Byla 2A-1560-553/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės, sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant pareiškėjoms A. N. ir A. Š., pareiškėjų atstovui advokatui B. P., suinteresuotiems asmenims S. P. ir I. P., vertėjai O. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. N. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. N. ir A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Č. P., S. P., I. P. ir Nacionalinės žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po N. P. mirties paveldėjo iš pastarojo 16 hektarų ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir jį valdė iki 1940 m. įvykusios nacionalizacijos. Nurodė, kad pareiškėjų proseneliui N. P. nuosavybės teise priklausė 16 hektarų ploto žemės sklypas, buvęs (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini). 1926-04-28 mirus N. P., minėtą žemės sklypą paveldėjo jo sūnus J. P. ir valdė iki 1940 m. įvykusios nacionalizacijos. Mirus J. P., pareiškėjų motina A. P. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad pastaroji atkurtų jos nuosavybės teises į J. P. priklausiusį žemės sklypą, tačiau neturėjo reikalingų dokumentų. Mirus pareiškėjų motinai, jos 2008-10-21 priėmė velionės palikimą, tame tarpe teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pasak pareiškėjų, nėra jokių išlikusių dokumentų, patvirtinančių, kad jų senelis J. P. priėmė savo tėvo palikimą ir valdė iki nacionalizacijos, todėl minėtas faktas turi būti patvirtintas teismo sprendimu.

6Nacionalinės žemės tarnyba su pareiškimu nesutiko. Pabrėžė, kad pareiškėjos nenurodė, kokiu pagrindu N. P. ir J. P. valdė 16 hektarų ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini).

7I. P. ir Č. P. patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei sutiko su jų pareiškimu. Papildomai nurodė, kad jie gimė ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

8S. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-23 priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjų A. N. ir A. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad N. P. buvo J. P. tėvas, A. P. buvo J. P. dukra, o A. N. ir A. Š. – A. P. dukterys. N. P. nuosavybės teise priklausė 1600 matavimo vienetų ploto žemės sklypas, buvęs (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta, kad adresas (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats objektas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pripažino, kad nėra aiškus daiktinių teisių į konkretų žemės sklypą faktas J. P. atžvilgiu, bei konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. P. po N. P. mirties paveldėjo iš pastarojo 16 hektarų ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir jį valdė iki 1940 m. įvykusios nacionalizacijos. Todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, net ir faktinės aplinkybės konstatavimas, kad J. P. galėjo turėti daiktines teises į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), nesudarytų pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtą žemės sklypą J. P. valdė iki 1940 m. įvykusios nacionalizacijos, kadangi byloje nėra jokių duomenų, sudarančių prielaidas manyti apie tokių aplinkybių egzistavimą.

10Įstatymo nustatyta, kad asmuo, pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises, kartu turi pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tokiais dokumentais laikytini išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, administracine tvarka sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, asmuo gali pateikti pirmiau nurodytuose teisės aktuose išvardytus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisių įgijimo pagrindą arba valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Minėta, kad kai asmuo negali gauti tam tikrą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų arba jie prarasti, jis gali kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą. Kai prašoma nustatyti juridinį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, asmeniui taip pat nekyla pareigos įrodyti būtent nuosavybės teisių įgijimo pagrindą, tokiu atveju asmuo gali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, į kurio turto pretenduojama atkurti nuosavybės teises, valdė jį nuosavybės teise nacionalizavimo momentu. Šie duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse nurodytomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis; įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.

11Nagrinėjamuoju atveju yra reikšminga, kokiomis teisėmis ir kokiais matavimo vienetais nurodytą kiekį (1 600) žemės turėjo N. P. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), ar nurodytu adresu šiam asmeniui priklausė koks nors kitas nekilnojamasis turtas (namas), kokie yra 1931 metų gyventojų surašymo duomenys, susiję su adresu (duomenys neskelbtini), ar yra išlikę su nurodytu adresu susiję dokumentai, patvirtinantys mokestinių prievolių vykdymą, atitinkamos vietovės planas, ar archyviniuose dokumentuose yra duomenų apie gretimais adresais (duomenys neskelbtini) buvusių adresų pasikeitimą, žemės matavimo vienetus ir t. t. Tokių aplinkybių išsiaiškinimui tikslinga užklausti Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir įpareigoti pareiškėjus bei suinteresuotus asmenis pateikti teismui atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

12Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes, siekiant teisingai išspręsti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą, būtina išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. (CPK 179 str., 376 str. 1 d.). Byla skirtina nagrinėti viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka.

13Vadovaudamasi LR CPK 2 str., 87 str. 2 d., 318 str., 319 str., 324 str., kolegija

Nutarė

141. Atnaujinti civilinės bylos Nr.2A-1560-553/2011 nagrinėjimą iš esmės.

152. Įpareigoti Lietuvos centrinį valstybės archyvą iki 2012-02-06 pateikti teismui archyvinius dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes: kokiomis teisėmis ir kokiais matavimo vienetais nurodytą kiekį (1 600) žemės turėjo N. P. (duomenys neskelbtini) (pridedamas archyvo pažymos nuorašas), ar nurodytu adresu šiam asmeniui priklausė koks nors kitas nekilnojamasis turtas (namas), kokie yra 1931 metų gyventojų surašymo duomenys, susiję su adresu (duomenys neskelbtini), ar yra išlikę su nurodytu adresu susiję dokumentai, patvirtinantys mokestinių prievolių vykdymą, atitinkamos vietovės planas, ar archyviniuose dokumentuose yra duomenų apie gretimais adresais (duomenys neskelbtini) buvusių adresų pasikeitimą, žemės matavimo vienetus ir t. t. laikotarpiu nuo 1923 iki 1940 metų.

163. Įpareigoti pareiškėjus bei suinteresuotus asmenis iki 2012-02-06 pateikti teismui aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

174. Skirti bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka 2012-02-08 13.00 val., Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius), kviečiant byloje dalyvaujančius asmenis.

Proceso dalyviai