Byla Ik-3394-629/2010
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Andriui Paulauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti:

51) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. S-198(7-145/2010) „Dėl I. G. 2010-06-04 skundo“;

62) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 68-107 „Dėl I. G. 2009-07-27 skundo ir 2009-09-07 skundo papildymo“;

73) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-292 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

8Skunde pareiškėja nurodė, jog Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-2 (7-385/2009) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 68-308 ir skundą grąžino centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo dėl galimai įvykusių procedūrinių pažeidimų, nes sprendime nebuvo atsakyta į pareiškėjos pagrindinius reikalavimus, įskaitant reikalavimą 2008 m. gruodžio 12 d. pradėtą mokestinį patikrinimą pripažinti pakartotiniu. Pasak pareiškėjos, centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą iš naujo, neįvykdė MGK nurodymo bei neatsakė, kodėl už tą patį mokestinį laikotarpį pareiškėja buvo tikrinama du kartus. Mokesčių administratorius neargumentavo, kodėl 2005 m. ir 2008 m. atliktos tapačios kontrolės procedūros už tą patį mokestinį laikotarpį yra laikomos skirtingomis, todėl pareiškėjos teigimu, VMI prie FM neįvykdė MGK nurodymo atsakyti į pareiškėjos pagrindinius reikalavimus, nors šio klausimo išnagrinėjimas gali turėti tiesioginės įtakos mokestiniame ginče. Pareiškėjos manymu, MGK neišsamiai įvertino pareiškėjos argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, kurie laikytini esminiais, be to nepasisakė dėl argumentų, kuriais remiantis skundas buvo perduotas nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iš naujo. Centrinis mokesčių administratorius MGK motyvų, dėl kurių skundas buvo grąžintas, nenagrinėjo, tačiau nežiūrint to, MGK dėl šio esminio klausimo sprendime nepasisakė ir skundą išnagrinėjo iš esmės, kas, pareiškėjos teigimu, laikytina esminiu proceso pažeidimu. Pasak pareiškėjos, MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. S-2 (7-385/2009) yra nemotyvuotas bei neaišku, kodėl MGK grąžino centriniam mokesčių administratoriui skundą nagrinėti iš naujo, jei VMI prie FM priėmė sprendimą iš esmės nepasisakant dėl motyvų, kuriais remiantis sprendimas buvo gražintas.

9Pareiškėja nesutiko su MGK pozicija, jog mokesčių administratorius turi diskrecijos teisę spręsdamas dėl mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo atlikimo. Nurodė, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI), vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavedimą tikrinti, 2005 m. atliko mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos nuomone, 2005 m. atliktos mokesčių administratoriaus kontrolės procedūros pareiškėjos atžvilgiu pagal savo apimtį, tikslus bei pasekmes laikytinos mokestiniu patikrinimu, todėl 2008 m. gruodžio 12 d. pradėtas mokestinis patikrinimas dėl 2003-2007 m. pareiškėjos gautų pajamų, apskaičiuotų, deklaruotų bei sumokėtų mokesčių yra pakartotinis. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratoriaus veiksmai 2008 m. gruodžio 12 d. pradėti mokestinį patikrinimą už laikotarpį 2003-2007 m. laikytini prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio 1 daliai, kadangi jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios galėjo turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, nebuvo.

10Pareiškėjos teigimu, jos atžvilgiu 2005 m. atliktos kontrolės procedūros buvo įformintos kaip mokestinis tyrimas, tačiau mokesčių administratoriaus veiksmai yra tolygūs 2008 m. patikrinimo metu atliktiems veiksmams. Iš 2005 m. rugpjūčio 29 d. mokestinio tyrimo ataskaitos matyti, kad mokesčių administratorius analizavo tuos pačius nekilnojamojo turto sandorius, nustatė tas pačias faktines aplinkybes kaip ir 2008 m. inicijuoto mokestinio patikrinimo metu, tikrinimo trukmė taip pat buvo panaši.

11Pareiškėjos manymu, MGK neišsamiai išnagrinėjo 2005 m. ir 2008 m. mokesčių administratoriaus atliktus veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios dvi mokesčių administratoriaus atliktos kontrolės procedūros yra iš esmės skirtingos tik dėl to, kad pareiškėjai buvo sukeltos skirtingos pasekmės. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2005 m. mokesčiai jai nebuvo apskaičiuoti dėl to, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė individualų išaiškinimą, jog pareiškėjos nagrinėjamu atveju mokesčių mokėti nereikia. Anot pareiškėjos, mokesčių administratorius nepateikė konkrečių faktų bei argumentų, kodėl už tą patį mokestinį laikotarpį pareiškėja buvo tikrinama du kartus. Tačiau MGK rėmėsi išimtinai tik formalia MAĮ nuostatų analize, nevertindama konkrečių mokesčių administratoriaus veiksmų, procedūrų eigos, atliktų kontrolės veiksmų tikslo bei rezultato.

12Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. atlikto mokestinio tyrimo bei 2008 m. atlikto mokestinio patikrinimo tikslas buvo kontroliuoti mokesčių mokėtojo veiklą, todėl abiem atvejais mokesčių administratorius tikrino tuos pačius sandorius bei tų pačių mokesčių sumokėjimo teisingumą už tą patį mokestinį laikotarpį, nors naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios galėjo turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, nebuvo, todėl pareiškėja padarė išvadą, jog 2008 m. atliktas mokestinis patikrinimas yra laikomas pakartotiniu mokestiniu patikrinimu. Pažymėjo, jog mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo papildomai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai bei paskirtos baudos, pažeidė 2008 m. gruodžio 12 d. pradėto mokestinio patikrinimo procedūrą, todėl, pasak pareiškėjos, mokestinis patikrinimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, o pavedimas tikrinti Nr. 83-388 bei patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-47 yra naikintini.

13Pareiškėja akcentavo, jog 2008 m. rugsėjo 30 d. mokesčių administratorius, vykdydamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos užduotį, pradėjo pareiškėjos mokestinį tyrimą. Pasibaigus mokestiniam tyrimui mokesčių administratorius pareiškėjai nepasiūlė pašalinti nustatytų klaidų bei prieštaravimų ir 2008 m. gruodžio 12 d. iš karto pradėjo mokestinį patikrinimą. Pagal 2008 m. galiojusios redakcijos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintomis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) pasibaigus mokestiniam tyrimui mokestinis patikrinimas gali būti pradėtas tik esant tam tikriems nustatytiems pagrindams, numatytiems Taisyklių 10 ir 11 punktuose.

14Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorius per siauriai aiškino sąvokas „trūkumai“ „prieštaravimai“ ir nepagrįstai rėmėsi pažodiniu sąvokų aiškinimu, apibrėžtu Taisyklių 3 p. Pareiškėja nurodė, kad MGK pozicija šiuo klausimu yra nemotyvuota ir prieštaraujanti. Sprendime MGK nurodė, jog į pareiškėjos motyvus šiuo klausimu pakartotinai nepasisakys, nes buvo atsakyta 2010 m. sausio 4 d. sprendime Nr. S-2 (7-385/2009), iš kurio matyti, kad MGK nuomone, 2008 m. atlikto mokestinio tyrimo metu buvo nustatyti neatitikimai tarp pareiškėjos 2003-2007 m. metinėse pajamų deklaracijose deklaruotų individualios veiklos pajamų. Pasak MGK, šie neatitikimai savo pobūdžiu yra tapatūs neatitikimams, nustatytiems 2005 m. mokestiniu tyrimu, kurio metu vietos mokesčių administratorius pareiškėjai pasiūlė ištaisyti prieštaravimus. Taigi MGK pripažino, kad skirtingai įformintų kontrolės procedūrų metu, buvo nustatyti tie patys neatitikimai, tačiau vienu atveju, t. y. 2005 m. jie buvo pripažinti trūkumais/prieštaravimais, kuriuos buvo pasiūlyta pašalinti, o 2008 m. laikė pažeidimu, kas užtraukė pareiškėjai mokestinę atsakomybę, iš anksto jai nepasiūlius pašalinti nustatytų neatitikimų.

15Pareiškėja, vadovaudamasi sisteminiu aiškinimo metodu, nurodė, kad jei patikrinimo metu nustatoma neatitikimų, neatitikimai patenka į „trūkumų“ ir „prieštaravimų“ sąvoką. 2008 m. gruodžio 9 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. ( - ) mokesčių administratorius nurodė, jog yra nustatyti neatitikimai tarp pareiškėjos 2003-2007 m. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaruotų individualios veiklos pajamų ir mokestinio tyrimo metu pagal turimą informaciją nustatytų gyventojo realiai gautų individualios veiklos pajamų. Taigi, pasak pareiškėjos, trūkumai ir prieštaravimai tyrimo metu buvo nustatyti, tačiau ištaisyti jų nebuvo pasiūlyta.

16Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad nei pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą, nei pavedime tikrinti nebuvo nurodytas mokestinio patikrinimo teisinis pagrindas, taip pat nebuvo pasisakyta apie konkrečius padarytus pažeidimus, lemiančius mokestinį patikrinimą. Mokesčių administratorius abstrakčiai apibrėžė patikrinimo pagrindą, nesudarydamas galimybės identifikuoti mokestinį patikrinimą sukėlusias priežastis. Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu įvertinus gautą informaciją ir turimus duomenis bei nustačius mokesčių įstatymo pažeidimų riziką, inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Be to, pasak pareiškėjos, šis pranešimas jai net nebuvo įteiktas susipažinti, o patikrinimas buvo pradėtas praėjus dviems dienoms nuo tyrimo pabaigos. Tad, pareiškėjos manymu, tai yra esminis jos teisių pažeidimas, nes mokesčių administratorius apribojo mokesčių mokėtojo teisę susipažinti su mokestinio tyrimo rezultatais, taip atimdamas teisę ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus.

17Pareiškėja taip pat nurodė, kad mokestinio tyrimo ataskaitoje nieko nėra pasisakyta apie galimus finansinius nusikaltimus ir/ar kitus teisės pažeidimus, kylantį įtarimą, kad mokėtojas gali paslėpti arba sunaikinti mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, kitaip apsunkinti mokestinio patikrinimo eigą ar nepriemokų išieškojimo galimybes, todėl pareiškėjos teigimu, pagrindo pradėti mokestinį patikrinimą vadovaujantis Taisyklių 11 punktu nebuvo. Taip pat kadangi tik trūkumų ir/ar prieštaravimų nepašalinimas galėjo sąlygoti mokestinio patikrinimo pradėjimą, nebuvo pagrindo pradėti mokestinį patikrinimą ir vadovaujantis Taisyklių 10 punktu. Pareiškėja pažymėjo, kad ji viso mokestinio tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, kreipėsi į VMI prie LR FM su paklausimais, norėdama teisingai vykdyti savo mokestines prievoles bei siekė pašalinti deklaracijose atsiradusius trūkumus.

18Pareiškėja padarė išvadą, jog mokesčių administratorius sąmoningai pradėjo mokestinį patikrinimą nepasiūlęs mokesčių mokėtojui pašalinti trūkumų bei prieštaravimų, kadangi galėjo sueiti patikrinimo senatis. Nustačius terminą trūkumams pašalinti, mokestinis patikrinimas dėl objektyvių priežasčių galėjo prasidėti tik 2009 m., o tai reikštų kad pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalė mokesčių administratorius jau neturėtų teisės perskaičiuoti mokesčių už 2003 m. Pareiškėja pažymėjo, jog jai pranešimas apie mokestinį patikrinimą jai buvo išsiųstas 2008 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus 3 (trims) dienoms nuo faktinio mokestinio patikrinimo pradžios, todėl ji su pavedimu tikrinti pasirašytinai susipažino tik 2008 m. gruodžio 23 d. Pasak pareiškėjos, tokiais savo veiksmais mokesčių administratorius pažeidė mokestinio patikrinimo pradėjimo procedūrą, MAĮ 121 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių nuostatas, dėl ko pareiškėjai kilo papildomi negatyvūs padariniai.

19Pareiškėja nesutiko, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m. ji vykdė individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, nes jos sudaryti nekilnojamo turto perleidimo sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio, vienkartiniai, tačiau ne tęstinė ekonominė veikla. Individuali veikla gali būti konstatuojama tik tuomet, kai sudaryti sandoriai atitinka individualios veiklos požymių visumą –tęstinumą, ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą.

20Pasak pareiškėjos, tiek mokesčių administratorius, tiek MGK neteisingai kvalifikavo sudarytų sandorių tikslus, o tai turi esminės įtakos pajamų pripažinimui bei apmokestinimui. Kadangi sandorių sudarymo tikslas yra subjektyvusis faktorius, prielaidos, kuriomis rėmėsi tiek mokesčių administratorius, tiek MGK nėra pakankamos individualios veiklos faktui pagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kokioms aplinkybėms esant pareiškėja ir jos sutuoktinis įsigijo 50,6 ha dydžio sklypą, bei kodėl ir kokiems faktams įtakojant šis sklypas dalimis vėliau buvo parduotas.

21Nurodė, jog žemės sklypo dydis savaime nėra įrodymas, kad įsigijimo momentu sklypą buvo planuojama panaudoti kitaip, kaip tik asmeniniams poreikiams. Nėra pagrindo teigti, kad 50,6 ha dydžio sklypas yra akivaizdžiai per didelis asmeninių poreikių tenkinimui, nes būtina vertinti sklypo įsigijimo tikslą bei kitas aplinkybes. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad faktiškai leistinas pagal paskirtį naudoti žemės plotas buvo mažesnis, kadangi dalis žemės sklypo, t. y. 30 ha žemės ploto buvo skirta bendram naudojimui (infrastruktūrai, keliams, parkams ir pan.), nes pagal 2003 m. gegužės 28 d. Klaipėdos m. 4-ajame notarų biure pasirašytą sutartį Klaipėdos regioninio parko direkcijos reikalavimu žemės sklypui buvo nustatytas neatlygintinas servitutas.

22Pareiškėja pažymėjo, kad 2000 m. gruodžio 14 d. jos sutuoktinis kartu su kitais bendrasavininkais įsigijo vieną žemės ūkio paskirties žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. Sklypas buvo įsigytas asmeniniais tikslais, siekiant jame įsikurti ir gyventi, o ne įsigijus sklypą ateityje vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo individualią veiklą bei iš to gauti materialinę naudą ir pastovias pajamas. Mažesnio dydžio sklypą savo ketinimams įgyvendinti tuo metu ir toje vietoje įsigyti nebuvo galimybės, be to, dalis sklypo buvo nenaudojama dėl servituto. Padalinus žemės sklypą į keletą dalių, siekiant vystyti gyvenamųjų namų statybos projektą buvo įsteigtas pelno siekiantis subjektas UAB „Pušų alėja“. Pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojančius įstatymus žemės sklypą galėjo įsigyti tik fiziniai asmenys, nes sklypas buvo išsidėstęs Pajūrio regioniniame parke. Pasak pareiškėjos, jei šių įstatymo nustatytų draudimų tuo metu nebūtų buvę, žemės sklypą būtų įsigijusi UAB „Pušų alėja“.

23Pareiškėjos teigimu, MGK, nagrinėdama bylos aplinkybes, nepagrįstai susiejo pareiškėjos kaip fizinio asmens veiklą ir UAB „Pušų alėja“ kaip juridinio asmens, atskiro subjekto, veiklą. Taip pat anot pareiškėjos, mokesčių administratorius ir MGK neteisingai aiškino „tęstinumo“ požymio esmę, visai nepagrįstai rėmėsi sandorių skaičiumi, nes ekonominė veikla iš principo negali būti susieta su tam tikru skaičiumi tapačių pardavimo sandorių. Anot pareiškėjos, pardavimo sandorių skaičius nėra lemiamas požymis individualiai veiklai konstatuoti, svarbu įvertinti ne tik turto įsigijimo tikslą, bet reikšminga nustatyti ir turto perleidimo aplinkybes bei motyvus.

24Pareiškėja pažymėjo, kad visi jos parduoti/dovanoti sklypai buvo to paties sklypo dalys, papildomai žemės sklypų tikrintinais metais ji neįsigijo ir nepardavė, periodiškai sklypų nesupirkinėjo ir nepardavinėjo, tai buvo vienintelis įsigytas sklypas, kurį išdalinus dalimis, pardavė/padovanojo per kelių metų laikotarpį. Pareiškėjos manymu, centrinis mokesčių administratorius nepagrindė, jog pareiškėjos veiksmuose yra tęstinumo požymis, todėl laikytina, kad šie sandoriai buvo vienkartiniai.

25Pareiškėja nurodė ir tai, jog žemės sklypai buvo parduoti siekiant įgyvendinti UAB „Pušų alėja“ verslo planą, kuriam vystyti ji ir buvo įsteigta. Bankai, vertindami verslo projektą kompleksiškai statyti gyvenamųjų namų rajoną, įžvelgė didelę riziką bei įpareigojo pasirašyti griežtas kreditavimo sutartis, pagal kurias UAB „Pušų alėja“, gavusi atitinkamą kredito sumą, privalėjo atitinkama suma padidinti savo įstatinį kapitalą iš akcininkų lėšų iki tam tikro nustatyto termino, todėl įmonės įstatinis kapitalas buvo formuojamas iš lėšų, gautų už parduotus bendrovės akcininkams priklausančius žemės sklypus. Atkreipė dėmesį, kad šiam tikslui bankas atidarė specialią sąskaitą, į kurią periodiškai buvo nuskaitomos įplaukos už parduotus žemės sklypus. Likusios sumos, banko bei pareiškėjos ir jos sutuoktinio susitarimu, turėjo būti naudojamos kredito linijos dengimui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 85 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys sklypai, sudarantys dauguma sklypų, buvo parduoti 2003 m., kadangi būtent per šiuos metus įmonė buvo įsipareigojusi padidinti UAB „Pušų alėja“ įstatinį kapitalą. Pažymėjo, kad centrinis mokesčių administratorius bei MGK neteisingai nurodė, jog tokį gautų lėšų panaudojimo modelį pasirinko pati pareiškėja, savo valia disponuodama jai priklausančiu turtu, kadangi, pasak pareiškėjos, ji, norėdama gauti kreditą, neturėjo jokios alternatyvos ir tai buvo privalomai vykdytinas banko nurodymas. Taigi sklypai buvo parduoti susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Be to, pasak pareiškėjos, nagrinėjant jos sandorius nebuvo vertinama, kaip ir kokiu būdu pareiškėja panaudojo už parduotus sklypus gautas pajamas, nors tai turi esminės įtakos, ar pareiškėjos sudaryti sandoriai gali būti laikomi individualia veikla. Taip pat pareiškėja padarė išvadą, kad jos veikloje nebuvo ir ekonominės naudos siekimo požymio, nes gautos pajamos toliau nebuvo investuojamos į tą pačią veiklą siekiant pelno. Pareiškėjos teigimu, pinigai, gauti už parduotus sklypus, buvo naudojami verslo subjekto, kuris užsiėmė gyvenamųjų namų statyba ir mokėjo visus nuo šios veiklos priklausančius mokėti mokesčius, plėtrai ir finansavimui. Įmonė sukūrė darbo vietas ir per 2003-2007 m. atliko statybos darbų daugiau nei už 15 000 000 Lt.

26Pareiškėja pažymėjo, kad fizinis asmuo turi teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu savo nuožiūra, be to, parduodant turtą, visada yra siekiama perleisti palankesnėmis sąlygomis, tačiau tai dar nereiškia, kad šie sandoriai automatiškai reiškia ekonominės veiklos vykdymą. Pasak pareiškėjos, įsigytas sklypas buvo investicija į nekilnojamąjį turtą, tačiau nekilnojamojo turto prekyba pareiškėja niekada neužsiėmė. Ekonominę naudą turėjo atnešti UAB „Pušų alėja“ vykdomas statybos projektas ir ekonominės naudos siekimas iš sklypų perpardavimo buvo pagrindinis UAB „Pušų alėja“, o ne pareiškėjos tikslas. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, jog dalį sklypo ji ir toliau naudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. pati ir gyvena su šeima. Pareiškėja padarė išvadą, kad jos sudarytuose sandoriuose negalima konstatuoti esminių individualios veiklos požymių, todėl jos pajamos nepagrįstai apmokestintos pagal iš individualios veiklos gautų pajamų apmokestinimo tvarką.

27Pareiškėja, be kita ko, nesutinka, kad jos sudarytiems sandoriams turi būti taikoma MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, nes sudarytų sandorių forma atitiko tikruosius jos ketinimus, ir nors ji vieną sklypą padovanojo motinai, vieną sklypą tėvui bei bendru sutarimu su vyru dar vieną sklypą padovanojo dukrai, šių sandorių tikslas nebuvo išvengti mokesčių. Pareiškėjos teigimu, ji tėvams sklypus dovanojo turėdama tikslą paremti juos finansiškai, o ką tėvai su tuo turtu darys toliau, pasak pareiškėjos, ji nesidomėjo. Nurodė, jog tai, ar tėvai sklypus naudojo savo reikmėms, ar pardavė tuoj pat po sandorio, ar vėliau, neturi jokio skirtumo, nes nuo nuosavybės perleidimo momento teisė disponuoti turtu priklauso jiems patiems. Atkreipė dėmesį, kad jokios finansinės naudos ji iš padovanotų sklypų negavo ir pinigai jai nebuvo grąžinti. Kitą sklypą, anot pareiškėjos, ji dovanojo turėdama tikslą apsaugoti dalį turimo turto, todėl pareiškėja su sutuoktiniu sudarė turto pasidalinimo sutartį bei įformino dovanojimo sandorius. Atsižvelgdami į tai, kad UAB „Pušų alėja“ vystoma nekilnojamojo turto veikla buvo finansiškai rizikinga bei bankai nuolat reikalaudavo asmeninio laidavimo, pareiškėja ir jos sutuoktinis norėjo užtikrinti savo šeimos narių turtinius interesus įmonės verslo nesėkmės atveju, be to, pasidalinę turtą sutuoktiniai galėjo laisvai disponuoti kiekvienam asmeniškai priklausančiais žemės sklypais.

28Pareiškėja pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad parduodant tėvams padovanotus sklypus atstovavo arba kitaip tarpininkavo UAB „Pušų alėja“, šiuo atveju neturi jokios įtakos, kadangi, pasak pareiškėjos, buvo įprasta, kad toje teritorijoje parduodamais sklypais rūpinasi būtent UAB „Pušų alėja“, be to, tėvai, būdami vyresnio amžiaus bei neturėdami pakankamai patirties, patikėjo sklypų pardavimą tuo užsiimančiai įmonei, kurios akcininku yra ir jų sūnus. Tėvai apie sklypo dovanojimą sužinojo anksčiau nei dovanojimo sutarties sudarymo dieną, todėl jau iki tol turėjo teisę planuoti koks padovanoto turto panaudojimo būdas jiems bus priimtiniausias. Tad, pareiškėjos teigimu, šis faktas niekaip nesusijęs su mokesčių vengimu ar mokestinės naudos siekimu.

29Taip pat pareiškėja nurodė, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 1 A, (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., dovanojo dukrai V. G., kadangi pareiškėja numatė įkurti kavinę, tačiau tuo metu turimi finansiniai ištekliai šį sumanymą privertė atidėti, taip pat dovanojo siekiant apsidrausti nuo turto praradimo. Pasak pareiškėjos, investicijas tame sklype turėjo plėtoti dukra sulaukusi pilnametystės ir visą naudą iš šio projekto turėjo gauti ji, tačiau pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus potencialiam verslo partneriui, kuris pasiūlė sklypą nusipirkti, dukros sprendimu, sklypas buvo parduotas. Dukros vardu derybas vedė pareiškėja ir jos sutuoktinis, kadangi sklypas nuosavybės teise priklausė dukrai, kuri tuo metu buvo nepilnametė. Dėl to pirkėjas už įsigytą žemės sklypą atsiskaitė su tėvais, tačiau, pasak pareiškėjos, pinigai priklauso dukrai.

30Pareiškėja ginčijo pajamų, kurios buvo gautos už parduotus sklypus, dalies, panaudotos didinant UAB „Pušų alėja“ įstatinį kapitalą bei dengiant šios bendrovės įsiskolinimus bankui pagal kredito linijos sutartį, pripažinimą pajamomis iš individualios veiklos, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos, todėl nuo minėtos pajamų dalies prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) neatsirado.

31Pareiškėja nurodė, jog savo turimus 11 žemės sklypų 2003-2004 m. UAB „Pušų alėja“ pardavė, kadangi bankas neleido padidinti įmonės įstatinio kapitalo įkeistais sklypais, o už parduotus sklypus įmonė apmokėjo akcijomis (natūra). Pasak pareiškėjos, MGK išnagrinėjusi jos skundą 2010 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-2 (7-385/2009) pareiškėjos skundą grąžino centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo bei pripažino, jog toje dalyje, sutinkamai su Vilniaus apskrities VMI pareiškėjai pateiktu išaiškinimu atsakant į 2006 m. liepos 11 d. paklausimą, turto mainų atvejais vykdomų operacijų metu nesusidarius turto vertės skirtumui, gautas turtas (šiuo atveju – akcijos) nėra GPM objektas, todėl prievolė mokėti GPM pareiškėjai negalėjo atsirasti. Pasak pareiškėjos, centrinis mokesčių administratorius pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos skundą šiuo klausimu nepasisakė, o MGK 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. S-198(7-145/2010) bylą išnagrinėjo iš esmės bei patvirtino VMI prie FM sprendimą, nors turėjo atsižvelgti į tai, kad iš minėtų 11 žemės sklypų pardavimo sandorių gautos akcijos nėra GPM objektas. Pareiškėjos teigimu, centrinis mokesčių administratorius privalėjo vertinti MGK argumentus bei pateikti motyvus, tačiau šio klausimo centrinis mokesčių administratorius visai nenagrinėjo, be to ir MGK sprendime apie tai taip pat nieko nepasisakė. Taigi anot pareiškėjos, šie centrinio mokesčių administratoriaus bei MGK veiksmai laikytini esminiu proceso pažeidimu.

32Pareiškėja nurodė, jog dalį sklypų ji pardavė kitiems fiziniams asmenims, tačiau atsiskaitymas už šiuos sklypus vyko visą sklypų kainą pervedant į UAB „Pušų alėja“ sąskaitą, todėl, anot pareiškėjos, šių pajamų ji taip pat faktiškai negavo. Pažymėjo, kad šalys 2004 m. lapkričio 11 d. pasirašė tarpusavio užskaitos ir skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Pušų alėja“ įsiskolinimas už įsigytą nekilnojamąjį turtą, taip pat susidariusios skolos pagal pasirašytas trišales sutartis tarp įmonės, pareiškėjos ir jos sutuoktinio, pagal kurias už pareiškėjos parduotus sklypus kitiems fiziniams asmenims pinigai būdavo vedami tiesiai įmonei, buvo dalinai įskaitytos padengiant pareiškėjos skolą pagal akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią pareiškėja proporcingai įsigijo UAB „Pušų alėja“ akcijų. 2005 m. liepos 26 d. pareiškėja pateikė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose, anot pareiškėjos, deklaravo visus 2003-2004 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gautus pinigus, įskaitant ir tuos, kurie buvo tiesiogiai pervesti į UAB „Pušų alėja“ sąskaitą įmonės įstatinio kapitalo didinimui. 2005 m. atliekamo mokestinio tyrimo eigoje pareiškėja tikslino deklaracijas, nes gavo mokesčių administratoriaus siūlymą pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl neteisingo pinigų, įneštų į UAB „Pušų alėja“ įstatinį kapitalą, apmokestinimo. Taigi, mokesčių administratoriui pasiūlius pašalinti trūkumus, taip pat gavus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo ir šių pajamų, gautų natūra, apmokestinimo, pareiškėja už 2003 m. bei 2004 m. deklaracijas patikslino, deklaruodama tais metais faktiškai iš turto pardavimo gautas pajamas. Pareiškėja nurodė, jog teisės disponuoti lėšomis ji niekada neturėjo, nes pinigus bankas iš karto įskaitydavo, todėl mokesčių administratorius, pasibaigus mokestiniam tyrimui ir pareiškėjai patikslinus deklaracijas, perskaičiavo gyventojų pajamų mokestį, todėl susidarė gyventojų pajamų mokesčio permoka, kurią mokesčių administratorius įskaitė 2005-2006 m. deklaruotiems pareiškėjos mokesčiams padengti.

33Pareiškėja pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo mėn. buvo atliktas UAB „Pušų alėja“ operatyvus patikrinimas, todėl mokesčių administratorius iki pareiškėjos mokestinio patikrinimo pradėjimo jau žinojo apie sudarytus sandorius tarp pareiškėjos bei UAB „Pušų alėja“ ir pažeidimų dėl neteisingo mokesčių sumokėjimo nenustatė. Kadangi turto perleidimo momentu pareiškėja individualios veiklos dar nebuvo įsiregistravusi, pagal tuo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalė, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo priskiriamos A klasės pajamoms. Taigi, pasak pareiškėjos, pajamų mokestį, išskaičiuoti ir sumokėti (jei toks mokestis būtų apskaičiuotas) turėjo UAB „Pušų alėja“. Pareiškėja padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pripažino, jog ji pajamų už turto pardavimą, kurios buvo gautos akcijomis padidinus įmonės įstatinį kapitalą, faktiškai negavo, todėl gyventojų pajamų mokestis neturėjo būti išskaičiuotas.

34Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

35Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 14 d. už 230 000 Lt kartu su sutuoktiniu bei R. G. ir V. G. (V. G.) įsigijo ( - ) dalis 50,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. 2002 m. kovo 1 d. buvo patvirtintas minėto sklypo padalinimas į atskirus sklypus pagal parengtą detalųjį planą, leista pakeisti padalintų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį privačioms namų valdoms išdėstyti, komunalinės paskirties infrastruktūros objektams statyti, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja 2003-2007 m. pardavė 98 žemės sklypus, kurie buvo suformuoti padalinus pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutartį įsigytą žemės sklypą: 2003 m. – 85 bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus; 2004 m. – 1 bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą; 2005 m. – 2 bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus ir 2 asmenine nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus; 2006 m. – 1 bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir 1 asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus; 2007 m. – 4 bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir 2 asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus.

36Be to, pasak atsakovo, buvo nustatyta, kad 2005 m. pareiškėja padovanojo du žemės sklypus savo tėvams ir vieno žemės sklypo 1/2 dalį savo dukrai. 2005 m. spalio 24 d. pareiškėja padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 0,1293 ha žemės sklypą, esantį ( - ) g., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., motinai L. M., kurį dovanojimo metu šalys įvertino 98 000 Lt. L. M. gautą dovanų žemės sklypą 2006 m. vasario 21 d. pardavė S. M. už 98 000 Lt. 2005 m. spalio 24 d. pareiškėja padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 0,1292 ha žemės sklypą, esantį ( - ) g., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., tėvui V. M., kurį dovanojimo metu šalys įvertino 98 000 Lt. V. M. gautą dovanų žemės sklypą 2005 m. gruodžio 16 d. pardavė L. Ž. už 98 000 Lt. 2005 m. spalio 19 d. pareiškėja padovanojo l/2 dalį 1,3646 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g.1 A, (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. dukrai V. G., kurį dovanojimo metu šalys įvertino 600 000 Lt. V. G. gautą dovanų žemės sklypą 2005 m. spalio 28 d. pardavė UAB „Akrosfera“ už 600 000 Lt.

37Atsakovo teigimu, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskr. VMI) konstatavo, kad pareiškėja tikrintuoju laikotarpiu vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, o dovanojimo sandorių pagrindinis tikslas buvo mokestinės naudos siekimas. Pasak atsakovo, ginčo esmė – ar pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą bei ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) prasme, o taip pat turto dovanojimo sandorių tikslų įvertinimas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla – savarankiška veiklą kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Taigi vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Atsakovo teigimu, sprendžiant klausimą, ar gyventojas verčiasi individualia veikla, svarbios aplinkybės – naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda. Taigi, pasak atsakovo, individualiai veiklai yra priskiriama komercinė veikla (įskaitant ir nekilnojamojo turto pirkimą – pardavimą) arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercinės arba gamybinės veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis.

38Atsakovas nurodė, jog ginčo klausimu administracinių teismų praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-5-902/2006 ir 2006 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006, taip pat ginčui aktuali ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-66/2009. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodyta praktika, atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas.

39Atsakovas nurodė, kad yra nustatyta, jog pareiškėja, sudarydama nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sutartis, veikė savo vardu ir savo sąskaita, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ji neveikė savo valia ir nuožiūra. Todėl atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos veikla, susijusi su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, laikytina savarankiška veikla Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Kadangi pareiškėja 2000 m. gruodžio 14 d. už 230 000 Lt kartu su sutuoktiniu bei R. G. ir V. G. įsigijo ( - ) dalis 50,6 ha žemės sklypo, o 2003-2007 metais pardavė 98 žemės sklypus, kurie buvo suformuoti padalinus pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutartį įsigytą žemės sklypą bei padovanojo dar 3 žemės sklypus, centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog minėti sandoriai su nekilnojamojo turto objektais buvo atsitiktiniai, ir leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimą nagrinėjamoje pareiškėjos veikloje.

40Atsiliepime buvo nurodyta ir tai, jog pareiškėja skunde teigia, kad žemės sklypą įsigijo asmeniniais tikslais, siekdama jame įsikurti ir gyventi. Nustatant, ar atitinkamais sandoriais buvo siekiama pajamų ar (ir) kitokios ekonominės naudos, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu bei R. G. ir V. G. įsigijo maždaug 16 ha žemės sklypą, kuris, anot atsakovo, akivaizdžiai per didelis asmeninių poreikių tenkinimui. Vėliau pareiškėja atliko aktyvius veiksmus – pakeitė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, įsigytą žemės sklypą padalino į atskirus sklypus bei naujai suformuotus žemės sklypus pardavė. Atsakovo teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja, įsigydama žemės sklypą, o vėliau įsigytą sklypą padalindama ir pakeisdama pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, siekė gauti pajamų (ekonominės naudos) iš vėlesnio šių žemės sklypų pardavimo, t. y. gauti naudos ateityje, o ne tenkinti asmeninius poreikius. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybės, jog tam tikras vėliau parduotas turtas buvo įgytas prieš kelis metus iki jo pardavimo, savaime nepaneigia versliškumo požymio. Pajamų ar kitos ekonominės naudos nebūtinai turi būti siekiama per trumpą laikotarpį, o asmens apsisprendimą tam tikrą laiką neparduoti anksčiau įsigyto turto gali lemti ekonominė situacija rinkoje (pvz., nekilnojamojo turto kainos rinkoje, paklausos nebuvimas ir pan.) ar kitos aplinkybės (pvz., rengiami teritorijų planavimo dokumentai dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, turėsiantys įtakos nekilnojamojo turto vertei ateityje ir pan.).

41Atsakovas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą individualios veiklos sąvoką įstatymų leidėjas sieja su gyventojo siekiu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama veikla yra pelninga ar nepelninga. Pažymėjo, kad į gautų pajamų (naudos) dydį gali būti atsižvelgiama, kaip į papildomą kriterijų, siekiant nustatyti tikruosius pareiškėjos tikslus, o būtent tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) pareiškėja siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią pareiškėjos pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai. Nurodė, jog nustatyta, kad pareiškėjos pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių: 2003 m. – 898 200 Lt, 2004 m. – 1 218 050 Lt, 2005 m. – 774 066 Lt, 2006 m. – 821 000 Lt, 2007 m. – 970 000 Lt sudarė pagrindinę dalį visų pareiškėjos gautų pajamų. Atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjama pareiškėjos veikla atitiko individualią veiklą numatytą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

42Atsakovas į pareiškėjos skunde nurodytą motyvą dėl pareigos UAB „Pušų alėja“ išskaičiuoti ir sumokėti GPM pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsniu, pajamos iš individualios veiklos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats gyventojas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnis). Taip pat į pareiškėjos skunde nurodytą motyvą, kad ji faktiškai pajamų negavo, nes visos lėšos už jos parduotus žemės sklypus buvo pervedamos į specialiai tam atidarytą sąskaitą, iš kurios bankas automatiškai nuskaitydavo pinigus UAB „Pušų alėja“ įstatinio kapitalo didinimui, pažymėjo, kad tokį gautų lėšų panaudojimo modelį pasirinko pati pareiškėja, savo valia disponuodama jai priklausančiu turtu. Pasak atsakovo, tik pareiškėjos apsisprendimas lėmė, kad už gautas pajamas ji įsigijo UAB „Pušų alėja“ akcijų, tačiau tai, kaip ir kokiu būdu pareiškėja panaudojo už parduotus sklypus gautas pajamas, neturi esminės įtakos pripažįstant jos veiklą individualia veikla, kadangi pareiškėjos veikloje yra nustatyti visi būtini individualios veiklos požymiai.

43Atsakovas nurodė, jog įvertinus turto dovanojimo sandorius nustatyta, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų (tarp pareiškėjos ir jos tėvų bei dukters). Pareiškėja žemės sklypus minėtiems asmenims pagal dovanojimo sutartis perleido likus trumpam laikui iki to momento, kai pareiškėjos tėvai ir duktė juos pardavė. Pareiškėja pinigus už dukrai padovanotą sklypą gavo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo; tėvui dovanoto sklypo pirkėja L. Ž. su įgaliotu asmeniu (UAB „Pušų alėja“ direktoriumi) preliminarią turto pirkimo sutartį sudarė 2005 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus tik mėnesiui nuo sklypo dovanojimo tėvui sandorio. Atsakovo teigimu, tai, kad dovanojimo sandoriais siekta tik mokestinės naudos įrodo ir 2003 m. gruodžio 23 d. turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. atiteko pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, kad ši galėtų juos padovanoti tėvui ir motinai. Jau ši turto pasidalijimo sutartis parodo, kad buvo siekiama mokestinės naudos, nes jei pareiškėja būtų savo tėvams dovanojusi ne asmenine nuosavybės teise, o bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusius sklypus, tėvams, vadovaujantis GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punktu, būtų kilusi prievolė sumokėti GPM nuo pusės sklypų vertės, atėmus neapmokestinamą dydį, nes būtų laikoma, kad ši turto dalis pareiškėjos tėvams būtų padovanota ne pareiškėjos, o jos sutuoktinio.

44Atsakovas pažymėjo, jog MAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y. lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Pasak atsakovo, specifinis teisinis instrumentas, kuriuo remiantis mokesčiai gali būti perskaičiuojami taikant šį principą, yra įtvirtintas MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. mokesčio administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų įstatymų atitinkamas nuostatas. Pažymėjo, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo būdas (metodas).

45Atsakovo teigimu, MAĮ 69 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, visų pirma, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio. Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius.

46Atsakovas, remdamasi teismų praktika, teigė, jog, taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Nurodė, jog patikrinimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjos tėvams ir dukrai dovanoti sklypai iš anksto buvo skirti pardavimui tretiesiems asmenims, o dovanojimo sandoriais buvo siekiama pareiškėjos ir jos sutuoktinio individualios veiklos pajamas už pardavimui skirtus žemės sklypus perkelti pareiškėjos tėvams ir dukrai, tokiu būdu išvengiant GPM mokėjimo. Atsakovas padarė išvadą, kad ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo tikslas buvo mokestinės naudos gavimas.

47Atsakovas skunde nurodė ir tai, jog PVM įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. PVM įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kas yra ekonominė veikla. Ekonominė veikla yra vienas iš pagrindinių požymių nustatant, ar konkreti veikla yra PVM objektas. Veikla laikoma ekonomine veikla, jei ji yra atlygintina (tai yra, veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų). Pasak atsakovo, šis ekonominės veiklos požymis nustatytas, t. y. pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu iš viso gavo 4 681 316 Lt pajamų.

48PVM įstatyme išvardintos veiklos rūšys, kurios, nors ir atitinka ekonominės veiklos požymius, nelaikomos ekonomine veikla – tai darbo veikla bei valstybės ir savivaldybių veikla, kurių pareiškėjos veikla neapima. Atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla todėl, kad ekonominei veiklai yra būdingas pasikartotinumas, tęstinumas, tai yra sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų. Anot atsakovo, pareiškėjos sandorių, atsižvelgiant į jų skaičių, už juos gautas pajamas, negalima laikyti atsitiktiniais. Šiuo atveju atlygis gautas – 4 681 316 Lt, prekių tiekimas ir paslaugų teikimas vyko šalies teritorijoje. PVM įstatymo 71 straipsnyje numatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM tenka Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir kurių bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100000 Lt. Atsakovo teigimu, pareiškėjos PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2006 m. liepos mėn., tačiau pareiškėja, pažeisdama PVM įstatymo 71 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 54 305 Lt PVM.

49Atsakovas nurodė, kad mokestinio tyrimo bei mokestinio patikrinimo atlikimo tvarką minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu reglamentavo Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) bei VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-108 patvirtintos Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės (toliau – ir Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės). Remdamasis MAĮ 135-137 straipsniu, 2 straipsnio 22 punktu, atsakovas pažymėjo, jog tais atvejais, kai mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. Tačiau siūlymai pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus neteikiami tais atvejais, kai nustatomi teisės aktų pažeidimų požymiai. Mokestinio tyrimo metu, nustačius mokesčių įstatymų pažeidimų požymius, pradedamas mokesčių mokėtojo patikrinimas. Pagal MAĮ 138 straipsnį mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.

50Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nustatyta, jog pareiškėja nedeklaravo PVM ir GPM, taigi jos padaryti pažeidimai nėra tolygūs MAĮ 136 straipsnyje įvardintiems prieštaravimams ir trūkumams, todėl, anot atsakovo, jai pagrįstai buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, neįteikiant rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas. Be to, pasak atsakovo, iš pareiškėjos pateikto skundo dėl Vilniaus apskr. VMI sprendimo matyti, kad ji iki šiol nesutinka su nustatytais mokesčių įstatymų pažeidimais ir nustatytų klaidų bei neatitikimų neketina taisyti. Todėl atsakovo teigimu, pareiškėjos skundo motyvas dėl nesuteiktos jai galimybės ištaisyti klaidas mokesčių deklaracijose yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujantis jos atliekamiems veiksmas, kadangi, turėdama realią galimybę, pareiškėja klaidų mokesčių deklaracijose iki šiol nėra ištaisiusi.

51Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-353-08. Nurodė, jog mokesčių administratorius, įgyvendindamas vieną iš pagrindinių uždavinių – užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti, atlieka mokestinius patikrinimus. Mokestiniai patikrinimai yra skirstomi į kompleksinius, teminius ir operatyvius (MAĮ 115 straipsnis). Mokestinių tyrimų atlikimą reglamentuoja MAĮ VII skyriaus nuostatos. Atsakovo teigimu, mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo procedūrų negalima vadinti paralelinėmis jau vien dėl to, kad iš esmės skiriasi jų tikslas ir pasekmės. Mokestinis tyrimas yra prevencinio pobūdžio kontrolės procedūra, kurios metu mokesčių administratorius, nustatęs trūkumų ar prieštaravimų, juos nurodo mokesčių mokėtojui ir suteikia galimybę pačiam viską ištaisyti, ir mokėtojas išvengia neigiamų pasekmių, kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas numato, jog mokesčių mokėtojui ištaisius prieštaravimus ir trūkumus baudos neskiriamos. Patikrinimo metu jau iš esmės tikrinamas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas, o nustačius pažeidimus, apskaičiuojami mokesčiai, delspinigiai, skiriamos baudos. Pažymėjo, kad trūkumo ar prieštaravimo sąvoka apibrėžiama kaip dėl klaidos atsiradęs neatitikimas tarp mokėtojo ir mokesčių administratoriaus duomenų. Todėl, jeigu mokestinio tyrimo metu nustatomi mokesčių įstatymų pažeidimai, kurie negali būti siejami su atsitiktine klaida, mokesčių administratorius pereina į mokestinį patikrinimą. Tai reglamentuoja Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108.

52Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog esminis skirtumas tarp minėtų procedūrų yra jų sukeliamos pasekmės. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kuris tvirtinamas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 str.) ir tik šie dokumentai sukelia mokesčių mokėtojui mokestines pasekmes. Atsakovo teigimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad 2005 m. atliktas mokestinis tyrimas tiek savo apimtimi ir turiniu, tiek sukeliamomis pasekmėmis turi būti prilyginamas mokestiniam patikrinimui. Konstatavus skirtumus tarp mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo, 2008 m. pradėtas pareiškėjos mokestinis patikrinimas negali būti laikomas pakartotiniu (dėl mokestinio laikotarpio už 2003-2004 m.), nes už minėtą laikotarpį yra atliktas tik pareiškėjos mokestinis tyrimas, o ne mokestinis patikrinimas. MAĮ 118 straipsnis draudžia pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtoją, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma.

53Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti. Nurodė, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime išdėstytus argumentus.

54II.

55Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos I. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

56Teismas pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (3 d.). Teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą nustatytą MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje ginčyti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2010 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. S-2 (7-385/2009), jo atnaujinti neprašė, todėl teismas aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, kilusių iš nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo sandorių, individualios veiklos vykdymo, MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, dėl apmokestinamųjų pajamų gavimo momento, dėl pridėtinės vertės mokesčio netyrė ir dėl jų nepasisakė, o pažymėjo, jog analizuojamos ir nustatinėjamos aplinkybės dėl procedūrinių normų taikymo nurodytos VMI prie FM 2010 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 68-107 bei MGK prie LRV 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. S-198(7-145/2010). Teismas nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo atlikti du mokestiniai tyrimai (2005 ir 2008 m.) ir mokestinis patikrinimas, kurio pagrindu surašytas 2009 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-47. Pareiškėja skunde nurodė, jog po mokestinio tyrimo, įforminto 2008 m. gruodžio 9 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. ( - ), jai nebuvo pasiūlyta ištaisyti mokestinio tyrimo metu pareiškėjos veikloje nustatytų prieštaravimų ir trūkumų, o buvo iš karto pradėtas mokestinis patikrinimas. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mokestinį patikrinimą laiko neteisėtu.

57Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskr. VMI) 2008 m. gruodžio 12 d. pranešimu Nr. (21.26)-88-365 informavo pareiškėją apie pradėtą mokestinį patikrinimą. Pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise ir šio pranešimo neskundė. Be to, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jau 2008 m. gruodžio 9 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-89-3210 informavo pareiškėją, kad yra inicijuojamas gautų pajamų ir su jomis susijusių mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinis patikrinimas, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjos teisė būti informuotai apie pradėtą mokestinį patikrinimą suvaržyta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Taisyklių (2006 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. VA-5 redakcija) 3 punkto nuostatų matyti, kad trūkumai ir prieštaravimai yra apibrėžiami kaip dėl klaidos atsiradę neatitikimai tarp mokėtojo turimų, mokesčių administratoriui pateiktų ir jo turimų duomenų ir informacijos, taigi siūlymas ištaisyti nustatytus trūkumus (prieštaravimus) mokesčių mokėtojui galėtų būti įteikiamas tik tuo atveju, jei tokių trūkumų ar prieštaravimų randama.

58Teismas nustatė, kad 2008 m. mokestiniu tyrimu buvo nustatyti neatitikimai tarp pareiškėjos 2003-2007 m. metinėse pajamų deklaracijose deklaruotų individualios veiklos pajamų ir mokestinio tyrimo metu pagal turimą informaciją nustatytų gyventojos realiai gautų individualios veiklos pajamų (2008 m. gruodžio 9 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. ( - )). Teismas sutiko su MGK prie LRV 2010 m. sausio 4 d. sprendime Nr. S-2 (7-385/2009) padaryta išvada, kad nepaisant to, jog nustatyti neatitikimai savo pobūdžiu yra tapatūs neatitikimams, nustatytiems 2005 m. mokestiniu tyrimu, kurio metu vietos mokesčių administratorius pareiškėjai pasiūlė ištaisyti prieštaravimus, tačiau 2008 m. mokestiniu tyrimu nustatyti neatitikimai negali būti pripažinti trūkumais ar prieštaravimais, atsiradusiais dėl klaidos, kuriuos nustačius mokesčių administratorius būtų įpareigotas pareiškėjai įteikti pranešimą su siūlymu juos ištaisyti. Teismo nuomone, tokia išvada darytina atsižvelgus į pareiškėjos veiksmus po 2005 m. atlikto mokestinio tyrimo. Teismas pažymėjo, jog minėto mokestinio tyrimo metu pareiškėjai buvo išaiškintos priežastys, lėmusios jos padarytą klaidą deklaruojant individualios veiklos pajamas (taip nurodo pati pareiškėja savo 2009 m. rugsėjo 7 d. patikslintame skunde VMI prie FM, MGK prie LRV). Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pinigai, įnešti UAB „Pušų alėja“ įstatiniam kapitalui didinti, priskirtini jos individualios veiklos pajamoms ir turi būti apmokestinti GPM. Pareiškėja dar mokestinio tyrimo metu (2005 m. liepos 26 d.) pateikė patikslintas GPM deklaracijas, kuriose pašalino vietos mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus, tačiau 2006 m. balandžio 26 d., pateikusi dar vieną patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2003 m., pajamas, gautas iš individualios veiklos, sumažino ta pinigų suma, kuria buvo padidintas UAB „Pušų alėja“ įstatinis kapitalas, tokiu būdu pareiškėja grąžino savo mokestinę padėtį į tą, kuri buvo iki 2005 m. mokestinio tyrimo pradžios. Teismo nuomone, toks mokesčių mokėtojos veiksmas pagrįstai nebuvo pripažintas kaip įvykęs dėl klaidos, nes pareiškėja tuo metu jau žinojo, jog lėšos, kuriomis didintas bendrovės įstatinis kapitalas, turi būti deklaruotos kaip iš individualios veiklos gautos pajamos ir apmokestintos GPM.

59Teismas taip pat sutiko su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 4 d. sprendime Nr. S-2 (7-385/2009) padaryta išvada, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog 2006 m. ji pateikė patikslintą deklaraciją, atsižvelgdama į Vilniaus apskr. VMI jos sutuoktiniui pateiktą išaiškinimą dėl vertybinių popierių apmokestinimo. Teismas akcentavo, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja patikslino deklaraciją 2006 m. balandžio 25 d., tuo tarpu Vilniaus apskr. VMI pareiškėjos sutuoktiniui adresuotas išaiškinimas pateiktas 2006 m. liepos mėn. Taigi, teismo nuomone, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2008 m. mokestiniu tyrimu nustatyti neatitikimai tarp pareiškėjos 2003-2007 m. metinėse pajamų deklaracijose deklaruotų individualios veiklos pajamų ir mokestinio tyrimo metu pagal turimą informaciją nustatytų gyventojos realiai gautų individualios veiklos pajamų negali būti laikomi trūkumais ar prieštaravimais, atsiradusiais dėl klaidos, o mokesčių administratorius turėjo teisę po mokestinio tyrimo iš karto pradėti mokestinį patikrinimą. Teismas pažymėjo, jog tokios pozicijos nuosekliai savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. kovo mėn. 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-353-08, 2010 m. gegužės mėn. 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-719/2010). Be to, kaip akcentavo teismas, pareiškėjos nuomone, 2005 m. atliktas mokestinis tyrimas tiek savo apimtimi ir turiniu, tiek sukeliamomis pasekmėmis turi būti prilyginamas mokestiniam patikrinimui, atitinkamai 2008 m. gruodžio 12 d. pradėtas mokestinis patikrinimas dalyje (dėl mokestinio laikotarpio 2003-2004 m.) turi būti pripažintas pakartotiniu ir dėl to neteisėtu, remiantis MAĮ 118 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant MAĮ nuostatas, darytina išvada, kad mokestinis patikrinimas ir mokestinis tyrimas savo tikslais bei sukeliamomis pasekmėmis yra skirtingos procedūros ir negali būti tapatinamos, nors patys atliekami veiksmai iš esmės gal ir panašūs.

60Teismas akcentavo, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių mokėtojui nėra apskaičiuojami jokie mokesčiai. Tuo atveju, jei tyrimo metu nustatomi tam tikri trūkumai ar prieštaravimai, juos pasiūloma ištaisyti (MAĮ 136 straipsnio 1 dalis), o to nepadarius mokesčių administratorius turi teisę pradėti mokestinį patikrinimą (MAĮ 137 straipsnio 2 dalis) ir, nustatęs atitinkamus pažeidimus, nurodyti mokesčių mokėtojui sumokėti jam papildomai apskaičiuotus mokesčius. Taigi, teismo nuomone, matyti, kad mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo procedūros iš esmės skiriasi savo sukeliamomis pasekmėmis mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad nei Klaipėdos apskr. VMI, nei Vilniaus apskr. VMI, pareiškėjos atžvilgiu atlikusios mokestinius tyrimus, jai jokių mokesčių neapskaičiavo, tačiau mokestinių tyrimų metu buvo nustatyti trūkumai ir prieštaravimai, taip pat ir neatitikimai tarp pareiškėjos 2003-2007 m. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaruotų individualios veiklos pajamų ir mokestinio tyrimo metu pagal turimą informaciją nustatytų gyventojo realiai gautų individualios veiklos pajamų, dėl ko buvo inicijuotas galimai mokestinę naudą gavusio pareiškėjos mokestinis patikrinimas. Papildomi mokesčiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti tik vietos mokesčių administratoriui 2009 m. balandžio 27 d. surašius patikrinimo aktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog jos atžvilgiu 2005 m. atliktas mokestinis tyrimas ir 2008 m. pradėtas mokestinis patikrinimas dalyje dėl 2003-2004 m. mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojos atžvilgiu turi būti pripažintas pakartotiniu ir dėl to neteisėtu, remiantis MAĮ 118 straipsnio nuostatomis, yra nepagrįsti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos I. G. skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. S-198(7-145/2010) „Dėl I. G. 2010-06-04 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 68-107 „Dėl I. G. 2009-07-27 skundo ir 2009-09-07 skundo papildymo“, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-292 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

61III.

62Apeliaciniu skundu pareiškėja I. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

631. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ji praleido MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ginčyti 2010 m. sausio 4 d. MGK sprendimą Nr. S-2 (7-385/2009, jo atnaujinti neprašė, todėl teismas faktinių aplinkybių dėl nekilnojamojo turto pardavimo sandorių priskyrimo individualiai veiklai, 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, dėl apmokestinamųjų pajamų gavimo momento ir dėl pridėtinės vertės mokesčio netyrė.

642. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl jos skunde nurodytų motyvų, susijusių su esminiais procedūriniais pažeidimais, yra neišsami ir nemotyvuota. Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą iš naujo, neįvykdė MGK nurodymo bei neatsakė, kodėl už tą patį mokestinį laikotarpį Pareiškėja buvo tikrinama du kartus, t. y. mokesčių administratorius neargumentavo, kodėl 2005 m. ir 2008 m. atliktos tapačios kontrolės procedūros už tą patį mokestinį laikotarpį yra laikomos skirtingomis. Todėl, anot pareiškėjos, teigtina, kad VMI prie FM neįvykdė MGK nurodymo atsakyti į pareiškėjos pagrindinius reikalavimus, nors šio klausimo išnagrinėjimas gali turėti tiesioginės įtakos mokestiniame ginče. Dėl šio pareiškėjos argumento pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė, nors pareiškėjos nuomone, ši faktinė aplinkybė turi esminės reikšmės. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, kurie laikytini esminiais. Centrinis mokesčių administratorius MGK motyvų, dėl kurių skundas buvo grąžintas, nenagrinėjo, tačiau nežiūrint to, MGK dėl šio esminio klausimo sprendime nepasisakė ir skundą išnagrinėjo iš esmės, kas laikytina esminiu proceso pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, MGK sprendimas yra nemotyvuotas bei lieka neaišku, kodėl MGK grąžino centriniam mokesčių administratoriui skundą nagrinėti iš naujo, jei VMI nepasisakius dėl motyvų, kuriais remiantis sprendimas buvo grąžintas, priimamas sprendimas iš esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl, jo nuomone, pareiškėjos dėstomos aplinkybės dėl patikrinimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų, yra neteisingos.

653. Mokesčių administratorius padarė ir daugiau esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė visai arba nepakankamai nemotyvavo savo poziciją. Šiais procedūriniais pažeidimais mokesčių administratorius pažeidė mokesčių administravimą reglamentuojančias imperatyvias teisės aktų nuostatas ir pareiškėjos teises, todėl sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo papildomai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai bei paskirtos baudos, laikytinas negaliojančiu bei nesukeliančiu mokestinių pasekmių. Mokesčių administratorius pažeidė 2008 m. gruodžio 12 d. pradėto mokestinio patikrinimo procedūrą, taigi, mokestinis patikrinimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, o pavedimas tikrinti Nr. 83-388 bei patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-47 yra naikintini.

664. Pareiškėja nesutinka, jog laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m. ji vykdė individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, nes jos sudaryti nekilnojamo turto perleidimo sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio, vienkartiniai, tačiau ne tęstinė ekonominė veikla. Pareiškėjos nuomone, individuali veikla gali būti konstatuojama tik tuomet, kai sudaryti sandoriai atitinka individualios veiklos požymių visumą - tęstinumą, ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą. Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK, neteisingai kvalifikavo sudarytų sandorių tikslus, o tai turi esminės įtakos pajamų pripažinimui bei apmokestinimui. Kadangi sandorių sudarymo tikslas yra subjektyvusis faktorius, prielaidos, kuriomis rėmėsi tiek mokesčių administratorius, tiek MGK, nėra pakankamos individualios veiklos faktui pagrįsti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kokioms aplinkybėms esant ji ir jos sutuoktinis įsigijo 50,6 ha dydžio sklypą bei kodėl ir kokiems faktams įtakojant šis sklypas dalimis vėliau buvo parduotas.

675. Pareiškėja nesutinka, kad jos sudarytiems sandoriams turi būti taikoma MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, nes sudarytų sandorių forma atitiko tikruosius jos ketinimus. Nors pareiškėja vieną sklypą padovanojo motinai, vieną sklypą tėvui bei bendru sutarimu su vyru dar vieną sklypą padovanojo dukrai, šių sandorių tikslas nebuvo išvengti mokesčių. Anot pareiškėjos, tėvams sklypus ji dovanojo tikslingai - tokiu būdu ji norėjo juos paremti finansiškai. Ką su šiuo turtu tėvai darys toliau, pareiškėja nesidomėjo, be to, ar tėvai sklypus naudojo savo reikmėms, ar pardavė tuoj pat po sandorio, ar vėliau, tai neturi jokio skirtumo, nes nuo nuosavybės perleidimo momento teisė disponuoti turtu priklauso jiems patiems. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad jokios finansinės naudos iš padovanotų sklypų ji negavo ir pinigai jai negrįžo.

686. Pareiškėja pabrėžia, kad ji ginčija pajamų, kurios buvo gautos už parduotus sklypus, dalies, panaudotos didinant UAB „Pušų alėja" įstatinį kapitalą bei dengiant šios bendrovės įsiskolinimus bankui pagal kredito linijos sutartį, pripažinimą pajamomis iš individualios veiklos. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos, todėl nuo minėtos pajamų dalies prievolė sumokėti GPM neatsirado.

69Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV.

72Bylos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-292 pareiškėjai buvo papildomai apskaičiuotas 229136 Lt GPM, 19516 Lt GPM delspinigių, 45827 Lt GPM baudos, 54305 Lt PVM, 30784 Lt PVM delspinigių, 10861 Lt PVM baudos, 2063,16 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokos bazinei pensijai, 1031,58 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 1769,76Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai, 884,88 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda. VMI prie FM 2009 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 68-308 patvirtino šį vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Iš nurodytų mokesčių administratorių sprendimų matyti, kad mokestinis ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjos 2003 – 2007 m. vykdytos nekilnojamojo turto pardavimo veiklos priskyrimo prie individualios veiklos ir iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo, dėl 2005 m. sudarytų žemės sklypų dovanojimo sandorių vertinimo vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, taip pat dėl procedūrinių teisės normų taikymo, susijusio su pareiškėjos atžvilgiu atliktais mokestiniais tyrimais ir patikrinimu. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog Mokestinių ginčų komisija 2010 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-2(7-385/2009) panaikino VMI prie FM 2009 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 68-308 ir perdavė pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Mokestinių ginčų komisija nurodė, jog, nagrinėdamas mokestinį ginčą, centrinis mokesčių administratorius neatsakė į pareiškėjos argumentus dėl galimai neteisėto mokestinio patikrinimo už 2003 – 2004 m. laikotarpį, o, vertindama kitas mokestinio ginčo aplinkybes, MGK iš esmės sutiko su centrinio ir vietos mokesčių administratoriaus išvadomis (mok. byla, t. 13, b. l. 203).

73Pakartotinai išnagrinėjęs mokestinį ginčą, centrinis mokesčių administratorius priėmė 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 68-107 patvirtinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-292. Centrinis mokesčių administratorius nurodė, jog pareiškėja neginčijo Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. S-2(7-385/2009). Todėl centrinio mokesčių administratoriaus 2010 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 68-107 iš naujo nebuvo nagrinėjami ir analizuojami pareiškėjos motyvai dėl individualios veiklos bei ekonominės veiklos vykdymo, taip pat dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymo, tik pasisakyta dėl negalimumo kvalifikuoti 2008 m. pradėtą pareiškėjos mokestinį patikrinimą kaip pakartotinį mokestinį patikrinimą (b. l. 44 – 49). Mokestinių ginčų komisija 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. S-198(7-145/2010) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 68-107 ir pritarė šiame sprendime išdėstytai mokesčių administratoriaus pozicijai. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. S-198(7-145/2010) šį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir kartu nurodė, jog pareiškėja neginčijo pirminio Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. S-2 (7-385/2009) (praleido terminą jam ginčyti ir šio termino atnaujinti neprašė). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kilusių iš nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo sandorių, individualios veiklos vykdymo, Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, dėl apmokestinamųjų pajamų gavimo momento, dėl PVM apskaičiavimo netiria ir dėl jų nepasisako. Atitinkamai teismas analizavo ir nustatinėjo tik VMI prie FM 2010 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 68-107 bei Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. S-198(7-145/2010) nurodytas aplinkybes dėl su mokestiniu patikrinimu susijusių procedūrinių teisės normų taikymo.

74Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aprašytos mokestinio ginčo nagrinėjimo eigos (procedūrų), pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik su mokestiniu patikrinimu susijusių procedūrinių teisės normų analize ir nenagrinėjo visų kitų mokestinio ginčo aplinkybių bei materialinės teisės normų, susijusių su pareiškėjos apmokestinimu (individualios veiklos vykdymas, Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, apmokestinamųjų pajamų gavimo momento, nustatymas, PVM apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visos šios aplinkybės jau buvo nustatytos bei įvertintos įsigaliojusiu bei nenuginčytu (neapskųstu) Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-2 (7-385/2009).

75Vertindama šią teisinę situaciją bei mokestinio ginčo nagrinėjimo eigą procesiniu aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šia nuostata, darytina išvada, jog prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu teismo sprendimu. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą.

76Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal savo procesinį teisinį statusą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 3 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnis) Mokestinių ginčų komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija arba, kaip pripažįstama teisės doktrinoje, kvaziteismas. Jos paskirtis (tikslas) yra objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (Mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnio 2 dalis), tačiau būtent administracinis teismas yra pagrindinė teisę taikanti institucija nagrinėjant mokestinius ginčus, kuris vykdydamas administracinės justicijos funkciją, gali ir privalo tikrinti Mokestinių ginčų komisijos priimtų sprendimų teisėtumą (Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnis). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog įsigaliojusiu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti pripažinti neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme mokestinį ginčą nagrinėjant teisme. Šią išvadą patvirtina ir kitos administracinį procesą reguliuojančios teisės normos, taikytinos iš esmės analogiškose teisinėse situacijoje, pavyzdžiui, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, jog tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas rašytinio proceso tvarka privalo patikrinti jo teisėtumą. Aiškinant šią įstatymo nuostatą (jos turinį) sisteminiu ir teleologiniu teisės aiškinimo metodu akivaizdu, jog įstatymų leidėjas įsigaliojusio ikiteisminės administracinio ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimo teisinės galios neprilygina teismo sprendimo teisinei galiai, t. y. teismas, spręsdamas konkretų ginčą, bet kuriuo atveju ex officio privalo tikrinti ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimą, jo išvadų bei jame konstatuotų faktų ir aplinkybių teisingumą.

77Apibendrinant visa tai kas išdėstyta, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažino nustatytomis bei atsisakė tirti faktines aplinkybes dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo sandorių priskyrimo individualiai veiklai, Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo taip pat dėl apmokestinamųjų pajamų gavimo momento nustatymo ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, jog Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. S-2(7-385/2009) rezoliucine dalimi VMI prie FM 2009 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 68-308 buvo panaikintas pilna apimtimi, o pareiškėjos skundas perduotas nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, jog centrinis mokesčių administratorius nagrinėdamas šį ginčą de novo privalėjo įvertinti visas pareiškėjo apmokestinimui svarbias aplinkybes bei ginčo teisiniams santykiams taikytinas materialines teisės normas, o mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos (tame tarpe ir pirmosios instancijos teismas) privalėjo patikrinti mokesčių administratoriaus atlikto administracinio teisės taikymo teisėtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl visų šių priežasčių pripažintina, jog spręsdamas šį mokestinį ginčą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus, kas, savo ruožtu, sudaro procesinį pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pabrėžtina, jog mokestinis ginčas dėl analogiškų teisinių situacijų vertinimo bei pareiškėjos sutuoktinio R. G. apmokestinimo buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. A-438-2699/20111, tačiau, kaip matyti iš minėtoje byloje priimtų teismų sprendimų, šioje byloje jos teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriamos ir vertinamos visos svarbios aplinkybės susijusios su R. G. apmokestinimu ir neapsiribota tik procedūrinių teisės normų taikymo klausimų išsprendimu.

78Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant ginčą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

79Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

80pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

81Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

82Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą... 5. 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.... 6. 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 7. 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 2 d.... 8. Skunde pareiškėja nurodė, jog Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos... 9. Pareiškėja nesutiko su MGK pozicija, jog mokesčių administratorius turi... 10. Pareiškėjos teigimu, jos atžvilgiu 2005 m. atliktos kontrolės procedūros... 11. Pareiškėjos manymu, MGK neišsamiai išnagrinėjo 2005 m. ir 2008 m.... 12. Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. atlikto mokestinio tyrimo bei 2008 m. atlikto... 13. Pareiškėja akcentavo, jog 2008 m. rugsėjo 30 d. mokesčių administratorius,... 14. Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorius per siauriai aiškino... 15. Pareiškėja, vadovaudamasi sisteminiu aiškinimo metodu, nurodė, kad jei... 16. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad nei pranešime apie atliktą... 17. Pareiškėja taip pat nurodė, kad mokestinio tyrimo ataskaitoje nieko nėra... 18. Pareiškėja padarė išvadą, jog mokesčių administratorius sąmoningai... 19. Pareiškėja nesutiko, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m. ji vykdė... 20. Pasak pareiškėjos, tiek mokesčių administratorius, tiek MGK neteisingai... 21. Nurodė, jog žemės sklypo dydis savaime nėra įrodymas, kad įsigijimo... 22. Pareiškėja pažymėjo, kad 2000 m. gruodžio 14 d. jos sutuoktinis kartu su... 23. Pareiškėjos teigimu, MGK, nagrinėdama bylos aplinkybes, nepagrįstai susiejo... 24. Pareiškėja pažymėjo, kad visi jos parduoti/dovanoti sklypai buvo to paties... 25. Pareiškėja nurodė ir tai, jog žemės sklypai buvo parduoti siekiant... 26. Pareiškėja pažymėjo, kad fizinis asmuo turi teisę disponuoti jam... 27. Pareiškėja, be kita ko, nesutinka, kad jos sudarytiems sandoriams turi būti... 28. Pareiškėja pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad parduodant tėvams padovanotus... 29. Taip pat pareiškėja nurodė, jog žemės sklypą, esantį (duomenys... 30. Pareiškėja ginčijo pajamų, kurios buvo gautos už parduotus sklypus,... 31. Pareiškėja nurodė, jog savo turimus 11 žemės sklypų 2003-2004 m. UAB... 32. Pareiškėja nurodė, jog dalį sklypų ji pardavė kitiems fiziniams asmenims,... 33. Pareiškėja pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo mėn. buvo atliktas UAB „Pušų... 34. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 35. Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2000... 36. Be to, pasak atsakovo, buvo nustatyta, kad 2005 m. pareiškėja padovanojo du... 37. Atsakovo teigimu, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau... 38. Atsakovas nurodė, jog ginčo klausimu administracinių teismų praktika... 39. Atsakovas nurodė, kad yra nustatyta, jog pareiškėja, sudarydama... 40. Atsiliepime buvo nurodyta ir tai, jog pareiškėja skunde teigia, kad žemės... 41. Atsakovas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų... 42. Atsakovas į pareiškėjos skunde nurodytą motyvą dėl pareigos UAB „Pušų... 43. Atsakovas nurodė, jog įvertinus turto dovanojimo sandorius nustatyta, kad... 44. Atsakovas pažymėjo, jog MAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių... 45. Atsakovo teigimu, MAĮ 69 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai mokesčių... 46. Atsakovas, remdamasi teismų praktika, teigė, jog, taikant MAĮ 69 straipsnio... 47. Atsakovas skunde nurodė ir tai, jog PVM įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad... 48. PVM įstatyme išvardintos veiklos rūšys, kurios, nors ir atitinka... 49. Atsakovas nurodė, kad mokestinio tyrimo bei mokestinio patikrinimo atlikimo... 50. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nustatyta, jog pareiškėja... 51. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 15... 52. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog esminis skirtumas tarp minėtų... 53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 54. II.... 55. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu... 56. Teismas pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1... 57. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė... 58. Teismas nustatė, kad 2008 m. mokestiniu tyrimu buvo nustatyti neatitikimai... 59. Teismas taip pat sutiko su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos... 60. Teismas akcentavo, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių mokėtojui nėra... 61. III.... 62. Apeliaciniu skundu pareiškėja I. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 63. 1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ji... 64. 2. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl jos skunde... 65. 3. Mokesčių administratorius padarė ir daugiau esminių procedūrinių... 66. 4. Pareiškėja nesutinka, jog laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m. ji vykdė... 67. 5. Pareiškėja nesutinka, kad jos sudarytiems sandoriams turi būti taikoma... 68. 6. Pareiškėja pabrėžia, kad ji ginčija pajamų, kurios buvo gautos už... 69. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV.... 72. Bylos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių... 73. Pakartotinai išnagrinėjęs mokestinį ginčą, centrinis mokesčių... 74. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aprašytos mokestinio ginčo... 75. Vertindama šią teisinę situaciją bei mokestinio ginčo nagrinėjimo eigą... 76. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal savo procesinį teisinį statusą... 77. Apibendrinant visa tai kas išdėstyta, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos... 78. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš... 79. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies... 80. pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 81. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą... 82. Nutartis neskundžiama....