Byla 2-673/2007
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės E. J. ieškinį atsakovui Šiaulių vaikų globos namams ,,Šaltinis“, tretieji asmenys Šiaulių apskrities viršininko administracija, Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, Viešoji įstaiga Šiaulių apskrities ligoninė, Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Šiaulių rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Šiaulių apygardos prokuratūra, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-478-45/2007), ir
Nustatė
2Pareiškėja E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-5).
3Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. J. ieškinį ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas, kad pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, pareiškėja turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Teismo teigimu, ieškinys pasirašytas ne pareiškėjos E. J. , o jos sutuoktinio D. J. , o teismui pateiktas tik pirmas E. J. įgaliojimo, išduoto jos sutuoktiniui D. J. , kopijos lapas. Teismo nuomone, jeigu ieškinį teismui pateikia atstovas, turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus veiksmus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir/arba advokatų padėjėjai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimam giminaičiui arba sutuoktiniui. Pagal CPK 56 straipsnio antrąją dalį, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, tačiau tik kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais. Teismo teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškinį pasirašęs pareiškėjos E. J. sutuoktinis D. J. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl jis pateikti ieškinį galėjo tik kartu su advokatu (CPK 56 str. 2 d.). Todėl ieškinio pareiškimas paduotas asmens, kuris pagal įstatymus neturi teisės būti ieškovės E. J. atstovu šioje byloje, dėl ko ieškinį priimti atsisakytina (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
4Atskiruoju skundu pareiškėja E. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Savo skundą apeliantė motyvuoja tuo, kad:
- Teismas turėjo nustatyti 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
- Pareiškėjos sutuoktinis turi notaro patvirtintus įgaliojimus, todėl turėjo teisę pasirašyti už pareiškėją ieškinį. Be to, pareiškėją byloje atstovaus Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, kuris neturi teisės pasirašyti ieškinio ir kitų dokumentų.
5Atskirasis skundas netenkintinas.
6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7Pagal CPK 137 straipsnio antrosios dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pagal CPK 51 straipsnio pirmąją dalį asmenys gali vesti bylą patys arba per atstovus. Galimų atstovų byloje pagal pavedimą sąrašas numatytas CPK 56 straipsnio pirmojoje dalyje.
8Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškinį pasirašė ne pati pareiškėja, o jos sutuoktinis D. J. . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog D. J. galėtų atstovauti byloje sutuoktinę E. J. (CPK 56 str. 1 d.). Pagal CPK 56 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą atstovu pagal pavedimą teisme gali būti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja sutuoktiniui. Tačiau teismui nepateiktas aukštojo mokslo baigimo diplomas ar kitas dokumentas, patvirtinantis D. J. aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo įgijimo faktą. Be to, teismui nepateiktas D. J. įgalinimus patvirtinantis įgaliojimas, kaip to reikalauja CPK 57 straipsnio pirmoji ir antroji dalys. Byloje yra tik pirmas E. J. įgaliojimo, išduoto jos sutuoktiniui, kopijos lapas, nelaikytinas tinkamai įformintu įgaliojimu (CPK 57 str. 1 d., 2 d.). Be to, iš pateiktos įgaliojimo dalies matyti, kad įgaliojimas sudarytas 2005 m. lapkričio 29 d., tačiau joje nėra nurodytas įgaliojimo galiojimo terminas. Todėl, vadovaujantis CK 2.142 straipsnio pirmąja dalimi, pagal kurią, jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, jis galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, darytina prielaida, kad minėtas įgaliojimas yra pasibaigęs (CK 2.147 str. 1 d. 1 p.).
9Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti. Tokie trūkumai šalintini, nustatant jų pašalinimo terminą, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, o nagrinėjamuoju atveju ieškinį buvo atsisakyta priimti dėl CPK 137 straipsnio antros dalies 8 punkte nurodytos aplinkybės. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, pašalinusi minėtą aplinkybę, kliudžiusią priimti ieškinį, E. J. gali iš naujo kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu (CPK 137 str. 4 d.).
10Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str.).
11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Nutarė
12Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.