Byla 2-453/2007

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos suklastotais rašytiniais dokumentais, atlyginimo. Ieškiniu prašė pripažinti sandėlio–angaro, esančio ( - ), pertvaros rekonstrukciją neteisėta ir neturinčia juridinės galios, pripažinti arkinio sandėlio rekonstrukcijos projektą neteisėtu ir suklastotu, pripažinti UAB „Vitūna“ 1995 m. kovo 8 d. projektavimo užduotį ir generalinį sandėlio projektą pirminiu ir teisėtu, pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 teisėta, pripažinti arkinio sandėlio perdavimo 2001 m. gruodžio 27 d. aktą suklastotu, įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ įteisinti 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 dėl sandėlio statytojo ir savininko, pripažinti negaliojančiu Plungės rajono notarų biuro notarės išduotą 1997 m. birželio 11 d. įgaliojimą, pripažinti negaliojančiu Plungės rajono notarų biuro notarės 2004 m. balandžio 16 d. patvirtintą pakvitavimą 51 000 Lt sumai, priteisti iš VĮ ,,Registrų centras“ 100 000 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad bendra ieškinio suma yra 301 857 Lt.

5Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškinyje nėra nurodytas ieškinio pagrindas ir nepateikti įrodymai, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės (CPK 111 str. 2 d. 4 p., CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p., 2 d.). Teismas pažymėjo, kad reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl suklastotų dokumentų, pareiškėjas grindžia tokiais dokumentais, kurie nėra paneigti įstatymų nustatyta tvarka, tai yra dokumentų klastojimas yra baudžiamosios teisės pažeidimas, dėl kurio būtina pranešti policijai, paties klastojimo faktas nustatomas BPK nustatyta tvarka pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, statybos leidimai panaikinami Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir pan. Atsižvelgdamas į galiojančią dokumentų teisėtumo bei legalumo prezumpciją, kuri reiškia, kad kiekvienas dokumentas yra laikomas teisėtu, kol jo legalumas nebus paneigtas įstatymu nustatyta tvarka, teismas konstatavo, kad tik tokiu būdu paneigus dokumentų legalumą ir kompetentingoms institucijoms patvirtinus klastojimo faktą, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo. Laikydamas pareiškėjo nurodytus dokumentus netinkama įrodinėjimo priemone, teismas sprendė, kad su ieškiniu turi būti pateikti kiti įrodymai, kurie patvirtintų ar paneigtų ieškinio teiginius.

6Pareiškėjas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti sandėlio–angaro, esančio ( - ), pertvaros rekonstrukciją neteisėta ir neturinčia juridinės galios, pripažinti arkinio sandėlio rekonstrukcijos projektą neteisėtu ir suklastotu, pripažinti UAB „Vitūna“ 1995 m. kovo 8 d. projektavimo užduotį ir generalinį sandėlio projektą pirminiu ir teisėtu, pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 teisėta, pripažinti arkinio sandėlio perdavimo 2001 m. gruodžio 27 d. aktą suklastotu, įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ įteisinti 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 dėl sandėlio statytojo ir savininko, pripažinti negaliojančiu Plungės rajono notarų biuro notarės išduotą 1997 m. birželio 11 d. įgaliojimą, priteisti iš VĮ ,,Registrų centras“ 100 000 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad bendra ieškinio suma yra 250 857 Lt.

7Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas sprendė, kad tiek ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl sandėlio–angaro rekonstrukcijos projekto pripažinimo neteisėtu ir suklastotu, arkinio sandėlio perdavimo akto pripažinimo suklastotu, Palangos rajono notarų biuro notarės išduoto 1997 m. birželio 11 d. įgaliojimo pripažinimo neatitinkančiu tikrovės, 1995 m. kovo 8 d. generalinio sandėlio plano projekto pripažinimo pirminiu ir teisėtu bei 2001 m. sausio 20 d. pažymos Nr. 160 pripažinimo teisėta, kurie yra neturtinio pobūdžio, tiek reikalavimas dėl 100 000 Lt žalos atlyginimo, yra neteismingi apygardos teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 80 str. 1 d. 1, 2 p., 85 str.). Be to, nurodė, kad teismui buvo pateikti ne visi originalūs dokumentai, kad būtų patvirtintos jų kopijos, o teismui pateiktų ieškinio ir jo priedų kopijos tinkamai nepatvirtintos (CPK 114 str. 1 d.). Kartu teismas pažymėjo, kad nors reikalavimas dėl žalos priteisimo grindžiamas suklastotais dokumentais, jų klastojimo faktas nėra įrodytas ir nustatytas, todėl konstatavo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir nepateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

8Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti kitam to paties teismo teisėjui, taip pat kreiptis į Teisėjų tarybą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų įvertinimo. Nurodo šiuos motyvus:

91) teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, teismo nutartis yra neaiški, joje netinkamai nurodyti ieškinio reikalavimai, nes neatsižvelgta į patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, be to, ieškinio priėmimo klausimą sprendusi teisėja buvo šališka ir neobjektyvi;

102) ieškinys yra pareikštas dėl sandėlio pertvaros rekonstrukcijos, kurios pagrindu neteisėtai ištaisytas pareiškėjo vardu išduotas 2001 m. gruodžio 27 d. valstybinis sandėlio perdavimo aktas, sandėlio statytoju ir savininku jame klaidingai nurodant K. B., tai yra ginčijamas sandėlio pertvaros rekonstrukcijos įrašas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra pareikštas dėl rašytinių dokumentų klastojimo;

113) ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl sandėlio–angaro, esančio ( - ), pertvaros rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta ir neturinčia juridinės galios, arkinio sandėlio rekonstrukcijos projekto pripažinimo neteisėtu ir suklastotu, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 160 pripažinimo teisėta yra turtiniai, o ieškinio suma ieškinyje yra nurodyta tinkamai;

124) teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo pateikti ne visi originalūs dokumentai, kad būtų patvirtintos jų kopijos, nes pateiktų dokumentų neįregistravo teismo sekretoriatas, o teisėja nepatvirtino pateiktų dokumentų kopijų;

135) teismas nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kuris pirmosios instancijos teismas - apylinkės ar apygardos - turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį yra nustatoma taikant rūšinio teismingumo taisykles. CPK 26 straipsnyje yra numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Atitinkamai CPK 27 straipsnyje yra išvardytos kategorijos bylų, kurios teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, o CPK 28 straipsnyje – tik Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui teismingos bylos. Rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. CPK 27 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Jeigu nustatoma, kad byla tam teismui yra neteisminga, teisėjas ieškinio priėmimo stadijoje turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Taigi sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar ieškinio pareiškimu nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

16Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškinys neteismingas apygardos teismui, nes ieškinyje reiškiami neturtiniai reikalavimai, o pareikšto turtinio reikalavimo suma yra lygi 100 000 Lt (CPK 27 str. 1 p.). Kartu skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas ištaisė ne visus 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

17Kaip matyti iš patikslinto ieškinio pareiškimo turinio, pareiškėjas reikalauja pripažinti sandėlio–angaro, esančio ( - ), pertvaros rekonstrukciją neteisėta ir neturinčia juridinės galios, pripažinti arkinio sandėlio rekonstrukcijos projektą neteisėtu ir suklastotu, pripažinti UAB „Vitūna“ 1995 m. kovo 8 d. projektavimo užduotį ir generalinį sandėlio projektą pirminiu ir teisėtu, pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 teisėta, pripažinti arkinio sandėlio perdavimo 2001 m. gruodžio 27 d. aktą suklastotu, įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ įteisinti 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 dėl sandėlio statytojo ir savininko, pripažinti negaliojančiu Plungės rajono notarų biuro notarės išduotą 1997 m. birželio 11 d. įgaliojimą ir priteisti iš VĮ ,,Registrų centras“ 100 000 Lt žalos atlyginimą. Nors apeliantas nurodė, kad bendra ieškinio suma yra 250 857 Lt, teisėjų kolegija, įvertinusi patikslinto ieškinio reikalavimų pobūdį ir turinį, su tokiu ieškinio sumos apskaičiavimu nesutinka. Pažymėtina, kad ieškinio sumos nustatymo taisykles civiliniame procese įtvirtina CPK 85 straipsnis. Kaip jau minėta, ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl pripažinimo pagal savo pobūdį yra neįkainojami, nes vadovaujantis CPK 85 straipsnyje nurodytomis ieškinio sumos nustatymo taisyklėmis negali būti išreikšti pinigais. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra turtinis, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo teismingumo, būtina atsižvelgti į reikalavimo sumą. Kaip jau minėta, pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto paveldėjimo. Tuo tarpu pareiškėjo ieškinio reikalavimas yra pareikštas dėl 100 000 Lt žalos priteisimo, tai yra neviršija 100 000 Lt, todėl yra teismingas apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus bei jų turinį konstatuoja, kad ieškovas pareiškė neturtinius reikalavimus ir vieną turtinį reikalavimą, kurio suma lygi 100 000 Lt, todėl pareiškėjo ieškinys yra teismingas apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 80 str. 1 d. 1, 2 p., 85 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto pagrindu, nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių teismingumo klausimus.

18Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos, padarytos suklastotais dokumentais, atlyginimo, būtina visų pirma paneigti tokių dokumentų legalumą ar nustatyti jų klastojimo faktą kompetentingose institucijose, bei tokių įrodymų nebuvimą laikė ieškinio trūkumu. Pažymėtina, kad reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Duomenų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepakankamas pateikimas negali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės, nes materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pagal CPK 184 straipsnį teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti gali būti skiriama ekspertizė arba įrodymai išreikalaujami kitais būdais. Todėl įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, nepakankamumas yra pagrindas atmesti ieškinį, tačiau negali būti kliūtimi bylos inicijavimui.

19Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškinio pareiškime nurodyto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas terminas teismui išspręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai pašalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir ieškinys yra priimamas (CPK 115 str. 3 d., 137 str. 1 d.). Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo konstatuoti ieškinio trūkumai, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal įstatymą negalėjo būti sprendžiamas. Patikslintame ieškinyje išdėstytas analogiškas prašymas teismo nebuvo nagrinėjamas, nes ieškinio priėmimo stadijoje ieškinį buvo atsisakyta priimti, o laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos būtent ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 144 str.).

20Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. CPK 65 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyti absoliutūs teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. CPK 66 straipsnyje numatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pagal CPK 68 straipsnio pirmąją dalį, jeigu yra aplinkybių nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, teisėjas privalo pareikšti, kad jis nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Nušalinimas turi būti motyvuotas. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu (CPK 68 str. 2 d.). Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs procesine teise pareikšti nušalinimą ieškinio priėmimo klausimą sprendusiai teisėjai.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.