Byla AS-143-182-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja V. A. (toliau – pareiškėja) 2008 m. sausio 22 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 286 dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo

5P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype ( - ); 2) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 892 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ( - ) kadastrinėje vietovėje“ dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypų įteisinimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype ( - ); 3) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21-107707-29407 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. S. nuosavybės teisėmis valdytą 5,22 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 4) įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) jai, P. S. įpėdinei, nuosavybės teisę į 5,22 ha P. S. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ( - ) atkurti natūra; 5) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti žemės sklypus, esančius P. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype ( - ).

6Pareiškėja nurodė, kad 2008 m. sausio 2 d. gavo paštu siųstą Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21-107707-29407 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo P. S. nuosavybės teisėmis valdytą 5,22 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio 1.1 punktas numato grąžinti natūra 0,72 ha miško, o 4 punktas – nuosavybės teises į 4,50 ha žemės atkurti vėliau, t. y. pasirinkus atkūrimo būdą. Teigė, kad nuosavybės teisės į tėvo valdytą žemės sklypą turi būti atkurtos natūra, o sprendimai, kurių pagrindu žemė išdalinta asmeniniams ūkiams, pažeidžia jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Siekdama išsiaiškinti ginčo žemės perdavimo tretiesiems asmenims teisėtumą, atsakovo ne kartą prašė pateikti dokumentų, kurių pagrindu tėvo valdytas žemės sklypas buvo išdalintas asmeninio ūkio žemei, kopijas. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pateikti reikiamų dokumentų kopijas, tačiau jis iki šiol visų dokumentų nėra pateikęs. Atsakovas 2006 m. liepos 16 d. rašte Nr. 20-1792-(1.38)-60 yra nurodęs, jog asmeninio ūkio žemė piliečiams suteikta Karsakiškio apylinkės tarybos sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 226, tačiau šio sprendimo kopijos negavo. Atsakovas pateikė tik 1995 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 286 bei vėlesnių dokumentų nepatvirtintas kopijas. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2007 m. spalio 19 d. raštu Nr. 20-3239-(1.14)-60 informavo, jog asmeninio ūkio žemės naudotojai žemę įsigijo nuosavybėn, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl yra pagrindas manyti, kad ginčo žemė dar nėra, bet gali būti perleista naudotojų nuosavybėn artimiausiu metu. Tokiu atveju teismui patenkinus šio skundo reikalavimus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

7II.

8Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 30 d. nutarties dalimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo 3 ir 4 reikalavimus, o 1 ir 2 skundo reikalavimus atsisakė priimti bei grąžino sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (ABTĮ 37 str. 1 d., 37 str. 2 d. 3, 8 p., 71 str.).

9Teismas nurodė, kad iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 13 d. rašto Nr. 20-2143-(1.14)-60 matyti, jog pateiktų aktų kopijos pareiškėjai buvo išsiųstos dar 2007 m. liepos 13 d. Pareiškėja nepateikė duomenų ir prie skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 286 dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo ir Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 892 dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo būtų gavusi vėliau nei iki 2007 m. gruodžio 23 d. Teismo nuomone, skundžiami administraciniai aktai vertintini kaip savarankiški viešojo administravimo subjektų priimti aktai, kuriuos pareiškėja privalėjo skųsti nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 1 d.). Prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškėja teismui nepateikė. Be to, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio

102 dalimi, pareiškėja, ginčydama šiuos administracinius teisės aktus, iki Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21-107707-29407 dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nesinaudojo išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas skundo dalį dėl aptartų administracinių aktų atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, jog kiti skundo reikalavimai suformuluoti iš esmės tinkamai, paduoti per įstatymo nustatytą terminą, todėl priimtini nagrinėti. Nurodė, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 38, 42 straipsniais, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis, nes ginčų dėl sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad atsisakius priimti pareiškėjos reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo netenkintinas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (ABTĮ 71 str.).

11III.

12Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti 1 ir 2 skundo reikalavimus, ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti šiuos skundo reikalavimus, taip pat panaikinti šios nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti nurodytus veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Iš atsakovo iki šiol nėra gavusi skundžiamų administracinių aktų. 2007 m. liepos mėnesį atsiųsti raštai, kuriais teismas grindžia termino praleidimą, nelaikytini administraciniais aktais, nes jie (ar jų kopijos) nepasirašyti, nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, neišsamūs ir netikslūs. Dėl neišsamios ir netikslios atsakovo pateiktos informacijos ir atsisakymo iki galo įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą iki 2008 m. sausio 2 d., kuomet gavo Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21-107707-29407, negalėjo suprasti ir suvokti, kad būtent jos subjektinės teisės yra pažeistos. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 16 straipsniu, vien žemės suteikimo asmeniniams ūkiams faktas nereiškia, kad pažeidžiamos asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisės. Nesant pagrindo teigti teisių pažeidimą, neturėjo pagrindo kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

142. Teismas nevertino nurodytos aplinkybės, jog atsakovas iki šiol nėra pateikęs jai administracinio akto, kurio pagrindu buvo suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai P. S. nuosavybės teise priklausiusioje žemėje, - Karsakiškio apylinkės tarybos sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 226, todėl jai suteiktina teisė tikslinti skundo reikalavimus. 2007 m. lapkričio 14 d. pakartotinai prašė atsakovo pateikti reikiamus dokumentus, tačiau atsakymo negavo. Būtent atsakovo veiksmai – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo nevykdymas, nenuoseklios ir neišsamios informacijos teikimas – sąlygojo jos suvokimą apie tai, kada ir kokius administracinius aktus reikia ginčyti teismine tvarka.

153. Teismas, atsisakydamas priimti pirmuosius du skundo reikalavimus, neįvertino, jog priimti nagrinėti skundo reikalavimai yra neatsiejami nuo jų. Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21-107707-29407 neteisėtumas yra kilęs būtent iš pirmųjų dviejų reikalaujamų panaikinti administracinių aktų neteisėtumo. Šioje situacijoje būtina vadovautis principu, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda.

164. Formalus teismo atsisakymas priimti 1 ir 2 skundo reikalavimus pažeidžia jos teisę

17į efektyvią ir visokeriopą pažeistų teisių teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Nepriėmus šių reikalavimų ir nepatikrinus argumentų dėl jų, teisė į pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi ir iliuzinė. Reikalavimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra niekuomet negalėtų būti patenkintas, nenuginčijus šių administracinių aktų.

185. Teismas neįvertino, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Teismas, priimdamas 3 ir 4 skundo reikalavimus, privalėjo įvertinti, jog ginčo žemės perleidimas tretiesiems asmenims sukeltų neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas būtų sudėtingas arba net neįmanomas. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta žala ne tik jai, bet ir tretiesiems asmenims, kurią turėtų atlyginti Lietuvos valstybė. Kol teisme bus

19išspręstas klausimas dėl Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo

20Nr. 21-107707-29407 teisėtumo, P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas yra ginčo objektas, todėl jis negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį jos teisių pažeidimą.

21Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

22Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį skundo reikalavimų bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

26Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nutarė

271) atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį ir 2) atmesti jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

28Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja 2008 m. sausio 22 d. skundu (b. l. 32) į teismą dėl Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 286 dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo ir Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 892 dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo dalių panaikinimo kreipėsi praleidusi vieno mėnesio terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Panevėžio apskrities viršininko administracija, vykdydama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuriuo ši institucija buvo įpareigota pateikti pareiškėjai visus dokumentus, susijusius su P. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės naudotojais (b. l. 14 – 15), 2007 m. liepos 13 d. raštu

29Nr. 20-2143-(1.14)-60 skundžiamus administracinius aktus pateikė pareiškėjai. Pastaroji, gavusi su šiuo raštu atsiųstus skundžiamus aktus, turėjo suprasti, jog jie pažeidžia jos teises (pareiškėja dėl šių ir kitų dokumentų nepateikimo ir kreipėsi teisminės gynybos). Pažymėtina, kad šie aktai yra savarankiški viešojo administravimo subjektų priimti aktai, kuriems skųsti nagrinėjamuoju atveju Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka netaikytina. Kadangi pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto termino, skundą dėl šių administracinių aktų teismas pagrįstai atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

30Teismas nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo, motyvavęs tuo, kad atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo. Tačiau, kaip nurodyta, teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos kitą skundo dalį. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą. Paminėtos įstatymo taikymo nuostatos lemia tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas jokiu atveju negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu. Kaip matyti, teismo sprendimas atmesti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo iš esmės nėra motyvuotas ir pagrįstas konkrečių bylos aplinkybių vertinimu. Tokio turinio nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių negali būti laikoma teisėta (ABTĮ 71 str.), todėl yra naikintina.

31Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

33Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį pakeisti.

34Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos V. A. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinti ir šį prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.