Byla e2-3615-949/2016
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Ripinskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Armetlina“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 469,46 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 133,17 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 84,70 išlaidas raštams parengti ir duomenims gauti. Nurodė, kad ieškovas draudėjui UAB „Armetlina“ išdavė transporto priemonių parko draudimo liudijimą Nr. PZULT 1406873, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-04-30 buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz“ valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-01-31 ( - ) ne dėl vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, t.y., nurodyta transporto priemonė, vairuojama S. R., įvažiavo į nepažymėtą duobę, dėl ko buvo padaryta žala transporto priemonei. Ieškovas atlygindamas padarytą žalą išmokėjo UAB „Armetlina“ 469,46 Eur draudimo išmoką, kurią subrogacijos tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, reikalauja priteisti iš atsakovo, kadangi atsakovas yra vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių (taip pat ir Tilžės gatvės) savininkas Šiaulių mieste, kuriam pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą pavesta vykdyti vietinės reikšmės kelių taisymo (remonto) ir priežiūros darbus.

3Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad 2013-03-28 siuntė atsakovui pretenziją ir tikėjosi, kad žala bus atlyginta gera valia. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl to, kad atsakovas sudarė pagrįstą įspūdį, jog žala bus atlyginta. Be to, terminas buvo praleistas nežymiai, ieškovo skaičiavimu, vos pusantro mėnesio.

4Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (42-43, 66 b. l.). Ieškovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

5Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad kelyje buvo duobė, kokie buvo jos išmatavimai, iš ko būtų galima spręsti, ar automobilio apgadinimai galėjo atsirasti kaip pasekmė įvažiavus į duobę. Be to, Tilžės gatvė yra pagrindinė miesto gatvė, todėl galimai vairuotojas ja nuolat važiuoja ir žino apie gatvėje esančias duobes ir turėjo elgtis atsakingai ir atsargiai, vairuodamas transporto priemonę, pranešti atitinkamoms institucijoms apie atsiradusią duobę. Kadangi eismo įvykis įvyko žiemą, tai duobė galėjo atsirasti ir dėl pakitusių oro sąlygų. Teigė, kad reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas yra nepagrįstas, nes savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (36-38 b. l.).

6Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti, kadangi praleistas senaties terminas ir ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad savivaldybė negavo ieškovo siųstos pretenzijos, ji nėra registruota dokumentų apskaitos sistemoje, ir atsakovas neturėjo galimybių reaguoti į pretenziją ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą ne teisme. Be to, ieškovas nesidomėjo, ar savivaldybė gavo pretenziją, neprašė į ją reaguoti, pakartotinai nereiškė pretenzijų atsakovui. Taigi atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie eismo įvykį. Mano, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nesvarbios, todėl prašo ieškinio senaties termino neatnaujinti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio vietoje buvo duobė, jei ji buvo – nežinomi jos išmatavimai, nėra duobės nuotraukų. Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo procesines 6 procentų dydžio palūkanas, nes savivaldybė yra viešas juridinis asmuo. Paaiškino, kad eismo įvykio metu nebuvo sudaryta sutartis su kelių priežiūrą atliekančia įmone, tai tuo metu niekas netikrino gatvių būklės. Atsakovo duomenimis UAB „Šiaulių plentas“ negali pateikti duomenų apie tai, kurioje vietoje buvo užtaisyta duobė, tačiau gali pateikti duomenis apie tai, koks yra sutvarkytų gatvių plotas (kv. m).

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Armetlina“ atsiliepime nurodė, kad 2013-01-31 įmonės vairuotojas S. R. po eismo įvykio kreipėsi į policiją. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos Šiaulių AVPK KPB 2013-01-31 transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 72, 213-01-31 pažymoje Nr. 72 ir Šiaulių AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio specialisto Ginto Jurevičiaus 2013-02-21 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurios trečiasis asmuo pateikė kartu su atsiliepimu.

8Teismo posėdyje įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas ir turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (CPK 55 str., 56 str. 2 d., 57 str. 1 d.) trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, atvykęs įmonės darbuotojas S. R. apklaustas kaip liudytojas. Byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, nes jis tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį (CPK 247 str. 2 d.).

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo eismo įvykio metu (2013-01-31) nebuvo sudarę Šiaulių miesto gatvių priežiūros ir taisymo darbų sutarties (2009-11-10 sutarties galiojimas pasibaigė po trijų metų, o nauja sutartis buvo sudaryta tik 2013-02-12). Taigi tik atsakovas eismo įvykio dieną buvo atsakingas už gatvių priežiūrą ir remontą. Pažymėjo, jog ieškinys pareikštas praleidus sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

10Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

11Ieškinys atmestinas.

12Dėl ieškinio senaties.

13Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvus kriterijus). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.

14Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 str.), nutraukta (CK 1.130 str.) arba įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 str. 1 d., 1.125 str. 2 ir 11 d., 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.).

15CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 str. 1 d.), tačiau ieškinio senaties terminas draudikui pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo žalos trečiajam asmeniui padarymo momento (CK 1.118 str. 1 d., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-3-46/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog žala draudėjui atsirado 2013-01-31, taigi ir ieškinio senatis prasidėjo 2013-02-01, t. y. kitą dieną po draudiminio įvykio. Ieškinys teisme gautas 2016-03-22. Iš nurodyto konstatuotina, kad ieškinys teisme pareikštas praleidus sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą (ieškinio senaties termino pabaiga - 2016-02-01).

16Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

17Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą motyvuodamas tuo, jog pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas atlygins padarytą žalą, nes jam siuntė pretenziją ir tuo, kad ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai.

18Atsakovas prašo nepripažinti ieškovo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis, kadangi atsakovas pretenzijos negavo, ieškovas nesidomėjo, ar pretenzija gauta, pakartotinai neinformavo apie eismo įvykį.

19Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-03-28 pretenziją Nr. 23/10-26356 ieškovas išsiuntė, o atsakovas ją gavo. Atsakovas šią aplinkybę neigia, nurodydamas, kad buvo patikrinti duomenys savivaldybės sistemoje ir ieškovo pretenzija nebuvo registruota. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus tenka tai šaliai, kuri remiasi nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Šiuo atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad išsiuntė atsakovui pretenziją ir kad atsakovas ją gavo, todėl teismas vertina, kad ieškovas aplinkybės, jog siuntė atsakovui pretenziją neįrodė. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas, nurodydamas jog išsiuntė pretenziją atsakovui, po to nesiėmė jokių veiksmų siekdamas įsitikinti, ar atsakovas gavo pretenziją, nebandė išsiaiškinti atsakovo pozicijos dėl galimybės išspręsti ginčą neteisminiu keliu. Vien tai, kad pretenzija galimai buvo siųsta viešajam juridiniam asmeniui, atsižvelgiant į juridinio asmens rūšį, nėra absoliutus pagrindas tikėtis, kad šią pretenziją viešasis juridinis asmuo gavo ir žala bus atlyginta. Nesulaukdamas atsakymo į pretenziją, ieškovas turėjo galimybę išsiųsti pakartotinę pretenziją, susisiekti su savivaldybės atstovais, siekdamas žalos atlyginimo, tačiau šių veiksmų pagal byloje pateiktą medžiagą neatliko. Ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, turėdamas ilgametę patirtį sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turėjo realią galimybę imtis aktyvių veiksmų, siekdamas kad būtų atlyginta padaryta žala, tačiau elgėsi nepateisinamai pasyviai ir dėl to turi prisiimti dėl savo nepateisinamo pasyvumo kylančias pasekmes. Iš nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad ieškovas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą. Paminėtina, kad žalos dydis nustatytas 2013-02-13, t.y., ieškovui buvo žinomas tikslus žalos dydis jau 2013-02-13, papildomi tyrimai ar ekspertizės dėl žalos dydžio nustatymo neskirti, o žala nukentėjusiajam asmeniui atlyginta 2013-03-06. Taigi ieškovui teisė kreiptis į atsakovą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atsirado 2013-03-06, tačiau dėl savo galimai pažeistų teisių ieškovas nesikreipė į teismą per visą ieškinio senaties terminą (per 3 metus nuo 2013-02-01). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas nepagrįstai ilgai delsė pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškinys atmestinas ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą.

20Dėl žalos atlyginimo.

21Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad draudėjas (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) UAB „Armetlina“ su draudiku UAB DK „PZU Lietuva“ (ieškovas ADB „Gjensidige“ yra jo teisių perėmėjas) sudarė transporto priemonių parko draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-04-30 be kitų transporto priemonių buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. Iš Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro 2013-01-31 pažymos Nr. 72, Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro 2013-02-25 informacijos apie eismo įvykį Nr. 07-13-7316318, Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiojo patrulio Rolando Bagdžiūno 2013-01-31 tarnybinio pranešimo, S. R. 2013-01-31 paaiškinimo Šiaulių AVPK KPB viršininkui, Šiaulių AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio specialisto Gito Jurevičiaus 2013-02-21 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad 2013-01-31 apie 20.35 val. ties ( - ), transporto priemonė „Mercedes Benz“ valst. Nr. ( - ) vairuojama S. R., kuris buvo blaivus, įvažiavo į nepažymėtą specialiais kelio ženklais duobę, dėl ko buvo apgadintas transporto priemonės dešinės pusės priekinis ratas ir padanga, kiti eismo dalyviai nenukentėjo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Apie eismo įvykį draudikui UAB „Ametrina“ atstovas pranešė 2013-02-01. Transporto priemonei padaryti apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akte ir prie jo pridėtose nuotraukose. 2013-01-31 transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 72, iš kurių matyti, kad apgadinti transporto priemonės ratas ir padanga. Iš 2013-02-13 remonto sąmatos Nr. 1706 ir 2013-02-19 PVM sąskaitos – faktūros VN Nr. 4920 matyti, kad už transporto priemonės remonto darbus ir detales mokėtina suma yra 1961,36 Lt (1620,96 Lt ir 340,40 Lt PVM). Iš 2013-03-04 pranešimo dėl žalos atlyginimo Nr. S04-206023, 2013-03-04 draudimo išmokos mokėjimo pažymos, bylos Nr. 2013/020544 ir 2013-03-06 vietinio lėšų pervedimo, dokumento Nr. 125640 matyti, kad draudėjas pervedė UAB „Armetlina“ 1620,96 Lt (469,46 Eur) žalos atlyginimą, kurį kartu su procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

22Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo, dėl civilinės atsakomybės subjekto ir procesinių palūkanų priteisimo iš savivaldybės pagrįstumo.

23CK 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.).

24Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

25Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015).

26Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014).

27Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad savivaldybė yra Tilžės gatvės, esančios Šiauliuose, ir jos atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta ir atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, jog 2013-01-31 atsakovas nebuvo sudaręs gatvių priežiūros ir eksploatavimo sutarties. Iš trečiojo asmens, byloje nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimo matyti, kad savivaldybė ir įmonė 2009-11-10 buvo sudarę Šiaulių miesto gatvių priežiūros ir taisymo darbų sutartį Nr. SŽ-1179, kuri galiojo 3 metus, t.y., eismo įvykio metu sutartis nebegaliojo. Kitą sutartį dėl Šiaulių miesto gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos remonto bei priežiūros darbų savivaldybė ir įmonė sudarė tik 2013-02-12 (sutarties Nr. SŽ-165). Iki pastarosios sutarties sudarymo savivaldybė nepateikė įmonei jokių pretenzijų dėl netinkamos kelių priežiūros ar remonto.

28Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte kaip savarankiška savivaldybės funkcija reglamentuojama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, juo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas, kurio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi, neatsižvelgiant į tai, ar savivaldybė buvo sudariusi sutartį su trečiuoju asmeniu dėl kelio priežiūros ir remonto, konstatuotina, kad savivaldybė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas ir atsakovas šioje civilinėje byloje, kadangi teisės aktai numato jai pozityvias pareigas kelių priežiūros ir remonto srityje.

29Nagrinėjant klausimą, ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė, būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos, kuri galimai atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.

30Atsižvelgiant į nurodyta, taip pat į tai, jog laikotarpiu nuo 2012-11-11 iki 2013-02-11 kelių remonto ir priežiūros funkcijos nebuvo pavestos trečiajam asmeniui, taip pat į aukščiau nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti jos valdomų kelių, taip pat ir Tilžės gatvės, priežiūrą ir remontą, o šių pareigų nevykdydama ar vykdydama jas netinkamai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

31Atsakovas teigia, kad byloje nėra įrodymų apie kelyje buvusią duobę, dėl kurios įvyko eismo įvykis ir trečiajam asmeniui buvo galimai padaryta žala, bei kad nėra įrodymų, jog eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojo kaltės ar besikeičiančių oro sąlygų. Tačiau byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad 2013-01-31 ties ( - ) buvo nepažymėta jokiais specialiais ženklais duobė, kuri buvo nematoma, apsemta vandens. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad duobė buvo beveik per vidurį kelio, 2,9 m nuo kelkraščio, duobės išmatavimai: apie 0,4 m pločio ir 0,9 m ilgio. Dar daugiau, rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tik eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padaryta žala (skilo transporto priemonės dešinės pusės priekinis ratas, buvo apgadinta padanga), o būtent iš transporto priemonės vairuotojo paaiškinimo matyti, kad vairuotojas negalėjo išvengti duobės, ją apvažiuoti ar laiku sustabdyti transporto priemonę, nes važiavo tamsiu paros metu, duobė buvo apsemta vandens ir nematoma, antrąja juosta šalia važiavo kita transporto priemonė, transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti tą pačią dieną iškart po eismo įvykio. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas transporto priemonės vairuotojas S. R. Be to, liudytojas nurodė, kad duobės gylis buvo apie 10 cm ir kad jis nurodytu keliu nevažinėja kasdien, t.y., jam kelias ir jame buvusios kliūtys (duobė) buvo nežinomos. Vairavimo sąlygos buvo ganėtinai sudėtingos dėl prastų oro sąlygų, todėl jis vairavo pakankamai atsargiai, laikėsi Kelių eismo taisyklių, buvo blaivus, kitoje eismo juostoje buvo transporto priemonių, todėl keisti važiavimo juostos negalėjo.

32Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje byloje visiškai įrodyta, jog 2013-01-31 ties ( - ) buvo nepažymėta jokiais specialiais ženklais duobė, kuri buvo vienintelė eismo įvykio priežastis, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės. Šią teismo išvadą sustiprina nustatyta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsakovo nurodyti argumentai, kad vairuotojas galėjo/ turėjo žinoti apie duobę, jeigu tokia duobė buvo, todėl turėjo elgtis atsakingai ir atsargiai vairuodamas automobilį, prieštarauja tiek byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek teisiniam reguliavimui, pagal kurį būtent atsakovas turi užtikrinti, kad kelio būklė būtų tokia, kad vairuotojai galėtų saugiai vairuoti. Ta aplinkybė, kad vairuotojui galėjo būti žinoma apie duobę kelyje, nes vairuotojas galimai šia gatve nuolat važinėjo yra pagrįsta prielaidomis. Be to, net ir nustačius tokią aplinkybę, kad apie duobę vairuotojui galėjo būti žinoma, ši aplinkybė patvirtintų ne vairuotojo kaltę, o netinkamą atsakovo pareigų atlikimą atsakovui nesiimant jokių veiksmų, kad duobės kelyje nebebūtų ar bent jau ją pažymėti.

33Be to, vien tai, jog eismo įvykis įvyko žiemos metu nepatvirtina atsakovo teiginio, kad galimai duobė atsirado dėl nenugalimos jėgos. Paminėtina tai, kad pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. CK 6.212 straipsnio 1 dalis nenugalimą jėgą apibrėžia dar plačiau, nes nenugalima jėga laikomos ir tokios aplinkybės, kurių šalis negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu (nagrinėjamu atveju – eismo įvykio metu) ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Paminėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad oro sąlygos iki eismo įvykio buvo kažkuo ypatingos, neįprastos šioje klimato zonoje ir kad dėl buvusių oro sąlygų ir specialios kelio sudėties ar reljefo ypatumų kelias eismo įvykio vietoje netikėtai suiro ir atsirado duobė. Dėl šių priežasčių teismas nepripažįsta besikeičiančių oro sąlygų nenugalima jėga.

34Kadangi atsakovas žalos dydžio ir paskaičiavimo neginčija, teismas sprendžia, kad šioje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y., neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neveikimo. Nustačius, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, vykdydamas draudimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, atlygino žalą, padarytą trečiajam asmeniui, jis subrogacijos tvarka, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, todėl šioje dalyje ieškinys yra visiškai pagrįstas.

35Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgyja subrogacijos teisę į atsakovo deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266 straipsnį ir tampa ieškovo skolininku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taigi įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems ši norma taikoma, – verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Privačiųjų juridinių asmenų požymiai įtvirtinti CK 2.34 straipsnio 3 dalyje, t. y. jie steigiami tam, kad tenkintų privačius interesus. O viešieji juridiniai asmenys yra įsteigti tam, kad tenkintų viešuosius interesus (CK 2.34 str. 2 d.). Taigi viešieji juridiniai asmenys nėra nurodyti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje.

36Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, savivaldybėms taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų tarifas, nes viešieji juridiniai asmenys nėra nei verslininkai, nei privatūs juridiniai asmenys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2014 ir kt.).

37Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose ir yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Tačiau atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, kuris pagal CK 2.34 str. 2 d. apibrėžiamas kaip nesiekiantis sau naudos, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovo argumentai dėl procesinių palūkanų dydžio yra pagrįsti.

38Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad iš dalies pagrįstas ieškovo ieškinys atmestinas ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą ir teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl ieškovui iš atsakovo jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

41Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iš ieškovo valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.266 str., 6.1015 str., bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 str.,

Nutarė

43ieškinį atmesti.

44Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai... 2. ieškovas ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo... 3. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties... 4. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys... 5. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime su... 6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą į ieškinį ir... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 8. Teismo posėdyje įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas ir turintis aukštąjį... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 10. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Dėl ieškinio senaties.... 13. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo... 14. Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam... 15. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio... 16. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu teismas... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties... 18. Atsakovas prašo nepripažinti ieškovo nurodytas ieškinio senaties termino... 19. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus... 20. Dėl žalos atlyginimo.... 21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad draudėjas (trečiasis... 22. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio... 23. CK 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė... 24. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos... 25. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 26. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik... 27. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad savivaldybė yra... 28. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte kaip... 29. Nagrinėjant klausimą, ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė, būtina... 30. Atsižvelgiant į nurodyta, taip pat į tai, jog laikotarpiu nuo 2012-11-11 iki... 31. Atsakovas teigia, kad byloje nėra įrodymų apie kelyje buvusią duobę, dėl... 32. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje byloje visiškai... 33. Be to, vien tai, jog eismo įvykis įvyko žiemos metu nepatvirtina atsakovo... 34. Kadangi atsakovas žalos dydžio ir paskaičiavimo neginčija, teismas... 35. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 6 procentų... 36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams... 37. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Šiaulių miesto... 38. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad iš dalies pagrįstas... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 40. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 41. Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.38... 43. ieškinį atmesti.... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...