Byla Ik-848-629/2012
Dėl akto panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovėms A. G. ir T. L., atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus atstovui Igoriui Tkačenkai (Igoris Tkačenko), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Anreka“, UAB „Sigmona“, Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Pavilionių vizija“, A. G., I. M., G. M., A. J., S. M., A. S., R. G., A. U., Č. D. (D.), H. S. (H. S.), H. S., D. S. (D. S.), S. V. D., J. G., S. Ž., A. J., M. D., M. D., M. B., D. S., A. B., R. V., T. A. (T. A.), O. A., Ž. S., E. E., J. Ž., D. M., M. N., R. B., R. R., T. R., L. M., N. S., J. G., I. S., V. S., A. O. (A. O.), R. K., D. J., E. S. individualiai įmonei „Unė“, UAB „Romantalis“, G. J., R. Č., L. Š., J. R., S. T., D. Ž., V. Z., D. B., L. B., Z. K., A. E., V. K., V. K. R. (V. K. R.), A. K., Ž. G., R. R., K. L., G. S.-L., R. L., G. R., M. L., S. G., K. R., T. G. (T. G.), A. C., S. D., A. S. (A. S.), I. O., N. D., A. S., A. G., V. A., T. G., V. P., V. P., T. S., I. G., Z. G. (Z. G.), A. G., K. K., A. M., E. G., E. M., N. D., G. A., A. M., D. J., L. L., G. S., V. L., D. Š., Ž. K., V. V., J. J., J. J., A. S. (A. S.), I. B., J. P., J. B., L. K., R. B. (R. B.), R. Š., E. Š., P. R., J. B., V. J. K., A. M., V. G. (V. G.), A. G., J. Ž., L. L., V. A. M., R. Š., V.V. G., E. G., A. B., J. S., V. V. (V. V.), I. O., P.J. D. dėl akto panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 37–51) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 m. kovo 23 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir atsakovas) Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-929(V11) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

3Nurodė, kad atsakovas pareiškėjos atžvilgiu atlikto patikrinimo metu vertino, kaip vykdoma tiekiamo karšto vandens ir šiluminės energijos apskaita gyvenamajame name ( - ) g., Vilniuje (toliau – ir Namas). Atlikęs minėtą patikrinimą pareiškėjas surašė skundžiamą Patikrinimo aktą, su kuriame nurodyta išvada, kad yra nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-107) nuostatų, sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais naudojami metrologiškai neįteisintos šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu būdu gaunami skaitiklių duomenys, bei nurodymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis ir Įsakymu Nr. V-107, įskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis, pareiškėja nesutinka ir nurodo, kad Patikrinimo aktas yra naikintinas, kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, esamo teisinio reglamentavimo, faktinės situacijos ir kaip objektyviai negalintis būti įgyvendintas dėl ne nuo UAB „Vilniaus energija“ priklausančių priežasčių.

4Pareiškėja nurodė, kad Namo butuose ir komercinėse patalpose sumontavo individualią šilumos ir karšto vandens apskaitos sistemą, kurią sudaro tarpusavyje nuotoliniu ryšiu susieti įrenginiai – šilumos skaitikliai ir karšto vandens skaitikliai, centrinė duomenų perdavimo antena bei aukštų antenos, įvadinio šalto vandens skaitiklio impulsų adapteris. Karšto vandens ir šilumos skaitiklių butuose duomenų gyventojai nedeklaruoja, rašytinės ataskaitos neteikiamos. Metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų duomenys, kurie matomi prietaiso ekrane, perduodami nuotoliniu duomenų perdavimo kanalu. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2007 m. liepos 31 d. pasirašytas Namo individualios šilumos ir vandens apskaitos sistemos su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ir perdavimu pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pasak pareiškėjos, telemetrinio duomenų perdavimo funkcija nedaro jokios įtakos vartotojo matomam skaitiklio ekrane rodomam rezultatui, yra skirta būtent skaitiklio ekrane esančių duomenų perdavimui nuotoliniu būdu ir nepakeičia įstatymuose įtvirtintos nuostatos, kad atsiskaitymai už patiektą energiją (šilumą, karštą vandenį) yra pagal skaitiklių rodmenis. Pareiškėjos teigimu, pats duomenų perdavimo kanalas nėra atsiskaitymo priemonė ir jokiems atsiskaitymams nenaudojama – tai tik duomenų, reikalingų šilumos apskaitai ir paskirstymui tarp bendraturčių, perdavimo priemonė, kuriai, pareiškėjos nuomone, teisinis metrologinis reguliavimas nėra taikytinas, nes nepatenka į įstatyme nustatyto teisinio metrologinio reglamentavimo sritį.

5Pareiškėja pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog visi Name esantys skaitikliai yra metrologiškai patikrinti, periodinės patikros laikas nepasibaigęs, visi skaitikliai turi galiojančius patikros žymenis. Paaiškino, kad mokesčiai už šilumos energiją Name yra skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 12 str. 2 p. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, kuris nustato, kad skirstant įvadinio šilumos apskaitos prietaiso apskaitytą šilumos energiją būtina nustatyti ir sunaudotą karšto vandens kiekį butuose. Šis paskirstymo metodas taikomas, kai yra tenkinamos visos žemiau įvardintos sąlygos: 1) šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato individualaus šilumos punkto „keturvamzde“ kolektorine sistema; 2) per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis (QP) nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis; 3) per atsiskaitymo laikotarpį pastato naudingojo ploto šildymui suvartotas šilumos kiekis (QPŠ) nustatomas pagal butuose, patalpose ar laiptinėse įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (nuskaitomus ar deklaruojamus); 4) per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartoto karšto vandens kiekis (GBKv) nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis (nuskaitomus ar deklaruojamus); 5) šilumos bei karšto vandens suvartojimas pastate, butuose ar patalpose nustatomas (nuskaitomas ar deklaruojamas) sutartimi ir teisės aktais nustatytu laiku. Pareiškėjos teigimu, šie duomenys Name gaunami nuotoliniu duomenų perdavimo kanalu. Pažymėjo, kad, jeigu, vykdydama atsakovės nurodymą, atsisakytų vadovautis gyventojų nuotolinio duomenų perdavimo kanalo pagalba perduodamais deklaruojamais karšto vandens skaitiklių ir butų šilumos skaitikliu rodmenimis, pareiškėja turėtų pradėti taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvus pagal butuose gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių bei keisti šilumos paskirstymo metodą.

6Pareiškėjos nuomone, painiojamos atsiskaitymo už šilumos energiją ir apskaitos sąvokos. Atsiskaitymo prietaisas yra įvadinis skaitiklis, kuris parodo pastato sunaudotą šilumos kiekį, o sąskaitos išrašomos pagal butų šilumos ir karšto vandens skaitiklių parodymus, bet jų suma turi atitikti įvadinio skaitiklio parodymus. Pabrėžė, jog Name nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo kanalas naudojamas tik skaitiklių, esančių šilumos punkte, laiptinėse, apskaičiuotų ir pateikiamų skaitiklių ekranuose duomenų perdavimui ir neatlieka jokios matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo. Šis duomenų perdavimo kanalas yra telekomunikacijos, o ne matavimo priemonė. Sistemos matavimo rezultatas yra atskirų skaitiklių (matavimo priemonių) rodmenų antrinis atvaizdas, šių rodmenų nesumuojant ar kitaip netransformuojant. Rodmenys perduodami be jokių perskaičiavimų ar pakeitimų, netaikant tarifikavimo laike ar kitokio apdorojimo. Namo šilumos punkte ir laiptinėse sumontuota duomenų perdavimo automatinė sistema metrologiškai neįteisinta, nes tokio reikalavimo nėra nustatyta Europos Sąjungos narių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasak pareiškėjos, iki Įsakymo Nr. V-107 priėmimo, tokio reikalavimo nebuvo ir Lietuvos teisinėje sistemoje, o minėto įsakymo priėmimas be jokio pereinamojo laikotarpio ir nepriimant įgyvendinančiųjų teisės aktų, pareiškėjos įsitikinimu, prieštarauja teisės principui, draudžiančiam iš asmenų reikalauti, to, ko neįmanoma įgyvendinti.

7Anot pareiškėjos, 2004 m. spalio 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (toliau – ir direktyva 2004/22/EB) yra taikytina matavimo priemonėms, o ne ryšiui. Ryšys, nebūdamas matavimo priemone, negali būti metrologinės patikros objektu. Pareiškėjos nuomone, Įsakymas Nr. V-107, kuriuo nuotolinis duomenų perdavimo kanalas priskiriamas teisiniam metrologiniam reglamentavimui, prieštarauja Metrologijos įstatymo 15 ir 16 str.

8Pareiškėja taip pat nurodė, kad, net jei Patikrinimo akto nurodymas ir neprieštarautų Metrologijos įstatymui, UAB „Vilniaus energija“ vis tiek negalėtų pradėti jo įgyvendinti dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių – Įsakymo Nr. V-107 įgyvendinimo tvarkos metodų nebuvimo.

9Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime (t. II, b. l. 36–39) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Įsakymu Nr. V-107, šilumos energijos ir / ar karšto vandens tiekėjo įrengiama matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus. Pažymėjo, kad Patikrinimo akto reikalavimas susijęs su nuotoliniu būdu perduotų duomenų naudojimo atsiskaitymams su vartotojais draudimu, kadangi nuotolinio duomenų perdavimo sistemos ar jų programinės įrangos nėra metrologiškai įteisintos (nepatvirtinti jų tipai, neatlikta metrologinė patikra ir t. t.), kaip nurodyta Įsakyme Nr. V-107. Vadovaujantis šiuo įsakymu, matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam duomenų perdavimui, todėl ir šiomis sistemomis perduoti duomenys negali būti naudojami atsiskaitymams tarp tiekėjų ir vartotojų, nepriklausomai nuo to, kaip teigia pareiškėja, jog šios sistemos atskiros sudedamosios dalys (skaitikliai ir kt.) metrologiškai įteisinti, patvirtintas jų tipas.

11Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde paminėtus sunkumus dėl Įsakymo Nr. V-107 įgyvendinimo, pareiškėja turi vykdyti Inspekcijos nurodymus, suteikiant galimybę šilumos vartotojams atsiskaityti už name suvartotą šilumą pagal šilumos punkte specialiame žurnale registruojamus skaitiklių rodmenis, o butų savininkams – pagal jų patalpose įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis, suteikiant galimybę jiems patiems šių skaitiklių rodmenis deklaruoti.

12Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovės prašė patenkinti skundą, remdamosi jame nurodytais argumentais.

13Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

14Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, neatvyko (t III, b. l. 141–146, 192–200; t. IV, b. l. 1–78).

15Skundas atmestinas.

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. kovo 23 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-929(V11) teisėtumo bei pagrįstumo.

17Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus prašymą atsakovas tikrino, kaip UAB „Vilniaus energija“ vykdo tiekiamo karšto vandens ir šiluminės energijos apskaitą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. 2011 m. kovo 23 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-929(V11) (t. I, b. l. 13) konstatuota, jog visuose namo butuose karšto vandens apskaitai įrengti karšto vandens skaitikliai WFH 36 su nuotoliniu duomenų perdavimo funkcija. Visi šie skaitikliai turi galiojančius patikros žymenis. Namo gyventojai turi galimybę skaitiklių rodmenis kontroliuoti. Taip pat nustatyta, kad tikrinamo namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis SKS-3, kurio patikrą 2010 m. lapkričio mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras. Šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija“ plombomis.

18Patikrinimo akte tai pat nurodyta, kad kiekvieno Namo buto sunaudotos šiluminės energijos apskaitai įrengti šilumos skaitikliai WFM 26 su nuotolinių duomenų perdavimo funkcija. Skaitiklių patikrą 2007 m. liepos mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras. Apskaita ir atsiskaitymas už vartotojo sunaudotą šiluminę energiją vykdomi pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo vartotojams metodą Nr. 3. Namo šilumos punkte ir laiptinėse sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“. Namo šilumos punkte įrengto įvadinio šilumos skaitiklio, gyventojų butuose įrengtų buitinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenys šiluminės energijos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatine sistema „Rubisafe“ perduodami nuotoliniu būdu ir naudojami sąskaitoms už tiekiamą šiluminę energiją ir karštą vandenį išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais. Šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“ naudojama metrologiškai neįteisinta.

19Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte pateikta išvada, jog yra nesilaikoma Įsakymo Nr. V-107 nuostatų, t. y. sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais naudojami metrologiškai neįteisintos šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu būdu gaunami skaitiklių rodmenų duomenys. Patikrinimo akte pareiškėjai suformuluotas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis.

20Nagrinėjamam ginčui, kaip matyti, aktualūs teisinę metrologiją bei šilumos ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai: Šilumos ūkio įstatymas, kuris reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, Metrologijos įstatymas, kuris reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse.

21Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2009 m. birželio 26 d. įsakymo redakcija) 8.1.1 p. nustatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 9.5 p. nurodė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti.

22Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d. šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šio straipsnio 5 d. nustato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija.

23Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 4 d. yra nurodyta, kad atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – tai vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį, o to paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – vartotojams pateiktos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

24Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Metrologijos įstatymo 19 str. 2 d. nurodyta, jog periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms.

25Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo Nr. V-107 1 p. nustatyta, kad matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus. Šio įsakymo 2 p. įtvirtinta, kad matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus. Pagal Įsakymo Nr. V-107 3 p. teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui.

26Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, UAB „Vilniaus energija“ nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis, nes, pasak pareiškėjos, nuotoliniam duomenų perdavimo kanalas, kuris neatlieka matavimo funkcijos, nėra metrologinio reglamentavimo objektas.

27Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) norminėje administracinėje byloje Nr. I143-10/2012 nagrinėjo Įsakymo Nr. V-107 1, 2 ir 3 p. atitiktį Metrologijos įstatymo 2 str. 7 ir 15 d. bei 15 ir 16 str., bei, ar Įsakymo Nr. V-107 3 p. ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendime minėtoje byloje išaiškino, kad Įsakymo Nr. V-107 1 p. nustato tam tikrą teisinį reguliavimą dėl matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipo patvirtinimo, o iš įsakymo 2 p. vienareikšmiškai seka, jog matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu vertinama kaip matavimo sistema. Taigi darytina išvada, jog ginčijamas Įsakymas Nr. V-107 nenustato metrologinės kontrolės nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui kaip tokiam (t. y. kaip atskirai matavimo priemonei, įrenginiui ar pan.), o Įsakymo Nr. V-107 preambulėje esanti nuoroda į tai, jog nuotolinio duomenų perdavimo kanalas turi būti metrologiškai kontroliuojamas, aiškintina kaip nustatanti būtinybę metrologiškai kontroliuoti nuotolinį duomenų perdavimo kanalą, kaip sudėtinę matavimo sistemos (t. y. matavimo priemonės su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija) dalį.

28LVAT konstatavo, kad nekvestionuotina tai, jog esminė matavimo priemonės (inter alia matavimo sistemos) paskirtis – atlikti matavimus, tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog nėra teisinių argumentų išvadai, jog minėta paskirtis – matuoti – Metrologijos įstatymo 2 str. 7 ir 15 d. prasme turi būti aiškinama itin siaurai, nustatant, jog matavimo sistemos, kaip tam tikros sujungtų priemonių ir kitų įrenginių grupės, teisinis kvalifikavimas matavimo priemone Metrologijos įstatymo prasme turi būti apibrėžiamas griežtai remiantis vien tik matavimo kriterijumi, t. y. kad išimtinai visi matavimo sistemos elementai turi turėti vienintelę paskirtį – matuoti. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo argumentais, jog matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tais atvejais, kai tokia funkcija yra naudojamasi (ketinama ją naudoti), ir tokios funkcijos pagalba gaunami (perduodami) tam tikri matavimo duomenys yra naudojami teisinio metrologinio reglamentavimo srityse (pvz., nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.), vertintina kaip matavimo sistema – t. y. prie matavimo priemonės (kuri gali būti naudojama ir savarankiškai) prijungus tam tikrą papildomą įrangą, užtikrinančią galimybę naudotis nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, sukuriama kokybiškai nauja ir vientisa matavimo sistema.

29Dėl Įsakymo Nr. V-107 3 p. LVAT nurodė, kad konstatavus, jog matavimo priemonė su prijungta papildoma įranga, užtikrinančia realią (o ne potencialią) galimybę naudotis nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, vertintina kaip matavimo sistema, t. y. vientisa ir kokybiškai nauja matavimo priemonė Metrologijos įstatymo prasme, akivaizdu, jog tokiai sistemai privalomi atitinkami Metrologijos įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl tipo patvirtinimo bei patikros. Taigi tais atvejais, kai teisinis metrologinis patvirtinimas atliktas matavimo priemonei, turinčiai galimybę duomenis perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu, kaip savarankiškai priemonei, o ne kaip matavimo sistemai (prie tokios matavimo priemonės prijungus (sukonstravus) tam tikrą įrangą, įrenginius ir pan., užtikrinančius galimybę naudotis tokia funkcija), ūkio subjektams negalėjo kilti teisėtų lūkesčių tokią matavimo priemonę, prie jos prijungus tam tikrą papildomą įrangą ir taip suformavus kokybiškai naują matavimo priemonę (matavimo sistemą), ją naudoti teisinio metrologinio reglamentavimo srityse neįvykdžius Metrologijos įstatymo keliamų reikalavimų tokiai matavimo sistemai, t. y. pažeidžiant atitinkamas Metrologijos įstatymo nuostatas, taigi nėra pagrindo pripažinti Įsakymo Nr. V-107 3 p. prieštaraujančiu konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

30Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. pripažinus, kad Įsakymo Nr. V-107 1, 2 ir 3 p. neprieštarauja Metrologijos įstatymo 2 str. 7 ir 15 d. bei 15 ir 16 str., bei 3 p. neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams, darytina išvada, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. kovo 23 d. Patikrinimo aktas Nr. PA-929(V11), kuriame pateikta išvada, jog pareiškėja nesilaiko Įsakymo Nr. V-107 nuostatų bei suformuluotas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis, yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

32Atmesti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą kaip nepagrįstą.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu... 3. Nurodė, kad atsakovas pareiškėjos atžvilgiu atlikto patikrinimo metu... 4. Pareiškėja nurodė, kad Namo butuose ir komercinėse patalpose sumontavo... 5. Pareiškėja pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog visi Name esantys... 6. Pareiškėjos nuomone, painiojamos atsiskaitymo už šilumos energiją ir... 7. Anot pareiškėjos, 2004 m. spalio 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos... 8. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, net jei Patikrinimo akto nurodymas ir... 9. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius... 10. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Įsakymu Nr. V-107, šilumos energijos ir... 11. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde paminėtus sunkumus... 12. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovės prašė... 13. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus... 14. Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką... 15. Skundas atmestinas.... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos... 17. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus prašymą... 18. Patikrinimo akte tai pat nurodyta, kad kiekvieno Namo buto sunaudotos... 19. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte... 20. Nagrinėjamam ginčui, kaip matyti, aktualūs teisinę metrologiją bei... 21. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., Lietuvos metrologijos... 22. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d. šilumos ir (ar) karšto vandens... 23. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., teisinis metrologinis... 24. Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. nustato, jog juridiniai ir fiziniai... 25. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d.... 26. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, UAB „Vilniaus energija“ nesutinka su... 27. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –... 28. LVAT konstatavo, kad nekvestionuotina tai, jog esminė matavimo priemonės... 29. Dėl Įsakymo Nr. V-107 3 p. LVAT nurodė, kad konstatavus, jog matavimo... 30. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. pripažinus, kad... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 32. Atmesti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą kaip nepagrįstą.... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...