Byla 2A-946-803/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ ieškinį atsakovams antstoliui D. B. ir R. V. dėl neteisėtai paskirstytų lėšų grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, trečiasis asmuo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės be savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Ginčo esmė

        1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl antstolio civilinės atsakomybės, kai įmonei iškėlus bankroto bylą antstolis nesustabdė vykdomo išieškojimo.
        2. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš antstolio D. B. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Yglė“ naudai neteisėtai gautą 462,43 Eur sumą, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų antstolio D. B. ir R. V. ieškovo BUAB „Yglė“ naudai neteisėtai gautą 3706,22 Eur sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
        3. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jaukurai“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Yglė“, o 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „Yglė“ buvo iškelta bankroto byla. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Ieškovas paaiškina, kad 2014 m. balandžio 23 d. antstolis D. B. vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, vykdytoje pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243 dėl 12521,43 Lt (3626,46 Eur) išieškojimo iš skolininko UAB „Yglė“ antros eilės išieškotojui R. V., priėmė patvarkymą dėl lėšų arešto ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB DNB banke, AB SEB banke, banke „Swedbank“, AB ir AB Šiaulių banke, nurodydamas, kad areštuoja 12521, 43 Lt (3626,46 Eur) skolą ir 1872,00 Lt (542,17 Eur) vykdymo išlaidas, bendra išieškoma suma 4168,63 Eur.
        4. Pažymėjo, kad antstolis D. B. nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. birželio 5 d. iš BUAB „Yglė“ priklausančių atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių AB SEB banke, nurašė iš viso 43378, 54 Lt (12563,29 Eur). 2014 m. balandžio 28 d. antstolis D. B. priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, kuriuo išieškota suma paskirstyta skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, o po paskirstymo likusi 9660,36 Lt (2797, 83Eur) suma grąžinta skolininkui. Nurodo, kad nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. birželio 9 d. antstolis D. B. BUAB „Yglė“ grąžino 8394,64 Eur sumą. Ieškovas teigia, kad nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. birželio 9 d. antstolis išmokėjo išieškotojui R. V. 12798,83 Lt (3706, 22 Eur), taip pat antstolio kontorai 1596,60 Lt (462,41 Eur) vykdomųjų išlaidų.
        5. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. priėmė kreditoriaus UAB „Jaukurai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolis D. B. neturėjo teisės iki atitinkamos teismo nutarties po minėtos datos skirstyti areštuotų lėšų, o neteisėtai paskirsčius areštuotas lėšas BUAB „Yglė“ patyrė 4168,63 Eur žalą. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos antstolio civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltė. Pažymėjo, kad nors patvarkymai dėl lėšų paskirstymo buvo priimti 2014 m. balandžio 28 d., faktinis lėšų paskirstymas (pavedimas) buvo atliktas 2014 m. balandžio 30 d., todėl antstolis ginčijamus vykdymo veiksmus atliko jau po to, kai buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovo įmonei UAB „Yglė“ iškėlimo, todėl vykdymo veiksmai pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą ir teismo nutartį dėl arešto įmonės turtui taikymo, todėl objektyviąja prasme jie atitinka neteisėto veikimo požymius. Taip pat pabrėžė, kad antstolis neteisėtai paskirstė gautas lėšas nelaukdamas teisės aktais nustatyto 20 dienų termino nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo išsiuntimo skolininkui dienos. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp antstolio D. B. neteisėtų veiksmų – nesilaikymo teisės aktuose numatytų reikalavimų vykdant išieškojimą bei paskirstant iš trečiųjų asmenų gautą skolininko turtą teisme gavus pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo bei skolininko neinformavimas apie atliekamus veiksmus vykdomosiose bylose ir atsiradusios 4168,65 Eur dydžio žalos ieškovui BUAB „Yglė“ .
        6. Ieškovas teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnyje yra numatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Pažymi, kadangi atliekant vykdymo veiksmus ir paskirstant išieškotas lėšas išmokėti išieškotojui buvo pažeistos minėtos imperatyviosios ĮBĮ 9 straipsnio nuostatos, neteisėtais veiksmais įgytos lėšos reikalautinos priteisti iš jas įgijusio asmens, kaip be teisėto pagrindo įgytas finansinis turtas, t. y. atsakovas R. V. atsako solidariai su antstoliu.
        7. Ieškovas BUAB „Yglė“ pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.
        8. Atsakovas antstolis D. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Taip pat savo poziciją pakartojo ir pateiktame triplike.
        9. Nurodė, kad nurašytos piniginės lėšos buvo paskirstytos 2014 m. balandžio 28 d., tačiau per klaidą 12521, 43 Lt buvo pervesti ne į išieškotojo R. V. banko sąskaitą, o į banko sąskaitą, kuri priklauso skolininkui UAB „Yglė“, todėl siekiant ištaisyti įvykusią klaidą antstolio D. B. kontoroje 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. priimti patvarkymai areštuoti lėšas Nr. 0035/14/00375 ir išsiųsti vykdyti AB Šiaulių bankui, AB SEB bankui, bankui „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankui, o ištaisius įvykusią klaidą išieškotos piniginės lėšos iš UAB „Yglė“ pervestos išieškotojui. Pažymi, kad lėšos, t. y. 2426,67 Eur, nurašytos iš UAB „Yglė“ sąskaitos pagal antstolio 2014 m. gegužės mėnesio patvarkymus, buvo pervestos (grąžintos) išieškotojui R. V., taip ištaisant įvykusią techninę buhalterinę klaidą.
        10. Antstolio D. B. teigimu, išieškojęs lėšas iš UAB „Yglė ir jas per klaidą grąžinęs skolininkui, žalos niekam nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo iš antstolio D. B. priteisti 4168,65 Eur ieškinio ir 125 Eur žyminio mokesčio sumą. Antstolio D. B. vertinimu, ieškovas neteisingai nurodo antstolį D. B. kaip atsakovą, kadangi lėšos buvo išieškotos iš UAB „Yglė“ ir pervestos išieškotojui R. V., minėtų lėšų antstolis D. B. savo žinioje neturi, todėl negali būti traukiamas kaip atsakovas.
        11. Atsakovas R. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Atsakovas nurodė, kad piniginės lėšos iš UAB „Yglė“ buvo išieškotos ir paskirstytos 2014 m. balandžio 28 d., t. y. iki UAB „Jaukurai“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo Vilniaus apygardos teisme 2014 m. balandžio 29 d., tačiau dėl antstolio klaidos šios piniginės lėšos buvo pervestos ne į išieškotojo R. V. sąskaitą. Ištaisius klaidą išieškotojui buvo pervestos vėliau, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad piniginės lėšos buvo pervestos pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį ir reikalauti iš išieškotojo šių sumų grąžinimo. Atsakovas pažymi, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis nenumato pareigos stabdyti išieškotų sumų paskirstymą, todėl netgi teigiant, jog antstolio klaidos pasėkoje piniginės lėšos buvo paskirstytos po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis nėra pažeista, o lėšų pervedimas išieškotojui negali būti laikomas neteisėtu. Kadangi antstolio patvarkymas, kuriuo 2014 m. balandžio 28 d. buvo paskirstytos piniginės lėšos, yra teisėtas, o atsakovas R. V. yra sąžiningas šių piniginių lėšų įgijėjas, nėra pagrindo vadovautis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi ir taikyti restituciją. Atsakovo R. V. vertinimu, nagrinėjamu atveju, už kilusias pasekmes yra atsakingas ne jis, o antstolis D. B..
        12. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Trečiojo asmens nuomone, antstolis D. B. išieškojęs lėšas iš UAB „Yglė“ ir jas per klaidą grąžinęs skolininkui, o vėliau ištaisęs klaidą ir lėšas pervedęs išieškotojui, žalos niekam nepadarė. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo R. V. poziciją, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis nenumato pareigos stabdyti išieškotų sumų paskirstymą, todėl net jeigu dėl antstolio klaidos piniginės lėšos buvo paskirstytos po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui UAB „Yglė“ iškėlimo, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis nėra pažeista, o lėšų pervedimas išieškotojui negali būti laikomas neteisėtu. Pažymėjo, jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir gautos lėšos turėtų būti išieškotos iš jo, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovams antstoliui D. B. ir R. V. civilinė atsakomybė nekyla, nes nėra visų būtinų sąlygų jai kilti. Paaiškino, kad tik kylant antstolio civilinei atsakomybei yra galima jo draudiko solidari civilinė atsakomybė, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, nes tai atskira draudimo rūšis, kuria antstolis D. B. nėra draustas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

        1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo antstolio D. B. 4168,65 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir 65 ct) žalos atlyginimo ieškovo, o ieškovo BUAB „Yglė“ ieškinį atsakovui R. V. atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo antstolio D. B. į valstybės biudžetą 137,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 10 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir žyminio mokesčio.
        2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 23 d. antstolis D. B. vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, vykdytoje pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243 dėl 12521,43 Lt (3626,46 Eur) išieškojimo iš skolininko UAB „Yglė“ antros eilės išieškotojui R. V., priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB DNB banke, AB SEB banke, banke „Swedbank“, AB ir AB Šiaulių banke, nurodydamas, kad areštuoja 12521, 43 Lt (3626,46 Eur) skolą ir 1872,00 Lt (542,17 Eur) vykdymo išlaidas, bendra išieškoma suma 4168,63 Eur. Antstolis D. B. 2014 m. balandžio 28 d. iš BUAB „Yglė“ priklausančių atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių AB SEB banke, nurašė iš viso 24053,79 Lt (6966,46 Eur). 2014 m. balandžio 28 d. antstolis D. B. priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, kuriuo išieškota suma paskirstyta skolai padengti, t. y. 12521,43 Lt (3626,46 Eur) atsakovui R. V. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243 ir 275,40 Lt (79,76 Eur) vykdymo išlaidoms, vykdymo išlaidoms antstoliui 1596,60 Lt (462,41 Eur), o po paskirstymo likusi 9660,36 Lt (2797, 83Eur) suma grąžinta skolininkui.
        3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo antstolio D. B. atlikti vykdymo veiksmai po pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovui UAB „Yglė“ priėmimo teisme (2014 m. balandžio 29 d.) kvalifikuotini kaip neteisėti, nes pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvą privalomai sustabdyti išieškojimą. Minėta, kad pranešimas apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą buvo paskelbtas specialiame tinklalapyje 2014 m. balandžio 29 d. Taigi antstolis galėjo (turėjo) sužinoti šią informaciją ir atitinkamai prieš toliau vykdydamas išieškotų lėšų paskirstymą ir pervedimą pasidomėti Vilniaus apygardos teisme, ar nėra priimto pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Yglė“ iškėlimo. Nagrinėjamu atveju antstolis D. B., nesustabdęs išieškojimo veiksmų esant priimtam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, atliko neteisėtus veiksmus. Antstolio kaltė pasireiškė tuo, kad jis, turėdamas visas galimybes gauti duomenis apie visus priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo bei turėdamas pareigą aktyviai domėtis, ar nėra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo atžvilgiu, nevykdė šių pareigų dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovo antstolio D. B. atžvilgiu pripažinti pagrįstais, todėl ieškovo reikalaujamos 462,43 Eur bei 3706,22 Eur sumos priteistos iš antstolio kaip žalos atlyginimas.
        4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas R. V., kaip buvęs ieškovo BUAB „Yglė“ darbuotojas, kurio ginčas su buvusiu darbdaviu dėl atsiskaitymo buvo išspręstas ir atiduotas priverstiniam vykdymui iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo dienos, neturėjo galimybių sužinoti, kad jo buvusiam darbdaviui ieškovui UAB „Yglė“ yra inicijuojama bankroto byla. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, kur atsakovas R. V. buvo proceso dalyvis, informacija apie ieškovui iškeltą bankroto bylą pateikta 2015 m. kovo 13 d. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo atveju konstatavo, kad atsakovas R. V., kuriam buvo pervestos lėšos iš antstolio depozitinės sąskaitos vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243, nežinojo ir negalėjo žinoti apie antstolio pareigą sustabdyti vykdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, todėl atsakovą R. V. vertino kaip sąžiningą lėšų įgijėją ir iš jo gautos lėšos negali būti išieškomos. Dėl to ieškovo ieškinį atsakovo R. V. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8

        1. Atsakovas antstolis D. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti. Nurodė šiuos, kaip esminius, apeliacinio skundo argumentus:
    1. nagrinėjamu atveju antstolis klaidingai pervedė išieškotą 12 521 Lt sumą ne į išieškotojo R. V. banko sąskaitą, bet į sąskaitą, priklausančią skolininkui BUAB „Yglė“. Siekdamas ištaisyti padarytą klaidą antstolis D. B. 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas, išsiųsti vykdyti AB Šiaulių bankui, AB SEB bankui, „Swedbank“, AB ir AB DNB bankui. Ištaisius minėtą klaidą, piniginės lėšos išieškotos iš BUAB „Yglė“ ir pervestos išieškotojui R. V.;
    2. nėra galimybės nustatyti ieškovo patirtos žalos dydžio dėl antstolio veiksmų. Neturint duomenų apie kitų ieškovo kreditorių patirtą žalos dydį, negali būti sprendžiamas antstolio D. B. civilinės atsakomybės klausimas. Apeliantas pažymi, jog antstoliui pervedus pinigines lėšas vienam iš įmonės kreditorių sumažėjo įmonės turimų piniginių lėšų dydis, bet kartu sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai. Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo, žala bankrutuojančiai įmonei nepadaryta;
    3. išieškotos 12 796,83 Eur sumos neturi, šios piniginės lėšos pervestos išieškotojui R. V., todėl nėra teisinio pagrindo jas priteisti iš antstolio. Šioje situacijoje atsakovas R. V. minėtas pinigines lėšas gavo neteisėtai, todėl būtent jis turėtų būti įpareigotas grąžinti ieškovui neteisėtai gautas lėšas;
    4. piniginės lėšos vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375 buvo išieškotos iš ieškovės BUAB „Yglė“ anksčiau nei buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
  1. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, pritarė apelianto (atsakovo antstolio D. B.) reikalavimams, juos pagrindžiantiems argumentams ir motyvams, prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti.
  2. Atsakovas R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:
    1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas R. V. nežinojo ir negalėjo žinoti apie antstolio pareigą sustabdyti vykdymą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, todėl vertintinas kaip sąžiningas piniginių lėšų įgijėjas;
    2. antstolis D. B. klaidingai pervedė lėšas BUAB „Yglė“, todėl vėlesnis piniginių lėšų pervedimas išieškotojui R. V. nesudaro pagrindo teigti, kad jos buvo pervestos neteisėtai. Net jei ir vertintina, kad piniginės lėšos pervestos išieškotojui neteisėtai, už kilusias pasekmes atsakingas antstolis D. B., o ne atsakovas R. V.;
    3. vertinant, ar antstoliui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, teismas turi nustatyti būtinų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Antstoliui pervedus lėšas vienam iš kreditorių, šiuo atveju atsakovui R. V., sumažėjo įmonės turimos piniginės lėšos, bet kartu sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai, todėl ieškovas turi įrodyti dėl antstolio veiksmų patirtos žalos faktą ir dydį;
  3. Ieškovas BUAB „Yglė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:
    1. atsakovas R. V., kaip buvęs ieškovo BUAB „Yglė“ darbuotojas, kurio ginčas su buvusiu darbdaviu dėl atsiskaitymo buvo išspręstas ir atiduotas priverstiniam vykdymui iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo dienos, neturėjo galimybių sužinoti, kad jo buvusiam darbdaviui ieškovui UAB „Yglė“ yra inicijuojama bankroto byla. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, kur atsakovas R. V. buvo proceso dalyvis, informacija apie ieškovui iškeltą bankroto bylą pateikta 2015 m. kovo 13 d. Atsižvelgiant į tai, R. V., kuriam buvo pervestos lėšos iš antstolio depozitinės sąskaitos vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243, vertinamas kaip sąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos negali būti išieškomos.
    2. antstolis ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą sužinoti informaciją apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimą priėmimą teisme ir atitinkamai elgtis pagal įstatymą stabdydamas išieškojimą. Nesustabdęs išieškojimo veiksmų esant priimtam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolis D. B. atliko neteisėtus veiksmus. Antstolio kaltė pasireiškė tuo, kad jis, turėdamas visas galimybes gauti duomenis apie visus priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo bei turėdamas pareigą aktyviai domėtis, ar nėra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo atžvilgiu, nevykdė šių pareigų dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas teisingai laikė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovo antstolio D. B. atžvilgiu yra pagrįsti, todėl priteisė 462,43 Eur bei 3706,22 Eur iš antstolio kaip žalos atlyginimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

        1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 23 d. antstolis D. B. vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, vykdytoje pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243 (b. l. 158-159) dėl 12521,43 Lt (3626,46 Eur) išieškojimo iš skolininko UAB „Yglė“ antros eilės išieškotojui R. V., priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB DNB banke, AB SEB banke, banke „Swedbank“, AB ir AB Šiaulių banke, nurodydamas, kad areštuoja 12521, 43 Lt (3626,46 Eur) skolą ir 1872,00 Lt (542,17 Eur) vykdymo išlaidas, bendra išieškoma suma 4168,63 Eur (b. l. 18-21).
        2. Antstolis D. B. 2014 m. balandžio 28 d priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/00375, kuriuo išieškota suma paskirstyta skolai padengti, t. y. 12521,43 Lt (3626,46 Eur) atsakovui R. V. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-1243 ir 275,40 Lt (79,76 Eur) vykdymo išlaidoms, vykdymo išlaidoms antstoliui 1596,60 Lt (462,41 Eur), o po paskirstymo likusi 9660,36 Lt (2797,83 Eur) suma grąžinta skolininkui (b. l. 22).
        3. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
        4. Antstolio atsakomybė kyla iš delikto, todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
        5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje antstolio D. B. neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis nesustabdė išieškojimo veiksmų, esant priimtam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo.
        6. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos konstatuota veikos neteisėtumo motyvacija. Tai, jog lėšos buvo pervestos į ne išieškotojui, o įmonės sąskaitą per klaidą negali paneigti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos (redakcija galiojusi ginčo patvarkymų priėmimo metu (TAR, 2014, Nr. 2014-04-26)), įpareigojančios teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo antstolį sustabdyti išieškojimo veiksmus.
        7. Faktas yra tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. priėmė kreditoriaus UAB „Jaukurai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2014 m. balandžio 28 d., nors ir per klaidą, 12521, 43 Lt (3626,46 Eur) buvo pervesti ne į išieškotojo R. V. banko sąskaitą, o į banko sąskaitą, kuri priklauso skolininkui (ieškovui) UAB Yglė“ (b. l. 121; 137-146). Vadinasi, pinigai buvo įmonės sąskaitoje, po 2014 m. balandžio 29 d., kai antstolis D. B. 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas Nr. 0035/14/00375 (v. b. l. 55-58; 48), o 2014 m. gegužės 14 d. – 2014 m. birželio 5 d. iš ieškovo sąskaitos pagal šiuos patvarkymus buvo pakartotinai nurašytos lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 137-146) ir 2014 m. gegužės 5 d. – birželio 5 d. atsakovui R. V. buvo faktiškai išmokėta išieškoma suma (b. l. 28-29).
        8. Teisėjų kolegija sprendžia, jog antstolio D. B. 2014 m. gegužės 14 d. – 2014 m. birželio 5 d. iš ieškovo sąskaitos atliktas išieškojimas akivaizdžiai neatitiko ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos ir klaidos taisymo aplinkybė neeliminuoja imperatyvios įstatymo normos nevykdymo fakto.
        9. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas yra kaltas dėl neveikimo, todėl sprendė priteisti žalos atlyginimą, kurios dydis – atsakovui R. V. pervestos sumos (462,43 Eur bei 3706,22 Eur).
        10. Teisėjų kolegija nurodo, kad žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis).
        11. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
        12. Apeliantas nurodė, jog pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių sumažėjo įmonės turimų lėšų, bet lygiai taip pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai, todėl žala nebuvo padaryta. Taip pat apelianto nuomone, tai, kad jis pervedė sau sumą, pažeidžiant bendrąjį kreditorių lygybės principą, nesudaro pagrindo kilti civilinei atsakomybei.
        13. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog jis apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl 462,43 Eur sumą, kurias jis nusirašė ir persivedė kaip atlyginimą už vykdymą po to, kai teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nelaiko pažeidžiančiu teisę.
        14. Nagrinėjamoje byloje faktinė situacija yra tokia, kad apeliantas atsiskaitė padarydamas sau pervedimą ieškovės piniginėmis lėšomis po to, kai buvo suėję piniginių lėšų mokėjimo terminai kitiems kreditoriams (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2605-881/2015 nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog bankrutuojanti UAB „Yglė“ turėjo 138 vien pirmos eilės kreditorių. Šioje byloje susiklostė situacija, kuomet apeliantas atsidūrė nelyginamai palankesnėje padėtyje, nei kiti kreditoriai, kurie neabejotinai buvo suinteresuoti gauti iš ieškovės atsiskaitymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas dalyje dėl to, jog iš apelianto nepagrįstai priteista 462,43 Eur atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
        15. Antstolis D. B., remdamasis kasacinio teismo nutartimi, įrodinėja, kad lėšos buvo pervestos išieškotojui, todėl šiuo atveju taikoma restitucija.
        16. Pasisakant, ar yra pagrindas taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013 teisės aiškinimo taisyklę, teismas atkreipia dėmesį, jog ji nurodo, jog restitucija taikoma tik tuo atveju, jei išieškotojas buvo nesąžiningas ir žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą.
        17. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė reiškė reikalavimą CK 6.237 straipsnyje numatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, pareikštą atsakovui R. V., nurodydamas, jog jis neturi atsakyti kartu su antstoliu, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį tik iš nesąžiningo lėšų įgijėjo gali būti išieškotos pervestos lėšos, žinančio ar galinčio žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-220/2010; kt.). Teismas nenustatė išieškotojo nesąžiningumo, apeliacinio skundo dėl šios dalies sprendimo nėra.
        18. Minėta, jog apeliantas įrodinėja, jog sumažėjus įmonės kreditorių skaičiui, po to, kai buvo atsikaityta su atsakovu R. V., nebuvo padaryta žala.
        19. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).
        20. Teisėjų kolegija nurodo, kad atmetus ieškinį atsakovui R. V. ir nenustačius šioje dalyje teismo sprendimo neteisėtumo, įmonė prarado galimybę paskirstyti 3706,22 Eur sumą lygiai visiems kreditoriams. Vadinasi, tai yra žala, pasireiškusi jos realiu turto sumažėjimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Argumentas, kad antstoliui atsakomybė nekyla dėl to, jog sumažėjo kreditorių bankroto byloje, kai byloje nėra įrodyta, kad bankrutuojanti UAB „Yglė“ galės nors iš dalies atsikaityti bent jau su visais pirmos eilės kreditoriais, reikštų principo iš neteisės neatsiranda teisė pažeidimą (lot. ex iniuria ius non oritur). Antstolis negali tikėtis, jog, sumažėjus įmonės turtui dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo, jis galėtų išvengti teisinės atsakomybės, kai yra nustatyta, jog žalingi padariniai atsirado būtent dėl jo neteisėto veiksmo. Apeliantas, be kita ko, nenurodė, kad užteks bankrutuojančio įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui, jų įstatyme nustatyta eiliškumo tvarka.
        21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 462,43 Eur bei 3706,22 Eur iš antstolio kaip žalos atlyginimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą už akių apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
        22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacine tvarka nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kurioje yra atmestas ieškovės reikalavimas atsakovui R. V..

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

        1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
        2. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovai nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

14atsakovo antstolio D. B. apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai