Byla Ik-2370-602/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo Mourik International B. V. atstovams advokatui Pauliui Koverovui ir adv. padėjėjui Rokui Daugėlai, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rasai Stravinskaitei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mourik International B. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

42010-04-30 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atlikusi užsienio vieneto Nyderlandų bendrovės „Mourik International B. V.“ pakartotinį mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2003-03-01 iki 2007-12-31, surašė Patikrinimo aktą Nr. (3.10) PA6.4-18, kuriuo papildomai apskaičiavo 1290949 Lt, iš jų: 298632 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 174432 Lt GPM delspinigių, 475479 Lt pelno mokesčio (toliau – PM), 200487 Lt PM delspinigių, 101237 Lt socialinio mokesčio (toliau – SM), 40682 Lt SM delspinigių (mokestinė byla, b. l. 50-71).

5Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2010-08-16 sprendimu Nr. A6-14 patvirtino 2010-04-30 Patikrinimo akte Nr. (3.10) PA6.4-18 papildomai apskaičiuotas sumas: 298632 Lt GPM, 174432 Lt GPM delspinigių, 475479 Lt PM, 200487 Lt PM delspinigių, 101237 Lt SM, 40682 Lt SM delspinigių, bei paskyrė baudas: 29863 Lt GPM, 47548 Lt PM, 10124 Lt SM (b. l. 78-83).

62010-09-09 pareiškėjas padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas panaikinti 2010-08-16 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. A6-14 (mokestinė byla, b. l. 21-26).

7Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-11-15 sprendimu Nr. 69-299 patvirtino Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-16 sprendimą Nr. A6-14 (b. l. 71-75).

82010-12-14 pareiškėjas padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-11-15 sprendimo Nr. 69-299 (mokestinė byla, b. l. 1-10).

9Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-02-11 sprendimu Nr. S-29 (7-348/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-15 sprendimą Nr. 69-299 (b. l. 19-29).

10Pareiškėjas Mourik International B. V. 2011-03-09 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-02-11 sprendimą Nr. S-29 (7-348/2010) „Dėl Mourik International B. V. 2010-12-13 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-11-15 sprendimą Nr. 69-299 ir Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-16 sprendimą Nr. A6-14 (b. l. 1-12, 46-57).

11Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-15 sprendimas. Pareiškėjo teigimu, Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjo Lietuvoje vykdyti projektai buvo tarpusavyje komerciškai susiję ir dėl to pareiškėjo veikla Lietuvoje 2003-2007 m. turi būti laikoma nuolatine Lietuvos ir Nyderlandų Karalystės 2000-08-31 įsigaliojusios sutarties „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ (toliau – DAIS) 5 str. 1 d. kontekste. Mokestinių ginčų komisija neteisingai interpretavo DAIS 5 str. 1 d. įtvirtintą termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžimą, nepagrįstai taikė Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 22 d. bei ją įgyvendinančio finansų ministro 2002-02-27 įsakymo Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) nuostatas ir pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 5 str. įtvirtintą tarptautinių sutarčių viršenybės principą. Pareiškėjo veikla netenkino Įsakymo 7.2 p. reikalavimo, nes komercinis operacijų ciklas Lietuvoje nebuvo baigtas, kadangi pareiškėjas neatliko reklamos, rinkotyros ar kitų parengiamųjų darbų, veikdama Lietuvoje nesudarė sutarčių, o tik teikė paslaugas pagal atskirus tarpusavyje nesusijusius trumpalaikius projektus.

12Pareiškėjo teigimu, DAIS 5 str. 3 d., nustatanti, kad statybos teritorija arba statybos ar įrangos objektas, arba su tuo susijusi ir šioje teritorijoje ar objekte vykdoma priežiūros ar konsultacinė veikla tik tada yra nuolatinė buveinė, kai ji egzistuoja ilgiau negu devynis mėnesius, reiškia, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje galėjo būti laikoma nuolatine tik tuo atveju, jei atitiktų minėtas sąlygas. Ginčijamu sprendimu konstatuojama, kad pareiškėjo veikla turi būti vertinama DAIS 5 str. 1 d. kontekste, ne vykdyta veikla negali būti laikoma susijusia su įrangos objektu, kaip jis apibrėžtas DAIS 5 str. 3 d. ir EBPO modelinės konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo komentaro nuostatose. Pareiškėjas su šia pozicija sutinka ir nurodo, kad Telšių valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė faktų, patvirtinančių, kad pareiškėjo projektai buvo tarpusavyje komerciškai susiję, bei taikė ne minėtos DAIS 5 str. 1 d., bet 3 d. nuostatas.

13Pabrėžė, kad pareiškėjas yra Nyderlandų rezidentas mokesčių tikslais, todėl Lietuva savo teisę apmokestinti įmonės pajamas gali realizuoti DAIS nustatytais atvejais. Ginčas byloje vyksta dėl termino „nuolatinė buveinė“, kuris apibrėžtas DAIS 5 str., todėl vertinant pareiškėjo veiklą Lietuvoje turi būti vadovaujamasi DAIS nuostatomis bei EBPO komentaro paaiškinimais, o Lietuvos mokesčių teisės aktai taikomi tiek, kiek jų nuostatos neprieštarauja DAIS ir EBPO komentarui. Dėl to DAIS 5 str. įtvirtintas nuolatinės buveinės terminas turi būti taikytinas susitariančių šalių rezidentams. Pagal šį straipsnį nuolatinė buveinė reiškia pastovią komercinės-ūkinės veiklos vietą, per kurią vykdoma visa įmonės komercinė-ūkinė veikla arba jos dalis. Pareiškėjo teigimu, svarbiausia nustatyti, ar pareiškėjas Lietuvoje turėjo nuolatinę veiklos vietą, ar vykdyta veikla buvo ilgalaikė, o jei trumpalaikė, - ar tokia veikla gali būti laikoma pasikartojančia. Veiklos vieta gali būti laikoma nuolatine, jei tarp kelių vykdomų projektų yra geografinis ir komercinis ryšys, tam būtina nustatyti, ar vienoje geografinėje erdvėje vykdoma veikla yra vieno projekto dalis. Remiantis 2006 m. išleistos EBPO Paslaugų tarptautinėse mokesčių sutartyse traktavimo ataskaitos 42.40 paragrafu, užsienio įmonė, teikdama paslaugas tam pačiam klientui, gali vykdyti kelis skirtingus nesusijusius projektus. Pagal Ataskaitą, siekiant nustatyti, ar keli projektai susiję, būtina vertinti kiekvieną situaciją atskirai, o esminės aplinkybės yra: ar pasirašytas koks nors bendras, pagrindinis susitarimas, ar atliekami lygiai tokie patys darbai, ar kai projektai atliekami pagal skirtingas sutartis, faktas, kad bus sudaromos naujos sutartys, aiškus prieš sudarant pirmą sutartį, ar projektus vykdo tie patys asmenys. Pareiškėjas su klientu nebuvo sudaręs pagrindinės sutarties, įvairūs projektai buvo tarpusavyje nesusiję, tarp pareiškėjo ir kliento nebuvo jokių susitarimų dėl ilgalaikių santykių, be to, pareiškėjo veikla negali būti laikoma užbaigtu komerciniu ciklu.

14Per teismo posėdį pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti.

15Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 94-97).

16Nurodė, kad pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius aiškinosi, ar projektai vykdomi pagal vieną bendrą sutartį, ar atliekami darbai yra to paties/panašaus pobūdžio, ar sutartys buvo sudaromos su tuo pačiu užsakovu, ar sudarius sutartį pirmą kartą buvo aišku, kad bus vykdoma sekanti sutartis, sutarčių trukmė. Taip pat buvo aiškinamasi, ar projektai susiję geografiškai, ar paslaugas atliko tie patys darbuotojai, kada pareiškėjas pradėjo veiklą Lietuvoje. EBPO modelinės konvencijos komentare nurodoma, kad statybos projektas turi būti laikomas vientisu, net jei jis vykdomas pagal keletą kontraktų, bet iš jų galima daryti išvadą, kad šie projektai geografiškai ir komerciškai susiję. Norint nustatyti, ar keli projektai susiję, būtina įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, turi būti vertinama faktų visuma. Vertinant sistemiškai EBPO konvencijos komentaro nuostatas dėl susijusių projektų, darytina išvada, kad projektai laikomi visiška nesusijusiais, jei jie vykdomi skirtingose geografinėse vietose ir yra komerciškai visai nesusiję. Šiuo atveju projektai vyko toje pačioje geografinėje teritorijoje, visos sutartys sudarytos su tuo pačiu užsakovu. Aplinkybė, kad bendro susitarimo tarp pareiškėjo ir kliento nebuvo, negali būti lemiama konstatuojant sąsajumą. Nustatyta, kad užsakovas AB „Mažeikių nafta“ kiekvienu mokestiniu laikotarpiu pateikdavo paklausimą pareiškėjui dėl įvairių darbų atlikimo, po to būdavo sudaromos sutartys, matyti, kad darbų apimtys didėjo, taigi darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo tikėtis papildomų sutarčių sudarymo. Iš duomenų apie tikrintą laikotarpį matyti, kad pareiškėją ir užsakovą siejo vienkartiniai atsitiktiniai santykiai, o ilgalaikis bendradarbiavimas, paremtas ūkio subjektų pasitikėjimu, tuo labiau, kad AB „Mažeikių nafta“ buvo žinomas pareiškėjo atliekamų darbų pobūdis, kokybė ir kiti veiksniai. Mokesčių administratorius laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas atitiko nuolatinės buveinės požymius pagal DAIS 5 str. 3 d., t.y. AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje naudojo įrangą ir teikė jai remonto ir priežiūros paslaugas pastoviai nuo 2003 iki 2007 m. pagal sutartis, susijusias komerciškai ir geografiškai; atliko specifinius ir pasikartojančius darbus įrangos objektuose: reaktoriuose, inžineriniuose statiniuose-vamzdynuose, rezervuaruose; vykdė ne trumpesnę kaip 3 metų veiklą. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nesutikus su tokia pozicija, pateikus paaiškinimus, buvo sudaryta galimybė apsiginti ir pateikti savo argumentus dėl veiklos atitikimo nuolatinės buveinės požymiams pagal DAIS 5 str. 1 d. Pagal DAIS 3 str. 2 d., susitariančiai valstybei taikant sutartį bet kokia joje neapibrėžta sąvoka, jei kontekstas nereikalauja kitaip, turi tokią reikšmę, kokią ji turi pagal tos valstybės mokesčių, kuriems taikoma sutartis, įstatymą.

17Įgyvendinant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, finansų ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 54 buvo apibrėžti užsienio vieneto nuolatinumo kriterijai, kuriais užsienio vieneto veikla Lietuvoje pripažįstama nuolatine. EBPO komentare nurodoma, kad siekiant pripažinti, kad užsienio vienetas turi nuolatinę buveinę kitoje valstybėje, turi būti išpildyta keletas sąlygų. Užsienio vieneto veiklos trumpalaikiškumas ar sezoniškumas savaime nėra kliūtis pripažinti, kad veikla vykdoma per nuolatinę buveinę Lietuvoje. Matyti, kad pareiškėjo atliekami darbai nebuvo ilgalaikiai, bet tai buvo nulemta darbų pobūdžio, jie buvo atliekami reguliariai, jie laikytini komerciškai susijusiais, būdingas komercinis ciklas, t.y. vyko darbų derinimo veiksmai, užklausimai pareiškėjui, teikiami pasiūlymai, sudaromos sutartys, atliekami darbai ir atsiskaitoma už juos. Pažymėtina, kad ne visada Įsakyme nurodomos tipinės operacijos gali būti atliekamos dėl ūkio subjekto veiklos specifikos ir santykių su kontrahentais, t.y. šiuo atveju rinkotyros, reklamos veiksmai nebuvo atliekami dėl tų priežasčių, kad užsakovui buvo žinoma pareiškėjo veikla, jį su užsakovu siejo ilgalaikiai santykiai. Atsakovo nuomone, pirmą etapą sudarė pareiškėjo ir AB „Mažeikių nafta“ pasikeitimas pasiūlymais, projekto rengimas, išankstinis sutarčių sąlygų derinimas ir kt., o antrą – konkrečių paslaugų teikimas, trečią – atliktų darbų suderinimas, atsiskaitymas. Visa tai sudaro atskirą užbaigtą komercinį ciklą, ciklo pasikartojimas bent 3 metus atitinka Įsakymo 7.2 p. nuostatas dėl trumpalaikės pasikartojančios veiklos pripažinimo nuolatine veikla.

18Pagal DAIS 15 str. 1 d., atlyginimai, kuriuos gauna Nyderlandų rezidentas už samdomą darbą, apmokestinami tik Nyderlanduose, jei samdomas darbas nėra atliekamas Lietuvoje. Pagal DAIS 15 str. 2 d., atlyginimai apmokestinami tik Nyderlanduose, jei: gavėjas Lietuvoje dvylikos mėnesių laikotarpiu išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas, atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra Lietuvos rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, jis nėra priskiriamas nuolatinei buveinei Lietuvoje. Kadangi pareiškėjas veiklą Lietuvoje vykdė per nuolatinę buveinę, kilo pareiga mokėti GPM nuo darbuotojų su darbo santykiais susijusių pajamų pagal GPMĮ 22 str. 2 d. 1 p., 23 str. DAIS 7 str. 1 d. nustatyta, kad susitariančiosios valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje valstybėje, jei įmonė neužsiima komercine ūkine veikla kitoje valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę. Dėl to, vadovaujantis PMĮ 4 str. 3 d. 1 d., 11 str. 2 d., apmokestintas pareiškėjo pelnas.

19Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Telšių AVMI) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 92).

21Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

22Skundas netenkintinas.

23Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Mourik International B. V. yra bendrovė, įsteigta ir veikianti pagal Nyderlandų įstatymus, buveinė registruota Nyderlanduose.

24Mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais konstatavo, kad pareiškėjo įmonė vykdė veiklą Lietuvoje, gavo pajamas, kurios turėjo būti apmokestintos pagal Lietuvos teisės aktus. Mokesčių administratorius minėtas išvadas padarė nustatęs, kad pareiškėjo įmonė sudarinėjo sutartis su AB „Mažeikių nafta“.

25Remiantis 2010-04-30 Patikrinimo aktu Nr. (3.10) PA6.4-18 (mokestinė byla, b. l. 50-71), nustatyta, kad pareiškėjas pagal su AB „Mažeikių nafta“ pasirašytas sutartis laikotarpiu nuo 2003-03-14 iki 2007-11-20 atliko naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje reaktorių katalizatorių pakrovimą – iškrovimą, keitimą, katalizatorių mėginių ėmimą, naftos rezervuarų, reaktorių bei vamzdynų valymą:

26- 2003-03-14 sutartis Nr. ( - ) dėl katalizatoriaus pakeitimo darbų, suma pagal aktą; 2003-06-25 sutartis Nr. ( - ) dėl reaktoriaus įkrovimo, suma pagal įkainius;

27- 2004-04-15 sutartis Nr. ( - ) dėl katalizatoriaus iškrovimo ir pakrovimo, suma 121100 EUR; 2004-04-25 sutartis Nr. ( - ) dėl naftos rezervuarų ir reaktoriaus valymo darbų, suma 97712 EUR+PVM; 2004-09-30 sutartis Nr. ( - ) dėl reaktoriaus katalizatoriaus darbų, suma 41530 EUR+PVM;

28- 2005-04-12 sutartis Nr. ( - ) (papildymas 2005-06-28) dėl reaktoriaus katalizatoriaus pakeitimo darbų, suma 48610 EUR be PVM; 2005-10-19 sutartis Nr. ( - ) dėl katalizatoriaus keitimo darbų, suma 42500 EUR be PVM;

29- 2006-03-21 sutartis Nr. ( - ) dėl reaktoriaus keitimo, suma 60000 EUR be PVM; 2006-09-13 sutartis Nr. ( - ) dėl reaktoriaus katalizatoriaus keitimo, suma 47700 EUR be PVM; 2006-09-21 sutartis Nr. ( - ) (papildymas 2006-11-24) dėl reaktorių katalizatoriaus keitimo, suma 120000 EUR be PVM; 2006-11-06 sutartis Nr. ( - ) (papildymai 2007-01-04, 2007-01-09, suma 600000 EUR be PVM; 2007-02-15, suma 515000 EUR be PVM) dėl valymo ir ardymo darbų, suma 700000 EUR be PVM;

30- 2007-05-17 sutartis Nr. ( - ) dėl benzino hidrovalymo įrenginio, reaktoriaus katalizatoriaus iškrovimo/pakrovimo, suma 61850 EUR be PVM; 2007-05-21 sutartis Nr. ( - ) dėl reaktorių neregeneruotų katalizatorių iškrovimo, suma 250000 EUR be PVM; 2007-07-11 sutartis Nr. ( - ) dėl reaktorių neregeneruotų katalizatorių iškrovimo, suma 250000 EUR be PVM; 2007-09-14 sutartis Nr. ( - ) (papildymas 2007-10-23 sumai 4380 EUR) dėl katalizatorių iškrovimo/pakrovimo, suma 700000 EUR be PVM.

31Patikrinimo aktu nustatyta, kad pareiškėjas iš veiklos Lietuvoje turėjo/patyrė: 2003 m. 465386 Lt pajamų, 471259 Lt sąnaudų (5873 Lt nuostolis); 2004 m. 292745 Lt pajamų, 747100 Lt sąnaudų (257817 Lt apmokestinamasis pelnas); 2005 m. 314999 Lt pajamų, 316556 Lt sąnaudų (1557 Lt nuostolis); 2006 m. 5746747 Lt pajamų, 4357554 Lt sąnaudų (1387636 Lt apmokestinamasis pelnas); 2007 m. 3951412 Lt pajamų, 2427004 Lt sąnaudų (1524408 Lt apmokestinamasis pelnas).

32Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu iš veiklos Lietuvoje išmokėjo 2 711 492, 75 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų. Nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje vykdomuose darbuose dirbo: B. A. de 2003-2004 m., W. K.F. 2003-2006 m., L. CAA 2003-2007 m., lankėsi ir 2008 m., A. G.J. 2003-2007 m., V.g N. 2003-2004 m., A. FS 2003-2004 m., B. J.M. 2003-2004 m., S. G.W.M. 2003-2007 m., S. W. V. 2004-2005 m., F. A 2004-2007 m., lankėsi ir 2008 m., A. C. 2004-2005 m., 2007 m., R. C.J.T. 2004-2007 m., V. D.N.J. 2004-2007 m., J. P. 2005-2006 m., G. D. 2005-2007 m., K. P.L. 2006-2007 m., L. J.J. 2006-2007 m., R. J. 2006-2007 m., B. L. 2006-2007 m., R. E.E. 2006-2007 m., V. G, V. E. 2006-2007 m., E. M. 2006-2007 m., lankėsi ir 2008 m. Pagal pateiktas sutartis, užsakymus ir sąskaitas pareiškėjui darbams AB „Mažeikių nafta“ atstovavo L.CAA.

33Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar pareiškėjo vykdoma veikla Lietuvoje 2003-2007 m. atitiko nuolatinei buveinei būtinas sąlygas, bei pareiškėjo apmokestinimo gyventojų pajamų, pelno ir socialiniu mokesčiais teisėtumo.

342001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. 19 d. nustatyta, kad nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiška nuostata įtvirtinta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 12 d.

35Užsienio vienetų veiklos nuolatinumo apibrėžimo, patvirtinto finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54 (toliau – Apibrėžimas), apibrėžia užsienio vienetų veiklos Lietuvos Respublikoje nuolatinumą, kuris parodytų, ar užsienio vienetai vykdo Lietuvos Respublikoje veiklą arba jos dalį per nuolatinę buveinę. Apibrėžimo 4 p. numatyta, kad nuolatine užsienio vieneto veikla arba jos dalimi yra laikoma užsienio vieneto veikla arba jos dalis Lietuvos Respublikoje, kuri nėra laikina veikla, ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas. Pagal Apibrėžimo 2.2 p., užbaigtas komercinis operacijų ciklas - ciklas, sudarytas iš užsienio vieneto veiklos operacijų etapų. Pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos; antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos; trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos. Apibrėžimo 3 p. numatyta, kad užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena. Remiantis Apibrėžimo 7 p., užsienio vieneto veikla arba jos dalis, nors ir atitinka laikinos veiklos požymius, yra laikoma nuolatine, jei: 7.1. dėl užsienio vieneto veiklos arba jos dalies specifikos ši veikla arba jos dalis yra trumpalaikė, tačiau yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas, galima aiškiai nustatyti Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos vietą ir tai, kad pajamos, uždirbtos Lietuvos Respublikoje iš šios veiklos, yra visos to užsienio vieneto pajamos iš šios veiklos, arba 7.2. dėl užsienio vieneto veiklos arba jos dalies specifikos užsienio vienetas vykdo trumpalaikę pasikartojančią (periodiškai kasmet, tačiau ne trumpiau kaip trejus metus) veiklą arba jos dalį. Šiuo atveju užsienio vienete turi būti kasmet užbaigtas komercinis operacijų ciklas, arba 7.3. užsienio vienetas per mokestinį laikotarpį gavo daugiau kaip 50 000 litų pajamų iš veiklos arba jos dalies Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, kai užsienio vienetas įrodo, kad šios pajamos iš veiklos arba jos dalies Lietuvos Respublikoje sudaro mažiau kaip 15 procentų jo pajamų, gautų iš šio užsienio vieneto veiklos arba jos dalies.

36Pagal 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 5 str. 1 d., jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.

37Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės 1999-06-16 sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – DAIS) 5 str. 1 d., sąvoka „nuolatinė buveinė“ reiškia pastovią komercinės-ūkinės veiklos vietą, per kurią vykdoma visa įmonės komercinė-ūkinė veikla arba jos dalis. Remiantis DAIS 5 str. 2 d., sąvoka „nuolatinė buveinė“ pirmiausia apima: a) vadovybės buvimo vietą, b) filialą, c) įstaigą, d) gamyklą, e) dirbtuvę ir f) kasyklą, naftos ar dujų gręžinį, karjerą arba bet kokią kitą gamtinių išteklių gavybos vietą. Pagal DAIS 5 str. 3 d., statybos teritorija arba statybos ar įrangos objektas, arba su tuo susijusi ir šioje teritorijoje ar objekte vykdoma priežiūros ar konsultacinė veikla tik tada yra nuolatinė buveinė, kai ji egzistuoja ilgiau negu devynis mėnesius. DAIS 3 str. 2 d. nustatyta, jog susitariančiajai Valstybei taikant Sutartį bet kokia joje neapibrėžta sąvoka, jeigu kontekstas nereikalauja kitaip, turi tokią reikšmę, kokią ji turi pagal tos Valstybės įstatymą mokesčiams, kuriems taikoma Sutartis.

38Europos Plėtros ir Bendradarbiavimo Organizacijos (EPBO) modelinės konvencijos 5 str. komentare paaiškinta, kad nuolatinė buveinė pradeda egzistuoti tada, kai vienetas pradeda vykdyti veiklą per fiksuotą verslo vietą. Siekiant pripažinti, kad užsienio vienetas turi nuolatinę buveinę kitoje valstybėje, turi būti nustatyta: pastovi vieta, per kurią būtų vykdoma užsienio vieneto veikla ar jos dalis, tam tikras pastovumo laipsnis. Jei veikla savo esme yra trumpalaikė, ji gali būti pripažįstama nuolatine, jei kartojasi reguliariai. Užsienio įmonė, teikdama paslaugas tam pačiam klientui, gali vykdyti kelis skirtingus nesusijusius projektus ir, nepaisant to, kad tokie atskiri projektai iš kliento perspektyvos patenka į vieno projekto apimtį, užsienio įmonei keli nesusiję projektai neturėtų būti laikomi vienu projektu. Vieno vieneto vykdomi keli projektai gali būti susiję tuomet, jei jie turi ir komercinį, ir geografinį ryšį. Siekiant nustatyti, ar keli projektai yra susiję, būtina vertinti kiekvieną situaciją atskirai, įvertinant, ar: projektus apima viena pagrindinė sutartis, jei projektus apima skirtingos sutartys, ar jos sudarytos su tuo pačiu asmeniu ar susijusiais asmenimis, ir ar būtų buvę pagrįstai tikimasi papildomų sutarčių sudarymo sudarant pirmą sutartį, ar darbo pagal skirtingus projektus pobūdis yra tas pats, ar tie patys asmenys vykdo paslaugas pagal skirtingus projektus.

39Pažymėtina, kad Lietuva nėra Europos Plėtros ir Bendradarbiavimo Organizacijos (EPBO) narė, todėl Lietuvoje nėra privalomos šios organizacijos Modelinės konvencijos nuostatos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis yra ruošiamos sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, dėl to praktiškai yra remiamasi Modeline konvencija bei jos komentaru.

40Mokesčių administratorius vadovavosi tinkamai taikė bei aiškino tiek nacionalinės teisės, tiek tarptautinės teisės normas bei jų išaiškinimus.

41Mokesčių administratorius vadovavosi nacionalinės teisės normomis nustatydamas faktines aplinkybes, kurių nustatymas sąlygoja mokestinės pareigos atsiradimą pagal nacionalinius teisės aktus.

42Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2003-03-19 iki 2007-11-20 pagal sutartis su AB „Mažeikių nafta“ jos teritorijoje atliko įvairias paslaugas: 2003 m. katalizatorių iškrovimo ir pakrovimo, katalizatoriaus keitimo, reaktorių įkrovimo; 2004 m. reaktoriaus katalizatorių keitimo, naftos rezervuarų ir reaktoriaus valymo; 2005 m. reaktoriaus katalizatoriaus keitimo; 2006 m. reaktoriaus katalizatoriaus keitimo, valymo ir ardymo; 2007 m. benzino hidrovalymo įrenginio katalizatoriaus iškrovimo/pakrovimo, reaktorių neregeneruotų katalizatorių iškrovimo. Sprendžiant, ar minėti darbai (sutartys) laikytini tarpusavyje susijusiais, būtina įvertinti jų tarpusavio geografinį ir komercinį ryšį. Minėta, kad darbai buvo vykdomi toje pačioje geografinėje vietoje, t.y. AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje, Mažeikių r., ( - ), visos sutartys buvo sudaromos su tuo pačiu užsakovu AB „Mažeikių nafta“. Nustatyta, kad pirmoji sutartis tarp pareiškėjo ir AB „Mažeikių nafta“ pasirašyta 2003-03-19. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atliekami darbai nebuvo ilgalaikiai, tačiau buvo atliekami reguliariai, darbų vadovas Lietuvoje 2003-2007 m. buvo tas pats asmuo. Remiantis pareiškėjo atstovo paaiškinimais, pareiškėjas 2003 m. buvo pasamdytas, nes vietinės bendrovės negalėjo pasiūlyti reikiamos paslaugų kokybės (mokestinė byla, b. l. 90-91). Nustatyta, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu laimėjo 16 konkursų darbams atlikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekamų darbų pobūdis yra panašus, o ūkio subjektus siejo tam tikri ne vienkartiniai santykiai. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas paslaugas teikti galėjo tik AB „Mažeikių nafta“, nes nėra kitų įmonių, kam būtų galima teikti nurodytas specifines paslaugas, ar tai, jog tarp pareiškėjo ir užsakovo nebuvo vienos pagrindinės sutarties dėl vykdomų darbų, nepaneigia fakto, jog tarp įmonių vyko ilgalaikis bendradarbiavimas, o dėl konkurencinės aplinkos sąlygų pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis ir toliau tęsti veiklą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas nurodė, jog marketingo paslaugos Lietuvoje nebuvo atliekamos, nes AB „Mažeikių nafta“ yra vienintelis pareiškėjo klientas Lietuvoje ir jų paslaugos užsakytos tiesiogiai (mokestinė byla, b. l. 150-154). Dėl to nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog komercinių operacijų ciklas neužbaigtas, kadangi nevykdyti rinkodaros ir rinkotyros veiksmai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui vykdyti tokius veiksmus nebuvo poreikio, o pirmąjį ciklo etapą sudarė kiti parengiamieji veiksmai: pasiūlymų teikimas, projektų rengimas, išankstinis sutarčių sąlygų derinimas ir kt. Pažymėtina, kad, remiantis Apibrėžimo 2.2 p., į užbaigto komercinio ciklo pirmąjį etapą įtraukiamos ir kitos iš esmės panašios operacijos. Be to, įvertinus vykdytų projektų periodiškumą, matyti, kad jie buvo vykdomi periodiškai kasmet, vykdyti darbai atitiko įprastą pareiškėjo komercinę veiklą. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo vykdoma veikla Lietuvoje atitinka nuolatinumo kriterijus, kas sudaro pagrindą teigti, jog įmonės komercinė-ūkinė veikla ar jos dalis buvo vykdoma per nuolatinę buveinę, kaip tai numatyta DAIS 5 str. 1 d.

43Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Mokestinių ginčų komisija, konstatuodama, kad įmonė pripažintina turėjusi nuolatinę buveinę Lietuvoje pagal DAIS 5 str. 1 d., išėjo iš ginčo ribų. Nustatyta, kad pareiškėjas ginčijo mokesčių administratoriaus išvadą, jog bendrovė veikė per nuolatinę buveinę DAIS 5 str. 3 d. pagrindu. Mokestinių ginčų komisija, ištyrusi bylos medžiagą, konstatavo, jog DAIS 5 str. 3 d. šiuo atveju negali būti taikoma, nes pareiškėjo vykdyta veikla Lietuvoje nelaikytina susijusia su įrangos objektu, tačiau kitos byloje nustatytos aplinkybės atitinka DAIS 5 str. 1 d. įtvirtintą nuolatinės buveinės sąvoką.

44Pripažinus, kad pareiškėjas vykdė nuolatinę veiklą Lietuvoje, pareiškėjui atsirado pareiga registruotis mokesčių mokėtoju ir apskaičiuoti bei mokėti atitinkamus mokesčius.

45Vadovaujantis DAIS 7 str. 1 d., Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje Valstybėje, jeigu įmonė neužsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę. Jeigu įmonė užsiima komercine-ūkine veikla aukščiau minėtu būdu, tai įmonės pelnas gali būti apmokestinamas kitoje Valstybėje, bet tik ta jo dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei buveinei.

46Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 3 d. 1 p., užsienio vieneto mokesčio bazė yra užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 2 d., nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines buveines.

47Vadovaujantis DAIS 15 str. 1 d. darbo užmokestis, kurį Nyderlandų rezidentas gauna už darbą, apmokestinamas tik Nyderlanduose, išskyrus atvejus, kai darbas atliekamas Lietuvoje. Jeigu darbas atliekamas Lietuvoje, tai už jį gaunamas atlyginimas gali būti apmokestinamas Lietuvoje. Šia nuostata Lietuvai suteikta pirmumo teisė apmokestinti Nyderlandų rezidentų gaunamą darbo užmokestį, jeigu jis mokamas už darbą, atliekamą Lietuvoje. DAIS 15 str. 2 d. apibrėžia sąlygas, kurioms esant nagrinėjamos bylos kontekste Nyderlandai (kaip rezidavimo valstybė) turėtų išimtinę teisę apmokestinti atlyginimą, gaunamą Nyderlandų rezidentų už jų darbą, atliekamą Lietuvoje. Tokiai teisei būtinos sąlygos: (1) tokių pajamų gavėjas Lietuvoje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas ir (2) atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra Lietuvos rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu ir (3) atlyginimą moka ne nuolatinė buveinė ar nuolatinė veiklavietė, kurią darbdavys turi Lietuvoje. Darytina išvada, kad nesant bent vienos iš trijų privalomų Nyderlandų išimtinės teisės apmokestinti Nyderlandų rezidentų pajamas, gautas už darbą Lietuvoje, egzistavimo sąlygų, Lietuva laikoma turinčia pirmumo teisę apmokestinti tokias pajamas.

48Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, ir šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Pagal šio įstatymo 23 str. 1 d., nuolatinė buveinė <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

492005-06-07 Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 str. numatyta, kad mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d., mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas.

50Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjui, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, tenka prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį ir deklaruoti su darbo santykiais susijusias Nyderlandų rezidento už darbą Lietuvoje gautas pajamas bei apskaičiuoti ir sumokėti pelno ir socialinį mokestį.

51Dėl nurodytų motyvų, mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo, pripažinus, jog pareiškėjui buvo pagrindas registruotis mokesčių mokėtoju nuo pirmos sandorio sudarymo dienos, t.y. nuo 2003-03-19, apskaičiuoti atitinkami mokesčiai, yra teisėtas.

52Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą ikiteismine tvarka, patvirtino šį sprendimą, priimtą pagal nustatytas procedūras ir surinkus pakankamai faktinių duomenų šio sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindo naikinti nei mokesčių administratorių priimtų sprendimų, nei Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo.

53Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius nustatė ribotą mokestinę pareigą pareiškėjui mokėti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės 1999-06-16 sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo nuostatas, būtent nustatė pareigą mokėti mokesčius nuo Lietuvoje gautų pajamų dalies. Pareiškėjo įmonė yra įregistruota Nyderlanduose, kur turi neribotą mokestinę pareigą, t.y. pareigą mokėti mokesčius nuo visų gautų pajamų, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje tas pajamas gavo. Pareiškėjas nurodo, kad šią savo pareigą įvykdė Nyderlanduose ir sumokėjo mokesčius nuo Lietuvoje gautų pajamų, kurias apmokestino ir Lietuvos mokesčių administratorius.

54Pareiškėjas nurodė, kad į mokestinę bylą šių dokumentų nepateikė ir mokesčių administratorius nurodė, kad šių aplinkybių mokestinio tyrimo metu nesiaiškino.

55Pareiškėjo argumentas dėl mokesčio sumokėjimo Nyderlanduose neturi reikšmės šiam mokestiniam ginčui dėl Lietuvos mokesčių administratoriaus nustatytos ribotos mokestinės pareigos, todėl mokesčių administratorius neprivalėjo ginčijamu atveju atlikti jokių susižinojimo procedūrų, nes neturėjo tam teisinio pagrindo. Šis pareiškėjo argumentas turi reikšmės pareiškėjui kaip Nyderlandų mokesčių rezidentui, būtent turi reikšmės skaičiuojant mokestį Nyderlanduose ir taikant taisykles, nustatytas DAIS 24 str., reglamentuojančias dvigubo apmokestinimo panaikinimą. Sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas taiko tos šalies mokesčių administratorius, kurios šalies rezidentu yra mokesčių mokėtojas. Ginčijamu atveju Nyderlandų mokesčių administratorius taikys DAIS 24 str. nuostatas ir skaičiuos pareiškėjo įmonės atitinkamu mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas Nyderlanduose ir kitose šalyse, ginčijamas pajamas, gautas Lietuvoje, skaičiuos Nyderlanduose mokėtiną mokestį pagal DAIS 24 str. 1-3 d. nustatytus dvigubo apmokestinimo panaikinamo metodus. Lietuvos mokesčių administratorius turėtų tokią pareigą tik tokiu atveju, jeigu būtų siekiama panaikinti Lietuvos rezidento dvigubo apmokestinimo panaikinamą pagal DAIS 24 str. 4 d. nustatytą proporcinio mokesčio įskaitymo metodą.

56Dėl nurodytų motyvų, asmuo turi teisę kreiptis į Nyderlandų mokesčių administratorių (DAIS 27 str.), kuris esant pagrindui gali inicijuoti abipusio susitarimo procedūrą su kitos Susitariančiosios Valstybės kompetentingu asmeniu, kad būtų išvengta Sutarties neatitinkančio apmokestinimo.

57Dėl nurodytų motyvų, Lietuvos mokesčių administratorius neturėjo ginčijamu atveju pareigos inicijuoti abipusio susitarimo procedūrą. Lietuvos mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokestinį ginčą, taikė DAIS nuostatas, pagal kurias paskaičiavo pagal Lietuvos įstatymus mokėtinus mokesčius nuo Lietuvoje gautų pajamų dalies, t.y. atliko tyrimą, kuriuo siekė užtikrinti vieną iš DAIS tikslų – išvengti fiskalinių pažeidimų, t.y. ginčijamu atveju siekė užtikrinti, kad neliktų neapmokestintos Lietuvoje gautos užsienyje įregistruotos įmonės pajamos, kurias gali būti siekiama išvengti apmokestinti dėl skirtingose valstybėse galiojančių skirtingų mokesčių tarifų ir kitų priežasčių. Lietuvos mokesčių administratorius siekė įgyvendinti ir Europos Plėtros ir Bendradarbiavimo Organizacijos (EPBO) modelinės konvencijos vieną iš tikslų – užkirsti kelią neteisėtam mokesčio vengimui. Užtikrinti kitą DAIS tikslą – dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ginčijamu atveju yra Nyderlandų mokesčių administratoriaus kompetencija.

58

59Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

Nutarė

60pareiškėjo Mourik International B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

61Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. 2010-04-30 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atlikusi... 5. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2010-08-16 sprendimu Nr.... 6. 2010-09-09 pareiškėjas padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai... 7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 8. 2010-12-14 pareiškėjas padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie... 9. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-02-11... 10. Pareiškėjas Mourik International B. V. 2011-03-09 teismui padavė skundą,... 11. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu,... 12. Pareiškėjo teigimu, DAIS 5 str. 3 d., nustatanti, kad statybos teritorija... 13. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra Nyderlandų rezidentas mokesčių tikslais,... 14. Per teismo posėdį pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti.... 15. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 16. Nurodė, kad pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius... 17. Įgyvendinant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, finansų ministro 2002-02-27... 18. Pagal DAIS 15 str. 1 d., atlyginimai, kuriuos gauna Nyderlandų rezidentas už... 19. Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių... 21. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.... 22. Skundas netenkintinas.... 23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Mourik International B. V. yra bendrovė,... 24. Mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais konstatavo, kad... 25. Remiantis 2010-04-30 Patikrinimo aktu Nr. (3.10) PA6.4-18 (mokestinė byla, b.... 26. - 2003-03-14 sutartis Nr. ( - ) dėl katalizatoriaus... 27. - 2004-04-15 sutartis Nr. ( - ) dėl katalizatoriaus... 28. - 2005-04-12 sutartis Nr. ( - ) (papildymas 2005-06-28)... 29. - 2006-03-21 sutartis Nr. ( - ) dėl reaktoriaus keitimo,... 30. - 2007-05-17 sutartis Nr. ( - ) dėl benzino hidrovalymo... 31. Patikrinimo aktu nustatyta, kad pareiškėjas iš veiklos Lietuvoje... 32. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu iš veiklos... 33. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar pareiškėjo vykdoma veikla... 34. 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. 19 d.... 35. Užsienio vienetų veiklos nuolatinumo apibrėžimo, patvirtinto finansų... 36. Pagal 2004 m. balandžio 13... 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės 1999-06-16... 38. Europos Plėtros ir Bendradarbiavimo Organizacijos (EPBO) modelinės... 39. Pažymėtina, kad Lietuva nėra Europos Plėtros ir Bendradarbiavimo... 40. Mokesčių administratorius vadovavosi tinkamai taikė bei aiškino tiek... 41. Mokesčių administratorius vadovavosi nacionalinės teisės normomis... 42. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo... 43. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Mokestinių ginčų komisija,... 44. Pripažinus, kad pareiškėjas vykdė nuolatinę veiklą Lietuvoje,... 45. Vadovaujantis DAIS 7 str. 1 d., Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas... 46. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 3 d. 1 p., užsienio vieneto mokesčio... 47. Vadovaujantis DAIS 15 str. 1 d. darbo užmokestis, kurį Nyderlandų rezidentas... 48. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., iš Lietuvos... 49. 2005-06-07 Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 str. numatyta,... 50. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad... 51. Dėl nurodytų motyvų, mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo,... 52. Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą ikiteismine tvarka,... 53. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius nustatė ribotą... 54. Pareiškėjas nurodė, kad į mokestinę bylą šių dokumentų nepateikė ir... 55. Pareiškėjo argumentas dėl mokesčio sumokėjimo Nyderlanduose neturi... 56. Dėl nurodytų motyvų, asmuo turi teisę kreiptis į Nyderlandų mokesčių... 57. Dėl nurodytų motyvų, Lietuvos mokesčių administratorius neturėjo... 58. ... 59. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 60. pareiškėjo Mourik International B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 61. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas...