Byla Ik-2503-281/2011
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Dariui Matulevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3Pareiškėja G. K. teismui pateiktame skunde (b.l. 1–4) prašo panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2010-09-06 sprendimą Nr. (04)-K3-240; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) 2010-11-29 sprendimą Nr. 68-268; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2011-03-02 sprendimą Nr. S-44 (7-1/2011).

4Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad įgydama sklypą 2002 metais neketino užsiimti individualia veikla. Tai, kad įsigydama sklypą negalėjo numatyti individualios veiklos požymių pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – ir GPMĮ), kurie mokesčių teisėje buvo suformuluoti ir išaiškinti tik po ilgo įstatymo taikymo praktikoje, patvirtina ta aplinkybė, kad GPMĮ buvo priimtas 2002-07-02, o sklypą ji įsigijo praėjus tik dviem dienom po įstatymo priėmimo. Apie tai nepagalvojo ir tuomet, kai nutarė šį sklypą perleisti UAB „Netimpex statyba“ už skolą. Verslu ir ekonominės naudos siekimu užsiėmė juridinis asmuo, o pareiškėja tik sutvarkė žemės sklypo paskirties keitimo formalumus, kuriuos galėjo atlikti operatyviau. Administratoriaus nurodytas versliškumo požymis neatitinka tikrovės, nes tai buvo vienkartinis pirkimas bei pardavimas. Visi 159 atidalinti žemės sklypai buvo parduoti 2004 m. vienu sandoriu, todėl ši veikla taip pat neatitiko ir individualios veiklos tęstinumo kriterijaus. Mokesčių administratorius, nesigilino į tai, ar pareiškėjos atlikti veiksmai padidino parduoto nekilnojamojo turto vertę. 2004 m. pabaigoje žemės kainos kilo, todėl šį sklypą komerciškai patraukliu darė ne pareiškėjos atlikti, o vėlesni, t. y. jį įsigijusios bendrovės, veiksmai.

5Pareiškėja taip pat nesutinka, kad įsigydama sklypą ir jį padalindama į atskirus sklypus bei vienu sandoriu perleidusi vienam pirkėjui turėjo tikslą siekti ekonominės naudos. Toks vienkartinis sandoris turi būti vertinamas kaip ekonominė veikla per tęstinį laikotarpį, todėl sandoriams, atliktiems 2004 metais, individualios veiklos kriterijai neturi būti taikomi.

62006 metais gavusi nurodymą ištaisyti deklaraciją nesuprato, jog tokiu būdu pripažino vykdanti ekonominę veiklą. Apie tokias deklaracijos ištaisymo pasekmes nežinojo ir nebuvo informuota. Taip pat nebuvo informuota ir apie galimybę apskųsti tokį mokesčių administratoriaus nurodymą. Jeigu mokesčių administratorius tuo metu būtų informavęs, kad dėl tokio deklaracijos pataisymo ateityje grės dar ir pridėtinės vertės bei socialinio draudimo mokesčių priskaičiavimais, su šiuo nurodymu nebūtų sutikusi.

7Individualiai veiklai, atribojant ją nuo atsitiktinių sandorių, yra būdingas sistemiškumas, t. y. gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Taigi, nuo pat veiklos pradžios gyventojas turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidų šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos gauti pajamų. Mokesčių administratorius tokių faktinių aplinkybių nenustatė, todėl individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti reiktų ne vieno, o keleto analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį. Vadinasi, turėtų būti nustatyti analogiški sklypų pirkimai–pardavimai, o ne vieno sklypo pirkimas ir jo pardavimas (perleidimas už skolą). Nors individualiai veiklai įrodyti ir nereikia, kad būtų gautas pelnas iš veiklos (užtenka „siekio“), tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog sklypas buvo perleistas už skolą.

8Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos teiginiais, kad ji turi galimybę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veiklą tęsti ateityje, nes turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, paaiškino, jog nurodytas butas, esantis ( - ) g. 16-19, Kaune (Nr. ( - )), yra ne butas, o garažas. Žemės sklypai, esantys ( - ) k., Kauno rajone, yra asmeniškai gauti kaip palikimas. Butas, esantis ( - ) g. 72-22, Kaune, yra butas, kuriame pareiškėja gyvena. Žemės sklypas, esantis ( - ) k., Kauno rajone, (tiek šis sklypas, unikalus Nr. ( - ), priklausantis J. K. ir G. K., tiek 2006-12-13 pagal sutartį broliui V. V. parduoti 1/2 nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai) buvo gautas 1999-08-26 išduodant paveldėjimo liudijimą. 1/2 nuosavybės teisės dalies pardavimas buvo vykdomas siekiant pagerinti nekilnojamųjų daiktų valdymą, naudojimą ir disponavimą, t. y. paveldėjusias dalis pasiskirstant ir suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus taip, kad juos valdyti, naudoti ir disponuoti galėtų vienas savininkas.

9Pareiškėjos teigimu, jos vykdyta veikla neturi tęstinumo požymio, todėl negali būti pripažinta individualia veikla GPMĮ 2 str. 7 d. prasme.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

11Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 28–30) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad Inspekcija atliko pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokų), privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31 bei surašė 2010-04-28 patikrinimo aktą Nr. AU16-14. Per tikrinamąjį laikotarpį pareiškėja įsigijo: 2006-06-02 iš O. J. žemės sklypą su statiniais Molėtų raj. už 20500 Lt; 2007-04-13 iš V. V. 4,5 ha žemės sklypą ( - ) k., Kauno r. už 5000 Lt. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja pardavė: pagal 2004-12-07 sutartį P. G. 0,478 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), paskirtis – miškų ūkio), 0,0477 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), paskirtis – žemės ūkio), 0,8298 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), paskirtis – žemės ūkio), esančius ( - ) k., Kauno r. už 300000 Lt; 2004-05-05 pagal sutartį UAB „Netimpex statyba“ 15,0791 ha žemės sklypą, suskirstytą į159 sklypus, už 320 000 Lt (15,0791 ha žemės sklypas padalintas į 159 sklypus, pakeista žemės ūkio paskirtis į kitą (individualiems namas statyti ir eksploatuoti), už pirktus žemės sklypus UAB „Netimpex statyba“ atsiskaitė su pareiškėja, užskaitydama 271 500 Lt jos skolą už suteiktą paskolą.

12Patikrinimo akte Inspekcija konstatavo, kad 2004m. pareiškėja vykdė žemės sklypų individualiems namams statyti ir eksploatuoti pirkimo – pardavimo sandorius, siekdama ekonominės naudos, t. y. vykdė ekonominę veiklą, kuri yra PVM objektas, ir gavo 320000 Lt pajamų iš ekonominės veiklos, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo PVM. Dėl šio pažeidimo Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įst. (toliau – ir PVMĮ) 71 str. 1, 2, 7 d., 92 str., pareiškėjai papildomai apskaičiavo 48 814 Lt PVM, o vadovaudamasi PVMĮ 123 str. ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96 str., papildomai apskaičiavo 39 529,57 Lt PVM delspinigių. Kadangi patikrinimo metu nuo 320000 Lt pajamų iš individualios (ekonominės) veiklos apskaičiuota 48814 Lt PVM, o apskaičiuotas PVM nėra laikomas gauta ekonomine nauda ir į pajamas neįskaitomas, GPM už 2004 metus patikrinimo metu perskaičiuotas nuo 2004 m. pajamų, atėmus PVM. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjai nustatyta 7 322 Lt GPM permoka.

13Nustačiusi, kad pareiškėja 2004 metais vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą ir jos individualios veiklos pajamos sudarė 574 186 Lt, Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 4 str. 6 d., 34 str. 4 d., pareiškėjai apskaičiavo mokėtinas VSD įmokas ir dėl šių įmokų savalaikio nesumokėjimo paskyrė baudą.

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, yra konstatavęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius, tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims (2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, 2008-12-12 nutartis adm. b. Nr. A575-1613/08, 2009-02-19 nutartis adm. b. Nr. A422-66/2009, 2009-04-30 nutartis adm. b. Nr. A 442-499/2009).

15Ginčo byloje nustatyta, kad pareiškėja pagal 2002-07-04 sutartį iš J. V. įsigijo 24,61 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Kauno r., už 320 000 Lt. Dalis, t. y. 15,0791ha, įsigyto žemės sklypo 2004-04-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2645 buvo padalyta į 159 sklypus ir pakeista sklypo dalies žemės ūkio paskirtis (145 žemės sklypų paskirtis – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, 12 – infrastruktūros teritorijos, 1 – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektam statyti ir eksploatuoti, 1 – kitai specialiai paskirčiai). Pareiškėja minėtus 159 žemės sklypus pardavė UAB „Netimpex statyba“.

16Taip pat nustatyta, kad pareiškėja pagal 2004-12-07 sutartį už 300 000 Lt P. G. pardavė tris žemės sklypus, esančius ( - ) kaime, Kauno rajone, kurie buvo įsigyti 2002-07-04 sutartimi iš J. V..

17Savarankiškumo požymis rodo, kad gyventojas savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, visais veiklos vykdymo etapais bei momentais pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, iš kurios tiesiogiai gauna pajamų, t.y. visais vykdymo etapais yra laisvas ką, kaip ir kokiu laipsniu vykdyti ir yra saistomas tik savo paties įsipareigojimų. LVAT 2006-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. A14-916/2006 yra pažymėjęs, kad GPMĮ prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurių tiesiogiai gauna pajamų.

18Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai priklausiusio turto pardavimo veikla buvo savarankiška, nes buvo vykdoma nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, pareiškėja nebuvo atskaitinga kitiems asmenims, nebuvo niekieno samdoma, savo iniciatyva siekė, kad 2002 m. įsigyto žemės sklypo dalis būtų suskaidyta į žemės sklypus ir pakeista žemės naudojimo paskirtis. Pareiškėja, 2004 metais sudarydama nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, dengė veiklos išlaidas. Todėl visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos veikla buvo savarankiška.

19Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad sklypai ūkio subjektui buvo parduoti, siekiant padengti pareiškėjos skolą UAB „Netimpex statyba“. Tačiau iš pareiškėjos Komisijai pateiktų duomenų matyti, kad 2002-12-31 sutartimi pareiškėjai buvo suteikta 175000Lt paskola, kurią pareiškėja buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2003-12-31. Sklypai ūkio subjektui buvo parduoti 2004-05-05 sutartimi, t. y. praėjus paskolos grąžinimo terminui. Be to, nors suteikta paskola buvo 175 000 Lt, tačiau sklypai buvo parduoti už 320000Lt. Teigti, kad pareiškėja priverstinai pardavė žemės sklypus bendrovei (kurios pagrindine akcininke buvo), nėra pagrindo.

20Siekiant tam tikras pajamas priskirti individualios veiklos pajamoms, turi būti konstatuojamas tokios veiklos tęstinumas, t. y. tokio pobūdžio veiklos vykdymas tęstinį laikotarpį, kuris nėra ribojamas mokestiniu laikotarpiu.

21LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės, kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006-10-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. Al4-916/2006; 2006-06-19 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. A5-902/2006, 2009-02-19 išplėstinės teisėjų kolegijos nutarti adm. b. Nr. A442-66/2009, 2009-04-30 nutartis adm. b. Nr. A442- 499/2009).

22Pareiškėja mokestinio laikotarpio metu pardavė 3 žemės sklypus P. G. bei 159 sklypus UAB „Netimpex statyba“.

23Pareiškėja turi galimybę šią veiklą tęsti ir ateityje, nes dar turi asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, t. y. mokestinio laikotarpio pabaigoje pareiškėjai nuosavybės teise priklausė 8,1747 ha žemės sklypas ( - ) k., Kauno rajone, kuris padalintas į 4,0378 ha (žemės ūkio paskirties žemė) ir 4,1369 ha (gyvenamiems namas statyti ir eksploatuoti paskirties žemė) sklypus. Pati pareiškėja savo 2009-05-21 paaiškinime yra nurodžiusi, kad ši žemė (gyvenamiems namas statyti ir eksploatuoti paskirties žemė) išskirstyta į 31 sklypą. Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2010-11-25, be asmeninio buto, taip pat priklausė du žemės sklypai ( - ) k., Kauno rajone, du sklypai ( - ) k., Kauno rajone, žemės sklypas ( - ) k., Kauno rajone, bei sklypas ( - ) II k., Vilniaus rajone. Todėl ginčo nagrinėjimo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos veiklai būdingas tęstinumo požymis.

24Pareiškėjos vykdomai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklai yra būdingas ir versliškumas bei ekonominės naudos siekimas. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Norint individualią veiklą atriboti nuo atsitiktinių sandorių, turi būti nustatyta siekiant uždirbti pelną sudaromų sandorių sistema, t. y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidų šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos gauti pajamų. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo išvykimu nuolat gyventi į užsienį ar pan. Tačiau tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda, taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos ir panašiai.

25Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja 2002m. įsigytu nekilnojamuoju turtu asmeniniams poreikiams nesinaudojo, žemės ūkio ar kitokia su įsigyto žemės sklypo panaudojimu susijusi veikla nebuvo vykdoma. Pakeičiant žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į individualiems namams statyti ir eksploatuoti, suskirstant žemės sklypą į 159 sklypus, suformuoti komerciškai patrauklūs nekilnojamo turto objektai, kurie pelningai parduoti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad parduoti nekilnojamo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo(veiklos versliškumo požymis). Jau 2004-04-06 pareiškėja suskirstė sklypą į atskirus sklypus bei pakeitė jų paskirtį iš žemės ūkio paskirties į žemę individualiems namams statyti bei eksploatuoti. Tuoj po paskirties pakeitimo ir suskirstymo šie sklypai buvo pelningai parduoti UAB „Netimpex statyba“.

26Pareiškėjos pajamos, gautos už parduotus žemės sklypus, 2004 m. sudarė didžiąją dalį tais metais gautų pajamų, parduoti žemės sklypai buvo įsigyti komerciškai patraukliose vietose, nebuvo naudojami asmeniniams poreikiams tenkinti, o skirti pajamoms uždirbti.

27LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2009-02-19 nutartyje (adm. b. Nr. A442-66/2009) konstatavo, jog veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šio pobūdžio komercinėje veikloje, t.y. prekyboje žemės sklypais ar jų dalimis. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net ir keleriems metams po nekilnojamojo turto įsigijimo. Taigi, individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (2008-12-12 nutartis adm. b. Nr. A575-1613/08).

28GPMĮ apibrėžia dvi skirtingas pagal prigimtį gyventojo vykdomas veiklas – tai darbo veikla ir individuali veikla. Individualios veiklos nustatymui nesvarbu, ar ši veikla buvo pelninga. Pagal GPMĮ nuostatas svarbu yra siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ne visada iš veiklos yra gaunamas teigiamas rezultatas, tam tikrais atvejais dėl įvairių priežasčių (pvz., dėl netinkamo, nekvalifikuoto veiklos vykdymo) yra patiriamas ir nuostolis, tačiau nuostolis neįtakoja GPMĮ apibrėžtos sąvokos – „siekis gauti pajamų“. Šiuo atveju nustatyta, jog iš veiklos pareiškėja gavo pajamų, todėl siekis gauti pajamų neįrodinėtinas.

29Pareiškėjos vykdyta veikla atitinka GPMĮ įtvirtintos individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius.

30Pagal PVMĮ 71 str. nuostatas, prievolė pateikti prašymą įregistruoti PVM mokėtoju yra nustatyta apmokestinamiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurie vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, kai atlygio suma už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių yra didesnė kaip 100 000 Lt. Pagal PVMĮ 71 str. 7 d. nuostatas, kai tas pats asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo registravimui PVM mokėtojais nustatytą 100 000 Lt ribą.

31Pareiškėja 2004 m. vykdė žemės sklypų individualiems namams statyti ir eksploatuoti pirkimo – pardavimo sandorius pažeisdama PVMĮ 71 str. 1, 2, 7 d., 32 str., 92 str. nuostatas, t. y. vykdė ekonominę veiklą, kuri yra PVM objektas, tačiau nuo gautų pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą PVM. Todėl, vadovaujantis PVMĮ 123 str., jai pagrįstai papildomai priskaičiuotas mokėtinas PVM bei VSD įmokos.

32Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 32–33) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės atsiliepime.

33Skundas atmestinas.

34Nustatyta, kad 2004-05-05 sutartimi G. K. ir J. K. už 320 000 Lt pardavė UAB „Netimpex statyba“ 159 žemės sklypus (145 sklypų paskirtis individualiems namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti, 12 sklypų – infrastruktūros teritorijos, 1 sklypas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti, 1 sklypas – kitai specialiajai paskirčiai), esančius ( - ) kaime, Kauno rajone. Minėtoje sutarties 2.1 p. nurodoma, kad 271 500 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjos prieš pasirašant šia sutartį, o 48 500 Lt pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjai iki 2004-11-03 (mok. b. l. 66–213).

352004-12-07 sutartimi G. K. ir J. K. už 300 000 Lt pardavė P. G. žemės sklypus, esančius ( - ) kaime, Kauno rajone – 0,4787 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 0,0477 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sklypo unikalus Nr. ( - ); 0,8298 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) (mok. b. l. 60–65).

36Inspekcija, atlikusi mokesčių mokėtojos G. K. patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31 bei įvertinusi jos vykdytų sandorių su nekilnojamuoju turtu aplinkybes, 2010-04-28 patikrinimo aktu Nr. AU16-14 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 48 814 Lt PVM, 39 530 Lt su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių, 1 872 Lt VSD įmokų, 936 Lt su šia įmokos dalimi susijusią baudą bei 7322 Lt sumažino mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (mok. b. l. 26 – 31).

37Inspekcijos 2010-09-06 sprendimu Nr. (04)-K3-240 minėtas patikrinimo aktas patvirtintas iš dalies, nurodant pareiškėjai sumokėti 48 814 Lt PVM, 39 393 Lt PVM delspinigių, 678 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 526 Lt įmokų papildomai pensijos daliai, 339 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 263 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 4 881 Lt PVM baudą bei patvirtintas 7332 Lt sumažintas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (mok. b. l. 15–22).

38Mokesčių inspekcijos 2010-11-29 sprendimu Nr. 68-268 Inspekcijos 2010-09-06 sprendimas patvirtintas, tačiau pareiškėja atleista nuo 39 393 Lt PVM delspinigių mokėjimo (mok. b. l. 6–8).

39Komisijos 2011-03-02 sprendimu Nr. S-44(7-1/2011) Mokesčių inspekcijos 2010-11-29 sprendimas patvirtintas (b. l. 17–21).

40Byloje spręstinas ginčas dėl G. K. skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2010-09-06 sprendimą, Mokesčių inspekcijos 2010-11-29 sprendimą ir Komisijos 2011-03-02 sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

41Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

42Taigi, sprendžiant G. K. skundo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

43Tai pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 89 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

44G. K. neginčija mokesčių administratoriaus ikiteisminėje mokestinio tyrimo stadijoje nustatytų faktinių aplinkybių bei mokestinių prievolių paskaičiavimo teisingumo, tačiau iš esmės nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu mokestinei atsakomybei reikšmingų aplinkybių vertinimu, pripažįstant pareiškėjos vykdytą veiklą individualia veikla. Todėl, sprendžiant ginčą, nustatytina, ar pareiškėjos veikla, susijusi su nekilnojamojo turto įsigijimu bei pardavimu, mokesčių administratoriaus pagrįstai pripažinta individualia veikla GPMĮ prasme.

45Nors pirmą kartą individualios veiklos sąvoka buvo apibrėžta GPMĮ, įsigaliojusiame nuo 2003-01-01, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar asmens vykdoma veikla laikytina tęstine bei atsikartojančia, atsižvelgtina ir iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdytą asmens veiklą (LVAT nutartis adm. b. Nr.A8 -693/2007 ir kt.).

46Atsižvelgus į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus bei į tai, jog G. K. priklausę nekilnojamojo turto objektai, iš kurių pardavimo gautos pajamos mokesčių administratoriaus pripažintos pareiškėjos individualios veiklos pajamomis, buvo parduoti po GPMĮ, apibrėžusio individualios veiklos sąvoką, įsigaliojimo, pareiškėjos skunde nurodyti motyvai, kad ji negalėjo numatyti savo veiklos mokestinių pasekmių, yra nepagrįsti.

47Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta GPMĮ 2 str. 7 d., kurioje sakoma, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turinti verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

48Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006-06-16 sprendime (adm. b. Nr. A5-902/2006) aiškindama GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims.

49Į minėtoje nutartyje nustatytus kriterijus bei įstatymo nuostatų taikymo bei aiškinimo taisykles atsižvelgtina ir sprendžiant šioje byloje kilusį mokestinį ginčą.

50Nekilnojamojo turto pardavimo veikla patenka į veiklos rūšis, kurios išvardytos GPMĮ 2 str. 7 d. 1p., o GPMĮ 10 str. 1 d. įtvirtinta, jog individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Veikla, kuri nelaikoma ekonomine veikla, apibrėžta PVMĮ 2 str. 5 d. 1–5 punktuose.

51Iš minėtų nuostatų analizės, darytina išvada, jog veikla, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, bei atitinkanti kitus požymius, yra numatyta įstatymu bei pripažintina individualia veikla. Be to, individualiai veiklai nekeliamas reikalavimas, kad ši veikla būtų visada pelninga, ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, tačiau tik įtvirtinamas tokios naudos siekimas.

52Byloje esantys įrodymai liudija, kad G. K. UAB „Netimpex statyba“ parduoti 159 žemės sklypai buvo suformuoti atidalijant juos iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį pareiškėja 2002-07-04 įsigijo iš J. V. (įsigyta 24,61 ha), bei pakeitus šių sklypų paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą (mok. b. l. 54–56, 66–213).

53Pareiškėja 2010-01-26 paaiškinimuose Inspekcijai patvirtino, kad 2004 m. sklypų pardavimą vykdė savarankiškai (mok. b. l. 32). Inspekcijai 2009-05-21 pateiktuose paaiškinimuose G. K. nurodė, kad 2004 m. buvo parduota 16,4353 ha žemės dalis iš J. V. įsigytos 24,61 ha sklypo. Likusi 8,1747 ha dalis padalinta į du sklypus (4,0378 ha – žemės ūkio paskirties; 4,1369 ha – gyvenamosios paskirties, kuri išskirstyta į 31 sklypą) (mok. b. l. 33).

54Vertinant minėtus įrodymus darytina išvada, kad G. K. veikla buvo savarankiška, atliekama nepriklausomai nuo kokių nors trečiųjų asmenų valios, veikiant savo iniciatyva. Parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

55Nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 2002 m. iš J. V. įsigytu žemės sklypu pareiškėja pagal paskirtį asmeniniams poreikiams tenkinti nesinaudojo, žemės ūkio ar kitokios su įsigyto žemės sklypo panaudojimu susijusios veiklos nevykdė. Apskrities viršininko 2004-04-06 įsakymu žemės sklypą suskirsčius į 159 sklypus bei pakeitus naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į individualiems namams statyti ir eksploatuoti, buvo suformuoti patrauklūs nekilnojamojo turo objektai, kurie pelningai parduoti.

56Minėtos aplinkybės patvirtina, kad prieš perleisdama 159 žemės sklypus pareiškėja veikdama tikslingai ir kryptingai suformavo komerciškai patrauklius nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjos vykdytos veiklos versliškumo (komerciškumo) požymį bei ekonominės naudos siekimą patvirtina ir tai, kad iš J. V. įsigyto žemės sklypo dalis UAB „Netimpex statyba“ buvo parduota tik pakeitus žemės naudojimo paskirtį bei vėliau padalinus į atskirus sklypus.

57Nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog iš minėtų nekilnojamojo turto pardavimų gautos pajamos sudarė pagrindinę visų pareiškėjos gautų pajamų dalį.

58Teismui pateikta paskolos sutartis liudija, kad pareiškėja 2002-12-31 iš UAB „Netimpex statyba“ pasiskolino 175000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2003-12-31 (mok. b. l. 218). Vienu iš skundo motyvų pareiškėja nurodo, kad minėti sklypai UAB „Netimpex statyba“ buvo perleisti padengiant skolą, todėl ši veikla negali būti vertinama kaip ekonominės naudos siekimas.

59Tačiau, vertinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad G. K. prievolės pasibaigimas paskoliniuose santykiuose, kai skola padengiama perleidžiant pareiškėjos veiksmais suformuotus komerciškai patrauklius nekilnojamojo turto objektus už didesnę kainą, negu jie buvo įsigyti, negali būti vertinamas kitaip, kaip ekonominės naudos siekimu. Be to, pagal 2002-12-31 sutarties sąlygas, G. K. paskolą privalėjo grąžinti iki 2003-12-31, o žemės sklypai bendrovei parduoti 2004-05-05, t.y. seniai pasibaigus paskolos grąžinimo terminui.

60G. K. 2004 m. dviem sandoriais perleido net 162 nekilnojamojo turto objektus. Pati pareiškėja Inspekcijai 2009-05-21 pateiktuose paaiškinimuose pripažįsta, kad dalis iš J. V. įsigytos žemės pakeitus jos naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų statybai priskirtiną žemę, padalinta į 31 atskirus sklypus, kuriuos taipogi siekiama parduoti.

61Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėjos veikla, susijusi su nekilnojamojo turto objektų įsigijimu ir perleidimu, buvo tęstinio pobūdžio ir turėjo versliškumo požymį.

62Sistemiškai vertinant visas nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad mokestinio tyrimo metu nustatyti ir G. K. vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriai, dėl kurių įvykdymo pareiškėjai paskaičiuota mokestinė nepriemoka nagrinėjamame mokestiniame ginče, turėjo komercinį pobūdį, nebuvo susiję su pareiškėjos asmeninių poreikių tenkinimu ir atitiko visus GPMĮ 2 str. 7 d. nurodytus individualiosios veikos požymius.

63Vadovaujantis PVMĮ redakcijos, galiojusios nagrinėtų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo metu, 32 str. 2 d. buvo nustatyta, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais, ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Pagal minėto įstatymo 71 str. 2 d., prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei sumokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes ar teikia paslaugas ir kurių bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 000 Lt.

64Pagal PVMĮ 71 str. 7 d., kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 d. nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.

65Byloje nėra ginčo dėl tų mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog 2004 m. pareiškėja buvo akcininke UAB „Netimpex statyba“ (valdė 100 proc. akcijų), UAB „Netimpex“ (valdė 28 proc. akcijų), UAB „Sunsation“ (valdė 87 proc. akcijų), UAB „Bondi Lt“ (valdė 100 proc. akcijų), minėtos bendrovės buvo registruotos PVM mokėtojomis ir kiekvienos iš jų veiklos pajamos per paskutinius 12 mėnesių (skaičiuojant iki 2004-05-01) viršijo 100 000 Lt. Todėl pareiškėja nuo 2004-05-01 privalėjo mokėti PVM, atskaičiuotą iš minėtais nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais gautų pajamų.

66Kadangi pareiškėja PVM mokėtoja neįsiregistravo, PVM neskaičiavo ir nemokėjo, mokesčių administratorius skundžiamais sprendimais pareiškėjai mokėtiną 48814Lt PVM apskaičiavo ir, vadovaudamasis PVMĮ 123 str. 3 d., 4 881 Lt PVM baudą paskyrė pagrįstai bei teisėtai.

67Vadovaujantis VSDĮ 4 str. 1 d. 6 p., 16 str. 2 d., 34 str. 3 d. 1 p., pareiškėjai pagrįstai apskaičiuotos mokėtinos VSD įmokos bazinei (678 Lt) ir papildomai (526 Lt) pensijos daliai bei paskirtos su šių įmokų nesumokėjimu susijusios baudos (339 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda ir 263 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda).

68Kaip minėta, pareiškėja mokesčio administratoriaus mokestinių nepriemokų matematinio paskaičiavimo teisingumo neginčija.

69Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad Mokesčių inspekcija 2010-11-29 sprendime ir Komisija 2011-03-02 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

70Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Nutarė

71Pareiškėjos G. K. skundą atmesti.

72Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 3. Pareiškėja G. K. teismui pateiktame skunde (b.l. 1–4)... 4. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad įgydama sklypą 2002 metais... 5. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad įsigydama sklypą ir jį padalindama į... 6. 2006 metais gavusi nurodymą ištaisyti deklaraciją nesuprato, jog tokiu būdu... 7. Individualiai veiklai, atribojant ją nuo atsitiktinių sandorių, yra... 8. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos teiginiais, kad ji turi galimybę... 9. Pareiškėjos teigimu, jos vykdyta veikla neturi tęstinumo požymio, todėl... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus... 11. Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l.... 12. Patikrinimo akte Inspekcija konstatavo, kad 2004m. pareiškėja vykdė žemės... 13. Nustačiusi, kad pareiškėja 2004 metais vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu... 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT),... 15. Ginčo byloje nustatyta, kad pareiškėja pagal 2002-07-04 sutartį iš 16. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja pagal 2004-12-07 sutartį už 300 000 Lt... 17. Savarankiškumo požymis rodo, kad gyventojas savo valia ir nuožiūra,... 18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai priklausiusio turto pardavimo... 19. Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad sklypai ūkio subjektui buvo... 20. Siekiant tam tikras pajamas priskirti individualios veiklos pajamoms, turi... 21. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės, kaip... 22. Pareiškėja mokestinio laikotarpio metu pardavė 3 žemės sklypus 23. Pareiškėja turi galimybę šią veiklą tęsti ir ateityje, nes dar turi... 24. Pareiškėjos vykdomai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklai yra... 25. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja 2002m. įsigytu... 26. Pareiškėjos pajamos, gautos už parduotus žemės sklypus, 2004 m. sudarė... 27. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2009-02-19 nutartyje (adm. b. Nr.... 28. GPMĮ apibrėžia dvi skirtingas pagal prigimtį gyventojo vykdomas veiklas –... 29. Pareiškėjos vykdyta veikla atitinka GPMĮ įtvirtintos individualios veiklos... 30. Pagal PVMĮ 71 str. nuostatas, prievolė pateikti prašymą įregistruoti PVM... 31. Pareiškėja 2004 m. vykdė žemės sklypų individualiems namams statyti ir... 32. Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą... 33. Skundas atmestinas.... 34. Nustatyta, kad 2004-05-05 sutartimi G. K. ir 35. 2004-12-07 sutartimi G. K. ir J. K.... 36. Inspekcija, atlikusi mokesčių mokėtojos G. K.... 37. Inspekcijos 2010-09-06 sprendimu Nr. (04)-K3-240 minėtas patikrinimo aktas... 38. Mokesčių inspekcijos 2010-11-29 sprendimu Nr. 68-268 Inspekcijos 2010-09-06... 39. Komisijos 2011-03-02 sprendimu Nr. S-44(7-1/2011) Mokesčių inspekcijos... 40. Byloje spręstinas ginčas dėl G. K. skundo reikalavimų... 41. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad... 42. Taigi, sprendžiant G. K. skundo reikalavimų pagrįstumą,... 43. Tai pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių... 44. G. K. neginčija mokesčių administratoriaus... 45. Nors pirmą kartą individualios veiklos sąvoka buvo apibrėžta GPMĮ,... 46. Atsižvelgus į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus bei į tai, jog 47. Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta GPMĮ 2 str. 7 d., kurioje... 48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 49. Į minėtoje nutartyje nustatytus kriterijus bei įstatymo nuostatų taikymo... 50. Nekilnojamojo turto pardavimo veikla patenka į veiklos rūšis, kurios... 51. Iš minėtų nuostatų analizės, darytina išvada, jog veikla, susijusi su... 52. Byloje esantys įrodymai liudija, kad G. K. UAB „Netimpex... 53. Pareiškėja 2010-01-26 paaiškinimuose Inspekcijai patvirtino, kad 2004 m.... 54. Vertinant minėtus įrodymus darytina išvada, kad G. K.... 55. Nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 2002 m. iš J. V.... 56. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad prieš perleisdama 159 žemės sklypus... 57. Nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog iš... 58. Teismui pateikta paskolos sutartis liudija, kad pareiškėja 2002-12-31 iš UAB... 59. Tačiau, vertinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad 60. G. K. 2004 m. dviem sandoriais perleido net 162... 61. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas sutinka su mokesčių... 62. Sistemiškai vertinant visas nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada,... 63. Vadovaujantis PVMĮ redakcijos, galiojusios nagrinėtų nekilnojamojo turto... 64. Pagal PVMĮ 71 str. 7 d., kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais... 65. Byloje nėra ginčo dėl tų mokesčių administratoriaus nustatytų... 66. Kadangi pareiškėja PVM mokėtoja neįsiregistravo, PVM neskaičiavo ir... 67. Vadovaujantis VSDĮ 4 str. 1 d. 6 p., 16 str. 2 d., 34 str. 3 d. 1 p.,... 68. Kaip minėta, pareiškėja mokesčio administratoriaus mokestinių nepriemokų... 69. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus daroma išvada,... 70. Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 71. Pareiškėjos G. K. skundą atmesti.... 72. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...