Byla eI-1296-484/2019
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. J. Š., pareiškėjo atstovei advokatei D. I. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. J. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suineteresuotiems asmenims: Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, Profesinių ligų valstybės registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Darbo medicinos gydytojai R. R. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas J. J. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir atsakovė, CDMEK) 2018 m. spalio 25 d. išvados Nr.3EK(13.2)-790 (toliau – Išvada) antrą punktą.

5Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 1950 metų iki 1961 metų pabaigos dirbo nekvalifikuotu sezoniniu ūkio darbininku, nuo 1962 metų iki 1980 metų spalio mėn. dirbo bortinio sunkvežimio vairuotoju, nuo 1982 m. spalio mėn. iki 1983 m. balandžio mėn. dirbo šaltkalviu santechniku, nuo 1982 m. balandžio mėnesio iki 1985 metų vasaros vidurio dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, nuo 1985 m. vasaros iki 1990 metų vasario mėnesio dirbo sunkvežimio vairuotoju, nuo 1990 m. vasario mėn. iki 1999 m. pabaigos dirbo automobilio vairuotoju. Pareiškėjas, remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu Nr. S-20, skunde nurodo, kad jis dirbo su technika, kurios vibracija ir keliamas triukšmas viršijo leistinas normas, dėl ko jam išsivystė ( - ). Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja R. R. 2018 m. vasario 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą, kuriame nurodė, kad jam diagnozuota ( - ) yra sukelta mechaninės vibracijos poveikio ir yra profesinės kilmės. Diagnozuota ( - ) yra sukelta triukšmo ir yra profesinės kilmės.

6Pareiškėjas mano, kad Išvados dalis apie tai, kad jam diagnozuota profesinė ( - ), yra ne profesinės kilmės, neparemta jokiais ankstesnių institucijų padarytas išvadas paneigiančiais argumentais. Teigia, kad Išvadoje be jokio pagrindo įrašytas neegzistuojantis jo gyvenimo faktas, kad jis nuo 2000 metų būdamas pensijoje dirbo traktorininku ir kad jo darbinė veikla savo ūkyje galėjo įtakoti jo sveikatos būklę. Pareiškėjas tvirtina, kad po išėjimo į pensiją, nuo 1999 metų jis niekur nedirbo, nes jau tuo metu turėjo sveikatos problemų. Jis kenčia sprando, kaklo, galvos skausmus, skauda abi rankas, kojų padus, peršti visą kūną, vartoja nuskausminančius vaistus. Teigia, kad kenksmingos darbo sąlygos įtakojo ir jo klausos sutrikimus (el. byla, b. l. 1-4).

7Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyrius, motyvuodamas tuo, jog J. J. Š. darbinę veiklą baigė 1999 metais, t. y. prieš 18 metų, 2018 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją su prašymu peržiūrėti J. J. Š. nustatytų profesinių ligų, kurių diagnozės ( - ) ir ( - ) (ligų kodai pagal TLK-10-AM), pagrįstumą.

8Atsakovė atsiliepime nurodo, kad CDMEK 2018 m.birželio 7 d. vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą kreiptis į medicinos įstaigas, kuriose buvo teikiama medicininė pagalba pareiškėjui, dėl papildomų medicinos dokumentų pateikimo. Taip pat CDMEK raštu kreipėsi į VšĮ Marijampolės ligoninę bei UAB „Skraistelė“ dėl medicinių dokumentų pateikimo. Dokumentuose nurodoma, kad 2003 m. J. J. Š. šeimos gydytojui skundėsi ausų skausmais, šeimos gydytojas diagnozavo ( - ) (ligos kodas pagal TLK-10-AM), nukreipė otorinolaringologo konsultacijai. Diagnozuotas nežinomos kilmės ( - ). Kita LOR konsultacija įvyko 2012 metais, nurodyta, kad klausos protezavimo atsisako. 2015 m. LOR konsultacijos metu J. J. Š. diagnozuotas ( - ). Pažymėtina, kad 2018 m. vasario mėn., patvirtinant profesinę ( - ), sukeltą triukšmo, jis nebuvo konsultuotas LOR specialisto, o konsultuotas, atliekant audiogramas, tik po profesinio susirgimo nustatymo.

9Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad medicininiuose dokumentuose iki 2003 metų nėra įrašų apie klausos sutrikimus arba suteiktą medicininę pagalbą. Pagal įrašus medicininiuose dokumentuose, nuo 2003 metų J. J. Š. nuolat skundėsi juosmeninės stuburo dalies skausmais. Pareiškėjas buvo konsultuojamas specialistų, neurologų, neurochirurgų, reumatologų, gydytas skausmo klinikoje. ( - ) patvirtinta vizualiniais tyrimais.

10Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pagal patikslintą informaciją, kurią pateikė Marijampolės kolegija (buvusi Marijampolės aukštesnioji žemės ūkio mokykla), J. J. Š. dirbo vairuotoju nuo 1990 iki 1999 metų, profesinė rizika vertinama nebuvo. Vairuojant automobilį GAZ 52, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 75 dB (A) ir neviršijo 2005 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.A1-103/V-265 „Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų“ ribinės ekspozicijos vertės 87 dB(A). Dirbant Vilkaviškio „Taikos“ kolūkyje su traktoriumi DT-54, pagal archyvinius darbo vietų higieninio įvertinimo ir profesinės rizikos duomenis (savaeigės technikos, naudojamos žemės ūkyje triukšmo apibendrinti duomenys) triukšmas traktoriaus kabinoje siekė 97 dB(A). Profesinės rizikos nustatymo kortelėse dirbant nepastovų darbą melioracijos darbų darbininku, melioracijos statinių remontas, darbas su benzopjūklu, trimeriu, darbas iškasose, kasdieninio veikiančio triukšmo lygis, vertinama nustatyta rizika kaip priimtina.

11Atsakovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tvirtina, kad CDMEK išsamiai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, medicininius ir kitus dokumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (el. byla, b. l. 47-49, 90-92).

12Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

13Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą prašė tenkinti remdmiesi skunde nurodytais motyvais.

14Teismas

konstatuoja:

15Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nustatytos profesinės ligos – lėtinės abipusės klausos nervo neuropatijos (pradinės) pagrįstumo.

16Nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2018 m. sausio 25 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-20 (el. byla, b. l. 13-37, 56-80).

17LSMUL Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja, remdamasi Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, 2018 m. vasario 26 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą (el. byla. b. l. 8, 56). Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 2018-01-25/S-20 darbo medicinos gydytoja nurodė J. J. Š. profesinės ligos diagnozes: ( - ) (TLK-10-AM), t. y. ( - ) bei ( - ) (TLK-10-AM), t. y. ( - ), sukelta triukšmo.

18Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 908 patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Darbingumo lygio priežastis – 27.4 profesinė liga. Profesinės ligos nustatymo data – 2018 m. vasario 26 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto data – 2018 m. vasario 26 d. Nr.2018-01-25/S-20. Diagnozės kodas pagal TLK-10-AM ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) (el. byla, b. l. 9).

19Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad į CDMEK 2018 m. balandžio 27 d. kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutikdama su pareiškėjui diagnozuotomis profesinėmis ligomis (el. byla, b. l. 52-53). VSDFV skunde nurodė, kad pirmieji gydytojų įrašai UAB „Skaistelė“ esančiuose J. J. Š. medicininiuose įrašuose yra tik nuo 2003 metų. Darbinę veiklą J. J. Š. baigė 1999 m. gruodžio 6 d., t. y. prieš 18 metų. Ausų skausmais J. J. Š. šeimos gydytojui skundėsi 2003 m. birželio 11 d. Šeimos gydytojas diagnozavo ( - ) (TLK-10-AM) ir nukreipė otorinolaringologo (LOR) konsultacijai dėl diagnozės tikslinimo ir tolimesnio gydymo. J. J. Š. otoronolaringolo konsultuotas 2003 m. birželio 19 d., diagnozuotas ( - ). Kita otorinolaringolo konsultacija atlikta 2012 m. gegužės 24 d., diagnozuotas ( - ) ir nurodyta, jog J. J. Š. atsisako klausos protezavimo. J. J. Š. 2015 metais diagnozuotas ( - ) (TLK-10-AM). VSDFV skunde, adresuotame CDMEK, pažymi, kad 2018 m. vasario 26 d. patvirtinant J. J. Š. profesinę ( - ), sukeltą triukšmo, jis nebuvo konsultuotas otorinolaringolo ir nebuvo atliktas audiogramos tyrimas. Jis otorinolaringologo konsultatuotas tik 2018 m. kovo 19 d., t. y. po profesinio susirgimo nustatymo. Be to, VSDFV skunde, adresuotame CDMEK, nurodė, kad J. J. Š. darbo medicinos gydytojo konsultuotas 2017 m. lapkričio 28 d. Išraše nurodoma, kad J. J. Š. stuburo skausmais skundžiasi nuo 1972 metų, tačiau nėra pagrindžiama jokiais įrašais medicininiuose dokumentuose ar specialistų išvadomis. VSDFV manė, jog J. J. Š. darbinė veikla po 2000 metų asmeniniame ūkyje galėjo įtakoti jo sveikatos būklę ir negali būti siejama su profesiniu susirgimu.

20Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi VSDFV skundą, 2018 m. spalio 25 d. surašė išvadą

21Nr. 3EK(13.2)-790, kurioje konstatavo, kad J. J. Š. darbo medicinos gydytojo diagnozuota profesinė ( - ) (TLK-10-AM ( - ), sukelta ilgalaikio mechaninės vibracijos poveikio yra profesinės kilmės (Išvados 1 punktas). CDMEK Išvadoje taip pat konstatvo, kad J. J. Š. diagnozuota profesinė ( - ) (pradinė) (TLK-10-AM ( - ), sukelta triukšmo yra ne profesinės kilmės (2 punktas). CDMEK, vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-1018 redakcija) 32 punktu, įpareigojo darbo medicinos gydytoją perrašyti Profesinės ligos patvirtinimo akto II dalį ( Išvados 3 punktas) (el. byla, b. l. 5-7).

22Pranešimo apie įtariamas profesines ligas, profesinių ligų priežasčių tyrimo, profesinių ligų nustatymo, registravimo ir apskaitos tvarką nustato Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu

23Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 881 redakcija). Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punktą, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, įtaręs, kad darbuotojo ūmaus sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną siunčia darbuotoją, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ir informaciją, susijusią su darbuotojo sveikatos būkle, o įtaręs, kad darbuotojo lėtinio sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, – per 3 darbo dienas siunčia darbuotoją ir informaciją, susijusią su darbuotojo sveikatos būkle, į darbo medicinos gydytojo konsultaciją. Darbo medicinos gydytojas, įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir įtaręs ūmią profesinę ligą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o įtaręs lėtinę profesinę ligą, – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užpildo ir išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu darbdaviui, atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pranešimą apie įtariamą profesinę ligą (Nuostatų 8 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.1395 redakcija)).

24Kaip matyti iš pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, kurią teismui pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos darbo medicinos gydytoja, jis darbo medicijos gydytojo konsultacijai buvo siųstas 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „Skraistelė“ šeimos klinikos gydytojos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos darbo medicinos gydytoja, 2017 m. lapkričio 28 d. įvertinusi J. J. Š. sveikatos būklę, jam diagnozavo pagrindinę ligą – ( - ), lydinčias ligas – ( - ) ir ( - ). Darbo medicinos gydytoja, įtarusi lėtinę profesinę ligą, 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimu Nr. 171-PR apie įtariamą profesinę ligą informavo Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrių, VSDFV Marijampolės skyrių ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centrą. Pranešime apie įtariamą profesinę ligą darbo medicinos gydytoja nurodė keturias įtariamas profesinės ligos pirmines diagnozes: 1) ( - ); 2) ( - ); 3) ( - )ir 4) ( - ).

25Pagal Nuostatų 16 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje gavus pranešimą apie įtariamą lėtinę profesinę ligą, šio skyriaus inspektorius (-iai) per 30 darbo dienų nuo Nuostatų 17 punkte nurodytos informacijos iš darbuotojo gavimo ištiria įtariamos profesinės ligos priežastis ir parengia profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą. Darbo medicinos gydytojui įtarus lėtinę profesinę ligą, darbuotojas, kuriam įtarta lėtinė profesinė liga, per 10 darbo dienų po to, kai jam įtariama profesinė liga, pateikia laisvos formos visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.

26Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, vadovaudamasis pareiškėjo pateiktu darbo aprašymu, Marijampolės kolegijos 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. KS-12, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštu bei turimais analogiškų markių mechanizmų, su kuriais dirbo pareiškėjas, Triukšmo ir vibracijos matavimų duomenimis, 2018 m. sausio 25 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-20. Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-20 nurodyta, kad J. J. Š. yra 81 metų amžiaus, jo bendras darbo stažas 50 metų, pensininkas, darbinę veiklą pradėjo 1950 metais ( - ) kolūkyje ūkio darbininku. Kolūkyje dirbo 12 metų. Vėliau dirbo šaltkalviu, santechniku, vairuotoju – ekspeditoriumi, bortinio sukvežimo vairuotoju (apie 10 metų). ( - ) melioracijos statybos valdyboje dirbo devynis metus sunkvežimio vairuotoju, o nuo 1990 m. iki 1999 metų dirbo automobilio vairuotoju. Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-20 taip pat nurodyta, kad J. J. Š. dirbo veikiamas profesinės rizikos veiksmių – sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo, mechaninių virpesių, pasikartojančių darbo judesių ir triukšmo.

27Su Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu Nr. S-20 pareiškėjas susipažino ir jį pasirašė. Nesutikimo su Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu Nr. S-20 motyvų jis nenurodė (Nuostatų 21 punktas) ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus, tiriančio įtariamos profesinės ligos priežastis, sprendimo Nuostatų 22 punkte nustatyta tvarka Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui neskundė.

28Vadovaujantis Nuostatų 26 punktu, jeigu per 10 darbo dienų nuo profesinės ligos priežasčių tyrimo akto pateikimo susipažinti negaunamas motyvuotas skundas dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tiriantis įtariamos profesinės ligos priežastis, aktą kartu su visa iš darbdavio (-ių) gauta medžiaga įteikia arba išsiunčia paštu darbuotojui arba darbuotojo įgaliotam asmeniui ir darbo medicinos gydytojui. Profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“, ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais profesinių ligų nustatymo kriterijais (Nuostatų 27 punktas). Pagal Nuostatų 28 punkt ą profesinės ligos diagnozę nustato arba jos nenustato darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis.

29Kaip matyti iš J. J. Š. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, kurią teismui pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (el. byla, b. l. 125, 126), darbo medicinos gydytoja profesines ligas J. J. Š. nustatė remdamasi nusiskundimais, anamneze, apžiūros rezultatais, tyrimų duomenimis, gydytojų specialistų išvadomis, medicinine dokumentacija bei profesinės ligos priežasčių tyrimo akte nurodytais duomenimis.

30Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punktą darbuotojas ar darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.

31Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos uždavinius, funkcijas, teises reglamentuoja Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-506 redakcija). Vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) 16 punktu pareiškėjai kreipdamiesi į Komisiją privalo pateikti Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, Profesinės ligos patvirtinimo aktą, kitus, pareiškėjo nuomone, reikalingus dokumentus.

32Byloje esantys duomenys patvirtina, kad CDMEK, teikdama išvadą dėl profesinės ligos diagnozės J. J. Š. pagrįstumo, vertino Marijampolės kolegijos 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. KS-12 pateiktą informaciją apie J. J. Š. darbą ( - ) aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje nuo 1990 m. vasario 14 d. iki 1999 m. gruodžio 16 d. autobuso vairuotojo pareigose, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-20 bei J. J. Š. asmens sveikatos istorijos bei medicininių dokumentų kopijas, išrašus iš stacionarų, gautus iš VŠĮ „Marijampolės ligoninė“ ir UAB „Skraistelė“. CDMEK, įvertinusi medicininius dokumentus, Išvadoje nurodė, kad J. J. Š. ausų skausmais šeimos gydytojui skundėsi 2003 metais. Šeimos gydytojas diagnozavo ( - ) (ligos kodas pagal TLK-10-AM). Šeimos gydytojas nukreipė otorinolaringologo konsultacijai. Diagnozuotas nežinomos kilmės ausies skausmas ir ūminis neurosensorinis prikurtimas. Kita LOR konsultacija įvyko 2012 metais, kurios metu nurodyta, kad pacientas klausos protezavimo atsisako. J. J. Š. 2015 metais LOR konsultacijos metu diagnozuotas ( - ). CDMEK Išvadoje konstatuota, kad 2018 metų vasario patvirtinant profesinę ( - ), sukeltą triukšmo, J. J. Š. LOR specialisto konsultuotas nebuvo, o konsultuotas atliekant audiogramas, tik po profesinio susirgimo nustatymo. Ši CDMEK Išvada bylos dokumentais nepaneigta.

33Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad problemų su klausa turi seniai, šis sutrikimas paveldėtas. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su traktoriumi nedirbo, iš kur yra tokie duomenys, nežino. Pažymėtina ir tai, jog Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-20 pareiškėjo darbo veiklos raidos aprašyme nenurodytas darbo pobūdis, susijęs su traktoriumi DT54. Pareiškėjas darbą su traktoriumi DT54 mini tik darbinės veiklos aprašyme, kuriame nurodė 1955 metų vasarą.

34Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nustatant pareiškėjui profesinę ligą nebuvo tinkamai įvertinta ligos anamnezė, nebuvo atliktas privalomas J. J. Š. sveikatos patikrinimas – LOR konsultacija (Profesinių ligų nustatyto kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1087 (2009 m. birželio 4 d. įsdakymo Nr. V-441 redakcija), 6 punktas). CDMEK, teikdama Išvadą, Komisijos nuostatų nepažeidė. Byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog J. J. Š. diagnozuota ( - ) yra profesinės kilmės, nėra.

35CDMEK 2018 m. spalio 25 d. išvados Nr.3EK (13.2)-790 dalis, kuria konstatuota, kad J. J. Š. diagnozuota profesinė ( - ) (pradinė), sukelta triukšmo, yra ne profesinės kilmės, yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

36Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.

37Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5209-19286 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (el. byla, b. l. 11-12). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2019 m. balandžio 5 d. Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.15)NTP-7-2255, pagal kurią pareiškėjui suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 315, 44 Eur (el. byla, b. l. 130).

38Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

39Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl valstybė neįgijo teisės į pareiškėjui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Dėl šių priežasčių prašymas priteisti valstybei iš atsakovo pareiškėjo patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-42 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Nutarė

41Pareiškėjo J. J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Prašymo dėl pareiškėjo patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei priteisimo netenkinti.

43Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas J. J. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi... 5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 1950 metų iki 1961 metų pabaigos... 6. Pareiškėjas mano, kad Išvados dalis apie tai, kad jam diagnozuota profesinė... 7. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 8. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad CDMEK 2018 m.birželio 7 d. vykusio... 9. Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad medicininiuose... 10. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pagal patikslintą informaciją, kurią... 11. Atsakovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tvirtina, kad CDMEK... 12. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.... 13. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą prašė tenkinti... 14. Teismas... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nustatytos profesinės... 16. Nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2018 m. sausio 25... 17. LSMUL Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja, remdamasi Profesinės ligos... 18. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma... 19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad į CDMEK 2018 m. balandžio 27 d.... 20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos... 21. Nr. 3EK(13.2)-790, kurioje konstatavo, kad J. J. Š. darbo... 22. Pranešimo apie įtariamas profesines ligas, profesinių ligų priežasčių... 23. Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr.... 24. Kaip matyti iš pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, kurią... 25. Pagal Nuostatų 16 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame... 26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno... 27. Su Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu Nr. S-20 pareiškėjas... 28. Vadovaujantis Nuostatų 26 punktu, jeigu per 10 darbo dienų nuo profesinės... 29. Kaip matyti iš J. J. Š. ambulatorinės asmens sveikatos... 30. Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punktą darbuotojas ar... 31. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos uždavinius, funkcijas, teises... 32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad CDMEK, teikdama išvadą dėl... 33. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad problemų su klausa turi... 34. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą,... 35. CDMEK 2018 m. spalio 25 d. išvados Nr.3EK (13.2)-790 dalis, kuria konstatuota,... 36. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi... 37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Valstybės... 38. Lietuvos Respublikos... 39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl valstybė neįgijo... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. Pareiškėjo J. J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 42. Prašymo dėl pareiškėjo patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 43. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...