Byla 2A-117-538/2008

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, suinteresuotam asmeniui S. M., jo atstovui advokatui Simui Lapieniui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S. M., B. M., notarei N. Kadžienei, R. M., A. M. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens B. M. savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

4pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. J. mirties jis priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą – 8,49 ha žemės sklypą, esantį ( - ). 2007-06-13 pareiškimą patikslino ir nurodė, kad po motinos mirties ( - ) liko ½ dalį jos buto bei namų apyvokos daiktai, kita ½ dalis buto priklausė jam, nors realiai jis bute negyveno. Įpėdiniais yra jis ir jo brolis B. M.. Iš motinos buto jis išsivežė namų apyvokos daiktus ir taip priėmė palikimą. Motina savo buto dalį testamentu paliko anūkui S. M., nuo likusios buto dalies paveldėjimo jis atsisakė S. M. naudai, tačiau jie atsisakė tik nuo testamentu palikto turto privalomos dalies, bet ne nuo tos dalies, kuri paveldima pagal įstatymą. Vėliau jis su B. M. tvarkė žemės nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, B. M. vėliau patvirtino, jog sutinka, kad žemės sklypas būtų suteiktas jam, t.y. pareiškėjui. 2005-04-12 A. J. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą. Nuo 2001 m. jis vienas rūpinosi nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimu, jį valdė, dėl to teigia, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

5Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų ir prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. J. mirties jis su broliu J. M. kartu lygiomis dalimis priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą – 8,49 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodė, kad ( - ) mirė jo ir pareiškėjo motina A. J.. Po jos mirties jis kartu su J. M. tvarkė žemės nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. Suradus lygiavertį žemės sklypą ( - ) A. J. vardu buvo atkurta žemės nuosavybės teisė.

6Klaipėdos rajono apylinkės teismas pareiškėjo prašymą ir suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J. mirties 2001-06-23 jos palikimą priėmė jos vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, J. M. ir B. M. faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismas nustatė, kad A. J. mirė ( - ), todėl palikimo priėmimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis 1964 m. CK nuostatomis. A. J. 1996-11-05 testamentu jai priklausančio buto dalį paliko vaikaičiui S. M.. Butas lygiomis dalimis priklausė A. J. ir J. M.. 2001-09-27 B. M. ir J. M. pasirašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako jiems priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies. A. J. jos mirties momentu priklausė ne tik dalis buto ( - ), bet ir bute buvę jos asmeniniai daiktai, taip pat A. J. iki mirties buvo užregistruota pretendente atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. J. M. ir B. M. pasidalijo ir iš buto išsivežė baldus, namų apstatymo reikmenis, o tai, kas jiems pasirodė nereikalinga, išmetė, dėl to teismas pripažino, kad abu broliai vienu metu atliko šiuos veiksmus. Jie taip pat kartu važiavo į Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Žemėtvarkos tarnybą, kur aiškinosi dėl galimybių atkurti nuosavybės teises į A. J. priklausantį išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šie veiksmai buvo atlikti dar iki 2001-10-09, t. y. nepraėjus šešiems mėnesiams po A. J. mirties. Teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog B. M. atsisakė savo motinos palikimo. J. M. ir B. M. veiksmai, tvarkant motinos kilnojamąjį turtą, taip pat nuostata dėl sutikimo perkelti žemę į Klaipėdos rajoną, vertintini kaip valios išraiška siekti įgyti nuosavybės teises į palikėjai priklausiusį turtą, valdyti, naudotis ir disponuoti tuo turtu, perimti tam tikras palikėjo civilines teises ir pareigas. Abu broliai šiuos veiksmus atliko pakankamai aktyviai, kiekvienas pagal savo galimybes, socialinį statusą ir teisinį supratimą. Palikimas pagal įstatymą yra priimamas visas arba jo viso atsisakoma, negalima iš dalies priimti palikimo, todėl negalima nustatyti fakto, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo priėmė dalį palikimo, tai yra vien tik žemės sklypą.

7Pareiškėjas J. M. pateikė apeliacinį skundą, prašo ginčijamą sprendimą pakeisti, pašalinant iš rezoliucinės dalies nuostatą, jog po A. J. mirties palikimą priėmė ir B. J., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, ir B. M. pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atmesti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog B. M. išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, nes savo pirminiame atsiliepime jis nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat teigė, kad palikimo atsisakė S. M. naudai ir tik vėliau prasidėjus bylos nagrinėjimui pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl namų apyvokos daiktų tvarkymo, nes visi namų apyvokos daiktai po motinos mirties atiteko jam ir jis viską išsivežė, kaip buto dalies savininkas. B. M. palikimo nepriėmė per 6 mėnesių terminą, o jo nurodytus daiktus, t.y. sofą, stiklainius, virtuvės spintelę, pasiėmė prieš parduodant minėtą butą, t.y. praėjus 10 mėnesių po motinos mirties.

8Suinteresuoto asmens S. M. atstovas advokatas S. Lapienis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos medžiaga nustatyta, kad ( - ) mirusi A. J. 1996-11-05 testamentu jai priklaususio buto, esančio ( - ), dalį paliko vaikaičiui S. M. (t. 1, b. l. 51). 2001-09-27 pareiškimu pirmos eilės įpėdiniai J. M. ir B. M. atsisakė jiems priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies (t. 1, b. l. 54). Įpėdiniai pagal įstatymą J. M. ir B. M., kaip likusios turto dalies paveldėtojai, į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Užregistruoti paveldėto turto savo vardu negalėjo, nes tam reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas J. M. tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jis po motinos mirties priėmė palikimą, t. y. žemės sklypą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, t.y. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties jis su broliu J. M. kartu lygiomis dalimis priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą – 8,49 ha žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pareiškimus tenkino iš dalies ir nustatė, kad J. M. ir B. M. priėmė paveldimą turtą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. pareiškimą nagrinėjo pagal 1964 m. CK nuostatas.

11Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog

12B. M. išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, nes B. M. atsisakė palikimo sūnaus S. M. naudai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija. 1964 m. CK 578 str.

131 d. numatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą. Mirusios A. J. vaikai J. M. ir B. M. yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. A. J. testamentu paliko tik jai priklausiusią buto dalį, kitas turtas buvo paveldimas pagal įstatymą.

14CK 600 str. 1 d. numatyta, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu. J. M. ir B. M. pagal CK 576 str. 1 d. turėjo teisę į privalomąją A. J. testamentu S. M. palikto buto dalį, tačiau 2001-09-27 pareiškimu (t. 1, b. l. 54) atsisakė jiems priklausančios privalomosios palikimo pagal įstatymą dalies. CK 587 str. numatyta, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Teisėjų kolegija vertina šią aplinkybę ne kaip atsisakymą nuo palikimo dalies, o kaip susitarimą dėl paveldėto turto pasidalijimo, t. y. paveldimas butas atiteko S. M., o namų apyvokos daiktai ir teisė A. J. vardu atkurti nuosavybės teisę į žemę atiteko jos vaikams J. M. ir B. M..

15Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepateikta jokių įrodymų, kad

16B. M. atsisakė savo paveldimo turto dalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas J. M. ir suinteresuotas asmuo B. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, t.y. kartu rūpinosi dokumentų tvarkymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gavo dalį namų apyvokos daiktų. J. M. patikslintame pareiškime buvo nurodęs, kad žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus tvarkė kartu su B. M. (t. 1, b. l. 113-114), tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad B. M. atsisakė jam priklausančios žemės sklypo dalies.

17Faktinės aplinkybės dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismo yra nustatytos ir tinkamai įvertintos. Išanalizavęs byloje surinktus teisiškai reikšmingus faktus, teismas padarė teisingą išvadą, kad J. M. ir B. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo ir objektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, savo išvadas pagrindė byloje esančiais įrodymais, todėl priėmė teisingą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai