Byla 2SA-27-178/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., tretysis asmuo – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., dėl potvarkių panaikinimo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2007 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 26 dalį, kuriuo atsakovui R.Č. papildomai skirtas 500 kv. m. namų valdos žemės sklypas; 2) Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. 1333p dalį, kuriuo R. Č. leista pirkti papildomai skirtą 500 kv. m. namų valdos žemės sklypą; 3) pripažinti negaliojančia 1993 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2550, sudarytos Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Z. P., veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993 m. vasario 10 d. potvarkį Nr. 180p, ir R. Č., dalį, kuria R. Č., įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Buivydiškių apyl., ( - ) k., skl. Nr. ( - ); 4) R. Č., atžvilgiu taikyti restituciją natūra - priteisti valstybės naudai 2000 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) Buivydiškių k. v., unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r., ( - ) k., dalį, t. y. papildomai R. Č., skirtą 500 kv. m. žemės sklypą; 6) priteisti R. Č., iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 15 Lt.

5Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas.

6Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą, palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Byloje buvo sprendžiama dėl administracinių aktų, kuriais R. Č., skirti ir parduoti valstybinės žemės sklypai, teisėtumo. Šie aktai priimti po to, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 (toliau - Nutarimas Nr. 89), kuriame buvo nustatyta, kad miesto teritorijose nuo 1992 m. vasario 7 d., o kitose vietovės – nuo 1992 m. kovo 15 d. negalima skirti valstybinės žemės sklypų ne ūkio veiklai. Pareiškėjo teigimu, pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį žemės skyrimą juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savo sesijoje galėjo svarstyti ir dėl to priimti sprendimus tik apylinkės gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) taryba, todėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. 26 laikytinas priimtu netinkamo subjekto. Papildomas sklypas R. Č., turėjo būti formuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadaryta. R. Č., neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės sklypo, į kurį patenka Šaltinėlio gatvė, ir jį užtvėrus tvora, pažeista viena iš Konstitucijos saugomų vertybių – teisė netrukdomai ir laisvai naudotis keliu; valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, kartu ir viešąjį interesą. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė apeliacinės instancijos teismo padarytomis aiškiomis teisės klaidomis – aukščiau nurodytų imperatyvių teisės normų, reglamentavusių valstybinės žemės suteikimą, pažeidimu ir jų netinkamu aiškinimu bei taikymu, o taip pat netinkamu įrodymų vertinimu sprendžiant dėl viešo intereso ginčo santykiuose buvimo.

7Ieškovas su prašymu dėl proceso atnaujinimo sutiko, prašė jį tenkinti, palaikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, perėmusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, atsiliepime į prašymą su juo sutiko. Nurodė, kad ginčo sklypas buvo suformuotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio ir Nutarimo Nr. 89 nuostatas, užima žemę, naudotiną gyventojų reikmėms. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad parduoto sklypo dydis neviršija maksimalaus parduotino sklypo individualiai statybai dydžio savaime nepadaro sandorį teisėtu. Teismo posėdžio metu nurodė abejones dėl viešo intereso buvimo, todėl ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

9Atsakovas R. Č., atsiliepimą prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje objektyviai buvo konstatuota, kad jo kaimynų bei kitų gyvenvietės gyventojų teisės nėra pažeistos, nesant ( - ) gatvės vientisumo, o ( - ) gyvenvietės suplanavimo schemoje yra numatyti privažiavimai prie kiekvieno sklypo ir galimybė privažiuoti specialiųjų tarnybų transportui. Atsakovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo kaimyninių sklypų savininkų K. L. L. ir D. S. kasacinį skundą dėl pažeistų teisių gynimo ir servituto nustatymo ir jų ieškinį galutinai atmetė. Tokiu būdu trijų instancijų teismams vieningai pripažinus, kad nėra tikslinga nustatyti ieškovų prašomą servitutą ginčijamoje žemės sklypo dalyje, tai yra reikšminga aplinkybė ir sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime su prašymu nesutiko. Nurodė, pareiškėjas prašyme nenurodė Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime padarytų klaidų, o tik nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė klaidingą išvadą dėl viešojo intereso nebuvimo, t.y. kad klaidą padarė Vilniaus apygardos teismas ir ne pritaikius teisės normas, o neteisingai įvertinus įrodymus. Ieškovas, neskųsdamas Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo (nutarties), iš esmės sutiko su juo, todėl atnaujinti proceso nebuvo pagrindo.

11Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė jį atmesti.

12Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas.

15Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia pakartotinio bylinėjimosi ir naujo, kitokio negu apeliacinės instancijos teismo jau buvo byloje priimtas, sprendimo byloje. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės iš esmės tapačios ieškovo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir faktiniam reikalavimo pagrindui, kurie jau buvo išsamiai nagrinėti ir įvertinti bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose. Teismo nuomone, ginčijamame Vilniaus apygardos teismo sprendime buvo detaliai pasisakyta dėl žemės sklypo suteikimo atsakovui R.Č. metu galiojusių teisės normų, jų taikymo konkrečiu atveju, šių normų pažeidimo (ne)buvimo ir tokio pažeidimo reikšmės, taip pat dėl viešo intereso šioje byloje ir jo pažeidimo nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas bylos sprendime detaliai pasisakė dėl kiekvieno iš ieškovo nurodyto galimai padaryto imperatyvių teisės normų pažeidimo, tačiau, teismo nuomone, šie pažeidimai sudarytų pagrindą ieškiniui tenkinti tik esant viešojo intereso pažeidimui, kurio šiuo atveju nebuvo. Teismo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, viešojo intereso sąvoką analizavo tiek apskritai, tiek konkrečios bylos kontekste, atsižvelgdamas į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje (2009-05-29 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-2/2009) pagal ieškovų K.A.L. ir D.S. ieškinį atsakovui R.Č., dėl servitutų nustatymo, priimtus procesinius sprendimus bei konstatuotus faktus dėl ieškovų teisių pažeidimų nebuvimo ir objektyvaus galėjimo tiek ieškovams toje byloje, tiek ir specialiosioms tarnyboms įvažiuoti į jiems priklausančius žemės sklypus ir jais naudotis, duomenų apie kitų gyvenvietės gyventojų teisių pažeidimą nebuvimą, kurie negali būti kvestionuojami ir įgija res judicata galią, bei pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bet koks norminių aktų, reglamentuojančių žemės skirstymą, normų pažeidimas tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad ieškinys buvo atmestas ne tiek dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo kiek dėl viešo intereso, kaip pagrindo prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu, nebuvimo, o taip pat suteikiant prioritetą teisinių santykių, susiklosčiusių prieš daugelį metų priimtų administracinės teisės aktų (be kita ko, sukėlusių teisinių padarinių ne tik atsakovui R.Č., bet ir daugeliui kitų šiuose aktuose nurodytų asmenų) pagrindu, stabilumui bei sąžiningo nuosavybės įgijėjo teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugai. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjas teikė kasacinį skundą dėl 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kurį buvo atsisakyta priimti, įrodė tai, kad kasacinis teismas nematė pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka nesant tokio materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusiam turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 str. 2 d. 1 p.). Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių padarytų teisės normų pažeidimų sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, teismas pareiškimą atmetė.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17 Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

18Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Apylinkės teismas be jokių teisinių argumentų konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra tapačios ieškovo (pareiškėjo) pareikštam ieškiniui ir jos jau buvo detaliai išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme, išanalizuotos pirmos ir apeliacinės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose. Skundžiama nutartis iš esmės paremta tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) argumentais, tačiau apylinkės teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo nurodytų argumentų visos bylos kontekste.
  2. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008 išaiškino, kad aiški teisės aiškinimo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas tik formalų imperatyvių Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio, Nutarimo Nr. 89 nuostatų pažeidimą, netinkamai jas aiškino ir taikė. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad faktinės bylos aplinkybės, kad papildomo žemės sklypo skyrimo tvarka, suformavus atsakovui papildomą žemės sklypą, bet neparengus žemės reformos žemėtvarkos projekto, neatitinka formalaus pažeidimo sąvokos, reiškiančios ,,paremtas forma, o ne turiniu ar esme“. Tai, kad teismas padarė ne formalius, o esminius teisės normos pažeidimus pripažino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, nors jis nesutiko dėl viešo intereso buvimo nagrinėjamu atveju. Apylinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad niekinio sandorio sudarymo faktą teismas konstatuoja ex officio ir, sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarė nepagrįstą išvadą, kad priimant administracinius aktus bei sudarant sandorį buvo padaryti formalūs pažeidimai.
  3. Apylinkės teismas nepagrįstai sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visi formalūs pažeidimai padaryti ne atsakovo, o šis laikytinas sąžininga valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio šalimi, nors tokia išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl sąžiningo įgijėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-294/2007, 2008-06-25 nutartis Nr. 3K-3-346/2008). Teismas neatsižvelgė į tai, kad nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovas laikytinas sąžiningu įgijėju nepagrįsta, kadangi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal teisės aktus įgijęs civilines teises ir pareigas. Nagrinėtoje byloje ši aplinkybė nustatyta nebuvo.
  4. Pareiškėjo manymu, siekdamas proceso atnaujinimo jis neturėjo teismui pateikti išskirtinių aplinkybių, kurias teismas įvardijo proceso atnaujinimo pagrindais, nes procesą buvo prašoma atnaujinti ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
  5. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nepateikti duomenys apie kasacinio skundo padavimą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atstovas R. B. teismo posėdyje paaiškino, jog kasacinį skundą teikė ne generalinis prokuroras, kuris to negalėjo daryti be L. Lisausko pareiškimo, kuris buvo gautas vėliau, o Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Dėl šios aplinkybės buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Nurodytos aplinkybės jau buvo išsiaiškintos 2009 m. lapkričio 25 d. nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą apylinkės teisme.
  6. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009 su ieškiniu dėl pažeistų teisių ir servituto nustatymo kreipėsi tik du asmenys K.L. L. ir D. S. Todėl teismo sprendime aptariamas atvejis tiesiogiai lietė tik du asmenis (pareiškėjus). Šiuo atveju dėl aktų ir sandorių teisėtumo bei viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipėsi dešimt ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių gyventojų. Jie nurodė visas aplinkybes, kurias įvertinęs prokuroras nusprendė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas negalėjo nepastebėti, kad kaimyninių sklypų gyventojų teisės yra pažeidžiamos atsakovui R. Č., neteisėtai užėmus apie 138 m2 bendro ploto valstybinės žemės sklypo, taip pat Šaltinėlio gatvę užtvėrus tinklo tvora bei pamatais. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių teismo išvada, kad byloje nėra viešojo intereso, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

19Ieškovas prašo atskirąjį skundą tenkinti iš esmės pareiškėjo nurodomais motyvais.

20Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tačiau prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

21Atsakovas R. Č., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Jam sklypas buvo skirtas kartu su tos vietovės kitais gyventojais, įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Kaimynams jam skirto žemės sklypo ribos buvo žinomos. Jis negalėjo žinoti, kad jo sklypo dalis ateityje gali užimti dalį kelio tarp žemės sklypų, nes realiai kelio ten nebuvo, ir šiuo metu visas Vilniaus rajonas neturi detalaus teritorijos plano. Šioje byloje taip pat nėra pagrindo teigti viešojo intereso buvimą.

22Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad akivaizdi ir lengvai nustatoma klaida yra tame, kad pardavus R.Č., papildomai skirtą 500 kv. m namų valdos žemės sklypą ta tvarka, kuria jis buvo parduotas, buvo pažeisti tuo metu galiojusios Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio bei Nutarimo Nr. 89 nuostatos. Tačiau nesutinka, kad šiuo atveju byloje yra pagrindas konstatuoti viešojo intereso pažeidimą.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

25Minėtos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.).

26Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

27Kaip minėta, šioje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nurodė, kad skiriant papildomą žemės sklypą R.Č., buvo pažeistos Nutarimo Nr. 89, Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11, 12 straipsnių, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas. Esminiais tokio sprendimo motyvais nurodyta tai, kad teisės normų pažeidimai formalūs, nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, atsakovas buvo sąžiningas.

28Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto – dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą –pagrindu, taip pat aktualus klausimas dėl viešojo intereso nagrinėjamoje byloje (ne)buvimo. Taigi, nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas minėtos bylos aplinkybių kontekste.

29Atskirasis skundas tenkintinas.

30Šioje byloje 2010 m. gruodžio 21 d nutartyje kasacinis teismas, nurodęs į savo praktiką, jau yra pasisakęs, jog proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų - teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.).

31CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-247/2010). Tokį kasacinio teismo aiškinimą iš esmės patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 11 d. galiojanti nauja šio punkto redakcija, nustatanti, kad šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima, jei teisės normos taikymo klaida galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, t.y. ne bet kokia byloje padaryta teisės normos taikymo klaida, o tik ta, kuri galėjo įtakoti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.

32Sprendžiant proceso atnaujinimo galimybę, įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1893/2011).

33Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju proceso atnaujinimu iš esmės siekiama pakartotinio bylinėjimosi ir naujo - kito negu priimtas byloje sprendimo - priėmimo. Teisminėje praktikoje yra akcentuota, kad proceso atnaujinimo institutas siekiant tik tokio tikslo negali būti naudojamas(tokia praktika nurodyta ir skundžiamoje nutartyje). Tačiau išvadą tik apie tokį prašymo dėl proceso atnaujinimo tikslą galima daryti kiekvienu atveju tik konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių viseto kontekste. Akivaizdu, kad viena situacija yra tuomet, kai iš pateiktų argumentų, įrodymų visumos matyti, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas nepalankus sprendimas, siekia pakartotinio bylinėjimosi tik tam, kad užvilkinti jam nepalankaus sprendimo vykdymą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitaip vertintina situacija, kai siekiama peržiūrėti sprendimą, kuris, kaip šiuo atveju, faktiškai buvusios iki ieškinio pareiškimo padėties nepablogino, t.y. nesukėlė nė vienam iš dalyvaujančių byloje labiau neigiamų pasekmių negu buvo iki bylos inicijavimo, nes tokiu atveju įžvelgti vien pakartotinio bylinėjimosi prasmę paprastai vargu ar būtų galima. Siekimas kitokio procesinio sprendimo tokioje byloje yra visiškai normalus proceso atnaujinimo tikslas – akivaizdu, kad kiekvienas asmuo šio instituto pagalba būtent ir tikisi kitokių, jam palankesnių teismo išvadų ir sprendimų, nes jeigu niekas nebūtų suinteresuotas kitokiu, negu yra priimtas, procesiniu sprendimu, apskritai nebūtų ir kreipimosi dėl proceso atnaujinimo. Todėl minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumas ir jos „svoris“ proceso (ne)atnaujinimo klausimo sprendime nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra labiau abejotinas negu priimtinas.

34Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad teismai jau buvo detaliai pasisakę dėl teisės normų, kurios galiojo žemės sklypo atsakovui suteikimo metu, jų (ne)pažeidimų ir reikšmės, analizavę viešojo intereso (ne)buvimą, o šios analizės išdavoje buvo padarytos išvados, kad padaryti pažeidimai sudarytų pagrindą ieškiniui tenkinti tik esant viešojo intereso pažeidimui, kurio šiuo atveju nebuvo, ir apylinkės teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai neginčijamai neprotingai nustatė tokią vertinamojo pobūdžio aplinkybę. Apylinkės teismas akcentavo, jog ieškinys iš esmės buvo atmestas ne tiek dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, o dėl viešo intereso nebuvimo, taip pat suteikiant prioritetą teisinių santykių stabilumui, sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugai.

35Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvados, susijusios su viešo intereso pažeidimo nebuvimu, nėra pagrįstos.

36Kreiptis į teismą CPK 49 straipsnio tvarka prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą. Todėl, jei sutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentacija (su kuria iš esmės sutiko ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje), kad viešojo intereso pažeidimo byloje nėra, tai reikštų, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas vien dėl to net ir nepaisant kitų faktinių aplinkybių, nes tektų konstatuoti, jog tokiu atveju - nesant viešojo intereso pažeidimo - ieškovas apskritai neturėjo teisės pareikšti ieškinį. Tačiau ieškinys nėra atmestas dėl to, kad prokuroras dėl viešojo intereso nebuvimo negalėjo kreiptis į teismą.

37Kasacinis teismas yra nurodęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-403/2008).

38Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendime, nagrinėjant bylą iš esmės, buvo konstatuoti Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio, Nutarimo Nr. 89 nuostatų pažeidimai. Šios normos yra privalomos vykdant valstybės turto - žemės pardavimą, nuomą, taigi, pagal savo pobūdį jos yra imperatyvios. Iš esmės tai nepaneigta ir apeliacinės instancijos teismo sprendime tik konstatuojant, kad pažeidimai sudarytų pagrindą ieškinio tenkinimui, jei jie tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, ko apeliacinės instancijos teismas sprendime nekonstatavo. Tačiau jau 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003, kasacinis teismas buvo konstatavęs, kad Žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai, taip pat yra konstatavęs, jog imperatyviųjų teisės normų laikymasis yra vienas iš viešojo intereso užtikrinimo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2005). Taigi, jau vien pats imperatyvių normų nesilaikymas tiek parduodant, tiek perkant valstybinę žemę per se yra susijęs su viešojo intereso pažeidimu, o įstatymas nustato, kad sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, laikomas negaliojančiu, jis yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d.) net ir nepriklausomai nuo to, kokiu laipsniu šio sandorio šalis(šalys) gali būti vertinamos kaip sąžiningos (pastaroji aplinkybė tam tikrais atvejais galėtų būti reikšminga sprendžiant kitus, bet ne patį tokio pobūdžio sandorio (ne)galiojimo klausimus) ar kokiu laipsniu yra pažeistos imperatyvios įstatymų normos (o tuo pačiu ir viešasis interesas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konstatavus imperatyvių teisės normų pažeidimą, teismas neturi diskrecijos nuspręsti kokio lygmens pažeidimas laikytinas tik formaliu, t.y. nelemiančiu sandorio esmės, nes, kaip pažymėta teisminėje praktikoje, imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu; jomis savo veikloje vadovautis ir užtikrinti jų įgyvendinimą atitinkamose viešojo administravimo srityse privalo viešieji subjektai (valstybės institucijos, pareigūnai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,Minaičiai“ v. AB ,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K- 3-14/2010; kt.). Todėl tai, kad atsakovas yra pripažintas sąžiningu, ar tai, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009 ieškovų K.A.L. ir D.S. ieškinys dėl servitutų ginčo sklype nustatymo buvo pripažintas nepagrįstu per se nėra pagrindas konstatuoti viešojo intereso pažeidimo nebuvimą (juo labiau, kad pareiškėjas nurodo ir iš bylos duomenų matyti, jog į jį su prašymu ginti viešąjį interesą – gyventojų galimybę naudotis keliu – yra kreipęsi ir ne tik šie du asmenys).

39Kaip minėta, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas suteikė prioritetą teisinių santykių, jau susiklosčiusių per daugelį metų stabilumui bei teisėtų lūkesčių apsaugai. Viešojo intereso sąvoka ir ribos nėra vienareikšmiškai nustatytos nei įstatymu, nei teisminėje praktikoje. Sutiktina, kad minėtos aplinkybės taip pat patenka į viešojo intereso turinį. Tačiau sutiktina ir su apelianto pateikiamais teisminės praktikos pavyzdžiais pagrįstais teiginiais, kad teisėti lūkesčiai dėl asmens teisių apsaugos turi būti pagrįsti būtent teisėtu tokių teisių įgijimu. Tuo tarpu dėl teisinių santykių stabilumo apsaugos santykio su kitais viešojo intereso elementais, t.y. kurie ir kodėl viešojo intereso turinio elementai nusveria kitus, apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nepasisakė, nes byloje apskritai nekonstatavo viešojo intereso pažeidimo, sprendime aptariamos tik galimos restitucijos įgyvendinimo pasekmės.

40Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, virš minėtos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad tiek apeliacinės instancijos teismo sprendime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos išvados dėl viešojo intereso nebuvimo, imperatyvių įstatymų normų vertinimo ir šio vertinimo pasekmių, yra padarytos netinkamai aiškinant ir taikant šiais aspektais teisės normas bei teisminę praktiką. Dėl to skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –procesas byloje atnaujinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3, 4 d. d.).

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

42Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 2007 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys... 6. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį... 7. Ieškovas su prašymu dėl proceso atnaujinimo sutiko, prašė jį tenkinti,... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 9. Atsakovas R. Č., atsiliepimą prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime su prašymu nesutiko.... 11. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nesutiko su... 12. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. atsiliepimo... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi prašymas dėl... 15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia pakartotinio bylinėjimosi... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį... 18. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
  1. Apylinkės... 19. Ieškovas prašo atskirąjį skundą tenkinti iš esmės pareiškėjo... 20. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į atskirąjį skundą... 21. Atsakovas R. Č., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apylinkės teismo... 22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Minėtos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos... 26. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl... 27. Kaip minėta, šioje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m.... 28. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366... 29. Atskirasis skundas tenkintinas.... 30. Šioje byloje 2010 m. gruodžio 21 d nutartyje kasacinis teismas, nurodęs į... 31. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti... 32. Sprendžiant proceso atnaujinimo galimybę, įstatymas tiesiogiai nenustato... 33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju proceso atnaujinimu... 34. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad teismai jau buvo... 35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvados, susijusios su viešo... 36. Kreiptis į teismą CPK 49 straipsnio tvarka prokuroras, gindamas viešąjį... 37. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366... 38. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendime, nagrinėjant bylą iš... 39. Kaip minėta, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad... 40. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, virš minėtos aplinkybės... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,... 42. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir...