Byla Ik-2182-561/2012
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjų atstovėms advokatei Vilijai Vaitkutei Pavan ir Elzei Matulionytei, atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Jaroslavui Grinevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. (V. P.), ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos užsienio ministerijai bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjai V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (t. 1, b. l. 1-14), kurį vėliau patikslino (t. 2, b. l. 78-93), kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM, Užsienio reikalų ministerija) 2012-01-04 sprendimus Nr. (21.2.6.17.1)-3-59 (dėl V. P.), Nr. (21.2.6.17.1)-3-60 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. (21.2.6.17.1)-3-58 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. (21.2.6.17.1)-3-57 (dėl PUE „BT Telecommunications“); 2) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) 2012-01-19 sprendimus Nr. 25/4-3-2-1431(dėl V. P.), Nr. 25/4-3-2-1436 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. 25/4-3-2-1438 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. 25/4-3-2-1432 (dėl PUE „BT Telecommunications“); 3) įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą iš naujo išnagrinėti V. P., ZAO „Sport – Pari“, „BT Telecommunications“ 2011-12-02 bei ZAO „Beltechexport“ 2011-12-06 prašymus ir priimti motyvuotus sprendimus, atsižvelgiant į taikytinus teisės aktus.

4Skunde pareiškėjai nurodė, kad Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 iš dalies pakeitusio Europos Sąjungos Tarybos 2011-06-20 Reglamento (ES) Nr. 588/2011 bei Europos Sąjungos Tarybos 2011-06-20 sprendimo Nr. 2011/357/CFSP pagrindu pareiškėjai buvo įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems pagal šiuos teisės aktus Europos Sąjungos šalyse taikomos ribojančios priemonės. Minėtų priemonių taikymas buvo pratęstas Europos Sąjungos Tarybos 2011-10-10 Reglamentu (ES) Nr. 999/2011 bei Europos Sąjungos Tarybos 2011-10-10 sprendimu Nr. 2011/666/BUSP. Nurodė, kad panaikinti ribojančias priemones galima tik kreipiantis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, ginčijant asmeniui taikomų ribojančių priemonių teisėtumą, tačiau šią teisę pareiškėjai gali įgyvendinti tiktai su Europos Sąjungos advokatų pagalba. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 ir 44 straipsniai numato, kad visi pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti advokato. Advokatas, kuris atstovaus asmeniui Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, privalo turėti teisę verstis advokato praktika Europos Sąjungos arba Europos Ekonominės Erdvės susitarimo šalyje.

5Nurodė, kad siekiant realiai užtikrinti Europos Sąjungos priimtų teisės aktų apskundimo teisę bei sudaryti asmenims galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos advokatų pagalba, Europos Sąjungos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės kompetentinga institucija (šiuo atveju – Užsienio reikalų ministerija), esant jos nuomone tinkamoms sąlygoms, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, nustačiusi, kad tos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti<...> kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu. Pabrėžė, kad pareiškėjai, atsižvelgdami į nurodytą reglamentavimą bei siekdami įgyvendinti savo teisę į gynybą, sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartis su Lietuvos advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (toliau – ir LAWIN, advokatų kontora), skundžiant Europos Sąjungos reglamentus ir sprendimus. LAWIN įsipareigojo paruošti ir pateikti Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Sąjungos Bendrajam Teismui dėl ribojančių priemonių pagal priimtus reglamentus ir sprendimus pareiškimus dėl minėtų teisės aktų panaikinimo. Pareiškėjai nurodė, kad paslaugas, numatytas sutartyje, advokatų kontora suteikė, t. y. 2011-08-08 Europos Sąjungos Tarybai buvo pateikti prašymai dėl sprendimo įtraukti pareiškėjus į sąrašus asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, peržiūrėjimo; Europos Sąjungos Bendrajam Teismui buvo pateikti pareiškimai dėl Europos Sąjungos Reglamento (ES) Nr. 588/2011 bei Europos Sąjungos Tarybos 2011-06-20 sprendimo Nr. 2011/357/CFSP taikymo pareiškėjams panaikinimo. Pažymėjo, kad visa ši informacija bei patvirtinantys įrodymai 2011-12-02 buvo pateikti atsakovėms.

6Pareiškėjai pažymėjo, kad už suteiktas teisines paslaugas LAWIN išrašė keturias PVM sąskaitas – faktūras, kurių pagrindu pareiškėjai pervedė į advokatų kontoros banko sąskaitą atitinkamas pinigų sumas, tačiau vykdant Europos Sąjungos pritaikytas ribojančias priemones, pervestos lėšos buvo užšaldytos advokatų kontoros banko sąskaitoje. Nurodė, kad siekdami, jog teisinės paslaugos, numatytos sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje ir toliau būtų teikiamos, kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, prašydami leisti įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 str. 1 d. b punkte numatytą išimtį (toliau – ir Išimtis) – atšaldyti pareiškėjų lėšas ir leisti naudotis lėšomis teisinėms paslaugoms, kurios buvo suteiktos, apmokėti pervedant jas į advokatų kontoros banko sąskaitą ir atšaldant ir leidžiant naudoti pareiškėjų lėšas jau esančias advokatų kontoros banko sąskaitoje.

7Skunde pareiškėjai pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija nepagrįstai atsisakė leisti pareiškėjams įgyvendinti nurodytą Išimtį, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atsisakė Išimtį įgyvendinti. Nurodė, kad priimti atsakovių sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 bei 8 straipsniui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normoms bei teismų praktikai, reglamentuojančiai atsakovėms suteiktos diskrecijos ribas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 str. 1 daliai bei Europos Sąjungos Pagrindinių Laisvių Chartijos 47 straipsniui, priimant sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

8Pabrėžė, kad Europos Sąjungos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Nurodė, kad minėto reglamento 3 straipsnis įtvirtina ne tik teisę valstybės narės kompetetingos institucijos, bet ir pareigą suteikti Išimtį, jei prašančio asmens situacija atitinka apibrėžtą sitauciją, t. y. jeigu lėšos, kurias prašoma atšaldyti yra skirtos išimtinai teisinėms paslaugoms apmokėti. Tvirtina, kad atsakovės turėjo pareigą suteikti Išimtį, nes prašomos atšaldyti lėšos yra skirtos tiktai teisinėms paslaugoms sumokėti, paaiškinimai bei juos patvirtinantys įrodymai atsakovėms buvo pateikti. Visos susiklosčiusios aplinkybės idealiai atitiko Europos Sąjungos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio dispoziciją, kurios pagrindu atsakovėms atsirado pareiga suteikti pareiškėjams Išimtį. Pabrėžia, kad kitoks Europos Sąjungos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio aiškinimas (nenustatant pareigos, kai yra visos apibrėžtos aplinkybės) sudarytų tokią teisinę situaciją, pagal kurią visų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos atsisakytų suteikti prašančiam asmeniui Išimtį, o tokiu atveju būtų visiškai užkertamas kelias pritaikytas sankcijas ginčyti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, nes tai padaryti galima tik pasitelkus Europos Sąjungos advokatų pagalbą. Pažymėjo, kad tai pažeistų prašančio asmens prigimtinę teisę į teisminę gynybą, kuri įvtirtinta ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos pamatiniuose teisės aktuose. Atkreipė dėmesį į tai, kad advokatų kontora LAWIN jau pradėjo atstovavimo procesą, parengė reikiamus dokumentus, juos pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, todėl skundžiamais sprendimais atsakovės pažeidžia ne tik pareiškėjų teises, bet ir advokatų kontoros teises. Svariu skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindu pareiškėjai įvardija ir tai, jog priimti sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Nurodo, kad priimti sprendimai yra labai lakoniški, nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis bei nenurodyta priimtų sprendimų apskundimo tvarka, kas sudaro pagrindą panaikinti priimtus sprendimus.

9Nurodo, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeistos ir nustatytos viešojo administravimo subjektų diskrecijos ribos, nes dikrecijos teisė nėra absoliuti. Akreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad viešojoje teisėje veikiančios valstybės institucijos diskecijos teisę realizuoja įstatymų rėmuose, todėl vykdydamos savo diskreciją ir priimdamos sprendimus, kuriais atsisakoma realizuoti tam tikrą teisę, savo sprendimus jos privalo motyvuoti ir paremti atitinkamomis teisės normomis. Todėl, net jei atsakovės turėtų diskrecijos teisę nesuteikti Išimties, kuomet lėšos yra skirtos teisinėms paslaugoms apmokėti, jos negalėtų atsisakyti suteikti Išimtį nemotyvuotu ir nepagrįstu teisės normomis sprendimu.

10Pareiškėjai tvirtina, kad priimti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą bei jo sudėtinę dalį – kiekvieno asmens teisę į tinkamą teisminį procesą; Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijoje (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą, nes priimtus Europos Sąjungos Tarybos sprendimus galima užginčyti tik Europos Sąjungos Bendrajame Teisme tik per Europos Sąjungos advokatus, o siekiant gauti pastarųjų teisines paslaugas, būtina užtikrinti galimybę tokias paslaugas apmokėti. Pabrėžė, kad būtent Europos Sąjungos Taryba numatė Išimties pritaikymo mechanizmą, kurio dėka asmuo gali kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, tačiau atsakovės ignoruoja šį Išimties pritaikymo mechanizmą, pažeisdamos teisę į teismo prieinamumą. Taip pat nurodo, jog ginčijami sprendimai prieštauja ir aukščiausios galios žmogaus teises saugančiam teisės aktui – Europos Sąjungos Pagrindinių Laisvių Chartijai, nes joje yra įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

11Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

12Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skunde pateiktu skundžiamų sprendimų vertinimu. Pabrėžė, kad viešojo administravimo, vykdomosios valdžios įgyvendinimo srityje suteikiama diskrecija apibūdinama kaip viešojo valdymo subjekto galimybė pasirinkti elgesio variantą tais atvejais, kai įgyvendinant jo turimus įgaliojimus turi būti priimtas administracinis sprendimas, kuris paprastai būna įforminamas norminiu arba individualaus pobūdžio teisės aktu. Pažymėjo, kad administracinė diskrecija tai – galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, leidžianti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Tokia administracinė diskrecija leidžia administravimo institucijoms ir pareigūnams adekvačiai reaguoti į iškilusius klausimus, nes priimant teisės aktus nėra galimybės numatyti visų aplinkybių, kurios gali iškilti ateityje. Pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija, priimdama skundžiamus sprendimus, veikė pagal suteiktus įgaliojimus ir suteiktą diskreciją įgyvendino tinkamai ir neturėjo diskrecijos teisės pasirinkti alternatyvaus elgesio varianto, kaip nurodo pareiškėjai.

14Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėdama pareiškėjų prašymus ir priimdama sprendimus, Užsienio reikalų ministerija kruopščiai išanalizavo ne tik pareiškėjų prašymuose pateiktus argumentus, bet ir visą jai prieinamą su pareiškėjų įtraukimu į sąrašus asmenų, kuriems Europos Sąjungos šalyse taikomos ribojančios sankcijos, susijusią informaciją. Nurodė, kad svarstydama pareiškėjų prašymus dėl Išimčių taikymo, kartu su Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymu taikė su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu glaudžiai susijusius Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą. Užsienio reikalų ministerijos sprendimų dėl Išimties netaikymo pareiškėjams priėmimui lemiamos reikšmės turėjo Užsienio reikalų ministerijos disponuojama iš Europos Sąjungos Tarybos išorinių santykių patarėjų (sankcijų) darbo grupės bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų gauta informacija, susijusi su pareiškėjų veikla ir jų disponuojamų lėšų kilme. Užsienio reikalų ministerijos turima informacija buvo įslaptinta, todėl negalėjo būti paviešinta atsakymuose dėl Išimties netaikymo. Pažymėjo, jog negalėjo pareiškėjams aiškiai ir konkrečiai nurodyti sprendimą sąlygojusių faktinių aplinkybių ir išsamių motyvų.

15Nurodė, kad priimant skundžiamus sprendimus, Užsienio reikalų ministerija vertino Europos Sąjungos Tarybos išorinių veiksmų tarnybos pateiktą išslaptintų dokumentų teksto dalį. Informacijoje nurodoma, jog V. P. yra pagrindinis finansinis A. Lukašenkos režimo rėmėjas, jis vadovauja didžiausiai Baltarusijoje ginklais prekiaujančiai bendrovei ZAO „Beltechexport“ ir iš esmės kontroliuoja Baltarusijos ginklų eksportą. Manoma, kad didelė dalis A. Lukašenkos asmeninio turto ir Prezidento rezervinio fondo sukaupta iš prekybos ginklais ir loterijų, kad V. P. sėkmei prekiaujant ginklais ir tolesnei veiklos plėtotei pelninguose sektoriuose įtakos turėjo artimi šio verslininko ryšiai su aukščiausiais pareigūnais, tarp jų ir su saugumo tarnybų pareigūnais, kad V. P. yra bendrovės ZAO „Beltechexport“ pirmininkas, ši bendrovė yra jo pagrindinis turtas, tai didžiausia Baltarusijos gynybos produktų eksporto ir importo įmonė, kurios specializacija – aviacijos įrangos, gynybos sistemų ir ginkluotės tiekimas ir modernizavimas, kad V. P. siejamas su garsiu Rusijos prekiautoju ginklais V. Boutu.

16Pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerijoje turima informacija leido padaryti išvadą, jog V. P. ir kitų pareiškėjų piniginės lėšos, skirtos apmokėti už advokatų kontoros LAWIN suteiktas teisines paslaugas, yra įgytos neleistinu būdu, todėl buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymų įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio Išimtį.

17Nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, jog Užsienio reikalų ministerijos ginčijami sprendimai prieštarauja VAĮ. Nurodė, kad Užsienio reikalų ministerija, prieš priimdama sprendimus pagal pareiškėjų prašymus, privalėjo išsiaiškinti ir aplinkybes, ar pareiškėjų vykdomos piniginės operacijos ir sandoriai nėra įtartini. Šiam tikslui pasiekti Užsienio reikalų ministerija turėjo teisę, remdamasi VAĮ 3 str. 5 punkte numatytu tarnybinio bendradarbiavimo principu, kreiptis į kitas kompetentingas institucijas, siekiant gauti informaciją, reikalingą sprendimui dėl pareiškėjų pateiktų prašymų priimti. Pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerija bendradarbiavo su Europos Sąjungos Tarybos išorinių veiksmų tarnyba bei Lietuvos Respublikos specialiosiomis tarnybomis ir gavo reikšmingą informaciją tinkamam sprendimui pareiškėjų atžvilgiu priimti. Tačiau sprendimuose, laikydamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų, neturėjo objektyvios galimybės nurodyti konkrečių sprendimus sąlygojusių faktinių aplinkybių ir motyvų. Atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, formuodamas teisminę praktiką, yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti individualaus administracinio akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, atsižvelgiant ir į individualaus administracinio akto adresato žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nurodė, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad toks aktas būtų surašytas viename dokumente. Pabrėžė, kad išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodyti teisės aktai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) Užsienio reikalų ministerijos priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus. Todėl laikė, kad VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip neesminis, nesudarantis savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamus Užsienio reikalų ministerijos sprendimus pripažinti neteisėtais ir panaikinti juos.

18Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Užsienio reikalų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

20Nurodė, kad Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 3 straipsnis suteikia valstybių narių kompetentingoms institucijoms teisę, o ne pareigą, taikyti sankcijų išimtis šiame straipsnyje numatytais atvejais. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėto reglamento II priede Lietuvos kompetentinga institucija – Užsienio reikalų ministerija, kuri pati sprendžia, kokios tinkamos sąlygos turi atsirasti, priimant sprendimą dėl lėšų įšaldymo panaikinimo. Pažymėjo, kad Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 reglamentas (EB) Nr. 765/2006 nenustato kriterijų išimties taikymui, jame pateikiami galimi išimties taikymo pagrindai.

21Nesutinka su pareiškėjų skunde nurodomais argumentais, kad atsakovių ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymi, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, sprendžiant klausimą dėl tarptautinių sankcijų išimčių įgyvendinimo pagal Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 reglamentą (EB) Nr. 765/2006, nėra tas subjektas, kuris priima atitinkamus sprendimus, todėl sprendimai negali būti pripažinti nepagrįstais, neteisėtais. Nurodė, kad ginčijami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sprendimai neviršija teisės aktų bei teismų praktikos nustatytas atsakovo diskrecijos ribų bei neprieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams.

22Pažymėjo, kad pareiškėjų skundas susijęs su Europos Sąjungos teisės normų taikymu, todėl, vadovaujantis ABTĮ 4 str. 3 dalimi dėl Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 reglamento (EB) Nr. 765/2006 normų taikymo ir esant pagrindui, tikslinga būtų gauti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminarų nutarimą Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 reglamento (EB) Nr. 765/2006 ir kitų skunde minėtų teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

23Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai V. P., ZAO „Sport – Pari“ bei PUE „BT Telecommunications“ 2011-12-02, o ZAO „Beltechexport“ 2011-12-06 su prašymais leisti įgyvendinti Išimtį, numatytą Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje bei leisti atšildyti lėšas, skirtas teisinėms paslaugoms apmokėti, kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją bei į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ( t. 1, b. l. 31-32, 73-74, 125-126; t. 2, b. l. 1-2).

25Užsienio reikalų ministerija 2012-01-04 priėmė sprendimus Nr. (21.2.6.17.1)-3-59 (dėl V. P., t. 1, b. l. 15), Nr. (21.2.6.17.1)-3-60 (dėl ZAO „Beltechexport“, t. 1, b. l. 16), Nr. (21.2.6.17.1)-3-58 (dėl ZAO „Sport – Pari“, t. 1, b. l. 17) bei Nr. (21.2.6.17.1)-3-57 (dėl PUE „BT Telecommunications“, t. 1, b. l. 18), kuriais, atsižvelgusi į visas teisines ir politines aplinkybes, nusprendė neduoti sutikimo dėl prašomos Išimties įgyvendinimo.

26Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, atsakydama į tuos pačius pareiškėjų prašymus, 2012-01-19 priėmė sprendimus Nr. 25/4-3-2-1431(dėl V. P., t. 2, b. l. 94), Nr. 25/4-3-2-1436 (dėl ZAO „Beltechexport“, t. 1, b. l. 19), Nr. 25/4-3-2-1438 (dėl ZAO „Sport – Pari“, t. 1, 21) bei Nr. 25/4-3-2-1432 (dėl PUE „BT Telecommunications“, t. 1, b. l. 20), kuriais nusprendė, kad prašomos Išimties įgyvendinti negali, nes Užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimus neduoti sutikimo dėl Europos Sąjungos tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje įvirtintos Išimties įgyvendinimo.

27Byloje ginčas kilęs dėl Užsienio reikalų ministerijos 2012-01-04 sprendimų Nr. (21.2.6.17.1)-3-59 (dėl V. P.), Nr. (21.2.6.17.1)-3-60 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. (21.2.6.17.1)-3-58 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. (21.2.6.17.1)-3-57 (dėl PUE „BT Telecommunications“), kuriais Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgusi į visas teisines ir politines aplinkybes, nusprendė neduoti sutikimo dėl prašomos Išimties įgyvendinimo, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012-01-19 sprendimų Nr. 25/4-3-2-1431(dėl V. P.), Nr. 25/4-3-2-1436 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. 25/4-3-2-1438 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. 25/4-3-2-1432 (dėl PUE „BT Telecommunications“), kuriais FNTT nusprendė, kad prašomos Išimties įgyvendinti negali, nes Užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimus neduoti sutikimo dėl Europos Sąjungos tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje įvirtintos Išimties įgyvendinimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

28Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 punktas).

29Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

30LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (LVAT 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, LVAT biuletenis Nr./1 (11), 2007; LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, LVAT biuletenis Nr./3 (13), 2007).

31Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų Užsienio reikalų ministerijos sprendimų Nr. (21.2.6.17.1)-3-59 (dėl V. P.), Nr. (21.2.6.17.1)-3-60 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. (21.2.6.17.1)-3-58 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. (21.2.6.17.1)-3-57 (dėl PUE „BT Telecommunications“) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012-01-19 sprendimų Nr. 25/4-3-2-1431(dėl V. P.), Nr. 25/4-3-2-1436 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. 25/4-3-2-1438 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. 25/4-3-2-1432 (dėl PUE „BT Telecommunications“), kurie laikytini individualiais administraciniais aktais, atitiktį VAĮ 8 str. 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

32Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės kompetentinga institucija, esant jos nuomone tinkamoms sąlygoms, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, nustačiusi, kad tos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra: <...> skirti sumokėti tik pagrįstus profesinius mokesčius ir kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu.

33Europos Sąjungos veikimo sutarties 288 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones (1 dalis); reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse (2 dalis); direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus (3 dalis).

34Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarpatautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos reglamentai dėl tarptautinių sankcijų ir jų įgyvendinimo išimčių, priimti remiantis Europos bendrijos steigimo sutartimi, yra tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikoje nuo jų įsigaliojimo.

35Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikoje nuo jo įsigaliojimo.

36Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 str. 1 d. b punkto tikslas – užtikrinti asmens gynybą. Atsakovių argumentai, kad minėto reglamento 3 straipnis suteikia valstybių narių kompetentingoms institucijoms teisę, o ne pareigą, taikyti sankcijų išimtis šiame straipsnyje numatytais atvejais, vertintini kritiškai. LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad diskrecijos teisė nėra absoliuti ir negali būti prilyginama privačioje teisėje veikiančiam šalių valios principui. Viešojoje teisėje veikiančios valstybės institucijos diskrecijos teisę realizuoja įstatymų rėmuose, todėl vykdydamos savo diskreciją ir priimdamos sprendimus, kuriais atsisakoma realizuoti tam tikrą teisę, savo sprendimus jos privalo motyvuoti ir paremti atitinkamomis teisės normomis (LVAT 2011-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1118-11 ir kt.).

37Teismas daro išvadą, kad priimti Užsienio reikalų ministerijos sprendimai yra nemotyvuoti, neparemti atitinkamomis teisės normomis. Todėl, vertindamas ginčo sprendimus VAĮ 8 str. 1 dalies bei 2 dalies nuostatų kontekste, teismas konstatuoja, kad ginčijami Užsienio reikalų ministerijos sprendimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės (neduoti sutikimo dėl prašomos Išimties įgyvendinimo) nėra motyvuotos. Be to, Užsienio reikalų ministerija sprendimuose nenurodė minėtų administracinių aktų apskundimo tvarkos, taip suvaržydama pareiškėjų teises į tinkamą gynybą.

38Atsakovės Užsienio reikalų ministerijos argumentai, kad sprendimuose negalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti sprendimų sąlygojusių faktinių aplinkybių ir išsamių motyvų, nes priimant skundžiamus sprendimus buvo remiamasi Europos Sąjungos Tarybos išorinių santykių patarėjų darbo grupės bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų gauta informacija, susijusia su pareiškėjų veikla ir jų disponuojamomis lėšomis, kuri buvo įslaptinta, kad pareiškėjai iš esmės galėjo ir turėjo suvokti Užsienio reikalų ministerijos priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus, vertintini kritiškai.

39Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje yra numatyta galimybė leisti naudotis lėšomis ir kitais tikslais (ne tik teisinėms paslaugos kompensuoti), todėl teismo vertinimu, kompetentinga institucija, priimdama sprendimą duoti ar neduoti sutikimą dėl prašomos Išimties įgyvendinimo, turi vertinti konkrečią situaciją ir aplinkybes, patikrinti ar lėšos pagrįstos, ar nebus panaudotos kitiems tikslams, ar pateikti visi rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia asmens atstovavimą ir, ar prašymas atitinka visas Išimties taikymo sąlygas, o žodžio „gali“ panaudojimą reikia aiškinti viso 3 straipsnio dalies kontekste. Iš pateiktų argumentų matyti, kad Užsienio reikalų ministerija, priimdama skundžiamus sprendimus, vertino Europos Sąjungos Tarybos medžiagą, kurios pagrindu pareiškėjams ir buvo pritaikytos sankcijos pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 (V. P. yra pagrindinis finansinis A. Lukašenkos rėžimo rėmėjas, vadovauja didžiausiai Baltarusijoje ginklais prekiajančiai bendrovei ir kt., t. 2, b. l. 130-132), o ne minėtame reglamente numatytas Išimties taikymo sąlygas.

40Teismo vertinimu, ar sankcijos pareiškėjams buvo pritaikytos pagrįstai, vertins Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, kuriame pareiškėjai ir siekia apginti savo teises, pasitelkdami Europos Sąjungos advokatus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai ginčyti Europos Sąjungos Tarybos pritaikytas sankcijas gali tik Europos Sąjungos Bendrajame Teisme ir tik Europos Sąjungos advokatų pagalba, kaip tai numatyta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamente (43, 44 straipsniai). Tokio aiškinimo kontekste akivaizdu, kad Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006, nustatydamas sankcijas, taip pat suteikė galimybę asmenims gauti teisines paslaugas savo gynybai (3 str. 1 d. b punktas). Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos Taryba, kuri pateiktame triplike į pareiškėjų skundą pabrėžė, kad pritaikydama ribojančias priemones, neketino neleisti pareiškėjams gauti teisinių paslaugų savo gynybai, kadangi tam yra numatytas aiškus Išimties pritaikymo mechanizmas, kurio dėka asmuo ir gali įgyvendinti savo teisę į gynybą ir mano, kad valstybės narės pasinaudos šia galimybe, nenukrypdamos nuo savo įsipareigojimų žmogaus teisių atžvilgiu bei Europos Sąjungos įstatymų atžvilgiu. Pažymėjo ir tai, kad tokia situacija yra labai neįprasta, kad valstybės narės atsakinga institucija, remdamasi Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsniu, atmestų prašymus, todėl Europos Sąjungos Taryba negalėjo to numatyti (t. 2, b. l. 169).

41Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, analogiškoje kaip pareiškėjų situacijoje, pasisakė, kad asmeniui turi būti suteikiama teisė į teisinę gynybą, nes tokiu būdu yra užtikrinamas efektyvus teisingumo vykdymas. Jei nepagrįstai yra ribojama asmens teisė remiantis Išimtimi gauti teisinę pagalbą, kai tam egzistuoja visos Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje numatytos sąlygos, tai tokia situacija negali tęstis ir turi būti likviduota kompetentingų institucijų (Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, bylos Nr. T-196/11 J-35/2011, Aliaksei Mikhalchanka prieš Europos Sąjungos Tarybą).

42Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, LVAT bei Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad Užsienio reikalų ministerijos priimti sprendimai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nėra motyvuoti, nėra nurodyta jų apskundimo tvarka, t. y. sprendimai, kurie nėra motyvuoti ir nėra nurodyta jų apskundimo tvarka, neatitinka VAĮ 8 str. 1 dalies bei 2 dalies nuostatų, todėl negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Užsienio reikalų ministerija, priimdama ginčijamus sprendimus, turėjo vertinti tik Išimties suteikimui keliamas sąlygas, t. y. ar pareiškėjai kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, ar juos atstovauja advokatų kontora LAWIN, ar advokatų kontoros LAWIN nurodytiems atstovams leista pareiškėjus atstovauti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, ar lėšos skirtos teisinėms paslaugoms apmokėti. Nesutikimą suteikti Išimtį privalėjo pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei įvardinti, kokių keliamų Išimties suteikimui sąlygų pareiškėjai neatitinka, o tai, teismo vertinimu, nėra įslaptinta informacija, todėl galėjo ir turėjo būti nurodyta ginčijamų sprendimų motyvuojamojoje dalyje.

43Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ skundas tenkinamas pilnai, t. y. Užsienio reikalų ministerijos 2012-01-04 sprendimai Nr. (21.2.6.17.1)-3-59 (dėl V. P.), Nr. (21.2.6.17.1)-3-60 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. (21.2.6.17.1)-3-58 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. (21.2.6.17.1)-3-57 (dėl PUE „BT Telecommunications“) naikintini. Naikintini ir atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012-01-19 sprendimai Nr. 25/4-3-2-1431(dėl V. P.), Nr. 25/4-3-2-1436 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. 25/4-3-2-1438 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. 25/4-3-2-1432 (dėl PUE „BT Telecommunications“), kadangi priimti neteisėtų Užsienio reikalų ministerijos sprendimų pagrindu. Pareiškėjų V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ prašymai leisti įgyvendinti Išimtį, numatytą Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje bei leisti atšildyti lėšas, skirtas teisinėms paslaugoms apmokėti grąžinami Užsienio reikalų ministerijai bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant pareiškėjų prašymus iš naujo, turėtų būti įvertintos Išimties suteikimo sąlygos ir, įvertinus visas šiuo atveju reikšmingas ir svarbias aplinkybes, turėtų būti priimti teisėti ir pagrįsti sprendimai.

44Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 straipsniu, teismas

Nutarė

45Pareiškėjų V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ skundą tenkinti pilnai.

46Panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2012-01-04 sprendimus Nr. (21.2.6.17.1)-3-59 (dėl V. P.), Nr. (21.2.6.17.1)-3-60 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. (21.2.6.17.1)-3-58 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. (21.2.6.17.1)-3-57 (dėl PUE „BT Telecommunications“).

47Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-01-19 sprendimus Nr. 25/4-3-2-1431(dėl V. P.), Nr. 25/4-3-2-1436 (dėl ZAO „Beltechexport“), Nr. 25/4-3-2-1438 (dėl ZAO „Sport – Pari“) bei Nr. 25/4-3-2-1432 (dėl PUE „BT Telecommunications“).

48V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT Telecommunications“ prašymai leisti įgyvendinti Išimtį, numatytą Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje bei leisti atšildyti lėšas, skirtas teisinėms paslaugoms apmokėti, grąžinami Užsienio reikalų ministerijai bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nagrinėti iš naujo.

49Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjai V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE... 4. Skunde pareiškėjai nurodė, kad Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18... 5. Nurodė, kad siekiant realiai užtikrinti Europos Sąjungos priimtų teisės... 6. Pareiškėjai pažymėjo, kad už suteiktas teisines paslaugas LAWIN išrašė... 7. Skunde pareiškėjai pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija... 8. Pabrėžė, kad Europos Sąjungos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 yra privalomas... 9. Nurodo, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeistos ir nustatytos... 10. Pareiškėjai tvirtina, kad priimti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos... 11. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovės palaikė skunde... 12. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą... 13. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skunde pateiktu skundžiamų sprendimų... 14. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėdama pareiškėjų prašymus ir... 15. Nurodė, kad priimant skundžiamus sprendimus, Užsienio reikalų ministerija... 16. Pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerijoje turima informacija leido... 17. Nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, jog Užsienio reikalų... 18. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Užsienio reikalų ministerijos atstovas... 19. Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjų... 20. Nurodė, kad Europos Sąjungos Tarybos 2006-05-18 reglamento (EB) Nr. 765/2006... 21. Nesutinka su pareiškėjų skunde nurodomais argumentais, kad atsakovių... 22. Pažymėjo, kad pareiškėjų skundas susijęs su Europos Sąjungos teisės... 23. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos... 24. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai V. P., ZAO... 25. Užsienio reikalų ministerija 2012-01-04 priėmė sprendimus Nr.... 26. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, atsakydama į tuos pačius... 27. Byloje ginčas kilęs dėl Užsienio reikalų ministerijos 2012-01-04... 28. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 dalyje... 29. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje... 30. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir... 31. Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina... 32. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 (su vėlesniais... 33. Europos Sąjungos veikimo sutarties 288 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamos... 34. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarpatautinių sankcijų... 35. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Europos Sąjungos Tarybos reglamentas... 36. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį... 37. Teismas daro išvadą, kad priimti Užsienio reikalų ministerijos sprendimai... 38. Atsakovės Užsienio reikalų ministerijos argumentai, kad sprendimuose... 39. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnyje yra... 40. Teismo vertinimu, ar sankcijos pareiškėjams buvo pritaikytos pagrįstai,... 41. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, analogiškoje kaip pareiškėjų... 42. Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, LVAT bei... 43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų V. P., ZAO „Beltechexport“,... 44. Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 straipsniu,... 45. Pareiškėjų V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE... 46. Panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2012-01-04... 47. Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 48. V. P., ZAO „Beltechexport“, ZAO „Sport – Pari“ ir PUE „BT... 49. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...