Byla 2-282/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, taip pat 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria nepratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei atsisakyta priima ieškinio reikalavimą, civilinėje byloje Nr. 2-2062-30/2008 (2-1874-104/2009) pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo ir jo teisėjų V. J. ir I. P. , atsakovams Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š. , V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei ieškovui padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3Ieškovas A. B. 2008 m. gegužės 3 d. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kartu su atsakovais Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, J. Š. ir V. V. kaltais nusikalstamais veiksmais, dengdami vienas kitą nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, padarė ieškovui žalą; 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kaltais nusikalstamais veiksmais pardavė civilinę bylą Nr. 2-67/2002 atsakovams Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, J. Š. ir V. V. , taip padarydami žalą ieškovui; 3) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei šio teismo teisėjų Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismo bei šio teismo teisėjų G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismo bei šio teismo teisėjų V. J. ir I. P. , atsakovų Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kalti nusikalstami veiksmai yra antikonstituciniai, prieštarauja teisingumo principams, be to, turi organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. J. ir I. P. veikla yra korumpuota; 4) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos pagrindinis teisės įrodymas ir teisingumo šaltinis civilinėje byloje Nr. 2-67/2002 yra korupcija ir V. V. bei korumpuotos ir nusikalstamai organizuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos institucijų visumos antivalstybinė veikla; 5) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo jį sumokėti 5 368 Lt dydžio žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria A. B. nustatytas terminas 5 368 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (pirmoji skundžiama nutartis) nustatė ieškovui A. B. terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, įpareigodamas patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą). Šia nutartimi dalį ieškinio reikalavimų teismas atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio gali būti skundžiama.

6Nutartyje rašoma, kad dalis ieškinio negali būti nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka, o kita ieškinio dalis turi trūkumų. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nesprendžia klausimų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe ir nevertina asmenų ir institucijų veiklos, ar šie asmenys ir institucijos atliko nusikalstamus veiksmus. Teismas atsisakė priimti ieškovo reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kartu su atsakovais Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, J. Š. ir V. V. kaltais nusikalstamais veiksmais, dengdami vienas kitą nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, padarė ieškovui žalą; 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kaltais nusikalstamais veiksmais pardavė civilinę bylą Nr. 2-67/2002 atsakovams Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, J. Š. ir V. V. , taip padarydami žalą ieškovui; 3) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei šio teismo teisėjų Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismo bei šio teismo teisėjų G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismo bei šio teismo teisėjų V. J. ir I. P. , atsakovų Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kalti nusikalstami veiksmai yra antikonstituciniai, prieštarauja teisingumo principams, be to, turi organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. J. ir I. P. veikla yra korumpuota, kaip nenagrinėtinus CPK nustatyta tvarka ir neatitinkančius civilinės teisės gynimo būdų. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme, tačiau yra tikslintinas. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kokio dydžio reikalavimai siejami su teisėjų neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylą ir kokie reikalavimai reiškiami kiekvienam atsakovui atskirai, kadangi ieškovas kildina savo reikalavimus iš atsakovų deliktinės atsakomybės, kai savo veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Tik tinkamai suformulavus ieškinio reikalavimą bus galima išspręsti žyminio mokesčio klausimą.

7Ieškovas A. B. 2008 m. spalio 5 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma:

  1. Nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės bei materialinės teisės normos. Nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, jog ieškinio 1-3 reikalavimai neatitinka civilinės teisės gynimo būdų.
  2. Teismas nutartyje nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jeigu ieškinio 1-3 reikalavimai nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka arba neteismingi tam teismui arba kaip pašalinti aplinkybes, sudarančias pagrindą nepriimti nagrinėti ieškinio 1-3 reikalavimų.
  3. Nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nesprendžia klausimų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe ir nevertina asmenų ir institucijų veikos, ar šie asmenys ir institucijos atliko nusikalstamus veiksmus (CPK 300 str.).
  4. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, nurodytais 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-565/2008.
  5. Teismas pažeidė Konstitucijos nuostatas, nes iš ieškovo atimta teisė kreiptis į teismą, teisė į teisminę gynybą, teisingą ir viešą nepriklausomo ir nešališko teismo bylos išnagrinėjimą. Atsakovai pradėjo baudžiamąjį persekiojimą. Ieškinio 1-3 reikalavimai nagrinėtini teisme.

8Ieškovas A. B. 2008 m. spalio 5 d. pareiškimu prašė pratęsti teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustatytą terminą patikslinti ieškinio reikalavimus iki bus išnagrinėtas ieškovo pateiktas atskirasis skundas, kad jo patenkinimo atveju iš karto vienu metu būtų galima patikslinti visus reikalavimus. Terminą ieškinio trūkumams pašalinti prašė pratęsti ir todėl, kad kardomojo kalinimo pagrindu yra suimtas, dėl ko suvaržytos jo teisės civiliniame procese.

9Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi atnaujino ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nustatė naują 20 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo ieškovui dienos ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas patikslinti ieškinio reikalavimą.

10Ieškovas A. B. 2008 m. lapkričio 19 d. pareiškimu vėl prašė pratęsti terminą pašalinti teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus iki bus išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies. Ieškovas nurodė, kad jeigu bus patenkintas jo atskirasis skundas, tai kartu bus tikslinami ir pirmi trys ieškinio reikalavimai. Netikslinga tą patį ieškinį tikslinti kelis kartus, o reikia sulaukti skundo išnagrinėjimo rezultatų. Ieškovas yra invalidas, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, paskirtas kardomasis kalinimas, todėl per teismo nustatytą terminą negali pašalinti ieškinio trūkumų. Jis taip pat privalo parengti dokumentus Europos žmogaus teisių teismui, todėl teismo nustatytu laiku negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų.

11Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi (antroji skundžiama nutartis) atmetė ieškovo A. B. prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo ir ieškovo A. B. ieškinio reikalavimą priteisti jam iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti.

12Nutartyje rašoma, kad teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties nuorašą ieškovas gavo 2008 m. lapkričio 7 d., tačiau nustatytu 20 dienų terminu trūkumų nepašalino, bet vėl pateikė prašymą pratęsti terminą iki bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio. Svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo pašalinti ieškinio trūkumų, ieškovas nenurodė, todėl teismas neturėjo pagrindo pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, teismas nusprendė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų neįvykdyta iki 2008 m. gruodžio 31 d. Kadangi ieškovas neįvykdė nutarties dėl trūkumų pašalinimo, jo reikalavimą priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atsisakė priimti.

13Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti po to, kai bus išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties. Skunde rašoma:

  1. Ieškovas 2008 m. lapkričio 19 d. prašyme pratęsti terminą pašalinti ieškinio trūkumus nurodė, kad viena iš svarbių priežasčių, dėl ko jis prašo pratęsti terminą, yra Lietuvos apeliaciniam teismui paduotas atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies. Nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priklausys ir ieškinio reikalavimų trūkumų pašalinimas. Nutartyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, jog tiek ši, tiek kitos termino pratęsimo priežastys yra pripažintinos nesvarbiomis. Viena iš prašyme nurodytų priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėjo pašalinti ieškinio trūkumų, yra aplinkybė, jog jis suimtas. Tai varžo jo teises tinkamai įvykdyti 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties reikalavimus. Per teismo nustatytą 20 dienų terminą ieškovas negalėjo pašalinti teismo nutartyje nustatytų trūkumų.
  2. Teismo nustatytas 20 dienų terminas sutapo su Europos žmogaus teisių teismo nustatytais terminais paruošti dokumentus su papildomais priedais. Jų nepateikus nustatytu terminu, galėjo būti atsisakyta nagrinėti ieškovo skundus prieš Lietuvą. Teismas, nepripažindamas šios aplinkybės svarbia priežastimi, trukdė ir varžė ieškovui teisę realizuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytų teisių gynybą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neva piktnaudžiauja savo teisėmis.
  3. Pažeistos Konstitucijos nuostatos, nes teismas dengė korupciją ir organizuotą nusikalstamumą Lietuvos Respublikos teismuose, prokuratūroje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, neleisdamas kreiptis teisminės gynybos dėl neteisėtų ir nusikalstamų minėtų institucijų veiksmų. Ieškovo 2008 m. lapkričio 19 d. prašymas pratęsti terminą turėjo būti išnagrinėtas per 10 dienų ir dėl to priimtas sprendimas. Nustatytas 20 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2008 m. lapkričio 27 d. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodoma, kad net iki 2008 m. gruodžio 31 d. nebuvo įvykdyta 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis. Ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pasibaigus terminui 2008 m. lapkričio 27 d., ieškovui buvo galima dar iki 2008 m. gruodžio 31 d. vykdyti 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kurios jis nebūtų galėjęs įvykdyti dėl paskirtų terminų įvykdyti Europos žmogaus teisių teismo įpareigojimus. Teismas vilkino perduoti nagrinėti ieškovo atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

14Atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, atmestinas. Atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria nepratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei atsisakyta priima ieškinio reikalavimą, tenkintinas.

15Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, taip pat ar teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria nepratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą, laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis. Minėti procesiniai klausimai nagrinėjami vadovaujantis ieškovo atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar neegzistuoja absoliutūs skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindai (CPK 320, 338 str.).

16Dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio

17Nors apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį, tačiau šiuo atveju apeliacijos objektas yra nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio. Be to, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas skundžia ir reiškia argumentus tik dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio 1-3 (papunkčiui) reikalavimus, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios nutarties dalies.

18Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinus CPK nustatyta tvarka ir neatitinkančius civilinės teisės gynimo būdų, šiuos reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kartu su atsakovais Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, J. Š. ir V. V. kaltais nusikalstamais veiksmais, dengdami vienas kitą nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, padarė ieškovui žalą; 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei šio teismo teisėjai Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismas bei šio teismo teisėjai G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismas bei šio teismo teisėjai V. J. ir I. P. kaltais nusikalstamais veiksmais pardavė civilinę bylą Nr. 2-67/2002 atsakovams Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, J. Š. ir V. V. , taip padarydami žalą ieškovui; 3) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei šio teismo teisėjų Z. L. , E. L. ir J. J. , Kauno apygardos teismo bei šio teismo teisėjų G. B. , B. B. ir R. M. , Kauno miesto apylinkės teismo bei šio teismo teisėjų V. J. ir I. P. , atsakovų Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kalti nusikalstami veiksmai yra antikonstituciniai, prieštarauja teisingumo principams, be to, turi organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. J. ir I. P. veikla yra korumpuota. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo ketvirto reikalavimo nenagrinėjimo teisme, todėl tas reikalavimas nėra šios apeliacijos dalykas, o dėl ieškinio penkto reikalavimo - įpareigojo pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

19Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Teismo darbas vykdant teisingumą yra procesinė veikla ir, priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties, jo veiklą reglamentuoja baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai įstatymai. Apelianto skundžiama nutarties dalis susijusi su CPK 22 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių civilinių bylų priskirtinumą, taikymu. Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.

20Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovo ieškinio pirmas - antras reikalavimai yra susiję su ieškovo nurodytais galimais pareigūnų ir institucijų nusikalstamais veiksmais, dėl kurių esą ieškovui buvo padaryta žala. Tokie reikalavimai tiesiogiai susiję su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjami pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Ieškovo ieškinio trečias reikalavimas (pripažinti, kad nurodytų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nusikalstami, antikonstituciniai, prieštarauja teisingumo principams, turi organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, pareigūnai yra korumpuoti) taip pat nagrinėtini BPK normų pagrindu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinio 1-3 reikalavimus kaip nenagrinėtinus CPK normų nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Pagal suformuluotą minėtų ieškinio reikalavimų (1 – 3 reikalavimai) turinį ieškovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne reikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka (BPK 164,165 str.).

21Apelianto nurodyta CPK 300 straipsnio nuostata taikytina tais atvejais, kai civilinę bylą nagrinėjantis teismas nustato byloje dalyvaujančio asmens ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių ir apie šią aplinkybę praneša prokurorui. Šiuo atveju ieškovo ieškinio 1-3 reikalavimai apskritai nagrinėtini pagal BPK normas, o ne civiline tvarka, kuria pareikštas ieškovo ieškinys, todėl teismui, turinčiam nagrinėti civilinę bylą, nėra įstatymu priskirta spręsti ieškovo ieškinyje išdėstytų 1-3 reikalavimų.

22Apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-565/2008) buvo sprendžiamas nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Toje byloje pareikšti reikalavimai buvo susiję su ieškovo civilinių teisių gynyba. Šiuo gi atveju sprendžiami klausimai dėl civilinių bylų priskirtinumo (CPK 22 str., 137 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismui padarius pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovo ieškinio 1-3 reikalavimai nenagrinėti CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindo vadovautis apelianto paminėtoje nutartyje išdėstytais išaiškinimais žyminio mokesčio mokėjimo klausimu.

23Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad teismas pažeidė Konstitucijos nuostatas, kad iš ieškovo atimta teisė kreiptis į teismą, teisingą bei viešą bylos išnagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia tvarka, o ta, kurią konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Iš ieškovo nėra atimta teisė kreiptis į teismą, tačiau jis turi pareigą tinkamai laikytis įstatyme nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Ta aplinkybė, jog ieškovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nėra šios apeliacijos klausimas ir nesuteikia teisės nesilaikyti įstatymų nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

24Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nurodytą ieškinio dalį, kadangi ieškovo ieškinio 1-3 reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį (CPK 337 str. 1 p.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

25Dėl teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria ieškovui nepratęstas terminas ir atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą

26Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, tai yra ko jis prašo teismo. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalimi įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio penktąjį reikalavimą - priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad nėra aišku, kokio dydžio reikalavimai reiškiami kiekvienam atsakovui atskirai (b. l. 34-36). Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą atnaujino terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nustatė ieškovui 20 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumų pašalinimui, įpareigodamas patikslinti ieškinio reikalavimą (b. l. 43). Ieškovas 2008 m. lapkričio 19 d. pareiškimu prašė pratęsti terminą pašalinti teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus iki bus išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies (b. l. 50-51). Teismas skundžiama 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo ir atsisakė priimti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 52-54).

27Teismo paskirti terminai, kurie dar nėra pasibaigę, gali būti pratęsti, o pasibaigę, bet praleisti dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujinti (CPK 77 str. 1 d., 78 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovo skundo argumentus ir prašymo pratęsti terminą turinį, laikosi nuostatos, jog ieškovui pateikus prašymą dėl termino pratęsimo ieškinio trūkumams pašalinti buvo pakankamai objektyvus pagrindas tokį prašymą tenkinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kuriomis remdamasis ieškovas prašė pratęsti procesinį terminą, todėl neteisingai išsprendė šį prašymą.

28Teisėjų kolegijos įsitikinimu, svarbią reikšmę sprendžiant dėl procesinio termino pratęsimo turėjo ta priežastis, kad ieškovui pritaikytas laisvės apribojimas (ieškovas laikytas suimtas). Pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino faktinių aplinkybių, kad per visą teismo paskirtą terminą ieškinio trūkumams šalinti ieškovas buvo įkalintas, todėl neturėjo objektyvios galimybės pilnai disponuoti ieškinio trūkumams šalinti ir procesinėms pareigoms tinkamai įvykdyti reikalingais dokumentais bei duomenimis. Tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas neturi atstovo teisinei pagalbai teikti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis, kuria buvo atnaujintas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovui nustatytas naujas 20 dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio reikalavimui patikslinti (b. l. 43), buvo ieškovui įteikta 2008 m. lapkričio 7 d. (b. l. 45). Tokiu būdu laikytina, jog terminas ieškinio trūkumams šalinti baigėsi 2008 m. lapkričio 27 d. Ieškovas 2008 m. lapkričio 19 d. pareiškimu, kuris teisme gautas 2008 m. lapkričio 25 d., prašė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantas pagrįstai pastebi, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nustatytam terminui pasibaigus 2008 m. lapkričio 27 d., dar buvo galima iki teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo momento vykdyti 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartyje išdėstytus įpareigojimus. Apelianto nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti jam papildomą terminą pirmosios instancijos teismo nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

29Faktinės aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad ieškovas neturėjo visų galimybių anksčiau nustatytu terminu pašalinti ieškinio trūkumus, todėl ieškinį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pakankamo pagrindo grąžinti jį padavusiam asmeniui. Šiuo atveju pripažįstama, kad anksčiau paskirtu terminu ieškovas teismo nurodymų negalėjo įvykdyti dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J. Š. ir V. V. solidariai 18 414 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, naikintina ir ieškovui nustatytinas naujas terminas nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 77 str., 115 str. 2 d., 302 str., 337 str. 2 p.)

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti dalį A. B. ieškinio palikti nepakeistą.

32Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2009 m. gegužės 4 d. (įskaitytinai) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 3. Ieškovas A. B. 2008 m. gegužės 3 d. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė ieškovui... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (pirmoji... 6. Nutartyje rašoma, kad dalis ieškinio negali būti nagrinėjama ieškinio... 7. Ieškovas A. B. 2008 m. spalio 5 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 8. Ieškovas A. B. 2008 m. spalio 5 d. pareiškimu prašė pratęsti teismo 2008... 9. Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi atnaujino ieškovui terminą ieškinio... 10. Ieškovas A. B. 2008 m. lapkričio 19 d. pareiškimu vėl prašė pratęsti... 11. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi (antroji... 12. Nutartyje rašoma, kad teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties nuorašą... 13. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. gruodžio 31... 14. Atskirasis skundas dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria... 15. Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2008... 16. Dėl teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti... 17. Nors apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos... 18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti,... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos... 20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad nėra... 21. Apelianto nurodyta CPK 300 straipsnio nuostata taikytina tais atvejais, kai... 22. Apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d.... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad teismas pažeidė... 24. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios... 25. Dėl teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria ieškovui nepratęstas... 26. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui... 27. Teismo paskirti terminai, kurie dar nėra pasibaigę, gali būti pratęsti, o... 28. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, svarbią reikšmę sprendžiant dėl... 29. Faktinės aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad ieškovas neturėjo visų... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį dėl... 32. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį ir...