Byla 2SA-89-467/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Višinskienės,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui AB Rytų skirstomieji tinklai dėl darbdavio nurodymų, įsakymo panaikinimo, kintamosios atlyginimo dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

4Kolegija

Nustatė

5Ieškovas J. K. 2004-04-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad Vilniaus elektros tinklų vyriausiojo inžinieriaus 2000-11-22 nurodymo Nr.23 trečias punktas neatitinka Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 138 straipsnio, 147.3. straipsnio ir 149 straipsnio nuostatų ir jį panaikinti; pripažinti, kad AB Rytų skirstomieji tinklai filialo Vilniaus elektros tinklų direktoriaus 2004-02-19 įsakymas Nr.74P pažeidžia DK normas ir Saugos taisykles ir jį panaikinti; pripažinti, kad filialo direktoriaus 2004-03-01 nurodymas Nr.33 neatitinka tikrovės ir prieštarauja Saugos taisyklių DT 11-02 reikalavimams ir jį panaikinti; panaikinti 2004-06-11 nurodymą Nr.56 bei įpareigoti atsakovą AB Rytų skirstomieji tinklai išmokėti ieškovui neteisėtai neišmokėtą kintamą atlyginimo dalį, sudarančią 257,40 Lt, bei priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos už darbo garbės ir orumo pažeidimą.

6Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja panaikinti Vilniaus elektros tinklų direktoriaus nurodymus, kurie nepažeidžia nei ieškovo, nei kitų asmenų teisių.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-2673-04/04, ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo filialo direktoriaus nurodymai pažeidžia jo, kaip darbuotojo, teises ar darbo įstatymų reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2005-04-13 nutartimi 2004-12-15 sprendimą paliko nepakeistą.

8Pareiškėjas J. K. 2008-11-04 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė: atnaujinti civilinės bylos Nr.2-2673-04/04 nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; J.Paltanavičiaus ir S.Paukštės išvadas laikyti proceso atnaujinimo pagrindu; laikyti, jog prašymas paduotas nepažeidžiant nustatytų terminų; skirti elektrosaugos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui L.Radzevičiui. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad nagrinėdamas bylą teismas netenkino jo prašymo skirti elektrosaugos ekspertizę ir ginčą išsprendė remdamasis atsakovo atstovų bei liudytojo parodymais. Kadangi parodymai prieštaravo Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 nuostatoms, pareiškėjas kreipėsi į Ūkio ministerijos elektrotechnikos ekspertus, į Valstybės energetikos inspekciją dėl ekspertizės atlikimo, tačiau jie tokią ekspertizę atlikti atsisakė. Tada jis kreipėsi į buvusį AB „Lietuvos energija“ Vyriausiosios dispečerinės tarnybos vyr. dispečerį Juozą Paltanavičių ir AB „Lietuvos energija“ Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus eksploatacijos tarnybos pastočių sekretoriaus dispečerį Saulių Paukštę, kurie pateikė motyvuotas išvadas. Šios išvados yra naujai paaiškėjusios aplinkybės išnagrinėtoje byloje ir jos nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

9Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo ir proceso neatnaujinti. Nurodė, kad ieškovas pateikė dviejų asmenų nuomonę civilinėje byloje nagrinėtais klausimais, kuri negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ši aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas objektyviai galėjo šias išvadas gauti nagrinėjant bylą pirmosios arba apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Be to pateiktos išvados neturi esminės reikšmės bylai, nepatvirtina konkrečių faktinių bylos duomenų.

10Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-2673-04/04 pagal pareiškėjo J. K. prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad byloje nenustatytos naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia prašymą atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad Juozo Paltanavičiaus ir Sauliaus Paukštės išvados yra surašytos 2008-09-30 ir 2008-10-02, t.y. po bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėjimo. Šių išvadų nebuvo nagrinėjant bylą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui priimant byloje procesinius sprendimus. Teismas atsižvelgęs į tai, jog šių išvadų nebuvo nagrinėjant bylą, konstatavo, kad ieškovas tik po bylos išnagrinėjimo ir po byloje priimtų teismų procesinių sprendimų inicijavo išvadų gavimą. 2008-09-30 J.Paltanavičiaus ir 2008-10-02 S.Paukštės išvados surašytos dėl to, kad ieškovas J. K. kreipėsi į išvadas surašiusius asmenis dėl tokių išvadų. Teismas konstatavo, jog išvadų surašymo faktai neturi esminės reikšmės bylos sprendimui, kadangi jos surašytos po civilinės bylos ir joje buvusių įrodymų išnagrinėjimo. Šių išvadų surašymo tikslas naujų įrodymų išnagrinėtoje civilinėje byloje rinkimas, kurie neturi didesnės juridinės galios už kitus byloje esančius priešingus ir jau ištirtus įrodymus. Teismas pažymėjo, jog naujai pateikti įrodymai akivaizdžiai nepaneigia byloje esančių kitų ištirtų įrodymų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, jeigu pateiktos dvi išvados būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, tai būtų priimtas visai kitoks teismo sprendimas. Teismas konstatavo, jog naujos išvados yra tik papildomi įrodymai, kurie vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais ir jie savaime nesukuria pagrindo priešingam teismo sprendimui.

11Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo nutartį panaikinti, pripažinti J.Paltanavičiaus ir S.Paukštės išvadas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-2673-04/04 pagal 2008-10-29 prašymo sąlygas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai reikalavo prašymą dėl proceso atnaujinimo apmokėti žyminiu mokesčiui, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį ieškovai bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, jog, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, teismui pateikė J.Paltanavičiaus ir S.Paukštės išvadas, kuriose aptarti tik tie klausimai, kurie buvo išnagrinėti teisme ir jų išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui šios išvados nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi nebuvo suformuluotos ir surašytos. Surašytos nebuvo, kadangi visi specialistai ir ekspertai, į kuriuos kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo, atsisakė atlikti tokias ekspertizes ir surašyti išvadas. Nei CPK 366 straipsnyje, nei šio straipsnio komentare nėra reglamentuojama naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimo tvarka. Išvadose pateikti norminių dokumentų reikalavimais pagrįsti faktai yra esminiai, įrodantys priimto teismo sprendimo ydingumą. Teismas netenkino ieškovo prašymo kviesti ekspertą ir paskirti ekspertizę, todėl jis pats kreipėsi į Ūkio ministerijos paskirtus elektrotechnikos ekspertus, tačiau pastarieji atlikti ekspertizę atsisakė. Dėl to, iki teismui priimant sprendimą, jokių išvadų pateikti negalėjo. Taip pat kreipėsi į valstybines institucijas dėl ekspertų skyrimo, kur taip pat buvo atsisakyta, ką patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai. Teismo išvados dėl nepateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujintas procesas civilinėje byloje, yra nepagrįstos.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai prašo atskirojo skundo netenkinti ir proceso neatnaujinti, klausimą dėl žyminio mokesčio spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovas pateikė dviejų asmenų nuomonę civilinėje byloje nagrinėtais klausimais, kuri negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi ši aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas objektyviai galėjo šias išvadas gauti nagrinėjant bylą pirmosios arba apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Pateiktos išvados neturi esminės reikšmės bylai, nepatvirtina jokių konkrečių faktinių bylos duomenų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, todėl atskirų asmenų nuomonė dėl konkrečių teisės aktų nuostatų aiškinimo ar taikymo, nesutampanti su teismo sprendime išdėstytais motyvais, teisės aktų aiškinimu, nėra naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės ir negali būti pagrindu atnaujinti civilinės bylos procesą. Nagrinėjant bylą pareiškėjas nereiškė teismui prašymo gauti tokias išvadas, nesutiko su ekspertizės skyrimu, reikalavo iškviesti ekspertą į teismo posėdį. Pareiškėjo pateiktos išvados negali būti vertinamos kaip eksperto išvados, kadangi neatitinka tokiam įrodymui keliamų reikalavimų. Be to pateiktos išvados menkai susijusios su bylos esme.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

15Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumus lemia apeliacinio nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės (CPK 290 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus pakanka šalių argumentų, išdėstytų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, todėl šalims dalyvauti nagrinėjant atskirąjį skundą nėra tikslinga. Atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka neatsižvelgiant į tai, ar apeliantas pareiškė tokį prašymą atskirajame skunde ir kokia yra nuomonė kitų byloje dalyvaujančių asmenų šiuo klausimu (CPK 322 str.). Atsižvelgusi į tai, jog sprendimą priimti remiantis byloje esančia medžiaga nėra sudėtinga ir nėra būtinybės dalyvauti tiesiogiai byloje dalyvaujantiems asmenims, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nereikalingas, todėl toks apelianto prašymas atmetamas.

16Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

17Pirmosios instancijos teismas 2009-02-24 nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas (ieškovas) tik po bylos išnagrinėjimo ir po byloje priimtų teismų procesinių sprendimų inicijavo 2008-09-30 J.Paltanavičiaus ir 2008-10-02 S.Paukštės išvadų gavimą ir šių išvadų surašymo faktai neturi esminės reikšmės bylos sprendimui, kadangi jos surašytos po civilinės bylos ir joje buvusių įrodymų išnagrinėjimo ir šių išvadų surašymo tikslas naujų įrodymų, išnagrinėtoje civilinėje byloje, rinkimas, kurie neturi didesnės juridinės galios už kitus byloje esančius priešingus ir ištirtus įrodymus. Apeliantas (pareiškėjas) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, jog minėtos išvados yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi nebuvo suformuluotos ir surašytos dėl visų specialistų ir ekspertų, į kuriuos kreipėsi apeliantas, atsisakymo.

18Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t.y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

19Apeliantas teigia, kad J.Paltanavičiaus ir S.Paukštės išvados yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kadangi aptarti tik tie klausimai, kurie buvo išnagrinėti teisme ir jų išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais, tuo tarpu nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui šios išvados nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes nebuvo suformuluotos ir surašytos dėl visų specialistų ir ekspertų atsisakymo atlikti tokias ekspertizes ir surašyti išvadas. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, kadangi vienas iš pagrindų atnaujinti procesą yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl į jas negalėjo atsižvelgti teismai, nagrinėdami bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; turi esminę reikšmę. Tuo tarpu teismas nustatė, jog apeliantas šių aplinkybių viseto neįrodė (CPK 178 str.) ir byloje nenustatytos naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės. Tiek Juozo Paltanavičiaus, tiek Sauliaus Paukštės išvados surašytos po bylos, kurioje prašomas atnaujinti procesas išnagrinėjimo, atitinkamai 2008-09-30 ir 2008-10-02, jų nebuvo nagrinėjant bylą ir teismui priimant byloje procesinius sprendimus. Ieškovas šių išvadų gavimą inicijavo po bylos išnagrinėjimo ir byloje priimtų procesinių sprendimų, kreipdamasis į minėtus išvadas surašiusius asmenis. CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: šie įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu, bet jie nebuvo žinomi teismui bei pareiškėjui, o tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminės reikšmės bylai, t.y. priimant sprendimą būtų turėję įtakos, ir vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.

20Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas 2005-09-30 kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Ūkio ministerijos, 2006-01-10 į LR Ūkio ministeriją, 2007-03-05 į LR Vyriausybės kanceliariją, 2008-03-04 į Valstybinę energetikos inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl ekspertizės skyrimo (b.l. 10-14), t.y. vidutiniškai kartą per metus rašydavo institucijoms, kurios atsakydavo, jog nėra kompetentingos nagrinėti apelianto prašyme nurodytas aplinkybes. Visais atvejais apeliantui buvo atsakyta neigiamai. Tuo tarpu Juozo Paltanavičiaus išvada surašyta 2008-09-30, Sauliaus Paukštės – 2008-10-02, t.y. išvados surašytos po civilinės bylos ir joje buvusių įrodymų išnagrinėjimo (b.l. 15, 16, 26-27). Taigi iš esmės apelianto pateiktos išvados nebuvo pateiktos anksčiau dėl paties pareiškėjo kaltės (jis paprasčiausiai į atitinkamus asmenis nesikreipė) ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo realią galimybę ir pareigą rinkti ir pateikti norimus įrodymus nagrinėjant bylą teisme, konstatuotina, jog apeliantas nesiėmė reikiamų priemonių išvadose minimoms aplinkybėms sužinoti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dviejų specialistų išvadų surašymo faktai (jų asmeninė nuomonė) neturi esminės reikšmės bylos sprendimui, kadangi išvados buvo surašytos po civilinės bylos ir joje buvusių įrodymų išnagrinėjimo. Tuo tarpu naujai surinkti įrodymai reikalingi analizės ir šie įrodymai neturi didesnės juridinės galios už kitus byloje esančius priešingus ir ištirtus įrodymus, kadangi naujai pateikti įrodymai akivaizdžiai nepaneigia byloje esančių ištirtų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šios naujos išvados yra tik papildomi įrodymai, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jie patys savaime nesukuria pagrindo priešingam teismo sprendimui. Dėl to ieškovo J. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos minėtos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

21Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

23Apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išreikalavo iš jo 127 Lt žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsti ir prašymas grąžinti žyminį mokestį tenkintinas. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Nurodyti asmenys taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 str. 2 d.). Civilinėje byloje Nr.2-2673-04/04, kurioje pareiškėjas J. K. prašė atnaujinti procesą, ieškinys pareikštas dėl reikalavimų, susijusių su darbo santykiais. Todėl šioje byloje, paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, žyminio mokesčio jis mokėti neturėjo.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Atmesti pareiškėjo J. K. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

26Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Grąžinti J.K. (a.k. ( - ) 127 (vieną šimtą dvidešimt septynis) litus žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2008-12-11 įmokos mokėjimo kvitą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Višinskienės,... 3. kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 4. Kolegija... 5. Ieškovas J. K. 2004-04-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 6. Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 15 sprendimu, priimtu... 8. Pareiškėjas J. K. 2008-11-04 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė:... 9. Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu prašė netenkinti prašymo... 10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė... 11. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo nutartį panaikinti, pripažinti... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą... 16. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties... 17. Pirmosios instancijos teismas 2009-02-24 nutartyje konstatavo, jog... 18. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas,... 19. Apeliantas teigia, kad J.Paltanavičiaus ir S.Paukštės išvados yra naujai... 20. Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas 2005-09-30 kreipėsi į Valstybinę... 21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai... 23. Apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 25. Atmesti pareiškėjo J. K. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.... 26. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti... 27. Grąžinti J.K. (a.k. ( - ) 127 (vieną šimtą dvidešimt septynis) litus...