimo apie ieškovo ketinimą toliau vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Dėl reikalavimo per 14 dienų sumokėti 18 000 000 Lt pažymėtina, kad pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogišką nuostatą įtvirtintą tarp ginčo šalių, t. y. dviejų verslo subjektų, sudarytos Sutarties 11.2.3 punkte.

21Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo. Vyraujant ekonominei krizei, atsakovas turėjo prievolę pasiūlyti ieškovui bent minimaliai palankų sprendimą dėl įmokų mokėjimo atidėjimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Tai inter alia reiškia ir tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažinta ne ekonominės krizės situacija per se, o tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl ne sumažino savo finansinių įsipareigojimų vykdymą atsakovui, o juos sustabdė. Šalių derybos dėl Sutarties sąlygų pakeitimo nebuvo sėkmingos, tačiau ieškovas nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl Sutarties pakeitimo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis), o tiesiog nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Tokia ieškovo pozicija negali būti pateisinama ekonominės krizės aplinkybėmis.

22Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto UAB „Žvaigždžių vartai“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Apelianto UAB „Žvaigždžių vartai“ apeliacinį skundą atmesti.

25Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą palikti nepakeistą.