Byla e2A-665-826/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui D. S. (D. S.), tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jūros būstas“, L. T. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 602,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. iš atsakovo buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, buvo aplietas ir apgadintas butas, esantis ( - ), Klaipėdoje. Užliejimas įvyko dėl atsakovo kaltės, nes jis neužtikrino vamzdynų tinkamo valdymo. Žalos atsiradimo židinys yra atsakovo butas, todėl nėra svarbu, kas prakiurdė žarnelę. Žalos dydį pagrindžia byloje esantys dokumentai. Priežastinis ryšys tarp žalos kilimo ir trūkusio vamzdžio yra. 2015 m. gegužės 30 d. trečiojo asmens L. T. buto lubos drėko nestipriai, atsakovas patvirtino, jog buvo viskas gerai. Lengvo drėkimo ir užpylimo priežastys yra skirtingos. Minėtas butas buvo apdraustas ieškovės, todėl ji nukentėjusiajai išmokėjo 2 602,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgus į tai, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, prašė iš atsakovo priteisti 2 602,00 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ADB „Gjensidige“ iš atsakovo D. S. 1 301,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 301,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,50 Eur žyminį mokestį, 57,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nustatė, kad trečiojo asmens L. T. buto lubos, sienos, grindys, miegamojo lova, čiužinys, užklotas, kilimas buvo apgadinti dėl vandens apliejimo iš atsakovo buto, esančio virš nukentėjusiosios buto. Tai patvirtino ieškovės atstovės, atsakovo, trečiojo asmens L. T. paaiškinimai, liudytojų L. S., A. P. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Todėl atsakovas dėl neteisėtų savo veiksmų yra kaltas dėl žalos padarymo ir turi atlyginti ieškovei savo veiksmais padarytą žalą.
    2. Nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos, kurios atlyginimą prašo priteisti, dydžio, ir sprendė, jog yra pagrindas mažinti prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį per pusę, t. y. nuo 2 602,00 Eur iki 1 301,00 Eur. Paaiškino, jog ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Mažindamas priteistino žalos atlyginimo dydį teismas: 1) atsižvelgė į tai, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai trečiasis asmuo kreipėsi į UAB „Jūros būstas“ dėl jos bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, drėkstančių lubų; 2) atsižvelgė į tai, kad UAB „Jūros būstas“ informavo atsakovą apie tai, jog L. T. kreipėsi dėl buto lubų drėkimo ne tą pačią kreipimosi dieną – 2015 m. gegužės 29 d., o tik 2015 m. birželio 1 d., kas apribojo atsakovo galimybes atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalos atsiradimui; 3) L. T. atsisakymą kviesti avarinę tarnybą dėl vandens užsukimo vertino kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kuris galėjo tiesiogiai lemti žalos atsiradimą; 4) atsižvelgė į tai, kad L. T. buto luboms žala jau buvo padaryta iki 2015 m. birželio 1 d. Duomenų apie jos dydį nenustatyta. Nukentėjusioji atsakovo apie šį faktą anksčiau neinformavo, pretenzijų nereiškė; 5) atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepasirūpino, kad nustatant žalą bei jos dydį, taip pat tiriant patį įvykį, dalyvautų atsakovas ar jo atstovai ir taip būtų išvengta galimo ginčo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo, prašė jį pakeisti ir padidinti priteistino žalos atlyginimo dydį iki prašyto ieškiniu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad 2015 m. gegužės 29 d. buto lubų drėkimas ir 2015 m. birželio 1 d. įvykis yra skirtingi bei tarpusavyje nesusiję įvykiai. Dėl 2015 m. gegužės 29 d. drėkusių lubų nebuvo apgadintos trečiojo asmens L. T. buto grindys, baldai ir kt. daiktai, todėl lengvas buto lubų drėkimas žalos nesąlygojo. 2015 m. birželio 1 d. vandens nutekėjimas iš atsakovo buto dėl nulaužto šalto vandens ventilio padarė 2 602,00 Eur žalą trečiajam asmeniui, jos atlyginimą ieškovė ir išmokėjo. Buto lubų sąmata sudaro 342,00 Eur, tad priteistinas žalos atlyginimo dydis galėjo būti mažintinas tik šia suma, o ne per pusę.
    2. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl draudimo sutarties sudarymo momento. Sutartis yra galiojanti, sudaryta iki įvykio ir nepanaikina atsakovo civilinės atsakomybės. Sprendime tik deklaratyviai apie tai pasisakyta, tačiau motyvų daugiau nepateikta.
    3. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl atsakovo ar jo įgalioto asmens kvietimo sudarant apžiūros aktą. Ji ir trečiasis asmuo atsakovo kontaktinių duomenų neturėjo, nes jis apskritai čia retai lankydavosi. Atsakovo mama teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji dar įvykio dieną buvo nuėjusi apžiūrėti L. T. buto ir su ja kalbėjosi. Tad matė nukentėjusiosios buto būklę.
  2. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priteistino žalos atlyginimo dydį sumažino per pusę. Turi būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais. O šiuo atveju trečiojo asmens atsisakymas kviesti avarinę tarnybą ir užsukti vandens čiaupą laiptinėje bei nustatyti avarijos priežastį, ją pašalinti galėjo tiesiogiai lemti žalos atsiradimą. Be to, jis nebuvo tinkamai informuotas nei apie drėkstančias lubas, nei apie tai, jog bus sudaromas turto sugadinimo aktas, nors UAB „Jūros būstas“ buvo žinomi jo kontaktiniai duomenys. Nebūdamas tinkamai informuotas, jis negalėjo pasirūpinti savo bute esančio vandentiekio sutaisymu ir pareikšti pretenzijas dėl žalos dydžio, nurodyto turto sugadinimo akte. Ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, prisiėmė riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens (atsakovo).
  3. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo L. T. 2015 m. gegužės 29 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. buvo apdraustas L. T. priklausantis butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, ir kitas šiame bute esantis turtas. L. T. pranešė ieškovei, jog 2015 m. birželio 1 d. jos butas buvo aplietas. 2015 m. birželio 8 d. ieškovės atstovas sudarė turto apžiūros protokolą, jame užfiksavo šiuos turto defektus – aplietos trečiojo asmens buto lubos, sienos, grindys, miegamojo lova, čiužinys, užklotas, kilimas. Užliejimo priežastis – iš buto, esančio ( - ), Klaipėdoje. Aktą pasirašė L. T.. Butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Iš ieškovės sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad trečiojo asmens L. T. buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, tvarkymo darbai kainavo 2 602,00 Eur be PVM. Ši suma 2015 m. birželio 26 d. buvo pervesta į gavėjos L. T. banko sąskaitą. 2015 m. liepos 14 d. ieškovė pateikė atsakovui raštišką pretenziją ir informavo, jog jis turi per 14 dienų atlyginti 2 602,00 Eur žalą, kurios atlyginimas buvo išmokėtas nukentėjusiajai. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo ieškovei draudimo išmoką atitinkančią sumą, nenustatyta.
  2. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kada draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
  3. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
  4. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo butas, adresu ( - ), Klaipėda, yra virš trečiojo asmens L. T. buto, adresu ( - ), Klaipėda. Atsakovas neginčijo, kad L. T. butas buvo užlietas dėl jo bute trūkusio šalto vandens ventilio (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovas nesirūpino savo bute esančio vandens tiekimo įranga, dėl šios priežasties trūko šalto vandens ventilis ir įvyko vandens pratekėjimas į apačioje esantį butą. Todėl yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, nerūpestingumu prižiūrint bute įrengtus santechnikos prietaisus ir apsaugant nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių kitus asmenis, t. y. jis neatliko savo pareigų dėl saugios šių įrenginių eksploatacijos, o tai reiškia neteisėtą neveikimą (CK 1.5 straipsnis, 6.122 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis). Atsižvelgus į tai laikytina, jog byloje ginčo dėl buto, adresu ( - ), Klaipėda, apliejimo aplinkybių, laiko, priežastinio ryšio nėra (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių deliktinės atsakomybės sąlygų plačiau nepasisako.
  6. Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės prašytą priteisti žalos atlyginimo dydį sumažino per pusę. Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašė padidinti priteistino žalos atlyginimo dydį iki prašyto ieškiniu, t. y. nuo 1 301,00 Eur iki 2 602,00 Eur. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, interpretavo faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sumažino priteistino atlyginimo žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  7. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).
  8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
  9. Civilinėje byloje turtinės žalos dydis įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Ieškovė, pateikdama ieškinį, pateikė 2015 m. birželio 8 d. buto remonto darbų sąmatą, kurioje buvo nurodyta, kad buto remontas kainuos 2 602,00 Eur be PVM. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nors ir nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė teikti pretenzijas dėl nustatytų buto defektų, darbų remonto sąmatos, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė duomenų, paneigiančių ar keliančių abejonių dėl ieškovės nustatyto žalos dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat neteikė prašymo dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį, kaip orientaciniu kriterijumi pagrįstai vadovavosi 2015 m. birželio 8 d. buto remonto darbų sąmata.
  10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žala trečiojo asmens būstui buvo padaryta dėl dviejų įvykių, t. y. nukentėjusiosios buto lubos drėko jau 2015 m. gegužės 29 d., o 2015 m. birželio 1 d. trūko šalto vandens ventilis, buvo apgadintos buto lubos, sienos, grindys, miegamojo lova, čiužinys, užklotas, kilimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog tai yra du atskiri įvykiai. Žala nukentėjusios butui buvo padaryta po 2015 m. birželio 1 d. atsakovo bute trūkus šalto vandens ventiliui. Šią aplinkybę patvirtino kaip liudytoja apklausta atsakovo motina L. S.. Ji teismo posėdžio 2017 m. spalio 11 d. metu parodė, kad 2015 m. birželio 1 d. atsakovo prašymu nuvyko apžiūrėti jo buto. Ji tą dieną lankėsi L. T. bute ir matė koridoriuje prie vonios lubose ploną šlapią juostelę. Netikėti šios liudytojos parodymais pagrindo nėra (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai nustatyta, jog žala trečiojo asmens buto luboms, sienoms, grindims, miegamojo lovai, čiužiniui, užklotui, kilimui buvo padaryta 2015 m. birželio 1 d. Nustatant priteistino žalos atlyginimo dydį teisinės reikšmės neturi tai, kad nebuvo pateikti duomenys apie žalos dydį iki apliejimo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog trečiasis asmuo pretenzijų atsakovui dėl žalos padarymo jos butui dėl sienų drėkimo neteikė, todėl manytina, kad žala iki šio įvykio realiai nebuvo patirta.
  11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog L. T. atsisakymas kviesti avarinę tarnybą dėl vandens užsukimo vertintinas kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kuris galėjo tiesiogiai lemti žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Iš rašytinės civilinės bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo 2015 m. gegužės 29 d. informavo UAB „Jūros būstas“, kad jos buto lubos lengvai drėksta dėl vandens pratekėjimo iš 142 buto. Jai buvo paaiškinta, kad jei neatsiras 142 buto savininkai ir pradės smarkiai bėgti vanduo, ji nedelsdama turi kviesti avarinę tarnybą. Šiuo atveju nustatyta, jog 2015 m. gegužės 29 d. jos buto lubos tik lengvai drėko, tad jai nebuvo pagrindo kviesti avarinę tarnybą. Tik atsakovo mamai 2015 m. birželio 1 d. apžiūrėjus nukentėjusiosios butą ir bandant atsakovo bute užsukti vandenį nutrūko kranelis bei pradėjo bėgti vanduo (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 4.34–48 min.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, jog L. T. atsisakymas 2015 m. gegužės 29 d. kviesti avarinę tarnybą dėl vandens užsukimo negalėjo pirmosios instancijos teismo būti vertinamas kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kuris galėjo tiesiogiai lemti žalos atsiradimą. Labiau tikėtina, kad 2015 m. gegužės 29 d. iškvietus avarinę tarnybą, o po to ir atsakovo mamą, o pastarajai bandant užsukti vandenį, kranelis vis tiek būtų trūkęs ir L. T. turtui žala vis tiek būtų buvusi padaryta.
  12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepasirūpino, kad nustatant žalą bei jos dydį, taip pat tiriant patį įvykį, dalyvautų atsakovas, jo atstovai ir taip būtų išvengta galimo ginčo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes jie neturi teisinės reikšmės žalos dydžio nustatymui šiuo atveju. Visų pirma, UAB „Jūros būstas“ 2015 m. birželio 1 d. susisiekė su atsakovu ir informavo jį apie vandens tekėjimą. Kad jis buvo tinkamai informuotas, patvirtina aplinkybė, jog tą pačią dieną jo mama buvo nuvykusi į jo butą bei apžiūrėjo nukentėjusiosios butą. Antra, atsakovas nedalyvavo surašant aplieto buto defektų aktą, tačiau byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik pusę metų, jis dalyvavo teismo posėdžiuose, tad turėjo visas galimybes naudotis savo procesinėmis teisėmis ir ginčyti ieškovės pateiktus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
  13. Pažymėtina ir tai, kad L. T. 2015 m. gegužės 29 d. su ieškove sudaryta draudimo sutartis yra galiojanti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.996 straipsnio 1 dalis), jos atsakovas neginčijo, tad ieškovė remdamasi šalių sutartimi turėjo pagrindą išmokėti trečiajam asmeniui jo patirtos žalos dėl draudžiamojo įvykio atlyginimą.
  14. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas dėl žalos atlyginimo ir jį sumažindamas per pusę, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, priteistino žalos atlyginimo dydį didinant nuo 1 301,00 Eur iki 2 602,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro ieškovės sumokėtas 59,00 Eur žyminis mokestis, 115,03 Eur (56,25 + 58,78) atstovės kelionės išlaidos į teismo posėdį. Atsižvelgus į tai, jog tenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 174,03 Eur jos turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje valstybei susidarė 14,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos priteistinos visiškai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 29,00 Eur žyminis mokestis. Šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

19ieškinį tenkinti visiškai.

20Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovo D. S. (D. S.) 2 602,00 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai du eurai nulis centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 602,00 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai du eurai nulis centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 174,03 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai trys centai) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti iš D. S. į valstybės biudžetą 14,02 Eur (keturiolika eurų du centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

22Priteisti akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš D. S. 29,00 Eur (dvidešimt devyni eurai nulis centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai