Byla 1A-325-495/2017

Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Aloyzo Kruopio, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajam R. S., gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei, civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Iš R. S. civiliniam ieškovui UAB „( - )“ priteista 70334,96 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

5Iki visiško civilinio ieškinio išieškojimo pratęstaslaikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. S. nuosavybės teise priklausantį turtą - keleivinį automobilį „Renault Kangoo“, v/n ( - ) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Turto saugotoju paskirtas R. S..

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

71. R. S. nuteistas už tai, kad jis iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, tai yra jis 2015-01-05 sudarė pasaugos sutartį su UAB „( - )“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), kurios pagrindu 2015-01-05 perėmė ir įsipareigojo saugoti 878,06 t akmens anglies, bendros 70334,96 Eur vertės, esančios adresu, ( - ), po ko laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pažeisdamas 2015-01-05 pasaugos sutarties 2.1 p., kuriame nurodyta, kad „saugotojas“ įsipareigoja saugoti akmens anglį iki 2016-07-01, iššvaistė jam patikėtą UAB „( - )“ priklausantį turtą - 878,06 t akmens anglies, bendros 70334,96 Eur vertės, perleisdamas ją nenustatytiems asmenims, tokiu būdu jis iššvaistė svetimą, UAB „( - )“ priklausantį didelės 70334,96 Eur vertės turtą ir tuo UAB „( - )“ padarė 70334,96 Eur dydžio žalą.

82. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas adv. R. Uckus apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį dalyje dėl UAB „( - )“ civilinio ieškinio išsprendimo, UAB „( - )“ civilinį ieškinį atmesti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

92.1. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas bylos faktines aplinkybes, susijusias su civilinio ieškinio pagrįstumu, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio parengimo ir pagrindimo dokumentais reikalavimus, dėl ko nepagrįstai pilnai tenkino UAB „( - )“ civilinį ieškinį.

102.2. Civilinis ieškovas UAB „( - )“ savo ieškinio tinkamai nepagrindė, teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinime nurodytas konkretus akmens anglies kiekis - 878,06 tonos - buvo perduotas saugoti nuteistajam R. S..

112.3. R. S., duodamas parodymus dėl žalos padarymo ir dėl saugotos akmens anglies kiekio, parodė, kad pasaugos sutarties pasirašymo metu jokie akmens anglies kiekiai, esantys Sasnavos g. 70A, Marijampolė, UAB „( - )“ priklausančioje aikštelėje nebuvo sveriami ir tikrinami. Inventorizacija dėl akmens anglies likučių 2015-01-05 dienai atlikta nebuvo. Pasaugos sutarties pasirašymo metu, taip pat vėliau nebuvo pasirašytas ir perduodamo saugoti turto - akmens anglies perdavimo- priėmimo aktas, kas pasirašant tokią sutartį turėjo būti privaloma. UAB „( - )“ direktorius T. P. tiesiog pas R. S. atsivežė jau surašytą pasaugos sutartį, kurią pastarasis pasirašė.

122.4. Liudytoju teisme apklaustas T. P. aplinkybę patvirtino, tačiau teisme negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip buvo nustatyti perduodamos saugoti akmens anglies kiekiai, teigė, kad pagal muitinės važtaraščius. Kita vertus, muitinės važtaraščiai buvo surašomi UAB „( - )“ atvežamoms į Lietuvą akmens anglims iš trečiųjų šalių ir šių važtaraščių sieti su akmens anglies perduotos saugoti R. S. nėra pagrindo. Atvežama akmens anglis buvo adresuota ne R. S., bet UAB „( - )“. Šie muitinės važtaraščiai civilinio ieškinio pagrindimui neturi jokios reikšmės.

132.5. Byloje buvo pateikti UAB „( - )“ buhalterijos surašyti anglies likučiai 2015-05-01 dienai, saugomi ( - ), tačiau visiškai neaišku, kuo šiame be pavadinimo surašytame dokumente nurodyti kiekiai yra pagrįsti. R. S. patvirtino, kad šį dokumentą taip pat pasirašė, tačiau ar pas jį realiai buvo palikta saugoti būtent toks kiekis, nei jis, nei direktorius T. P. nurodyti negalėjo. Iš šių likučių lentelės neaišku nei kada, kuris iš nurodytų kiekių atvežtas į aikštelę, nei kur konkrečiai ta aikštelė yra ir kam priklauso. Šie likučiai nurodomi 2015-05-01 dienai, kai pasaugos sutartis su R. S. tam pačiam kiekiui akmens anglies buvo pasirašyta dar 2015-01-05. Kyla pagrįstas klausimas, ar pasaugos sutartis nebuvo pasirašyta daug vėliau, t. y. po 2015-05-01 surašius likučius ir juos įtraukus į pasaugos sutartį. Iš to sektų, kad pasaugos sutartis suklastotas dokumentas, nes pasirašytas atgaline data, tačiau ši aplinkybė nebuvo iki galo ištirta, nors gynyba ją nuolat akcentavo.

142.6. Be kita ko, iš į bylą pateikto R. S. ir liudytojo A. G. susirašinėjimo elektroniniu paštu galima daryti pagrįstą išvadą, jog R. S. saugota akmens anglimi buvo prekiaujama ir po 2015-01-05 pasaugos sutarties pasirašymo. Tai patvirtina, kad akmens anglies likučiai sandėlyje nuolat keitėsi. Iš susirašinėjimo matyti, kad buvo siūloma visą likusią anglį parduoti R. S. bendrovei (ne pačiam R. S.).

152.7. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta ir į klausimą, kurios bendrovės UAB „( - )“ ar UAB „( - )“, su kuria vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, anglį pagal 2015-01-05 sutartį saugojo R. S.. Susirašinėjimas su liudytoju A. G. rodo, kad jis atstovavo visai kitą bendrovę, t.y. UAB „( - )“, o ne UAB „( - )“, su kuria buvo pasirašyta pasaugos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „( - )“ yra UAB „( - )“ dukterinė įmonė, kitas ūkio subjektas. Aplinkybės, kieno turtą saugo, nesuprato ir R. S., nes kaip nurodė teisme, pasaugos sutartį pasirašė neįsigilinęs, pasitikėdamas senais partneriais. Apeliantų nuomone, susirašinėjimas elektroniniu paštu leidžia teigti, kad akmens anglis visgi priklausė UAB „( - )“. Tam, kad nustatyti šią aplinkybę, joks dokumentų tyrimas tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nebuvo atliktas.

162.8. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas L. A. nurodė, kad 2015 metų pradžioje buvo toks atvejis, kad akmens anglies sandėlyje dėl perkaitimo buvo kilęs gaisras, kurio metu dalis anglies sudegė, t. y. buvo negrįžtamai prarasta dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo R. S. valios. Pasaugos sutarties 3 dalies 3. 1. punkte numatyta, kad „... saugotojas neatsako už akmens anglies trūkumą ar sugadinimą tais atvejais, kai tokie trūkumai ar sugadinimai atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“. Ši aplinkybė taip pat nebuvo tirta ir įvertinta.

172.9. Taip pat nebuvo atsakyta ir į klausimą, kokiais dokumentais remiantis akmens anglis iš UAB „( - )“ buvo atgabenta ir palikta saugoti R. S.. Jeigu remtis byloje pateiktais UAB „( - )“ buhalterijoje surašytais likučiais 2015-05-01 dienai, tai kiekvienai iš šešių šiame dokumente nurodytai pozicijai privalėjo būti surašyti bent jau krovinio gabenimo važtaraščiai. Galėjo būti surašytos ir PVM sąskaitos-faktūros, kuriose atsispindėtų atgabentos akmens anglies kiekis ir kaina, tačiau atsižvelgiant, kad pasaugos sutartyje nebuvo numatyta galimybė akmens anglimi dar ir prekiauti, PVM sąskaitos-faktūros galėjo būti ir nesurašomos, tačiau krovinio gabenimo važtaraštis buvo privalomas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą UAB-vių tvarkomai apskaitai keliamus reikalavimus. Tokių dokumentų UAB „( - )“ su civiliniu ieškiniu į bylą nepateikė. UAB „( - )“ teismui taip pat nepateikė nei inventorizacijos aktų, kurie turėjo būti surašyti, jei saugojimą iš UAB „( - )“ perėmė fizinis asmuo R. S., nei perdavimo-priėmimo akto, kaip pasaugos sutarties priedo, nei kitokių R. S. 2015-01-05 perduotos anglies kiekį patvirtinančių įrodymų. Taigi civilinis ieškovas tinkamais dokumentais nepagrindė savo ieškinio, todėl nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad R. S. buvo perduotas būtent toks kiekis akmens anglies ir būtent už tokią kainą, kuri nurodyta pasaugos sutartyje.

183. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo R. S. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistojo R. S. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

194. Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato R. Uckaus apeliacinis skundas atmetamas.

205. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, susijusia su civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinio ieškinio išsprendimu. Nurodo, jog civilinis ieškovas pareikšto ieškinio tinkamai nepagrindė, teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinime nurodytas akmens anglies kiekis - 878,06 t - buvo perduotas saugoti R. S. ir perduotos saugoti akmens anglies vertė tokia, kokia nurodyta pasaugos sutartyje. Išdėstyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

215.1.Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

225.2 Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantai, paminėtų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą, nepažeidė. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatęs, kad R. S. iššvaistė kaltinime nurodytą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, bendrovei padaryta žala nebuvo atlyginta, pagrįstai pilnai patenkino civilinio ieškovo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nusikalstamais veiksmais padarytą žalą priteisė iš nuteistojo.

235.3. Nors apeliantai skunde nesutinka su R. S. perduotu saugoti akmens anglies kiekiu bei jos verte, teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio ieškovo viso proceso metu byloje pateiktus dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „( - )“ nuteistajam pagal 2015-01-05 pasaugos sutartį perdavė saugojimui 878,06 t akmens anglies, kurios vertė 70334,96 Eur.

245.4. Pagal 2015-01-05 pasaugos sutartį UAB „( - )“ R. S., kaip fiziniam asmeniui, į saugojimo aikštelę, esančią ( - ), perdavė saugoti 878,06 t akmens anglies, kurios vertė 70334,96 Eur be PVM. Kita vertus, iš UAB „( - )“ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog realiai paminėtai bendrovei priklausančios akmens anglies likutis R. S. bendrovės „( - )“ nuomotoje aikštelėje 2015 m. sausio 5 d. buvo dar didesnis – 1214,83 t (vertė 89544,34 Eur) (3 t., b.l. 17-18, 5 t., b.l. 60). Liudytojas T. P. (kaltinime nurodytu laikotarpiu - UAB „( - )“ direktorius) apklausiamas patvirtino, kad nors pasaugos sutartyje buvo nurodytas konkretus saugoti perduotos akmens anglies kiekis, tačiau su R. S. buvo sutarta, kad kelių mėnesių laikotarpyje realus saugomos akmens anglies kiekis bus patikrintas. Tai, kad po pasaugos sutarties pasirašymo buvo tikslinami nuteistajam perduotos saugoti akmens anglies kiekiai, matyti ir iš byloje UAB „( - )“ pateiktų R. S. ir A. G. (UAB „( - )“ komercijos direktorius, taip pat - UAB „( - )“ dukterinės bendrovės „PKK“ direktorius) elektroninių laiškų turinio, kurių viename (2015-03-06) pats R. S. pateikė ataskaitą apie jo saugomos akmens anglies likučius (3 t., b.l. 20-27, 5 t., b.l. 59).

255.5. Iš paminėtų elektroninių laiškų, o taip pat UAB „( - )“ pateiktos ataskaitos apie 2015-01-05 – 2015-05-01 laikotarpiu atliktus R. S. UAB „( - )“ nuomotoje aikštelėje saugotos akmens anglies pardavimus matyti, kad po 2015-01-05 pasaugos sutarties pasirašymo, buvo vykdoma UAB „( - )“ priklausančios akmens anglies prekyba (3 t., b.l. 25-26, 5 t., b.l. 61). Kita vertus, iš pirmiau paminėtų dokumentų matyti ir tai, kad R. S. iššvaistytos, UAB „( - )“ priklausančios, akmens anglies kiekis byloje nustatytas neįskaitant šių pardavimų. Kaip minėta, 2015-01-05 R. S. bendrovės „( - )“ nuomotoje aikštelėje UAB „( - )“ priklausančios akmens anglies likutis buvo 1214,83 tonų. 2015-01-05 – 2015-05-01 laikotarpiu buvo parduotos 336,77 tonos akmens anglies. Bendrovės „( - )“ pateiktoje pardavimų paminėtu laikotarpiu ataskaitoje nurodytas 2015 m. vasario mėnesį parduotos akmens anglies kiekis (45,53 t) sutampa su R. S. 2015-03-02 A. G. siųstame elektroniniame laiške nurodytu parduotos akmens anglies kiekiu (23,54 +9,87+12,12=45,53 t) (3 t., b.l. 27). Sprendžiant iš paminėtos pardavimų ataskaitos, paskutinis akmens anglies pardavimas buvo atliktas 2015-03-27 (vienintelis kovo mėnesį), parduota 12 tonų akmens anglies, kas visiškai atitinka ir R. S. A. G. 2015-04-01 siųstame elektroniniame laiške nurodytą kovo mėnesį parduotos akmens anglies kiekį. Duomenų apie tai, kad ir vėliau buvo pardavinėjama R. S. saugota UAB „( - )“ priklausanti akmens anglis, byloje nėra. 2015 m. kovo 6 d. rašytame laiške pats R. S. informavo A. G., kad jam priklausančios bendrovės „( - )“ sandėlyje 2015-03-01 saugomos akmens anglies likutis yra 890,78 t (890,78 – 12 (kovo mėnesio pardavimas) = 878,78 t). Taigi, iš paminėtų aplinkybių matyti, kad pagal civilinio ieškovo byloje pateiktus dokumentus nustatytas 2015-05-01 R. S. bendrovės „( - )“ nuomotoje aikštelėje saugotos UAB „( - )“ priklausančios akmens anglies likutis atitinka kaltinime nurodytą akmens anglies kiekį (1214,83 - 336,77=878,06 t), o tuo pačiu iš esmės ir paties R. S. UAB „( - )“ komercijos direktoriui elektroniniuose laiškuose nurodytą saugotos akmens anglies kiekį. Byloje civilinio ieškovo pateiktos sąskaitos – faktūros, priedai prie jų pagrindžia ir nustatyto iššvaistyto turto vertę. Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad pasaugos sutarties pasirašymo dieną nebuvo tarp šalių pasirašytas perduodamos saugoti akmens anglies priėmimo – perdavimo aktas, nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos, o tuo pačiu ir nustatyto fakto, kad R. S. buvo perduota saugoti 878,06 t UAB „( - )“ priklausančios akmens anglies, kurią jis ir iššvaistė, perleisdamas nenustatytiems asmenims. Išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantų deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentus apie 2015-01-05 pasaugos sutarties suklastojimą.

265.6. Apeliantai nepagrįstai skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju R. S. perduotos saugoti akmens anglies kiekis negalėjo būti nustatinėjamas pagal UAB „( - )“ byloje pateiktus važtaraščius. Paminėtos bendrovės pateikti geležinkelio transporto važtaraščiai patvirtina, kad 2013 m. liepos mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu bendrovei „( - )“ priklausanti akmens anglis geležinkelio transportu buvo transportuojama į ( - ), kur krovinius, kaip UAB „( - )“ įgaliotas asmuo, priimdavo asmeniškai pats R. S. ir iškraudavo UAB „( - )“ nuomojamoje aikštelėje. Paminėtu laikotarpiu R. S. priėmė 1724,7 t bendrovei „( - )“ priklausančios akmens anglies. Bylos duomenys patvirtina, jog dalis UAB „( - )“ nuomojamoje aikštelėje iškrautos ir saugomos bendrovei „( - )“ priklausančios akmens anglies buvo parduota, išrašant pirkėjams PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias UAB „( - )“ buvo apskaičiuojamas akmens anglies likutis UAB „( - )“ aikštelėje. Be to, faktinio akmens anglies likučio sutikrinimo ataskaitas UAB „( - )“ teikdavo ir pats R. S., ką patvirtina byloje esantys ir jau paminėti elektroniniai laiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. S. 2015-01-05 pasaugos sutarties pagrindu perduotos saugoti ir pastarojo neteisėtai nenustatytiems asmenims perleistos UAB „( - )“ priklausančios akmens anglies kiekį, pagrįstai vadovavosi taip pat ir civilinio ieškovo byloje pateiktais geležinkelio transporto važtaraščiais. Taip pat pagrįstai buvo remiamasi ir pagal UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus sudaryta likučių 2015-05-01 ataskaita.

275.7. Byloje esantys įrodymai paneigia ir apeliantų skunde keliamas abejones dėl R. S. iššvaistyto svetimo turto priklausomybės. Byloje UAB „( - )“ pateiktais geležinkelio transporto važtaraščiais, liudytojų T. P., A. G. parodymais neabejotinai nustatyta, jog nuteistajam perduota saugoti akmens anglis priklausė būtent UAB „( - )“, o ne jos dukterinei įmonei „( - )“. Liudytojas A. G. parodė, jog jis dirbo tiek UAB „( - )“ komercijos direktoriumi, tiek UAB „( - )“ direktoriumi bei patvirtino, jog UAB „( - )“ sandėliuojamose vietose UAB „( - )“ akmens anglies nebuvo, visa akmens anglis buvo UAB „( - )“, o UAB „( - )“ vykdė tik prekybą. Paminėtas aplinkybes neabejotinai žinojo ir R. S., kuris su paminėtomis bendrovėmis bendradarbiavo pakankamai ilgą laiką. Tai, kad pastarasis suprato, kurios bendrovės akmens anglį jam patikėta saugoti, patvirtina ir geležinkelio transporto važtaraščiai, kuriuose, priimdamas atvežtą akmens anglį, jis pasirašydavo kaip UAB „( - )“ įgaliotas asmuo.

285.8. Apeliantai, bandydami paneigti kaltinime nurodytos akmens anglies kiekį, be kita ko, nurodo, jog akmens anglies sandėlyje dėl perkaitimo buvo kilęs gaisras, kurio metu dalis akmens anglies sudegė, tai yra buvo negrįžtamai prarasta dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo R. S. valios. Šių apeliantų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo savaiminis anglies užsidegimo faktas, tačiau jis negalėjo nurodyti kada tai įvyko. Tuo tarpu pats R. S., apklausiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog gaisras buvo kilęs iki 2015-01-05 pasaugos sutarties pasirašymo, tačiau kada konkrečiai nedetalizavo. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog UAB „( - )“ nuomojamoje aikštelėje buvo saugoma ne tik UAB „( - )“ priklausanti akmens anglis.

295.9. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, keisti skundžiamą nuosprendį apeliantų skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu, neginčijamai nustatytas R. S. iššvaistyto UAB „( - )“ priklausančio turto - akmens anglies, kiekis ir jo vertė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilnai patenkino civilinio ieškovo civilinį ieškinį ir jį priteisė iš nuteistojo.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą atmesti.