Byla AS-146-139-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros, atstovaujamos vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros, atstovaujamos vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko, prašymą atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., E. Š., A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio hidroprojektas“ dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Utenos rajono apylinkės prokuratūrą atstovaujantis vyriausiasis prokuroras Audrius Mačerauskas, gindamas viešąjį interesą, prašymu ir patikslintu prašymu dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 57021-40-11654 dalinio panaikinimo (b. l. 93-96) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 57021-40-11654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. J.“ priedą – 20,77 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), esančio, ( - ), planą; 2) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją patvirtinti UAB „Panevėžio hidroprojektas“ projekto autoriaus Z. B. 2008 m. birželio 20 d. parengtą 20,77 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) planą.

5Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. spalio 21 d. gavo Utenos apskrities viršininko administracijos pareiškimą Nr. (1.31)-6-1727 „Dėl teisėtų interesų pažeidimo“, kuriuo prašoma inicijuoti neteisėto 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 57021-40-11654 dalinį panaikinimą teismine tvarka.

6Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. Utenos rajono apylinkės prokuratūra gavo pilietės V. J. prašymą dėl viešojo intereso (teisėtumo) gynimo, kuriuo prašoma, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu apginti jos, kaip žemės sklypo, esančio ( - ), savininkės, nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (action negatoria). V. J. prašyme nurodė, kad jos teisių pažeidimas yra tas, jog gretimo žemės sklypo savininkai E. ir A. Š. neteisėtai, savavališkai pašalino jai priklausančio žemės sklypo ribas ženklinančius riboženklius ir padidino savo žemės sklypo plotą, pastatydami naujus riboženklius, padarydami žemės sklypo paviršiaus pakenkimus: duobes, užtvaras. Pažymėjo, kad išanalizavus faktines bei teisines teisių atkūrimo į nuosavybę aplinkybes, darytina išvada, kad administracinis aktas, kurio pagrindu V. J. įgijo nuosavybėn 20,77 ha žemės sklypą, esantį ( - ), yra iš dalies naikintinas. Savininko teisių turinį sudaro teisė valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Objektą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teises, šių teisių turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis tokių pagrindų sąrašas, nes šio straipsnio 12 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir kitais įstatyme nustatytais pagrindais. V. J. nuosavybės teises į šį žemės sklypą įgijo atkūrus jai nuosavybės teises pagal ribotą restituciją nustačiusį įstatymą "Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", t. y. nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas buvo institucijos, įgaliotos spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, individualus administracinis aktas. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. žemės sklypo savininke tapo tokio administracinio akto pagrindu. 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 57021-40-11654 pilietei V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 20,77 ha žemės, esančios ( - ). Jai buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 20,77 ha bendro ploto žemės sklypas, t. y. 20,60 ha žemės ir 0,17 ha miško. Šio įsakymo V. J. neginčijo. Įsakymo sudėtinė dalis yra 2001 m. spalio 9 d. patvirtintas laikinas žemės sklypo planas, parengtas UAB „Panevėžio hidroprojektas" A. G., parengtas pagal preliminarius matavimus, galiojantis iki sklypo geodezinių matavimų. Šis žemės sklypas, kaip V. J. nuosavybė, 2001 m. gruodžio 12 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (kadastrinis Nr. ( - )). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pagal UAB „Panevėžio hidroprojektas" A. G. žemės sklypo planą, parengtą pagal preliminarius matavimus, V. J. žemės sklypas ribojasi su E. Š. ir A. Š. namų valdos žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ), kuris 1993 m. gruodžio 29 d. paženklintas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo tai, kad ( - ) kadastro vietovės projekto autorius A. G., atlikdamas V. J. žemės sklypo preliminarius matavimo darbus, padarė klaidą – V. J. žemės sklypo dalis, kurios kadastrinis Nr. ( - ), buvo paženklinta ant E. ir A. Š., 1993 m. gruodžio 29 d. paženklinto ir įregistruoto nekilnojamojo turto registre namų valdos žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), atlikto pagal tikslius geodezinius matavimus, dalies. Taigi, ( - ) kadastro vietovės projekto autorius A. G. tą patį žemės sklypą paženklino du kartus ir skirtingiems savininkams. Projekto autorius A. G., rengdamas preliminarų ribų nustatymo brėžinį, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin.,1997, Nr.65-1558) 9 straipsnio l dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256) patvirtintų Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 12 punktu bei atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 12 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, jog žemė kaimo vietovėje užimta namų valdų sklypų yra valstybės išperkama žemė. Todėl, "Panevėžio hidroprojektas" projekto autorius A. G. neteisingai nurodė V. J. žemės sklypo ribas, neatsižvelgdamas į šalia esančio privataus žemės sklypo ribas.

7Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin.,1991, Nr.24-635) 18 straipsnio 3 dalies nuostata, jog nustačius, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jeigu kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Byloje kilo ginčo dėl V. J. ir A. bei E. Š. priklausančių žemės sklypų faktinės ribos, skiriančios tuos sklypus. 2008 m. gegužės 22 d. Utenos rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-2-016-08 pagal V. J. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 298 straipsnyje (neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas), kuris 2008 m. liepos 24 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 298 straipsnyje. Pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko administracija geranoriškai siūlė V. J. apsispręsti dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribų patikslinimo administracine tvarka. V. J. buvo siūloma iš jos žemės sklypo išminusavus E. Š. ir A. Š. 1993 m. gruodžio 29 d. paženklintą ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre namų valdos žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalį, prijungti trūkstamą žemės sklypo dalį iš laisvos valstybinės žemės, tačiau V. J. su tuo nesutiko. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius bandė ištaisyti klaidą ir 2008 m. gegužės 30 d. kreipėsi į ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių Z. B. dėl patikslinto ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio preliminaraus žemės sklypo plano parengimo. 2008 m. birželio 20 d. Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pavedimu, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius Z. B. pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui naujai parengtą V. J. nuosavybės teise priklausančio 20,77 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), planą. Civilinio kodekso 4.45 straipsnio l dalyje numatyta, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, nustačius, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, ir esant ginčui, apskrities viršininko administracija, kaip institucija, priėmusi tokį sprendimą, privalėtų inicijuoti šio sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Tačiau teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad apskrities viršininkas (apskrities viršininko administracija), gindamas kitų asmenų pažeistas teises arba valstybės ar kitokius viešuosius interesus, negali skųsti teismui savo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo (administracinės bylos Nr. A4-65-2004, Nr. A5-126-2004, Nr. A4-442-2004). Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia prokurorams įgaliojimus, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu. Prokuroras, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktus įgaliojimus, privalo apginti viešąjį interesą, pažeistą institucijos priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prokuroras privalo užtikrinti, kad kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija be jokių išlygų laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas priimdamas neteisėtą sprendimą pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad prašomas panaikinti 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 57021-40-11654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. J." priedas- 20,77 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) planas (nustatytos žemės sklypo ribos) savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsniui, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 89 str. l d. l p.).

8Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į Utenos rajono apylinkės prokuratūros, atstovaujamos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, prašė Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą tenkinti.

9Nurodė, kad su pateiktu prašymu sutinka. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Panevėžio hidroprojektas“ matininkas A. G. 2001 m. rugsėjo 5 d. braižydamas V. J. ribų nustatymo brėžinį padarė klaidą ir dalį minėtojo žemės sklypo paženklino ant jau privataus namų valdos sklypo, priklausiusio A. Š., kurį jis įsigijo 1999 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. DM-9626 iš R. M.. Nurodė, kad dėl šios priežasties V. J. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo nustatytos neatsižvelgiant į šalia esantį privatų žemės sklypą. Nurodė, kad sprendžiant susidariusią situaciją ne kartą buvo rengiami susirinkimai bei siūloma ginčą išspręsti administracine tvarka, tačiau V. J. nesutiko.

10Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą prašymą, prašo išreikalauti iš suinteresuotų namų valdos suformavimu institucijų bei asmenų visus dokumentus bei teisės aktus Š. priklausančios namų valdos suformavimo klausimais ir tik po to spręsti grąžintos žemės sklypo ribų patikslinimo klausimus.

11V. J. atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti 2001 m. spalio 18 d. ankstyvesnįjį planą, tačiau plano projekto nepateikė. Nurodė, kad kreipdamasi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą ir prašydama padėti apginti jos teises, nurodė, jog 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 57021-40-11654 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo P. J. nuosavybės teisėmis valdytą iki 1940 m. nacionalizacijos ( - ) 20.77 ha žemės sklypą. Sprendimo ir žemės sklypo plano išrašai pridėti prie prokuroro prašymo teismui. Taip pat nurodė, kad 2001 m. gruodžio 12 d. savo nuosavybės teises į grąžintą nekilnojamąjį turtą įregistravo įstatymo nustatyta tvarka Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filiale. Paaiškino, kad iki 2007 m. pavasario jos žemės sklypo paženklintų ribų niekas nepažeidinėjo, į jos žemę nesikėsino. 2007 m. pavasarį sužinojo, kad šalia jos žemės yra suformuotas namų valdos žemės sklypas, priklausantis nuosavybės teise E. ir A. Š. 2007 m. gegužę pastebėjo, kad jos žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai yra perkelti ir jos priklausančioje žemėje ties riba su Š. namų valdos žeme pastatytos užtvaros, vykdomi įvairūs kasinėjimo ir želdinimo darbai. Nurodė, kad Š. su ja kontaktuoti atsisakė, tada kreipėsi į atsakovą bei Utenos rajono žemėtvarkos skyrių, iš kurių sužinojo, kad jos žemės sklypo pašonėje yra suformuotas dar 1994 m. sausio 18 d. Š. priklausantis namų valdos žemės sklypas ir šio sklypo ribos paženklintos atliekant kadastrinius matavimus, t. y. namų valda suformuota iki nuosavybės teisių jai atkūrimo.

12II.

13Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro patikslintą prašymą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 57021-40-11654 panaikinimo ir bylą dėl 2001 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 57021-40-11654 dalies – plano panaikinimo ir įpareigojimo patvirtinti UAB „Panevėžio hidroprojektas“ projekto autoriaus Z. B. 2008 m. birželio 2 d. parengtą 20.77 ha ploto žemės sklypo planą nutraukė.

14Teismas nurodė, kad pareiškėjui visuma aplinkybių, iš kurių buvo galima padaryti išvadą apie ginčijamo sprendimo ir jo priedo teisėtumą bei pagrįstumą, paaiškėjo baigus ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, t. y. 2008 m. liepos 24 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žemėnaudos riboženklio pakeitimo. Nutarime nustatyta, kad UAB „Panevėžio hidroprojektas“ projekto autorius A. G. 2001 m. rugsėjo 5 d. ženklinant sklypą V. J. nurodė ribas, todėl dalis V. J. sklypo paženklinta ant minėtų namų valdos žemės sklypo. Nurodė, kad iš baudžiamosios bylos Nr. 89-2-0016-08 matyti, kad V. J. Utenos rajono vyriausiajam prokurorui prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą su ginčijamais aktais pateikė 2008 m. gegužės 16 d. Pirminis prašymas dėl plano panaikinimo teismui paduotas praleidus vieno mėnesio terminą, nes prašymas teismui išsiųstas 2008 m. spalio 28 d., o patikslintas prašymas pateiktas tik 2009 m. sausio 7 d.

15III.

16Utenos rajono apylinkės prokuratūra atskiruoju skundu prašo panaikinti 2009 m. sausio 7 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, kurioje pasisakydama dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą išaiškino, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas. Kolegija nurodė, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Nurodo, kad 2008 m. liepos 24 d. nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto riboženklių pakeitimo, prokurorui buvo žinoma, kad ženklinant V. J. sklypą, projekto autorius neatsižvelgė į šalia esantį privatų namų valdos sklypą, todėl dalis V. J. sklypo buvo paženklinta ant minėto valdos sklypo. Tai davė pagrindą suabejoti apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 57021-40-11654 teisėtumu. Tačiau tuo pat metu prokurorui buvo žinoma, kad yra pradėta administracinė susikertančių žemės sklypų ribų patikslinimo procedūra Utenos apskrities viršininko administracijoje. Pradėtą procedūrą patvirtina 2008 m. birželio 4 d. Nr. (319)-10-359 ir 2008 m. liepos 18 d. Nr. (3.19)-10-458 Utenos apskrities viršininko administracijos raštai, iš kurių turinio matyti, kad V. J. buvo duotas terminas iki 2008 m. birželio 1 d. atsiųsti suderintus planus arba pateikti raštišką atsisakymą. Jei ginčas būtų buvęs išspręstas administracine tvarka, tai jo spręsti teisminio ginčo tvarka būtų nebereikėję. Konstatuoja, kad šis faktas akivaizdžiai įrodo, kad visuma aplinkybių, žinomų prokurorui 2008 m. liepos 24 d. nutraukiant ikiteisminį tyrimą, nedavė pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, o prokuroras pakankamai duomenų, duodančių pagrindą ginti viešąjį interesą, gavo 2008 m. spalio 21 d., kai buvo atsiųstas Utenos apskrities viršininko administracijos pareiškimas dėl teisėtų interesų pažeidimo. Jame buvo pažymėta, kad administracinėmis priemonėmis ginčo išspręsti nepavyko.

18Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į Utenos rajono apylinkės prokuratūros atskirąjį skundą prašo tenkinti Utenos rajono apylinkės prokuratūros atskirąjį skundą, panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad prokuratūrai 2008 m. spalio 17 d. buvo išsiųstas Utenos apskrities viršininko administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad administracinėmis priemonėmis ginčo išspręsti nepavyko.

19Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į Utenos rajono apylinkės prokuratūros atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį palikti galioti, o atskirąjį skundą atmesti.

20Nurodo, kad pareiškimą Utenos rajono prokuratūros vyriausiajam prokurorui įteikė daugiau kaip prieš vienerius metus, t. y. dar 2007 m. gegužės 29 d., todėl Utenos rajono apylinkės prokuratūrai jau tuo metu buvo žinoma, jog 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo P. J. nuosavybės teisėmis valdytą iki 1940 m. nacionalizacijos 20,77 ha žemės sklypą ( - ) bei tai, kad 2001 m. gruodžio 12 d. savo nuosavybės teises į grąžintą nekilnojamąjį turtą įregistravo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filiale. Nurodo, kad apie savo atsisakymą administracine tvarka spręsti jos pačios žemės sklypo ribų patikslinimo klausimą, aiškino Utenos rajono vyriausiajam prokurorui dar iki baudžiamosios bylos nutraukimo, pats pasiūlymas tikslinti administracine tvarka žemės sklypo ribas buvo inicijuotas dar 2007 m.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Atskirasis skundas netenkinamas.

24Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas gavo Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2008 m. spalio 27 d. prašymą panaikinti 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 57021-40-11654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. J.“ priedą – 20,77 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) planą, ir įpareigoti atsakovą patvirtinti UAB „Panevėžio hidroprojektas“ parengtą 20,77 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) planą. 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsniu, šį prašymą priėmė nagrinėti (b.l.2-5,50).

252009 m. sausio 7 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas gavo pareiškėjo patikslintą prašymą (b.l. 93-96). Tarp prašymo ir patikslinto prašymo yra vienintelis skirtumas (prašymo tekstas pakartotas tas pats), kad patikslintame prašyme yra iš dalies pakeistas pirmasis reikalavimas – prašoma panaikinti visą 2001 m. spalio 18 d. Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr. 57021-40-11654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. J.“ (2008 m. spalio 30 d. prašymu buvo prašoma panaikinti tik šio sprendimo priedą – žemės sklypo planą).

26Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą prašymą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu

27(praleistas prašymo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti). Bylą dalyje dėl 2008 m. spalio 30 d. pateikto prašymo nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu

28(paaiškėjus, kad prašymas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti). Teismas nurodė, kad prašymas patvirtinti pateiktą žemės sklypo planą yra išvestinis iš pirmojo, o nutraukus bylą dėl pagrindinio reikalavimo, byla nutrauktina ir dėl išvestinio reikalavimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą ir neprašė jo atnaujinti.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymu numatytiems subjektams, turintiems teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą, patenka praėjus atitinkamam laiko tarpui nuo galimo viešojo intereso pažeidimo fakto, nuosekliai laikosi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr.Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. A7-585/2005; 2005 m. kovo 3 d. Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Būtent nuo tos dienos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnyje nurodytas vieno mėnesio terminas.

30Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžią sieja su Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 17 d. rašto Nr.(1.31)-6-1727 gavimo diena – 2008 m. spalio 21 d. (b.l. 37-38). Šiuo raštu Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Utenos rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą, prašydama ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su prašymu panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 57021-40-11654, kuriuo V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 20,77 ha žemės sklypą, esantį ( - ), priedą – šio žemės sklypo planą, taip pat pateikti teismui reikalavimus dėl UAB „Panevėžio hidroprojektas“ parengto 20,77 ha ploto žemės sklypo plano patvirtinimo ir kadastro duomenų pakeitimo. Utenos apskrities viršininko administracija savo prašymą grindė tuo, jog tikrinant 2007 metų balandžio mėnesį Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialo pateiktą informaciją apie tai, kad pagal sudarytus žemės sklypų planus persidengia A. Š. ir V. J. žemės sklypų, esančių ( - ), ribos, paaiškėjo, jog matininkas 2001 m. rugsėjo 5 d. braižydamas V. J. perduotino nuosavybėn žemės sklypo planą (šis planas yra 2001 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 57021-40-11654 atkurti nuosavybės teises priedas) suklydo ir dalį minėto žemės sklypo paženklino ant namų valdos žemės sklypo, kurį A. Š. įsigijo 1999 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo –pardavimo sutartimi. Utenos apskrities viršininko administracija taip pat nurodė, kad šią situaciją ji bandė išspręsti administracinė tvarka. 2007 m. gegužės 16 d., 2008 m. gegužės 30 d. rengė Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje suinteresuotų asmenų susirinkimus, parengė naują žemės sklypo planą ir pasiūlė V. J. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. jį suderinti, tačiau ji nesutiko.

31Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjui visuma aplinkybių, iš kurių buvo galima padaryti išvadą apie ginčijamo sprendimo ir jo priedo teisėtumą bei pagrįstumą paaiškėjo baigus ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, t. y. 2008 m. liepos 24 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.89-2-1106-08 dėl žemės sklypo riboženklių neteisėto pašalinimo. Teismas iš minėtos baudžiamosios bylos dokumentų nustatė, kad V. J. 2001 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 57021-40-11654 ir šiuo sprendimu jai perduoto neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo planą Utenos rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui pateikė kartu su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, t.y. 2008 m. gegužės 16 d. Tuo tarpu prokuroras pirmąjį prašymą teismui išsiuntė tik 2008 m. spalio 28 d., patikslintą prašymą pateikė 2009 m. sausio 7 d., atnaujinti terminus neprašė.

32Patikrinusi bylą ir išnagrinėjusi atskirojo skundo bei atsiliepimų argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartis yra pagrįsta, teisėta ir ją naikinti nėra pagrindo.

33ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijuojančio prokuroro procesinis statusas jam suteikia tokias pat procesines teises ir pareigas kaip ir bet kuriam kitam pareiškėjui administracinėje byloje. Specialiuoju prokuratūros veiklą reglamentuojančiu įstatymu prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau šis įstatymas terminų nereglamentuoja. Todėl prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

34Sprendžiant prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti laikomasi ABTĮ 37 straipsnio reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas tokį prašymą atmeta. Teismas, spręsdamas prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą ir aiškindamasis, ar nėra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t.y. kada pagal surinktą medžiagą pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei nustatoma, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, teismas turi pagrindą atsisakyti priimti prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Dėl šios teismo nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Paaiškėjus aplinkybei, kad prašymas dėl viešojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus įstatymu nustatytą terminą ir neprašyta jį atnaujinti teismas bylą turi nutraukti vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto nuostatas taikė teisingai.

35Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui apie skundžiamą 2001 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 57021-40-11654 ir jo priedą – žemės sklypo planą buvo žinoma nuo 2008 m.gegužės 16 d., kadangi V. J. šiuos dokumentus pateikė pareiškėjui kartu su 2008 m. gegužės 14 d. prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos žemės sklypo riboženklių galimai neteisėto perkėlimo (31 l. ir baudž. byla Nr.89-2-1106-08, 1 l.) 2008 m. liepos 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė konstatavo eilę tų pačių aplinkybių, kurios yra nurodytos Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 17 d. rašte Nr.(1.31)-6-1727, su kuriuo pareiškėjas sieja prašymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t.y., kad rengiant V. J. žemės sklypo planą buvo padaryta klaida ir Utenos apskrities viršininko administracija jos neišsprendžia administracine tvarka. Iš trečiojo suinteresuoto asmens V. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą ir jo priedų nustatyta, kad ji 2007 m. gegužės 29 d. skundu kreipėsi į Utenos rajono vyriausiąjį prokurorą, nurodydama, kad yra pažeidžiamos jos teisės į 1991 metais grąžintą pagal Atkūrimo įstatymą žemės sklypą. Minėtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas termino kreiptis į teismą eigos pradžią nuo 2008 m. spalio 21 d. skaičiavo nepagrįstai.

36Prokuroras informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauna Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1,2 dalių nuostatas prokurorams suteikti įgaliojimai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, kai jie turi pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. nustačius, asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pirminės informacijos apie viešojo intereso gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Tačiau prokuroras, turėdamas informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimo, turi aktyviai naudotis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje suteiktais įgaliojimais, tarp jų teise reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją. Pareiškėjo argumentai, kad priėmęs 2008 m. liepos 24 d. nutarimą jis laukė, jog ginčas galimai pasibaigs administracine tvarka nėra pagrindas skaičiuoti termino kreiptis į teismą eigos pradžią nuo 2008 m. spalio 21 d. Iš Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 17 d. rašto Nr.(1.31)-6-1727 matyti, jog 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui galutinai paaiškėjo, kad ginčas administracine tvarka neišspręstas. Taigi, būdamas aktyvus, pareiškėjas turėjo ir galėjo gauti jam reikalingą informaciją iš Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio mėnesio viduryje ar pabaigoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas po to, kai 2008 m. liepos 24 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, naudojosi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje suteiktais įgaliojimais ir reikalavo Utenos apskrities viršininko administracijos pateikti informaciją ginčo klausimu. Remiantis išdėstytais argumentais laikytina, kad termino kreiptis į teismą eigos pradžia skaičiuotina nuo 2008 m. liepos 24 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymu nustatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Utenos rajono apylinkės prokuratūrą atstovaujantis vyriausiasis prokuroras... 5. Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. spalio 21 d. gavo... 6. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. Utenos rajono apylinkės prokuratūra gavo... 7. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos... 8. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į Utenos... 9. Nurodė, kad su pateiktu prašymu sutinka. Atkreipė dėmesį, kad UAB... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į Utenos rajono apylinkės... 11. V. J. atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti 2001 m. spalio 18... 12. II.... 13. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi... 14. Teismas nurodė, kad pareiškėjui visuma aplinkybių, iš kurių buvo galima... 15. III.... 16. Utenos rajono apylinkės prokuratūra atskiruoju skundu prašo panaikinti 2009... 17. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų... 18. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į Utenos... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į Utenos rajono apylinkės... 20. Nurodo, kad pareiškimą Utenos rajono prokuratūros vyriausiajam prokurorui... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Atskirasis skundas netenkinamas.... 24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos... 25. 2009 m. sausio 7 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas gavo... 26. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi... 27. (praleistas prašymo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti). Bylą... 28. (paaiškėjus, kad prašymas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad... 30. Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje... 31. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjui visuma aplinkybių, iš... 32. Patikrinusi bylą ir išnagrinėjusi atskirojo skundo bei atsiliepimų... 33. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras,... 34. Sprendžiant prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame... 35. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui apie skundžiamą 2001 m.... 36. Prokuroras informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauna... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. Atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009... 39. Nutartis neskundžiama....