Byla 2A-206-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui J. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialas dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas J. Č. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialas 4 918,76 Lt skolos už nepagrįstai gautas netesybas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-01-16 ieškovas su AB SAMPO bankas (nuo 2008-06-01 – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) sudarė Kredito sutartį dėl būsto, esančio ( - ), pirkimo ir investuotų nuosavų lėšų į būsto apdailos darbus refinansavimo dėl 49 235 EUR terminui iki 2040-01-16 (toliau – Kredito sutartis). Prievolės įvykdymui užtikrinti 2006-04-04 buto įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ). 2009-01-23 prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl papildomos 42 300 EUR ilgalaikio kredito dalies suteikimo refinansuoti kreditą suteiktą žemės sklypo, numatomo naudoti asmeninėms reikmėms, įsigijimui. Atsakovas nesutiko suteikti papildomos kredito sumos, priežasčių raštu nepateikė, ieškovas dėl kredito kreipėsi į „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyrių. 2009-02-12 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl kredito pagal Kredito sutartį padengimo, leidimo įkeisti butą, esantį ( - ), paskesnės eilės hipoteka „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus naudai, užtikrinant 90 000 EUR prievolę ir reikalavimo netaikyti Kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6. p. numatytų netesybų už išankstinį kredito padengimą. 2009-02-21 raštu atsakovas patvirtino, kad neprieštarauja dėl buto antros eilės hipotekos ir ieškovo įsiskolinimo ieškovui pagal Kredito sutartį padengimo „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus suteiktomis lėšomis. Nurodė, kad ieškovas 2009-03-02 yra įsiskolinęs atsakovui 49 129,55 EUR, bet nenurodė, kas sudaro šią sumą, nors ieškovas 2009-02-12 aiškiai nurodė nesutikimą dėl netesybų taikymo. Kredito sutarties Bendrosios dalies (toliau – BD) 51.2 sąlyga, kad kredito gavėjas be banko sutikimo neturi teisės atšaukti pranešimo dėl išankstinio grąžinimo ir laikoma, kad kredito gavėjas besąlygiškai įsipareigojęs grąžinti nurodytą sumą, ir bankas turi teisę pareikalauti mokėti specialiojoje dalyje numatytas netesybas už kiekvieną grąžinti pradelstą dieną, taip pat 51.1 p. sąlyga, kad kredito gavėjas privalo prieš 5 darbo dienas informuoti apie ketinimą grąžinti kreditą, bei kad pagal 51.3 p. kredito ar jo dalies išankstinio grąžinimo diena privalo sutapti su Mokėjimo diena, t.y. kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 darbo diena, sukelia Kredito gavėjui nepalankias pasekmes – pareigą bankui pareikalavus mokėti netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, kredito grąžinimo termino atidėjimą iki kitos Mokėjimo dienos. Atsakovo 2009-02-21 rašte nurodytas 49 129,55 EUR įsiskolinimas padengtas 2009-03-04. 2009-03-16 raštu ieškovas prašė pagrįsti ir detalizuoti 49 129,55 EUR įsiskolinimo dydį bei pareikalavo grąžinti apskaičiuotas netesybas, jei tokios buvo įtrauktos į nurodytą įsiskolinimo dydį. 2009-03-23 atsakyme atsakovas nurodė, kad į šį įsiskolinimo dydį buvo įtrauktos 1 424,57 EUR (t.y. 4 918,75 Lt) netesybos, apskaičiuotos pagal Kredito sutarties BD 51.6 p. Ieškovas laikė, kad ši sąlyga neatitiko šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo reikalavimų, suteikė nepagrįstą pranašumą sutartį parengusiai šaliai – atsakovui. Susitarimas dėl netesybų taikymo ir jų dydžio pažeidė šalių pusiausvyrą, netesybų dydis yra aiškiai per didelis. Kredito sutartyje netesybos už išankstinį kredito padengimą numatytos tik vienu atveju, t.y. jeigu kreditas padengiamas kito kreditoriaus lėšomis, t.y. kredito padengimas anksčiau termino kitais būdais nesukeltų prievolės mokėti netesybų. Ieškovas atsakovui sumokėjo 2009-02-21 nurodytą 300 Lt rašto išdavimo mokestį, kuris dengia atsakovo galimas išlaidas, susijusias su kredito dengimu. Atsakovas nebuvo sąžiningas nurodydamas įsiskolinimo sumą, informacija apie įsiskolinimo sumą atsakovo pateikta ieškovui tik pilnai padengus įsiskolinimą. Atsakovo reikalavimai buvo apsaugoti nekilnojamojo turto hipoteka, atsisakymas dengti dalį atsakovo nurodyto įsiskolinimo būtų sukėlęs ypač nepalankias pasekmes ieškovui. Atsakovui sumokėta suma negali būti laikoma geruoju sumokėtomis netesybomis, nes ieškovas išreiškė neigiamą poziciją dėl netesybų taikymo ir jų pagrįstumo 2009-03-04 ir 2009-03-16 prašymuose atsakovui. 49 125,55 EUR suma pervesta į atsakovo sąskaitą ir atsidūrė atsakovo balanse 2009-03-03 tarp 12 ir 13 val., tuo tarpu atsakovo darbuotojos pranešimas elektroniniu paštu pateiktas pasibaigus darbo dienos laikui, t.y. 2009-03-03 17.31 val., kai lėšos jau buvo pervestos į atsakovo nurodytą sąskaitą ir nebuvo galimybės atšaukti pavedimą. Netesybų suma elektroniniame pranešime nebuvo nurodyta. Nepadengęs reikalaujamos sumos ir vykstant ginčui tik dėl netesybų sumos, ieškovas būtų patyręs neproporcingus nuostolius, lygius atsakovo apskaičiuotų delspinigių sumai nuo visos 2009-02-21 sprendime nurodytos sumos. Netesybos, numatytos Kredito sutarties BD, kurios sąlygos yra standartinės AB Sampo bankas parengtos sąlygos, dėl kurių atskirai nebuvo derėtasi. Kredito sutarties BD 51.6 p. sąlyga laikytina nesąžininga. Atsakovas, kaip stipresnioji sutarties šalis, siekia nepagrįstai praturtėti silpnesnės šalies, t.y. atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu.

4Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-04 Kredito sutartis pasibaigė BD 57 p. pagrindu, ieškovui įvykdžius visus savo skolinius įsipareigojimus. Kredito sutarties BD 51.6 p. šalys sutarė, kad jei kredito gavėjas (ieškovas) savo skolą padengia iš kito kreditoriaus pasiskolintomis lėšomis, kartu su anksčiau termino grąžinama kredito dalimi kredito gavėjas turi sumokėti bankui (atsakovui) 3 procentų netesybas nuo anksčiau termino grąžinamos sumos. Kadangi ieškovas grąžino kreditą anksčiau šioje sutartyje nustatyto Kredito grąžinimo termino, atsakovas įgijo teisę reikalauti 51.6 p. pagrindu nustatytų netesybų, t.y. 1 424,57 EUR arba 4 918,75 Lt (47 485,65 EUR anksčiau grąžinama kredito suma x 3 proc.). Apie taip paskaičiuotą sumą, grąžinant kreditą anksčiau nurodyto termino, ieškovas buvo informuotas 2009-02-21 raštu ir tai buvo sąlyga, su kuria tuo pačiu raštu buvo duotas atsakovo sutikimas ieškovui įkeisti turtą, kuris tuo metu buvo įkeistas atsakovui, naujajam kreditoriui „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriui. 2009-03-03 elektroniniu laišku atsakovo darbuotoja papildomai informavo ieškovą, kad pagal Kredito sutarties BD 51.6 p. ieškovas turės sumokėti refinansavimo mokestį (netesybas) ir, kad pilnas kredito grąžinimas vykdomas pagal 51 p. bei būtinas prašymo pildymas. 2009-03-04 ieškovas pateikė atsakovui prašymą pilnai padengti ilgalaikį būsto kreditą pagal Kredito sutartį, nurašant lėšas iš atsakovo tranzitinės sąskaitos ir trūkstamas lėšas kredito dengimui nurašyti iš asmeninės ieškovo sąskaitos. Pagal šį prašymą 2009-03-04 ieškovo įsipareigojimų vykdymui buvo įskaitytos lėšos iš atsakovo tranzitinės sąskaitos ir iš ieškovo asmeninės sąskaitos. Ieškovas akceptavo visas Kredito sutarties sąlygas, taip pat ir sąlyginį atsakovo sutikimą dėl antrinio ieškovo turto, kuris buvo įkeistas atsakovui, įkeitimo kitam kreditoriui tik su sąlyga, kad išankstinio paskolos grąžinimo atveju ieškovas sumokės atsakovui netesybas, todėl atsakovas nėra skolingas ieškovui 4 918,76 Lt, nėra šia suma nepagrįstai praturtėjęs, taip pat nėra pagrindo mažinti jau sumokėtas netesybas. Nurodė, kad 2009-03-04 ieškovas pateikė prašymą nuskaityti visą sumą, įskaitant netesybas. Po šio prašymo pinigai buvo įskaityti kredito padengimui ir netesybų apmokėjimui. Kredito sutartyje numatyta, kad jeigu bankas netenka pajamų šaltinio, o paskolą refinansuoja kitas bankas, mokamos netesybos, kurios dengia palūkanas. Jei pinigai yra tranzitinėje sąskaitoje, jie kol kas nėra banko sąskaitoje. Tam, kad pinigai būtų įskaitomi, reikalingas kliento prašymas. Sąlygų mažinti netesybas nėra, nes jos jau sumokėtos. Prašymas įskaičiuoti pateiktas 2009-03-04, jis pasirašytas jau sudarius Kredito sutartį ir žinant apie 51.6 p. Ieškovas su Kredito sutarties sąlygomis buvo susipažinęs, kredito sutartis galioja refinansavimo metu, ji nebuvo nuginčyta.

5Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui Danske Bank A/S Lietuvas filialas iš ieškovo J. Č. 2 142 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

6Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-01-16 ieškovas ir AB SAMPO bankas (nuo 2008-06-01 – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) sudarė Kredito sutartį Nr. BP1134060019, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 49 235 EUR dydžio kreditą, nustatant, kad kredito grąžinimo pradžios terminas – 2007-02-01, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2040-01-16. Kredito grąžinimui užtikrinti 2006-04-04 hipotekos lakštu buvo įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ). 2009-01-23 prašymu ieškovas prašė atsakovo papildomai suteikti 42 300 EUR ilgalaikį kreditą refinansuoti kreditą, suteiktą žemės sklypo įsigijimui. Atsakovui netenkinus prašymo, ieškovas nurodo kreditą gavęs iš „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus. 2009-02-12 prašymu ieškovas prašė leisti pilnai padengti ilgalaikį būsto kreditą pagal Kredito sutartį 2009-03-02, leisti antros eilės hipoteka įkeisti ieškovo butą, esantį ( - ), „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus naudai ir netaikyti netesybų už išankstinį kredito grąžinimą. 2009-02-21 atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), įkeistą atsakovui, įkeistų antros eilės hipoteka „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriui užtikrinant ieškovui suteikiamo kredito grąžinimą, su sąlyga, kad iš „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus suteiktų kredito lėšų bus padengtas visas ieškovo įsiskolinimas pagal Kredito sutartį, kuris sudaro 49 129,55 EUR ir yra apskaičiuotas iki 2009-03-02. Sutikimo dėl netesybų netaikymo atsakovas nedavė. Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad po to, kai į atsakovo tranzitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bus pervesti ne mažiau kaip 49 129,55 EUR, atsakovas hipotekos lakšte padarys atžymą apie viso skolinio įsipareigojimo pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą ir perduos hipotekos lakšto original ieškovui. Iš byloje esančio ieškovo ir atsakovo darbuotojos A. S. susirašinėjimo įvykusio 2009-03-03, ir kurio buvimo šalys byloje neginčija, matyti, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kad lėšų įskaitymui reikalingas jo prašymas, kurį ieškovas ir pateikė atsakovui 2009-03-04, 12.12 val. Kadangi ieškovas nusprendė grąžinti kreditą anksčiau termino, t.y. savo skolą ieškovui padengti iš kito kreditoriaus (šiuo atveju UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus) pasiskolintomis lėšomis, jam pagal Kredito sutarties BD 51.6 p. atsirado pareiga kartu su anksčiau termino grąžinama kredito dalimi sumokėti bankui 3 procentus nuo anksčiau termino grąžinamos sumos netesybas. Šią pareigą jis įvykdė pervesdamas 49 129,55 EUR į atsakovo tranzitinę sąskaitą bei 2009-03-04 prašymu įskaityti šias lėšas paskolos pagal Kredito sutartį dengimui. Kredito sutartis tarp šalių pasibaigė abiem šalims įvykdžius savo įsipareigojimus (Kredito sutarties BD 57 p.).

7Teismas nurodė, kad Kredito sutarties BD 51.6 p. yra numatyta Bendrojoje sutarties dalyje, kurios sąlygos yra standartinės, tačiau byloje nėra nustatyta, kad minėta sąlyga pažeistų ieškovo ir atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovas yra pasirašęs kiekvieną kredito sutarties lapą, nėra duomenų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos sudarymo, taip pat nėra nustatyta kitų CK 6.188 str. 2 d. atvejų, kada sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga. Pažymėjo, kad kredito sutartimi ieškovas įsipareigojo grąžinti kreditą kartu per kredito grąžinimo laikotarpį sumokėdamas palūkanas ir kitus mokėjimus. Atsakovo veikla susijusi su atlygintinu kreditavimu, piniginių lėšų apyvarta, jo, kaip paskolos davėjo, sutikimas reikalingas kiekvienu atveju, kada paskolos gavėjas ketina grąžinti paskolos sumą prieš terminą (CK 6.873 str. 4 d.). Pabrėžė, kad paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas kreditoriaus naudai, tokiu būdu užtikrinant, kad palūkanos bus mokamos per visą paskolos grąžinimo terminą. Nurodė, kad prievolės įvykdymas prieš terminą atsakovui automatiškai reiškia, kad bus prarasta pajamų dalis, gaunama už naudojimąsi jo lėšomis. Netesybos yra sankcija skolininkui ir sutartas nuostolių atlyginimas kreditoriui už netinkamą prievolės vykdymą. Nurodė, kad ieškovas laisva valia nusprendė pabaigti sutartinius santykius su ieškovu prieš terminą, t.y. refinansuoti atsakovo banke paimtą kreditą, sudarydamas kredito sutartį su kita kredito įstaiga. Pabrėžė, kad ieškovas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, dirba banke, iš kurio paėmė paskolą atsakovo kredito refinansavimui, jo darbas yra susijęs su finansų sektoriumi, todėl jis sudarydamas Kredito sutartį bei vėliau siekdamas grąžinti kreditą anksčiau laiko, įvertino bei numatė savo veiksmų pasekmes. Pažymėjo, kad ieškovas visą Kredito sutarties galiojimo laikotarpį jos sąlygos dėl netesybų taikymo refinansavimo atveju neginčijo. Nurodė, kad nors 2009-02-12 prašyme ieškovas ir pareiškė nesutikimą dėl netesybų skaičiavimo, tačiau toliau sąmoningai tęsė kreditorinių reikalavimų savo atžvilgiu perkėlimą nuo atsakovo kitam bankui. Teismas pabrėžė, kad tokie ieškovo veiksmai rodo, kad jam neabejotinai buvo žinoma, jog patenkinus jo prašymą, atsirastų pasekmės, numatytos Kredito sutarties BD 51.6 p. Šiame punkte yra numatyta ir netesybų apskaičiavimo tvarka. Teismas pabrėžė, kad atsakovo gauta 1 424,57 EUR (t.y. 4 918,75 Lt) suma nelaikytina nepagrįstu ar nesąžiningu praturtėjimu, kadangi apskaičiuota ir sumokėta remiantis šalių susitarimu (Kredito sutarties 51.6 p., CK 6.71 str., 6.72 str.). Konstatavo, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo atsakovui ginčijamą netesybų sumą, byloje nenustatyta, kad Kredito sutarties 51.6 p. sąlyga yra nesąžininga.

8Ieškovas J. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-03-19 sprendimą; pripažinti Kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6 p. sąlygą dėl 3 procentų baudos už išankstinį kredito grąžinimą pažeidžiančia šalių interesų pusiausvyrą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus; priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos skyriaus 4 918,75 Lt skolos už nepagrįstai sumokėtas netesybas; priteisti iš atsakovo procesines palūkanas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; nustatyti ne didesnį kaip 500 Lt (t.y. 10 procentų nuo ieškinio sumos) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteistiną atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos skyriui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.5 str., 6.4 str., 6.73 str. 2 d., 6.188 str., 6.258 str. 3 d. nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, ieškovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis, neturinti realių galimybių keisti standartinių sutarčių sąlygų. Pabrėžia, kad teismas neįvertino Kredito sutarties šalies teisių ir pareigų pusiausvyros, realių kreditoriaus nuostolių. Nurodo, kad pagal kredito sutartį finansavimo paslaugos buto suteiktos fiziniam asmeniui, kaip vartotojui, jo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (gyvenamajam būstui įsigyti). Finansavimo paslaugos suteiktos juridinio asmens, verslininko veikiančio verslo ir profesiniais tikslais, kurio verslas yra teikti kreditus. Nurodo, kad kredito sutartis tarp ieškovo ir atsakovo kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, kuriems esant jiems taip pat taikytinos bendrosios vartojimo sutarties instituto normos. Pabrėžia, kad atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos skyrius, nors ieškovas ne vieną kartą to prašė atsakovo atstovų, nesudarė ieškovui galimybių susipažinti su kreditoriaus parengtomis standartinėmis sąlygomis, nurodytomis Kredito sutarties Bendrojoje dalyje iš anksto. Kredito sutarties Bendroji dalis buvo pateikta ieškovui tik sutarties pasirašymo metu, jam nebuvo suteikta reali galimybė susipažinti su standartine Kredito sutarties Bendrąja dalimi iš anksto per protingą laiko tarpą, būtiną įvertinti tokios apimties ir sudėtingumo (Kredito sutarties Bendroji dalis – 9 psl., Priedas Nr. 1 prie Kredito sutartis – 8 psl.) kreditoriaus parengtų standartinių sąlygų turinį. Pabrėžia, kad atsakovo parengtos Kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6 p. ir 46 p. nuostatos iš esmės pažeidžia Kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, suteikia perdėtą pranašumą sutartį parengusiai stipresniajai sutarties šaliai – atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos skyriui, pažeidžia ieškovo kaip vartotojo teises ir interesus. Pabrėžia, kad nesutikimą dėl Kredito sutarties Bendrojoje dalyje 51.6 p. numatytos sąlygos dėl netesybų pareiškė atsakovui tris kartus: 2009-02-12 raštu, 2009-03-04 ir 2009-03-16 raštais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., kadangi, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies 51.2 p. kredito gavėjas be banko sutikimo neturi teisės atšaukti pranešimo dėl išankstinio grąžinimo ir laikoma, kad kredito gavėjas besąlygiškai įsipareigoja grąžinti visą sumą, bei į tai, jog kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialas buvo įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), netesybų sumokėjimas kreditoriui negali būti laikomas tapačiu netesybų sumokėjimu geruoju. Pabrėžia, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra grindžiamas atsakovo turėtais nuostoliais, atsakovo taikoma netesybų skaičiavimo praktika kitiems klientams. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl kredito padengimo anksčiau termino jis turėjo realių nuostolių. Pažymi, kad ieškovas atsakovui taip pat sumokėjo atsakovo 2009-02-21 rašte Nr. dnk0902563 „Dėl įkeisto turto antrinio įkeitimo ir paskolos padengimo“ nurodytą 300 Lt rašto išdavimo mokestį, kuris dengia atsakovo galimas išlaidas, susijusias su kredito padengimu. Pabrėžia, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6 p. nustatytų netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas, nesąžiningas, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, kitas kredito sutarties sąlygas (nustatyti įspėjimo terminai, kredito padengimo datos) ir iš esmės pažeidžia šalių pusiausvyrą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatsižvelgė į LR Teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymą Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Pabrėžia, kad atsakovo prašomos iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 142 Lt) sudarytų net 44 procentus ieškinio sumos. Pabrėžia, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinant ieškinio sumą, bylos apimtį, sudėtingumą, naujumą, laikytinas neprotingai dideliu, neatitinkančiu protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Mano, kad atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti didesnis kaip 10 procentų ieškinio sumos.

9Atsakovas AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmeti ieškovo J. Č. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LR CK šeštos knygos XLIV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios vartojimo kreditą, netaikomos, kai pagal kredito sutartį kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2009 m. birželio 10 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 30 yra pabrėžiama, kad tam tikrų rūšių sutartys negali būti kvalifikuojamos vartojimo sutartimis dėl savo dalyko nors formaliai ir atitinka pagrindinius vartojimo sutarčių požymius. Mano, kad būtent tokia išimtis numatyta LR CK 6.886 str. 3 d., kiek tai susiję su kredito sutartimis. Pabrėžia, kad dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kredito sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi, o taip pat nesutinka su ieškovo motyvais dėl Kredito sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi. Pabrėžia, kad atlygintinės ir neatlygintinės paskolos grąžinimui prieš terminą yra nustatytos skirtingos sąlygos (CK 6.873 str. 3 ir 4 d.). Nurodo, kad atlygintinės paskolos sutarties sudarymo atveju, paskolos davėjas paskolą suteikia turėdamas tikslą gauti pajamų, kurias planuoja pagal paskolos sutartyje nustatytą paskolos grąžinimo terminą. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į suteikiamų kreditų sumas, terminus ir planuojamas gauti pajamas, paskolos davėjas sprendžia dėl palūkanų dydžio, skolinimo rizikos priimtinumo, išorinio banko finansavimo poreikio ir kt. Pažymi, kad paskolos gavėjui anksčiau termino grąžinus paskolą, bankas ne tik, kad negauna planuotų pajamų, bet ir toliau patiriami banko finansavimo (tarpbankinių paskolų) kaštus, taip pat patiria neplanuotus banko darbuotojų apkrovos sutarčių peržiūrai, raštų rengimui, hipotekos išregistravimo parengimo kaštus ir kt. Pabrėžia, kad paskolos davėjas davė išankstinį sąlyginį sutikimą paskolos gavėjui dėl paskolos grąžinimo prieš terminą pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies 51 p. Nurodo, kad ši sutarties sąlyga galėjo būti pakeista tik raštišku sutarties šalių susitarimu (Kredito sutarties BD 58 p.), bet tokio susitarimo ieškovas ir atsakovas nesudarė. Kredito sutarties BD 51.6 p. nustatyta prieš terminą sąlyga, užtikrina minimalių paskolos davėjo (atsakovo) tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kurios jis patiria paskolos gavėjui (ieškovui) anksčiau termino grąžinus kreditą ir paskolos gavėjui toliau nebemokant palūkanų pagal Kredito sutartį. Pabrėžia, kad 2009-03-04 ieškovui anksčiau termino grąžinus kreditą atsakovui iki kredito grąžinimo termino nustatyto Kredito sutarties specialiosios dalies 4 p. buvo likę daugiau kaip 30 metų, o Kredito sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma taikyta laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01, t.y. Kredito sutarties nutraukimo metu buvo 3.74 procentai. Remdamasis tuo pabrėžia, kad netesybų suma buvo sąžininga, o netesybų dydis proporcingas minimaliems atsakovo nuostoliams. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog nors jis ne vieną kartą to prašė atsakovo atstovų, pastarieji nesudarė jam galimybių susipažinti su kreditoriaus parengtomis standartinėmis sąlygomis, nurodytomis Kredito sutarties Bendrojoje dalyje iš anksto, neatitinka tikrovės. Pabrėžia, kad apeliantui visos kredito sutarties sąlygos buvo pateiktos iki sutarties sudarymo, ir jam susipažinus su visomis siūlomomis kredito sutarties sąlygomis, buvo aptartos su juo individualiai. Pabrėžia, kad tai, kad atsakovo klientams siūlomos kredito sutarčių sąlygos yra skelbiamo viešai (internete), patvirtina ir paties apelianto su apeliaciniu skundu pateikti duomenys iš atsakovo internetinio puslapio apie šiuo metu atsakovo sudaromom kredito sutartims taikomą kreditų refinansavimo iš kito kreditoriaus mokestį. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą bei dirba banke, todėl tiek sudarydamas Kredito sutartį, tiek vėliau siekdamas anksčiau laiko grąžinti kreditą, įvertino bei numatė savo veiksmų pasekmes. Pabrėžia, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog apelianto netesybų sumokėjimas negali būti laikomas netesybų sumokėjimu geruoju. Pabrėžia, kad prievolė sumokėti netesybas kilo iš Kredito sutarties ir ši prievolė apeliantui buvo žinoma, šią sąlygą apeliantas akceptavo sutarties sudarymo metu ir jos neginčijo visą sutarties galiojimo laikotarpį. Teigia, kad faktinės aplinkybės (2009-02-21 atsakovo raštas apeliantui; 2009-03-03 elektronis laiškas; 2009-03-04 ieškovo prašymas) rodo, jog netesybų mokėjimas buvo įskaitytas apelianto prašymu, be to, apeliantas akceptavo atsakovo sąlyginį sutikimą dėl antrinio ieškovo turto, kuris buvo įkeistas atsakovui, įkeitimo kitam kreditoriui tik su sąlyga, kad išankstinio paskolos grąžinimo atveju ieškovas sumokės atsakovui netesybas pagal Kredito sutarties 51.6 p., o taip pat ieškovas nuo pat Kredito sutarties sudarymo žinojo, kad išankstinis kredito grąžinimas yra galimas Kredito sutarties 51 p. nustatytomis sąlygomis. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, kadangi Rekomendacijos ginčijamos sumos dydį nustato tik kaip vieną iš kriterijų vertinant priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį, bet nenustato reikalavimo apskaičiuoti priteistinos teisinės pagalbos išlaidų sumos procentine išraiška nuo ieškinio sumos.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

12Dėl Kreditavimo sutarties vertinimo vartojimo sutartimi.

13Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kuriems esant jiems taip pat taikytinos bendrosios vartojimo sutarties instituto normos. Dėl to teismas neįvertino kredito sutarties šalies teisių ir pareigų pusiausvyros, realių kreditoriaus nuostolių.

14Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas kredito sutartį sudarytą tarp apelianto ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos skyriaus įvertino kaip vartojimo sutartį. Teismas kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6 p. vertino remdamasis vartotojų sutarčių sąlygas reguliuojančiomis įstatyminėmis normomis (CK 6.188 str.). Be to, teismas, vertindamas šalių santykius ir iš jų kylančias pareigas turi įvertinti atsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus, sutarčių sudarymo principus bei remdamasis tikrosiosmis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.

15Dėl susipažinimo su standartinėmis Kredito sutarties sąlygomis.

16Apeliantas teigia, jog atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos skyrius, nors apeliantas ne vieną kartą to prašė atsakovo atstovų, nesudarė apeliantui galimybių susipažinti su kreditoriaus parengtomis standartinėmis sąlygomis, nurodytomis Kredito sutarties Bendrojoje dalyje, iš anksto.

17Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Dėl tokio teisinio reguliavimo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos negali būti platesnės už bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. CPK 306 str. 2 d. numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas apeliacinio proceso paskirtimi bei proceso koncentruotumo principo realizavimu. Tokiu būdu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo.

18Iš bylos medžiagos aišku, jog ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė aplinkybės, jog atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos skyrius nesudarė apeliantui J. Č. galimybės susipažinti su kredito sutarties standartinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nebuvo jokių objektyvių kliūčių šią aplinkybę atskleisti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenagrinės apeliacinio skundo dalies, grindžiamos minėtos aplinkybės buvimo faktu. Taip pat būtina pabrėžti tai, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, jog ieškovas yra pasirašęs kiekvieną kredito sutarties lapą, nėra duomenų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos sudarymo.

19Dėl kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.

20Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog kredito sutarties 51.6 p. ir 46 p. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nustatant neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.

21Reikia pabrėžti, jog apeliantas ginčija kredito sutarties Nr. BP1134060019, kuri jau yra pasibaigusi jos Bendrųjų sąlygų 57 p. pagrindu 2009-03-04, 51.6 p. ir 46 p. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog ginčo objekto nebėra, pastarųjų apeliacinio skundo argumentų nenagrinės. Kolegija pabrėžia, jog apeliantui manius, kad kredito sutartis iš esmės pažeidė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, galėjo pasinaudoti savo įstatymine teise atsisakyti sutarties (CK 6.228 str.) bei kreiptis dėl to į teismą prieš įvykdant savo sutartinius įsipareigojimus, kilusius iš minėtos kredito sutarties Nr. BP1134060019.

22Dėl netesybų sumokėjimo.

23Apeliantas teigia, kad netesybų sumokėjimas kreditoriui negali būti laikomas tapačiu netesybų sumokėjimu geruoju.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pabrėžė, kad ieškovas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, dirba banke, iš kurio paėmė paskolą atsakovo kredito refinansavimui, jo darbas yra susijęs su finansų sektoriumi, todėl jis sudarydamas kredito sutartį bei vėliau siekdamas grąžinti kreditą anksčiau laiko, įvertino bei numatė savo veiksmų pasekmes. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį jos sąlygos dėl netesybų taikymo refinansavimo atveju neginčijo (b.l. 82).

25Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui, kaip asmeniui turinčiam aukštąjį ekonominį išsilavinimą, dirbančiam banke, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su finansų sektoriumi, šiomis aplinkybėmis turėtų būti taikomi aukštesni nei vidutiniai protingo žmogaus elgesio standartai. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog 2009-02-12 raštu apeliantas kreipėsi į atsakovą dėl kredito pagal kredito sutartį padengimo, leidimo įkeisti butą, esantį ( - ), paskesnės eilės hipoteka „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus naudai, užtikrinant 90 000 EUR prievolę ir reikalavimo netaikyti kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6. p. numatytų netesybų už išankstinį kredito padengimą (b.l. 17). Ši aplinkybė rodo, jog apeliantas apie išankstinį netesybų taikymą žinojo jau prieš sumokant įsiskolinimą atsakovui. 2009-02-21 atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), įkeistą atsakovui, įkeistų antros eilės hipoteka „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriui užtikrinant ieškovui suteikiamo kredito grąžinimą, su sąlyga, kad iš „UniCredit Bank“ A/S Lietuvos skyriaus suteiktų kredito lėšų bus padengtas visas ieškovo įsiskolinimas pagal Kredito sutartį, kuris sudaro 49 129,55 EUR ir yra apskaičiuotas iki 2009-03-02. Dėl netesybų netaikymo sutikimo atsakovas nedavė (b.l. 18). Apeliantas, kaip savo srities specialistas – finansininkas, turėjo suprasti, jog į atsakovo reikalaujamą grąžinti sumą yra įskaičiuotos ir netesybos pagal kredito sutarties 51.6 p. Taip pat reikia pabrėžti, jog pagal CK 6.173 str. 1 d. atsakovo pozicijos neišsakymas dėl netesybų netaikymo negalėjo būti laikomas sutikimu dėl jų netaikymo. Apeliantas nurodo, jog kredito sutarties Bendrosios dalies 51.2 p. numato, kad kredito gavėjas be banko sutikimo neturi teisės atšaukti pranešimo dėl išankstinio grąžinimo ir laikoma, kad kredito gavėjas besąlygiškai įsipareigoja grąžinti visą nurodytą sumą (b.l. 87). Iš byloje esančio ieškovo ir atsakovo darbuotojos A. S. susirašinėjimo įvykusio 2009-03-03 (b.l. 37-41), matyti, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kad lėšų įskaitymui reikalingas jo prašymas, kurį ieškovas ir pateikė atsakovui 2009-03-04, ir, kad pagal Kredito sutarties 51.6 p. turės sumokėti refinansavimo mokestį (b.l. 67). Šie faktai atskleidžia tai, jog pirma, apeliantui kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6 p. nuostatos turėjo ir buvo žinomos dar prieš kredito sutarties įvykdymą; antra, apeliantas 2009-03-04 rašydamas papildomą prašymą dėl kredito padengimo žinojo, jog į kreditorinio įsiskolinimo dydį yra įtrauktos ir netesybos pagal kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6 p.; trečia, apeliantui 2009-03-04 neparašius papildomo prašymo dėl lėšų įskaitymo, šios nebūtų buvusios nurašytos nuo jo tranzitinės sąskaitos kredito padengimui; ketvirta, apeliantas sutiko su nustatytu netesybų dydžiu, kadangi jų neginčijo teisme. Būtina pabrėžti, jog apeliantui manius, kad atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas nepagrįstai reikalauja netesybų sumokėjimo, kurios yra pernelyg didelės, turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti šiuos atsakovo veiksmus, tačiau savo noru, suprasdamas visas savo veiksmų pasekmes, to nepadarė.

26Šių aplinkybių visetas leidžia teigti, jog savo sutartinius įsipareigojimus, kilusius iš kredito sutarties sudarytos su atsakovu, apeliantas įvykdė savo noru, kaip asmuo, turintis specialiųjų žinių, suvokdamas savo veiksmų finansines pasekmes. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, esą netesybų sumokėjimas kreditoriui negali būti laikomas tapačiu netesybų sumokėjimu geruoju, kaip nepagrįstus.

27Dėl netesybų dydžio.

28Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra grindžiamas atsakovo turėtais nuostoliais, atsakovo taikoma netesybų skaičiavimo praktika kitiems klientams. Teigia, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 51.6 p. nustatytų netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas, nesąžiningas, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, kitas kredito sutarties sąlygas (nustatyti įspėjimo terminai, kredito padengimo datos) ir iš esmės pažeidžia šalių pusiausvyrą.

29CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Šios normos taikymas yra susijęs su skolininko laisva valia sumokėti netesybas. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje numatytas netesybas, CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos apie tai, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos, taikomos. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl jo geros valios nebuvimo sumokant netesybas, kaip jau minėta, teisėjų kolegijos nuomone (CPK 185 str.), yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, jog kredito sutarties galiojimo metu apeliantas netesybų dydžio neginčijo, atsakovui pareikalavus netesybas sumokėti, jas sumokėjo, bet nesikreipė į teismą ieškininės teisenos tvarka dėl jų sumažinimo, apeliacinio skundo argumentai dėl netesybų sumažinimo yra atmetami kaip nepagrįsti.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.

31Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatsižvelgė į LR Teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymą Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

32CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 p. numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla priskirtina nesudėtingų kategorijai, pirmojoje instancijoje atsakovo advokatas pateikė atsiliepimą į J. Č. ieškinį, įvyko trys teismo posėdžiai, iš kurių du buvo trumpesni nei 15 min., o vienas 1,5 val., atsakovo advokatas dirba kontoroje, kurios buveinė registruota Vilniuje, todėl nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, ieškinio suma nėra didelė – 4 918,76 Lt, klausimai, nagrinėti teisme, nėra itin sudėtingi. Nuo 2008 m. sausio mėn. 1 d. MMA (minimali mėnesinė alga) yra 800 Lt, todėl maksimalus darbo užmokesčio dydis už vieno atsiliepimo pareiškimą yra 2 400 Lt. Maksimalus dydis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra 2 620 Lt (800x3+0.15*2*800). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau minėtas aplinkybes bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteistas teisinės pagalbos išlaidas palieka be pakeitimo (CPK 93 str. 1 d. 98 str.). Tačiau prašomų priteisti iš apelianto atsakovo advokato pagalbos išlaidų dydis apeliacinėje instancijoje - 4265,25 Lt nėra pagrįstas, todėl mažintinas, atsižvelgiant į tai, jog byla negali būti laikoma sudėtinga ir reikalaujanti daug advokato darbo bei laiko sąnaudų. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8, 11 punktus, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir atlygintinų advokato pagalbos išlaidų sumą apeliacinės instancijos teisme mažina iki 1000 Lt. Viso atsakovui iš ieškovo priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33Apelianto argumentas, kad atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti didesnis kaip 10 procentų ieškinio sumos, yra niekuo nepagrįstas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Rekomendacijose nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydis, nenustato reikalavimo apskaičiuoti priteistinos teisinės pagalbos išlaidų sumos procentine išraiška nuo ieškinio sumos, o palieka teismo diskrecijai spręsti dėl optimaliausios priteistinų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo sumos nustatymo, atsižvelgiant į rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius.

34Kiti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

36Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., 98 str. iš apelianto (ieškovo) priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo šalims ir atsakovui jo patirtos advokato pagalbos išlaidos.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

39Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovo J. Č. 1000 Lt atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialas advokato pagalbos ir 7,15 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas J. Č. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S... 4. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 5. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu... 6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-01-16 ieškovas ir AB SAMPO... 7. Teismas nurodė, kad Kredito sutarties BD 51.6 p. yra numatyta Bendrojoje... 8. Ieškovas J. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 9. Atsakovas AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į apeliacinį... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Dėl Kreditavimo sutarties vertinimo vartojimo sutartimi.... 13. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad... 14. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apelianto... 15. Dėl susipažinimo su standartinėmis Kredito sutarties sąlygomis.... 16. Apeliantas teigia, jog atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos skyrius, nors... 17. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo... 18. Iš bylos medžiagos aišku, jog ieškovas nei ieškinyje, nei bylos... 19. Dėl kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. ... 20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 21. Reikia pabrėžti, jog apeliantas ginčija kredito sutarties Nr. BP1134060019,... 22. Dėl netesybų sumokėjimo. ... 23. Apeliantas teigia, kad netesybų sumokėjimas kreditoriui negali būti laikomas... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pabrėžė, kad ieškovas... 25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui, kaip asmeniui turinčiam... 26. Šių aplinkybių visetas leidžia teigti, jog savo sutartinius... 27. Dėl netesybų dydžio.... 28. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas teismo... 29. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.... 31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 32. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias... 33. Apelianto argumentas, kad atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis... 34. Kiti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 36. Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., 98 str. iš apelianto (ieškovo)... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 39. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą... 40. Priteisti iš ieškovo J. Č. 1000 Lt atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos...