Byla A-525-1467-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „( - )“, valstybės įmonei Valstybės žemės fondas dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir žalos dėl vilkinimo atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas R. M. su skundu (I t., b. l. 1?8), kurį patikslino (I t., b. l. 92?99), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

61) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 1SS-(9.5)-624 neteisėtu (toliau – ir NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštas);

72) įpareigoti NŽT Širvintų skyrių per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises R. M. į 0,11 ha ploto žemės sklypą projektinis Nr. ( - ) natūra ( - ) kaime, ( - ) rajone;

83) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjo naudai 20 000 Lt neturtinės žalos.

9Taip pat pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Paaiškino, kad 2004 metais pareiškėjui buvo parengta žemės nuosavybės teisių atkūrimo byla, suformuojant 0,11 ha žemės sklypą (projektinis Nr. ( - )) natūra ( - ) kaime, ( - ) rajone, surašyti, parengti bei perduoti patikrai buvusiam Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) Žemės tvarkymo departamento Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimo bylai reikalingi dokumentai (sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, žemės ribų abrisas, suderintas žemės sklypo planas), tačiau dėl institucijų (Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamento Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus, NŽT Širvintų skyriaus) darbuotojų abejingumo, neveikimo ir vilkinimo veiksmų žemė pareiškėjui iki šiol nėra grąžinta. Siekdamas išsiaiškinti priežastis, kodėl vilkinama suteikti nuosavybę, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių ir NŽT. 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. lSS-(9.5)-2186 (toliau – ir NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. raštas) NŽT pareiškėjui nurodė, kad ligšiolinis Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus neveikimas ir suformuoto žemės sklypo negrąžinimas natūra pareiškėjui buvo teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Tačiau vėlesniu NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštu pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis neturi teisės susigrąžinti minėto sklypo natūra, nes jis ribojasi su sodininkų bendrijos „( - )“ (toliau – ir bendrija, sodininkų bendrija) teritorija. Nesutikdamas su NŽT 2012 m. balandžio 6 d. rašto argumentais, pareiškėjas nurodė, kad prašoma grąžinti žemė natūra nepatenka į sodų bendrijos teritoriją, nenaudojama sodininkų bendrijos reikmėms, nėra užimta sodo sklypais ar keliu, ji įsiterpusi tarp pareiškėjo namų valdos ir natūra jau grąžintos 4 ha ploto žemės. Teigė, kad ginčo žemė su sodininkų bendrijos teritorija ribojasi, bet tai netrukdo šioje žemėje vykdyti nuosavybės grąžinimo projektinių darbų. Taip pat nurodė, kad dėl Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamento Širvintų rajono skyriaus bei NŽT Širvintų skyriaus darbuotojų neveikimo ir vilkinimo patyrė neturtinę žalą, nes nuosavybės teisių atkūrimas vilkinamas 8 metus, per kuriuos pareiškėjas prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, buvo emociškai šokiruotas, kai gavo du skirtingus NŽT atsakymus. Taip pat, atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį, nesant galimybės piliečiui žemės grąžinti natūra, jam turėtų būti raštu pasiūlyti kiti atlyginimo būdai. Pareiškėjas iki 2012 m. balandžio 6 d. nebuvo informuotas, kad ginčo žemė yra priskirta valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei. Taip iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pasirinkti žemę kitoje vietoje, nes laisvos žemės beveik nebeliko. Be to, pareiškėjas nebuvo įtrauktas į „Pretendentų, kurių pageidaujama susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovėje, sąrašus“, nors tai turėjo būti padaryta, pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Tai patvirtina Širvintų žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neveikimą ir vilkinimą.

11Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l. 27?31) ir atsiliepime į patikslintą skundą (I t., b. l. 109?113) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

12Pažymėjo, jog Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas buvo parengtas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo (buvęs VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas) 1998 m. lapkričio 26 d. Jame kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė buvo pažymėtas sodininkų bendrijai „( - )“ priklausantis 12,6 ha plotas. Ginčo žemės sklypas nebuvo pažymėtas kaip laisvas valstybinis žemės fondas. Tačiau VĮ Valstybės žemės fondo matininkas 2004 m. gegužės 5 d. pareiškėjui paženklino du žemės sklypus (1,74 ha ir 0,11 ha), parengė visus reikiamus dokumentus, bei nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Atsakovų teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu matininkas, turėdamas visus ginčo teritorijos dokumentus pareiškėjui suprojektavo ir paženklino 0,11 ha sklypą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, dėl skundžiamo 2012 m. balandžio 6 d. NŽT rašto neteisėtumo, nenurodė, kokiems teisės aktams jis prieštarauja. Dėl kitų atlyginimo būdų, kuriuos siūlyti pareiškėjui įpareigoja Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, paaiškino, kad šis klausimas bus sprendžiamas tik teismui priėmus sprendimą dėl skundžiamo 2012 m. balandžio 6 d. NŽT rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas grąžintinas natūra, pareiškėjui atsakyta nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus turimą medžiagą. Širvintų žemėtvarkos skyrius su tokiu atsakymu nesutiko, buvo kreiptasi į Žemės tvarkymo kontrolės skyrių, kur, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir visą medžiagą, skundžiamu 2012 m. balandžio 6 d. NŽT raštu nurodyta, kad teisinio pagrindo atkurti 0,11 ha žemės sklypą nėra. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pažymėjo, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos sąlygų, nepateikė įrodymų, kokius fizinius skausmus, dvasinus išgyvenimus, nepatogumus ir kitą patyrė neatkūrus nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, prašoma priteisti neturtinės žalos suma neprotinga ir nepagrįsta jokiais įrodymais.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „( - )“ atsiliepime į skundą (I t., b. l. 24) ir atsiliepime į patikslintą skundą (I t., b. l. 105-106) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

14Nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti 2012 m. balandžio 6 d. NŽT raštą, nenurodė šio rašto neteisėtumo pagrindų bei kokiems teisės aktams raštas prieštarauja. Pažymėjo, kad skundžiamame NŽT rašte išsamiai nurodyti dokumentai ir teisės aktai, remiantis kuriais pagrindo pareiškėjui atkurti nuosavybės teises natūra į 0,11 ha ginčo žemės sklypą nėra. Pagal Valstybinės žemės naudojimo teisės 1984 m. lapkričio 23 d. aktą Nr. 004347, ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, be to, šis plotas pažymėtas ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miškų ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1991-89. 2004 metais atliktų žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., ( - ) sav. kadastrinių matavimai taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijai priklausančios žemės sklypo dalis. 2006 m. liepos 4 d. bendrijos valdyba priėmė sprendimą ginčo sklypą priskirti sodininkų bendrijos rekreacijos reikmėms. Pabrėžė, kad pareiškėjas, žinodamas tikrąjį ginčo žemės sklypo naudotoją (pareiškėjas 2007 m. gegužės 9 d. kreipėsi į sodininkų bendriją kaip į žemės sklypo naudotoją), sąmoningai pažeisdamas teisės aktus, atliko žemės ploto projektą, ir apie atliktus darbus sodininkų bendrijos neinformavo. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, bendrija priėmė sprendimą žemės neprivatizuoti. Pasikeitus teisės aktams ir sodininkų bendrijoms leidus žemę išpirkti iš valstybės, bendrija 2011 m. rugsėjo 24 d. prašymu buvo kreipėsi į Širvintų žemėtvarkos skyrių, prašydama išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sodininkų bendrija kiekvienais metais už ginčo žemės sklypą moka žemės mokestį bei savo lėšomis jį prižiūri.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (II t., b. l. 2?8) pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Remdamasis byloje esančiais duomeninis teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijai „( - )“ skirtoje teritorijoje, kuri yra valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė, o Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų institucijų raštų prieštaravimų, teismas vertino, kad NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. 1SS-(9.5)-2186 turinys yra konsultacinio pobūdžio, nenurodant tyrimo medžiagos pagal skundą apimties, jame nurodyta, kad pareiškėjui paženklintas žemės sklypas nėra sodininkų bendrijos „( - )“ teritorijoje, todėl nuosavybės teisės į 0,11 ha žemės ją grąžinant natūra ( - ) rajone, ( - ) kaime, R. M. turi būti atkurtos pagal Širvintų žemėtvarkos skyriui ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A. Š. pateiktus dokumentus. Tačiau paminėta nuostata neadekvati ginčą reguliuojantiems teisės aktams, įrodymams ir toks NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-2186 bei ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A. Š. surašyti dėl 0,11 ha žemės sklypo, nenustato asmeniui naujų teisių ir pareigų ar teisinių išimčių, įsigyjant žemės sklypą natūra. Tuo tarpu Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyris nagrinėjo ginčo situaciją ir dokumentus bei patvirtino, jog, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atkurti 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) rajone, pagal aptariamus įrodymus. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Lietuvos TSR Širvintų rajono vykdomasis komitetas 1984 m. lapkričio 23 d. išdavė Valstybinį žemės naudojimo teisės aktą Nr. 004347, kuriuo sodininkų bendrijai suteikė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane (kolektyviniam sodui „( - )“ suteikta 12,6 ha). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog kolektyviniam sodui „( - )“ 12,6 ha žemės sklypas, apimant ginčo 0,11 ha sklypą, suteiktas teisėtai. Teismas taip pat vertino, kad NŽT 2012 m. kovo 30 d. rašte Nr. 44SD-(14.44.104)-266 konstatuota, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises natūra į 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime ( - ) rajone, nepriimtas, nes paminėtas žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijai „( - )“ suteiktos žemės teritoriją, kuri, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 70 punktu iš piliečių yra išperkama. NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. lSS-(9.5)-2186 priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises natūra į 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime ( - ) rajone, nevykdomas, nes skundas tuo pačiu klausimu pakartotinai buvo nagrinėjamas Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo kontrolės skyriuje nustačius naujas aplinkybes. NŽT 2012 kovo 30 d. raštas Nr. 44SD-(14.44.104)-266 neapskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pripažino šiame rašte Nr. 44SD-(14.44.104)-266 nurodytus faktus. Pareiškėjo skundžiamas NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštas yra analogiškas NŽT 2012 m. kovo 30 d. rašto Nr. 44SD-(14.44.104)-266 turiniui ir kuriame papildomai akcentuojama, jog pareiškėjo pageidaujamas susigrąžinti natūra 0,11 ha žemės sklypas, pagal Valstybinės žemės naudojimo teisės 1984 m. lapkričio 23 d. aktą Nr. 004347 yra SB „( - )“ skirtoje teritorijoje. Akcentuojama, jog vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 20.1.2 punkto reikalavimais, sodų bendrijos „( - )“ teritorija, kurios plotas 12,6 ha, yra pažymėta ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miškų ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“. Teismas vertino, kad NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-624 atitinka aptartus faktus, aplinkybes, įrodymus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Minėtas raštas pareiškėjo skundo argumentais nenaikintinas, nes skunde deklaruojami teiginiai neadekvatūs nurodytiems teisės aktams (t. y. pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepagrindžiamos teisingomis ir atitinkančiomis teisės aktų nuostatomis). Konstatavęs, jog pareiškėjo skundžiamas raštas nėra ydingas aptartų teisės aktų ir įrodymų apimtyje, teismas netenkino ir kitų pareiškėjo reikalavimai, nes jie kildinami iš pirmojo reikalavimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teismas įstatymų nustatyta tvarka galėtų įpareigoti instituciją priimti pareiškėjo atžvilgiu naudingą sprendimą, kurios kompetencijai, be kita ko, galiojantys teisės aktai priskiria tokių sprendimų priėmimą, tačiau tik tuo atveju, kai nuosavybės teisės pareiškėjui neatkuriamos be teisinio pagrindo. Šiuo atveju teisiniu pagrindu laikytina aplinkybė, jog 0,11 ha ginčo sklypas negalėjo būti privatizuojamas, dėl jo priskirtinumo prie valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės sklypų, be to, ginčo laikotarpiu vyko pareiškėjo skundų tyrimas NŽT. Tuo pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovo veiksmuose nėra vilkinimo požymių sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

18III.

19Pareiškėjas R. M. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 13?17), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? skundą tenkinti pilnai.

20Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

211) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui bei viešojo administravimo subjektams, kurių kompetencijai priskirti žemės reformos tvarkymo klausimai, buvo žinoma, jog ginčo žemės sklypas priklauso sodininkų bendrijai. Sprendime nenurodytas nei vienas tokią išvadą leidžiantis daryti įrodymas. Remiantis bylos duomenimis, atsižvelgiant į pareiškėjui pateiktus NŽT raštus, darytina priešinga išvada, kad iki 2012 m. ne tik pareiškėjui, bet ir NŽT pareigūnams nebuvo žinoma priklauso ar nepriklauso ginčo žemės sklypas sodininkų bendrijai.

222) Teismas nurodė, kad atliktų darbų aktai, pinigų priėmimo kvitai, darbų atlikimo sutartys patvirtina ginčo žemės sklypo priskyrimą sodininkų bendrijos teritorijai, tačiau nėra aišku, kodėl teismas darė išvadą, jog pateikti dokumentai patvirtina darbų atlikimą būtent ginčo žemės sklype. Teigia, kad byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina priešingas nei teismas padarė išvadas, kad ginčo žemės sklypas nebuvo sodininkų bendrijos teritorijoje. Sodininkų bendrija tik 2004 m. spalio-lapkričio mėnesiais kreipėsi dėl 0,11 ha žemės sklypo plano sudarymo, ketindama priskirti jai nepriklausantį žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad sodininkų bendrijos teritorijos kadastriniai matavimai neatlikti. Nėra paruoštas ir teismui nebuvo pateiktas bendras sodininkų bendrijos teritorijos kadastrinių matavimų planas, kuris patvirtintų teismo sprendime nurodomą faktą, kad ginčo žemės sklypas priklauso ir priklausė sodininkų bendrijai.

233) Nesutinka su teismo išvadomis apie tai, kad NŽT raštuose nėra prieštaravimų. Darydamas išvadą, jog atsakydama į raštą 2011 m. rugsėjo 1 d. NŽT suklydo, teismas privalėjo nurodyti visus įvertintus (tiek patvirtinančius tiek paneigiančius išvadą) įrodymus, kurie patvirtintų, jog nuo 2004 iki 2012 metų buvo žinoma, jog ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijos dalis. Be to, teismas pažymėjo, kad NŽT 2011 m. rugsėjo 11 d. raštas yra konsultacinio pobūdžio, tačiau nenurodė nei vieno tokią išvadą pagrindžiančio argumento. Pažymi, kad pastarajame rašte nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, o tai leidžia daryti išvadą, jog tiek pastarasis, tiek skundžiamas NŽT raštas vertintini kaip pranešimai apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus, tad teismas turėjo pasisakyti dėl šių raštų prieštaravimų, argumentuoti, kodėl teisingas būtent 2012 m. balandžio 6 d. NŽT raštas.

244) Teismo išvados dėl vilkinimo visiškai nemotyvuotos. Byloje nustatyta, kad atsisakymas atkurti nuosavybės teises pareiškėjui buvo pateiktas tik po 8 metų, tačiau teismas, nevertindamas byloje esančių įrodymų, tik pacitavo atsakomybę reglamentuojančių teises normų turinį, visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų vilkinimo faktų.

25Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 24?27) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

271) apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nenurodė nei vieno įrodymo, kad ginčo žemės sklypas priklauso sodininkų bendrijai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2001 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirkęs gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančiais ( - ) kaime, ( - ) rajone (sodininkų bendrijos „( - )“ teritorijoje) atliko namų valdos žemės sklypo 4982 kv. kadastrinius matavimus, dalyvavo juos derinant, įregistravo VĮ Registrų centras ir žinojo, jog ginčo žemės sklypas 0,11 ha priklauso ir yra naudojamas sodininkų bendrijos. Be to, pareiškėjas turi namų valdos žemės sklypo planą kuriame gretimybės nurodytos sodininkų bendrijos „( - )“ žemės sklypas, tame tarpe ir ginčo 0,11 ha žemės sklypas. Taip pat pažymi, jog, kaip minėta, Lietuvos TSR Širvintų rajono vykdomasis komitetas 1984 m. lapkričio 23 d. išdavė Valstybinį žemės naudojimo teisės aktą Nr. 004347, kuriuo sodininkų bendrijai suteikta neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 45.6 ha žemės, ribos nurodytos žemės naudojimo plane (kolektyviniam sodui „( - )“ suteikta 12,8 ha), žemė suteikta kolektyvinei sodininkystei. Iš minėto žemės sklypo plano taip pat matyti, jog 0,11 ha žemės sklypas priklauso sodininkų bendrijai. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas (dabartinis pavadinimas ? VĮ Valstybės žemės fondas) 1998 m. lapkričio 26 d. parengė valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, sodininkų bendrijos teritorija plotas 12,6 ha pažymėtas ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miškų ir vandens telkinių plane. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“ patvirtino planą, kuriame ginčo žemės sklypas nepažymėtas kaip laisvas valstybinis žemės fondas. Taip pat pažymi, jog 2007 m. gegužės 9 d prašyme pats pareiškėjas nurodė, kad siekia susigrąžinti 0,11 ha žemės sklypą, tačiau „šiuo metu šis sklypas priskirtas bendrijos bendro naudojimo teritorijai”. 2010 m. balandžio 20 d. prašyme pareiškėjas taip pat prašė grąžinti natūra 1,74 ha žemės sklypą, o 0,11 ha sklypą – vėliau, išsprendus ginčytinus klausimus su bendrija. Tai taip pat įrodo, kad pareiškėjas žino ir pripažįsta, kad šis ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „( - )“.

282) Taip pat nepagrįstas teiginys, kad bendrija tik 2004 m. spalio-lapkričio mėnesiais kreipėsi dėl 0,11 ha žemės sklypo plano sudarymo, ketindama prisiskirti jai nepriklausantį žemės sklypą. Kaip bendrija pažymėjo atsiliepime, ji turi Širvintų rajono vykdomojo komiteto 1982 m. balandžio 19 d. ir 1984 m. lapkričio 23 d. Valstybinės žemės naudojimo aktus, planus kurių pagrindu Širvintų melioracijos statybos montavimo valdybos kolektyviniam sodui (dabar sodininkų bendrija „( - )”) suteiktas 12,6 ha žemės sklypas, tame tarpe ir 0,11 ha ginčo žemės sklypas, o 2004 m. 12,6 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti siekiant nustatyti aplinkines bendrijos ribas. Tai, kad 0,11 ha žemės sklypas yra bendrijos, įrodo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų planas patikrintas ir patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Širvintų žemėtvarkos skyriaus.

293) Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pateikė išsamius argumentus dėl NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2012 m. balandžio 6 d. raštuose esančių prieštaravimų.

304) Teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo argumento dėl vilkinimo, sprendime nurodęs, kad teisiniu pagrindu laikytina aplinkybė jog 0,11 ha ginčo sklypas negalėjo būti privatizuojamas, dėl jo priskirtinumo prie valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, be to, ginčo laikotarpiu vyko pareiškėjo skundų tyrimas NŽT. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovo veiksmuose nėra vilkinimo požymių sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „( - )“ atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 28?29) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

32Be atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą nurodytų argumentų, nurodo:

331) bendrija 2004 metais atliko kadastrinius matavimus, juos suderino su Vilniaus AVA Širvintų žemėtvarkos skyriumi, tačiau kadastrinių matavimų bylos neregistravo Nekilnojamojo turto registre. Bendrijai kreipusis į Nekilnojamojo turto registro Šiaulių tarnybą dėl 12,6 ha žemės ploto registravimo, buvo paaiškinta, jog pirmiausia reikia atlikti kadastrinius matavimus, dokumentai sklypo registracijai bus priimami tik juos atlikus. Tad bendrija žemės sklypo negalėjo įregistruoti nekilnojamojo turo registre, o reikalavimą atlikti matavimus laikė pertekliniu ir nepagrįstu teisės aktais. Tai paneigia apelianto argumentus, jog bendrija ketino prisiskirti jai nepriklausantį sklypą.

342) Apelianto teiginys, dėl bendrijos ribų nebuvimo taip pat nepagrįstas. Pagal 1984 m. spalio 23 d. Valstybinės žemės naudojimo aktą išskirtas 12,6 ha žemes plotas buvo atžymėtas riboženkliais su valstybine atributika, apimant pareiškėjo ginčytiną 0,11 ha sklypą. Remiantis atžymėtu plotu suprojektuoti sodo sklypai su privažiavimo keliais, apsauginėmis juostomis, bendrojo naudojimo plotais ir vėlesniu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 valstybės išpirkta.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Apeliacinis skundas atmestinas.

38Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl NŽT 2012 m. balandžio 6 d. rašto (I t., b. l. 16?17) teisėtumo ir pagrįstumo.

39Siekiant aiškumo, pareiškėjo ir NŽT susirašinėjimo, kurio paskutinis raštas ir yra skundžiamas šioje byloje, eigą, tikslinga vertinti nuosekliai.

402011 m. liepos 18 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu jam nėra atkuriamos nuosavybės teisės į 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) rajone, ( - ) kaime (I t., b. l. 9).

412011 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-2186 NŽT pareiškėjui nurodė, kad nuosavybės teisės į 0,11 ha žemės, ją grąžinant natūra ( - ) rajone, ( - ) kaime, pareiškėjui turi būti atkurtos, nes šis žemės sklypas nepatenka į sodininkų bendrijos „( - )“ teritoriją (I t., b. l. 10?12).

422012 m. vasario 24 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu NŽT Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius delsia vykdyti NŽT nurodymą dėl žemės grąžinimo natūra (b. l. 15).

432012 m. vasario 27 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Širvintų žemėtvarkos skyrių, prašydamas nurodyti, kada bus įvykdytas NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas dėl žemės atkūrimo natūra ir kodėl iki šiol delsiama vykdyti šį sprendimą (I t., b. l. 13).

442012 m. kovo 30 d. raštu NŽT Širvintų žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjui į 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) rajone, ( - ) kaime, nepriimtas, nes žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijai „( - )“ suteiktos žemės teritoriją, kuri, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir Tvarkos 70 punktu iš piliečių yra išperkama. Kartu paaiškinta, kad NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. rašte priimtas sprendimas atkuri nuosavybės teises į 0,11 ha žemės sklypą nevykdomas, nes pareiškėjo skundas tuo pačiu klausimu pakartotinai nagrinėjamas NŽT Žemės tvarkymo kontrolės skyriuje nustačius naujas aplinkybes (b. l. 14).

452012 m. balandžio 6 d. raštu NŽT informavo pareiškėją, kad išnagrinėjus iš NŽT Širvintų skyriaus papildomai gautus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjo pageidaujamas susigrąžinti natūra 0,11 ha žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „( - )“ teritorijoje, todėl remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 0,11 ha žemės sklypą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad už šią valstybės išperkamą žemę jam gali būti atlyginta Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais (I t., b. l. 16?17).

46Taigi, pareiškėjas ginčija ir prašo panaikinti NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštą, kuriuo iš esmės atsisakyta pareiškėjui atkurti nuosavybės teises natūra grąžinant 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) rajone, ( - ) kaime. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad minėtas žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos „( - )“ teritoriją, o Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes faktą, jog ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „( - )“ patvirtina byloje esantys įrodymai.

471984 m. lapkričio 23 d. Lietuvos TSR Širvintų rajono vykdomasis komitetas priėmė Valstybinį žemės naudojimo teisės aktą Nr. 004347, kuriuo sodininkų bendrijai kolektyvinei sodininkystei suteikė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 45,6 hektarų žemės, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane (kolektyviniam sodui „( - )“ suteikta 12,8 ha) (I t., b. l. 33?35; 160?162).

481998 m. lapkričio 26 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutas (dabartinis pavadinimas VĮ Valstybės žemės fondas) parengė Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą. Šiame plane sodininkų bendrijos „( - )“ teritorija, plotas 12,6 ha, pažymėta ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miškų ir vandens telkinių plane (I t., b. l. 163?164).

491999 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1991-89 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“ (I t., b. l. 157) patvirtino valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, parengtus rangovinių įmonių Širvintų rajono kadastrinėse vietovėse bei planuose nustatytas ribas ir planus, kur ginčo žemės sklypas nebuvo pažymėtas kaip laisvas valstybinis žemės fondas, nurodyta, kad tai sodininkų bendrijos sodai (I t., b. l. 158?159).

502004 metų sodininkų bendrijos „( - )“ žemės sklypo kadastrinių matavimų plane (I t., b. l. 25), patvirtintame ir patikrintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento ir Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus, ginčo žemės sklypas taip pat patenka į sodininkų bendrijos teritoriją.

512006 m. liepos 4 d. bendrija priėmė sprendimą 0,11 ha žemės plotą, esantį prie tvenkinio, skirti bendrijos rekreacijos reikmėms

52Taigi remiantis byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog 0,11 ha žemės sklypas patenka į 12,6 ha sodininkų bendrijos „( - )“ teritoriją. O kaip minėta, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų.

53Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Atkūrimo įstatyme nėra detalizuojama, kokia būtent žemė laikytina užimta sodininkų bendrijų sodų, taip pat nėra nurodyta, kokiuose dokumentuose nustatomi tokios žemės plotai ir ribos, todėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) pateiktus apibrėžimus ir šio įstatymo nuostatas, susijusias su minėtų sodų teritorijos tvarkymu. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas kartu su Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių valstybės išperkamai žemei priskirtina sodų bendrijos teritorija, skirta sodininkystei plėtoti (įskaitant bendro naudojimo žemę), o ne tik atskirų sodininkų šioje teritorijoje įsigyti sodo sklypai. Tačiau Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese spręsti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis ar tokio poreikio nėra. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys objektyviai neturėjo galimybės ginčyti tam tikros teritorijos priskyrimo sodininkų bendrijai pagrįstumo ir (arba) nėra žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį sodų bendrijos teritorija buvo suformuota. Vadinasi, tam tikrais atvejais nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju - sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei. Tokiais atvejais paprastai turėtų būti nustatoma, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012 Administracinė jurisprudencija 24, p. 187-206).

54Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad 0,11 ha negali būti laikoma valstybės išperkama žeme, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktą ir Tvarkos 70 punktą, nes sklypas nenaudojamas sodininkų bendrijos reikmėms, jis nėra užimtas sodo sklypais, sodininkų keliu, jame nėra statinių ar įrenginių. Remiantis bendrijos pateiktais paaiškinimais ir įrodymais (I t., b. l. 129?134), darytina išvada, jog šioje teritorijoje sutvarkyta ir maudynėms pritaikyta pakrantė, teritorija skirta ir yra naudojama sodininkų rekreaciniams poreikiams, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo teritorija sodininkų bendrijos narių nėra naudojama.

55Taigi įvertinus bylos medžiagą ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog NŽT 2012 m. balandžio 6 d. rašte, pagrįstai konstatavo, kad atkurti pareiškėjui nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) rajone, nėra teisinio pagrindo. Šis NŽT sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

56Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. konstatavus, kad NŽT 2012 m. balandžio 6 d. rašte pagrįstai konstatavo, kad atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemę, grąžinant natūra 0,11 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) rajone, nėra teisinio pagrindo, nes ši žemė užimta sodininkų bendrijos sodų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies prasme, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Širvintų skyrių per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises R. M. į 0,11 ha ploto žemės sklypą projektinis Nr. ( - ) natūra ( - ) kaime, ( - ) rajone, nes toks įpareigojimas, dėl anksčiau išdėstytų argumentų, būtų neteisėtas.

57Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iki 2012 m. balandžio 6 d. nebuvo informuotas, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, iki 2012 m. ne tik jam, tačiau ir NŽT pareigūnams nebuvo žinomas ar ginčo žemė tikrai priklauso valstybės išperkamai žemei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

58Iš bylos duomenų ? žemės sklypo plano (I t., b. l. 174); pareiškėjo 2007 m. gegužės 9 d. prašymo sodininkų bendrijai „( - )“ (I t., b. l. 107), kuriame nurodyta, „šiuo metu šis sklypas priskirtas sodų bendrijos bendro naudojimo teritorijai“; 2010 m. balandžio 20 d. pareiškėjo prašymo, kuriame nurodyta, kad jis prašo grąžinti natūra 1,74 ha žemės ( - ) kaime, ( - ) rajone natūra, o likutį 0,11 ha grąžinti vėliau, išsprendus ginčytinus klausimus su sodininkų bendrija „( - )“ (I t., b. l 60); ? matyti, kad pareiškėjas apie tai, kad nuosavybės teisės į 0,11 ha sklypą jam negali būti atkurtos, nes ginčo sklypas yra bendrijos teritorijoje, žinojo kur kas anksčiau nei 2012 metais.

59Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde, akcentuoja prieštaravimus tarp NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. rašto ir skundžiamo NŽT 2012 m. balandžio 4 d. rašto.

60Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d. raštas, kaip matyti iš bylos duomenų bei NŽT paaiškinimų (I t., b. l. 191?192), priimtas ištyrus ne visas reikšmingas aplinkybes, neįvertinus reikšmingų įrodymų, ir akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kad ginčo sklypas patenka į sodininkų bendrijos teritoriją. Tuo tarpu NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštas priimtas išnagrinėjus NŽT Širvintų skyriaus papildomai pateiktus 1984 m. lapkričio 23 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktą Nr. 00434, ( - ) rajono ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miškų ir vandens telkinių planą, pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kaip pažymėjo NŽT laikytinas galutiniu NŽT sprendimu dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į 0,11 ha žemė sklypą, atitinka anksčiau aptartus ir įvertintus įrodymus. Teisėje galioja principas ex injura non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė), tam tikra asmens teisė gali atsirasti tik teisėtų teisės aktų, sprendimų pagrindu. Todėl 2011 m. rugsėjo 1 d. raštas nesukūrė pareiškėjui teisės į 0,11 ha žemės sklypo perdavimą natūra, teisėtu ir realiai įtakojančiu pareiškėjo teises laikytinas tik NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštas, kurį naikinti, kaip minėta, nėra teisinio pagrindo.

61Pareiškėjas taip pat reikalauja priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjo naudai 20 000 Lt neturtinės žalos. Šią žalą pareiškėjas kildina iš Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamento Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus ir NŽT Širvintų skyriaus darbuotojų neveikimo ir vilkinimo neatkuriant pareiškėjui nuosavybės teisių į 0,11 ha ploto žemę.

62Dėl šio reikalavimo, pažymėtina, jog bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011), todėl nagrinėjant šį reikalavimą, tiriamas minėtų sąlygų buvimo klausimas.

63Kadangi, kaip konstatuota anksčiau, teisinio pagrindo pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į 0,11 ha žemės sklypą jį grąžinant natūra nėra ir nebuvo, tai, kad NŽT per 8 metus pareiškėjui neatkūrė nuosavybės teisių ginčo žemės sklypą perduodant natūra, negali būti laikoma neteisėtais NŽT veiksmais, o nesant šios, vienos iš būtinųjų civilinės sąlygos, reikalavimas dėl neturtinės žalos negali būti tenkinamas. Be to, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė savo neigiamų emocinių išgyvenimų, šoko, depresijos, kitų neturinę žalą sukėlusių neigiamų emocijų, t. y. neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos patirtos dėl nurodytų institucijų neveikimo ir vilkinimo nėra.

64Šiuo aspektu, dėl NŽT vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo kitu būdu, paaiškintina, jog pareiškėjui apskundus NŽT 2012 m. balandžio 6 d. raštą, NŽT negalėjo jam siūlyti kitų būdų, kuriais pareiškėjui bus atlyginta už valstybės išperkamą žemę. Šis klausimas NŽT turės būti sprendžiamas teismui priėmus sprendimą galutinį neskundžiamą sprendimą šioje byloje.

65Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

66Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

67pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

68Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas R. M. su skundu (I t., b. l. 1?8), kurį patikslino (I t., b. l.... 6. 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. 2) įpareigoti NŽT Širvintų skyrių per šešis mėnesius nuo teismo... 8. 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjo naudai... 9. Taip pat pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 10. Paaiškino, kad 2004 metais pareiškėjui buvo parengta žemės nuosavybės... 11. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 12. Pažymėjo, jog Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas buvo... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „( - )“ atsiliepime į... 14. Nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti 2012 m. balandžio 6 d. NŽT... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (II... 17. Remdamasis byloje esančiais duomeninis teismas nustatė, kad ginčo žemės... 18. III.... 19. Pareiškėjas R. M. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 13?17), kuriuo... 20. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:... 21. 1) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui bei viešojo... 22. 2) Teismas nurodė, kad atliktų darbų aktai, pinigų priėmimo kvitai, darbų... 23. 3) Nesutinka su teismo išvadomis apie tai, kad NŽT raštuose nėra... 24. 4) Teismo išvados dėl vilkinimo visiškai nemotyvuotos. Byloje nustatyta, kad... 25. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:... 27. 1) apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nenurodė nei vieno įrodymo,... 28. 2) Taip pat nepagrįstas teiginys, kad bendrija tik 2004 m. spalio-lapkričio... 29. 3) Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pateikė išsamius argumentus... 30. 4) Teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo argumento dėl vilkinimo, sprendime... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „( - )“ atsiliepime į... 32. Be atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą nurodytų argumentų,... 33. 1) bendrija 2004 metais atliko kadastrinius matavimus, juos suderino su... 34. 2) Apelianto teiginys, dėl bendrijos ribų nebuvimo taip pat nepagrįstas.... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Apeliacinis skundas atmestinas.... 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl NŽT 2012 m. balandžio 6 d.... 39. Siekiant aiškumo, pareiškėjo ir NŽT susirašinėjimo, kurio paskutinis... 40. 2011 m. liepos 18 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas paaiškinti,... 41. 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-2186 NŽT pareiškėjui nurodė, kad... 42. 2012 m. vasario 24 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas nurodyti,... 43. 2012 m. vasario 27 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Širvintų žemėtvarkos... 44. 2012 m. kovo 30 d. raštu NŽT Širvintų žemėtvarkos skyrius informavo... 45. 2012 m. balandžio 6 d. raštu NŽT informavo pareiškėją, kad išnagrinėjus... 46. Taigi, pareiškėjas ginčija ir prašo panaikinti NŽT 2012 m. balandžio 6 d.... 47. 1984 m. lapkričio 23 d. Lietuvos TSR Širvintų rajono vykdomasis komitetas... 48. 1998 m. lapkričio 26 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutas (dabartinis... 49. 1999 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 50. 2004 metų sodininkų bendrijos „( - )“ žemės sklypo kadastrinių... 51. 2006 m. liepos 4 d. bendrija priėmė sprendimą 0,11 ha žemės plotą,... 52. Taigi remiantis byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog 0,11 ha žemės... 53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Atkūrimo... 54. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad 0,11 ha... 55. Taigi įvertinus bylos medžiagą ir faktines bylos aplinkybes, darytina... 56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. konstatavus, kad NŽT 2012 m.... 57. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame... 58. Iš bylos duomenų ? žemės sklypo plano (I t., b. l. 174); pareiškėjo 2007... 59. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame... 60. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog NŽT 2011 m. rugsėjo 1 d.... 61. Pareiškėjas taip pat reikalauja priteisti iš Lietuvos valstybės,... 62. Dėl šio reikalavimo, pažymėtina, jog bendrai valstybės ir savivaldybės... 63. Kadangi, kaip konstatuota anksčiau, teisinio pagrindo pareiškėjui atkurti... 64. Šiuo aspektu, dėl NŽT vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės... 65. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 66. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 67. pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.... 68. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą... 69. Nutartis neskundžiama....