Byla A-756-342-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Vismantui Matului,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, dėl ataskaitos ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. rugsėjo 10 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-171-311K, 2007 m./ rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 4A-174-311K dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti, ir įpareigoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikti išsamų tyrimą bei pateikti pagrįstą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą, ją patvirtinant nauju pagrįstu sprendimu dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. I-7235-5/2007 įpareigojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją pavesti Valstybinei medicininio audito inspekcijai atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugos kokybės kontrolę dėl pareiškėjai 2003 m. balandžio 11 d. atliktos operacijos tinkamumo. Po pareiškėjai VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale suteikto gydymo ji buvo sužalota ir tapo neįgali, negali vaikščioti, kenčia didelius skausmus, kojos praktiškai nevaldo. Tokią jos būklę sąlygojo medikų nerūpestingumas ir netinkamai pasirinkta pooperacinio gydymo taktika. 2007 m. rugsėjo 10 d. Inspekcija surašė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1 A-171-311K, kurios išvadoje nurodyta, kad 2003 m. balandžio 11 d. M. J. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale teiktos ortopedinio traumatologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Ši ataskaitos išvada patvirtinta Inspekcijos 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti. Atsakovas, atlikdamas M. J. suteiktų medicinos paslaugų kokybės kontrolę, apsiribojo tik siauru ir formaliu aplinkybių išdėstymu, netiriant jų turinio ir reikšmės. Lemiamos įtakos protezuoto sąnario supūliavimui po atliktos operacijos turėjo operacinės žaizdos problemos ir neadekvatus pooperacinės komplikacijos gydymas, tačiau šių aplinkybių Inspekcija netyrė ir nevertino. Pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, po operacijos, nesugijus žaizdai, ji buvo išrašyta ambulatoriniam gydymui. Skundžiamoje ataskaitoje akcentuojamas jos pasirašytas paciento sutikimas chirurginėms operacijoms nepagrįstai vertinamas kaip atleidžiantis medicinines paslaugas teikiančius gydytojus nuo pareigos būti rūpestingiems ir atidiems. Inspekcija, neatlikdama išsamaus tyrimo dėl suteiktų paslaugų kokybės ir nepateikdama pagrįstos išvados neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

6Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, tiek ją patvirtinęs sprendimas tiesiogiai įtakoja tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos teises ir pareigas, ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai. Inspekcijos tarnautojas, kuris atliko tyrimą, kompleksiškai vertino pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikimą teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytiems reikalavimams (Inspekcijos direktoriaus 2006-04-06 įsakymu Nr. 3V-21-1 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūrų 8 p.). Tiriant pacientės skundą buvo įvertinti medicininiai dokumentai, gydytojų paaiškinimai, išorės bei vidaus teisės aktai. Nustatyta, kad pacientei gydymo taktika buvo parinkta tinkamai, atitiko šiuolaikinius gydymo principus. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad lemiamos įtakos protezuoto sąnario supūliavimui po 2003 m. balandžio 11 d. atliktos operacijos turėjo operacinės žaizdos problemos ir neadekvatus pooperacinės komplikacijos gydymas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos skundas Inspekcijoje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jeigu kontrolės metu ir būtų nustatyti teisės aktų pažeidimai, Inspekcija kontrolės priemonių taikyti nebūtų galėjusi dėl suėjusio senaties termino (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d., Inspekcijos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu Nr. 3V-4 patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos aprašo 31.3 p.).

7Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filialas administracinę bylą prašė nutraukti kaip neteismingą administraciniams teismams. Nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Tokia yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašiose bylose suformuota praktika. Pareiškėja skunde nenurodė jokių skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų: nei procedūrinių sprendimo priėmimo pažeidimų, nei kokiems aukštesnės galios teisės aktams sprendimas prieštarauja. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, 2003 m. balandžio 11 d. pareiškėjai suteiktos ortopedinio traumatologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti Nr. 4A-174-311K, įpareigojo Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš naujo atlikti M. J. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir ekspertizę (valstybinį medicinos auditą), vertinant pareiškėjai 2003 m. balandžio 11 d. atliktos operacijos ir pooperacinio gydymo tinkamumą, bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

10Teismas, atsižvelgdamas į Sveikatos sistemos įstatymo (1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552) 53 straipsnio 2 dalies, 79 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (1996 m. gegužės 6 d. Nr. I-1367) 2 straipsnio 7 dalies, 52 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. VIII-1800 redakcijos), Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172, 2 punkto, Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154, 9, 10 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad Inspekcija atlieka visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolę. Valstybinį medicininį auditą ji yra įpareigota vykdyti teisės aktuose numatytomis formomis - kontrole ir ekspertize. Inspekcijos atliekamas medicininis auditas apima ne tik formalųjį atliktų procedūrų atitikimo teisės aktams vertinimą, atsakovas įstatymu yra įpareigotas išsamiai ir visapusiškai patikrinti sveikatos priežiūros įstaigos pacientui suteiktų paslaugų tinkamumą. Atsakovas, vertindamas suteiktų paslaugų tinkamumą, gali ne tik reikalauti ir gauti iš juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentus, medžiagą, laboratorinius mėginius, ligonių medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenis, įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus paaiškinimus, kurie reikalingi patikrinimui atlikti, bet ir kviesti dalyvauti reikalingus specialistus, ekspertus, naudotis lokalinio medicininio audito medžiaga ir kt. Taigi, atsakovas, vertindamas pareiškėjai suteikto gydymo tinkamumą, turėjo vykdyti teisės aktais jai priskirtus uždavinius ir funkcijas, aktyviai naudotis suteiktomis teisėmis. Pareiškėja jai suteiktų paslaugų ir pasirinktos gydymo taktikos netinkamumą iš esmės grindžia netinkamai medikų atliktais veiksmais (neveikimu) pooperaciniu laikotarpiu, t.y. tuo, kad žaizdai negyjant po 2003 m. gegužės 2 d. sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto susiuvimo nebuvo atliekami bakteriologiniai tyrimai, nebuvo paskirti reikalingi vaistai, nesirūpinama antriniu būdu gyjančių žaizdų priežiūra ir kt. Iš Inspekcijos 2007 m. rugsėjo 10 d. surašytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos (b. l. 19-20) matyti, jog nagrinėjamu atveju atliekama kontrolė apsiribojo medicininės dokumentacijos vertinimu. Buvo vertinta gydymo stacionare ligos istorija (b. l. 45-73), vidiniai sveikatos priežiūras teikusių specialistų darbo dokumentai (licencijos, pareigų instrukcijos, darbo sutartys), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai ir įstaigos vidaus dokumentai. Be šių dokumentų taip pat remiamasi Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto gydytojo ortopedo traumatologo prof. R. J. K. 2007 m. rugpjūčio 29 d. atsakymu į Inspekcijos užklausimą, kuriame pateikiami klausimai, susiję su 2003 m. balandžio 11 d. pacientei atlikta operacija (b. l. 44). Šis gydytojo atsakymas buvo parengtas atsižvelgiant į Inspekcijos atsiųstas pacientės gydymo stacionare ligos istorijas. Kaip matyti iš šio rašto, jame pateikti atsakymai į klausimus negali būti prilygintini ekspertizės dėl pareiškėjai teiktų paslaugų tinkamumo atlikimui, nes tyrimo ribos yra susiaurintos. Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 21 d. užklausime gydytojui R. K. (b. l. 43) nepateikė klausimų, susijusių su pooperaciniu laikotarpiu vykdyta gydymo taktika. Darytina išvada, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas neanalizavo visos gydymo eigos, kuri turėtų apimti ir pooperacinį laikotarpį iki pacientės išrašymo iš ligoninės, netyrė pasirinktos gydymo taktikos pooperaciniu laikotarpiu tinkamumo ir jos poveikio pareiškėjos sveikatos būklei bei kokių buvo imtasi priemonių, siekiant išvengti komplikacijų, kokie vaistai (antibiotikai ir kt.) ir kitas gydymas buvo taikomi. Teismo nuomone, šie trūkumai, tiriant pareiškėjai suteiktų gydymo paslaugų tinkamumą, leidžia daryti išvadą, kad sprendimas dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti buvo priimtas neištyrus visų aplinkybių ir neatlikus išsamaus sveikatos priežiūros įstaigos pacientui suteiktų paslaugų valstybinio medicininio audito.

11Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo priimtinumo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimu pavedant Valstybinei medicininio audito inspekcijai atlikti pareiškėjai teiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugos kokybės kontrolę ir šioje byloje neturi būti iš naujo ginčijamas. Pareiškėja skundu prašo ištirti, ar jai teiktos ortopedinio traumatologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, ir nekelia klausimo dėl kontrolės priemonių sveikatos priežiūros įstaigai taikymo.

12Dėl ginčo priskirtinumo teismo kompetencijai teismas nurodė, kad paciento teisė skųstis yra numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta paciento teisė kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Šių institucijų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) taip pat turi teisę apskųsti teismui. Nesutikdama su sveikatos priežiūros paslaugų teikėją (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialą) kontroliuojančios institucijos (Inspekcija) sprendimu, pareiškėja ir pasinaudojo savo įstatyme numatyta teise apskųsti jį teismui. Atsakovas yra viešojo administravimo institucija, todėl savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo principais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įtvirtina būtinus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatyta, kad atsakovas, nagrinėdamas pacientų skundus, priima sprendimus, su kuriais nesutinkantis asmuo turi teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu, 44 p.). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita pati savaime nesukelia tiesioginių pasekmių pacientui, nes tai yra institucijos atliktos kontrolės veiksmų eigos bei nustatytų rezultatų ir išvadų surašymo dokumentas, kuris yra pagrindas institucijos vadovui priimti sprendimą. Teismas, nagrinėdamas ginčą, susipažįsta su asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, kaip dokumentu, padedančiu vertinti, kaip buvo atliekamas medicininis auditas. Ataskaita nevertintina kaip sprendimas, kuriuo išsprendžiamas pareiškėjos skundas.

13Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. atsakovo sprendimą Nr. 4A-174-311K dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti panaikino, įpareigodamas atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjai teiktų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir ekspertizę (valstybinį medicinos auditą), vertinant pareiškėjai 2003 m. balandžio 11 d. atliktos operacijos ir pooperacinio gydymo tinkamumą, bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nustatęs, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-171-311K nevertinama kaip sprendimas, reikalavimą ją panaikinti teismas atmetė.

14III.

15Apeliaciniu skundu Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti. Be argumentų dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo, išdėstytų paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad:

161. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172 patvirtinti Valstybinio medicininio audito nuostatai nustato, kad valstybinį medicininį auditą atlieka Inspekcija ir Valstybinė ligonių kasa. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė atliekama vadovaujantis Inspekcijos direktoriaus 2006 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3V-21-1 patvirtinta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūra. Ekspertizė atliekama vadovaujantis Inspekcijos direktoriaus 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 13 patvirtinta Asmens sveikatos priežiūros veiklos ekspertizės procedūra, pagal kurią Inspekcija vykdo visų nuosavybės formų ir pavaldumo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, jų struktūros ir sveikatos priežiūros procesų ekspertizę, t.y. įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą teikti brangių tyrimų paslaugas. Teismas šias dvi inspekcijos funkcijas sutapatino.

172. Teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika šioje srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-11-12 nutartis byloje Nr. A7-1140/2003, 2007-12-29 nutartis byloje Nr. A2-1217/2007), kad Inspekcijos nuostatose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, paaiškinimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, kokybei (tinkamumui) ir efektyvumui gerinti taikant prevencines priemones, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai.

183. Tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, tiek sprendimas dėl prevencinių priemonių taikymo tiesiogiai įtakoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos teises ir pareigas.

19Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, nurodydamas, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsniu prisideda prie atsakovo paduoto apeliacinio skundo.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinės medikinio audito inspekcijos apeliacinį skundą pripažinti nepagrįstu.

21Atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filialas prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas tenkintinas.

25Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio nuostatas, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.).

26Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (tinkamumo) kontrolę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale.

27Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2007 m. rugsėjo 10 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-171-311K ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 4A-174-311K dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti bei prašo įpareigoti atsakovą atlikti išsamų tyrimą ir pateikti pagrįstą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą ją patvirtinant nauju pagrįstu sprendimu. Su atsakovo priimtais 2007 m. rugsėjo 10 d. minėtus dokumentais pareiškėja nesutinka, motyvuodama ataskaitoje esančios išvados nepagrįstumą tuo, kad nebuvo tirtas gydymo taktikos ir teiktų paslaugų pooperaciniu laikotarpiu bei ją gydžiusių gydytojų veiksmų (neveiklumo) tinkamumas (netirtos operacinės žaizdos problemos, protezo supūliavimo priežastys ir pan.), t.y. pareiškėja iš esmės ginčija išvadą dėl jai suteiktų paslaugų tinkamumo (kokybės).

28Valstybinio medicininio audito atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172 patvirtinti Valstybinio medicininio audito nuostatai. Šių Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad valstybinis medicininis auditas yra oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, akredituotų asmens sveikatos priežiūros veiklai (toliau vadinama - asmens sveikatos priežiūros įstaigos), teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) bei efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.

29Valstybinio medicininio audito tikslai apibrėžiami nuostatų 4 punkte: nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus; rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistus bei kartu su jais dirbančius kitus specialistus kelti kvalifikaciją; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą.

30Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas (nuostatų 5 punktas ). Valstybinis medicininis auditas vykdomas: analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; atliekant standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) ir efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atliekant pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuojant pacientams padarytos žalos atvejus; analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, atsirandančių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir jų kaštus.

31Valstybinį medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Nuostatų 8 punktas). Šios inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154, nurodomos tokios inspekcijos funkcijos: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas analogiškas administracines bylas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog vertinant šiuose teisės aktuose apibrėžiamas atsakovo (Valstybinės medicininio audito inspekcijos) funkcijas, galima padaryti išvadą, kad „inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai“ (2003 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-1140/2003; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1217/07). Atsižvelgiant į išdėstytą teisės normų aiškinimą, minėtose byloje apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad asmens sveikatos priežiūros pasaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį šis dokumentas galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Teismas pripažino, kad bylos pagal pacientų skundus dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, ir bylas nutraukė..

33Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti. Administracinę bylą pagal M. J. skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nutraukti.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės... 6. Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 4 d. sprendimu... 10. Teismas, atsižvelgdamas į Sveikatos sistemos įstatymo (1994 m. liepos 19 d.... 11. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo... 12. Dėl ginčo priskirtinumo teismo kompetencijai teismas nurodė, kad paciento... 13. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. atsakovo... 14. III.... 15. Apeliaciniu skundu Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos... 16. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172... 17. 2. Teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo... 18. 3. Tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita,... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo Vilniaus apygardos... 21. Atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus universiteto... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Valstybinės medicininio audito... 28. Valstybinio medicininio audito atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 29. Valstybinio medicininio audito tikslai apibrėžiami... 30. Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros... 31. Valstybinį medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas analogiškas administracines... 33. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Vyriausiojo administracinio teismo... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą... 38. Nutartis neskundžiama....