Byla I-2759-580/2014
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja D. A. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, priteisti nuo 2012-04-10 iki 2012-08-30 neišmokėtą 973,47 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti.

4Remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Civilinio kodekso nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtino termino kreiptis į teismą nepraleido. Pažymėjo, kad jos skundas dėl valstybinės pensijos nepriemokos, atsiradusios ne dėl Krašto apsaugos ministerijos netinkamo viešojo administravimo, ikiteismine tvarka gali būti, bet nebūtinai turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka.

5Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, nuo 2011-07-05 pareiškėjai D. A. paskyrė 917,82 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kuri iš karto buvo sumažinta. Įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), pareiškėjai buvo apskaičiuotas paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas ir jos pensijos dydis perskaičiuotas (sumažintas) iki 774,73 Lt. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime išaiškino, kad susidarius itin sunkiai ekonominei situacijai, pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją ir kai ši išmoka apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gauta išmoka pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

6Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priedą pareiškėjos pensija perskaičiuota dar kartą. Mano, kad pareiškėjos pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas, nes prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėja nėra nusikaltusi valstybei, nebuvo teisiama už nusikaltimą ir teismas sprendimu jos pensijos dalį, kaip gaunančiai draudžiamųjų pajamų, nekonfiskavo ir jos nesumažino. Atsižvelgiant į D. A. reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą ir galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjos teisė gali būti apginta išmokėjus jai valstybinės pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas valstybinių pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos bei principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi vykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį.

7Valstybė, Laikinajame įstatyme numačiusi Vyriausybei nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą, pripažino, kad nesumokėta sumažintų pensijų dalis turi būti grąžinta. Kadangi Vyriausybės neveikimas nuo 2010-07-01 yra tęstinis, t. y. vyksta kiekvieną dieną, terminas prašyti išmokėti neišmokėtos pensijos dalį nėra praleistas, nes neveikimas, neatliktas tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

8Prieš kreipdamasi į administracinį teismą, kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, kuri 2013-04-26 sprendimu Nr. 12-01-740 ir 2013-10-04 sprendimu Nr. 12-01-1743 atsisakė prašymą tenkinti. Kreipimosi į teismą terminas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nebuvo nustatytas, tai, kad pagal analogiją turi būti taikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas trijų metų terminas, paaiškėjo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutarčių paskelbimo, savo teises ji ėmėsi ginti per protingą terminą. Tai leidžia teigti, kad terminą skundui paduoti praleido dėl nuo pareiškėjos nepriklausiusių aplinkybių. Teisinis neaiškumas lėmė tai, kad D. A. galėjo sąžiningai klysti dėl kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. Į Krašto apsaugos ministeriją ir teismą pareiškėja kreipėsi per protingą terminą po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, todėl yra pagrindas atnaujinti jai procesinį trijų metų kreipimosi į teismą terminą ir bylą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iš esmės.

9Atsakovai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, prašė nustačius, kad pareiškėjos skundas paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus, bylą nutraukti arba D. A. skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjai valstybinė pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą Krašto apsaugos ministerijos buvo paskirta nuo 2011-07-05, jai išėjus į atsargą. D. A. buvo nustatyta 973,47 Lt dydžio pensija. Kadangi pareiškėja nuo pensijos paskyrimo dienos iki 2012-04-10 nedirbo (neturėjo draudžiamųjų pajamų), jai kas mėnesį prie paskirtos pensijos buvo mokamas 360 Lt. bazinės pensijos dydžio priedas. Skiriant D. A. pensiją, galiojo Laikinasis įstatymas, todėl pareiškėjai pensija buvo kas mėnesį mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, taip pat, atsižvelgiant į D. A. nuo 2012-04-10 turėtas draudžiamąsias pajamas, papildomai kiekvieną mėnesį buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Kitais Laikinojo įstatymo pagrindais pensija pareiškėjai nebuvo mažinama.

10Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui. D. A. paskirta valstybinė kario pensija buvo perskaičiuota nuo 2010-01-01 vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. 2011-12-20 įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kuriuo sumažintų pensijų mokėjimas pratęstas iki 2012-12-31, o nuo 2013-01-01 įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimas yra pratęstas dar vieniems metams. Be to, Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas, taip pat, nėra kitų teisės aktų, kuriose būtų numatytas toks mechanizmas. Pareiškėjai aptariamuoju laikotarpiu pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį mažinta pagrįstai.

11Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje buvo reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šiems asmenims pensijos buvo papildomai perskaičiuojamos, atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamąsias pajamas (jų dydį). Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01.

12Tarp šalių kilo ginčas dėl nuo 2012-04-10 iki 2012-09-01 neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį priteisimo. Ginčo dėl nurodyto pensijos nepriemokos skirtumo dydžio nėra, pati pareiškėja prašo priteisti būtent šią sumą.

13Atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei teisinį reglamentavimą, atsakovai mano, kad pareiškėja savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo (nepriemokos) turėjo ginti per Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytus terminus, t. y., per 6 mėnesius, skaičiuojant terminą nuo 2013-01-01. Pensija D. A. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsni nebemažinama nuo 2012-09-01, taigi ji jau nuo tada žinojo apie galimai pažeistas teises, tačiau ilgą laiką nepagrįstai delsė, nesikreipdama nei į atsakovą, nei į teismą. Kreipdamasi į teismą 2013 m. spalio mėnesį, pareiškėja buvo praleidusi 6 mėnesių terminą. Atsakovų nuomone, D. A., prašydama atnaujinti praleistą terminą, nepateikė teismui įrodymų (motyvų), patvirtinančių objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias jai realizuoti teisę per nustatytus terminus. Mano, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvios, susijusios su jos pačios suvokimu apie pažeistas teises.

14Pareiškėja ir atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjai ir atsakovų atstovams nedalyvaujant.

15Skundas tenkintinas.

16Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai Krašto apsaugos ministerijos sprendimu nuo 2011-07-05 buvo paskirta 917,82 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, jai taip pat buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos – 360 Lt priedas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuotą D. A. pensiją sudarė 1 055,61 Lt (b. l. 53, 54, 55). Atsižvelgiant į pareiškėjos nuo 2012-04-10 turėtas draudžiamąsias pajamas, pensija jai papildomai kiekvieną mėnesį buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 56–61). D. A. su 2013-04-04 prašymu kreipėsi į krašto apsaugos ministrą ir prašė išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką bei mokėti paskirtą valstybinę pensiją už tarnybą. Pareiškėja taip pat prašė pateikti Krašto apsaugos ministerijos sprendimus dėl valstybinės pensijos skyrimo ir jos sumažinimo bei detalų valstybinės pensijos nepriemokos apskaičiavimą (b. l. 42–43). Krašto apsaugos ministerija 2013-04-26 sprendime Nr. 12-01-740 „Dėl paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir dokumentų pateikimo“ paaiškino pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką ir pažymėjo, kad mokėti paskirto dydžio pensiją galės tik nuo 2014-01-01, o išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką tik tada, kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai. D. A. taip pat buvo pateiktos dokumentų dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo kopijos bei pensijos mokėjimo 2012 m. suvestiniai duomenys (b. l. 44, 45). Pareiškėja su 2013-09-27 prašymu pakartotinai kreipėsi į krašto apsaugos ministrą ir prašė išmokėti 973,47 Lt valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-04-10 iki 2012-08-30 (b. l. 46–49). Krašto apsaugos ministerija 2013-10-04 sprendimu Nr. 12-01-1743 D. A. prašymą nagrinėti atsisakė, kadangi dėl to paties klausimo jau buvo priimtas sprendimas ir pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą (b. l. 51–52).

17Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms, iš jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

18Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

19Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo

20išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

21Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.

22Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartą perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamąsias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą, ir tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant išmokų sumai, jis didėja).

23Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, Krašto apsaugos ministerija apskaičiavusi D. A. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K = 0,8261), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją sumažino. Sumažinta pensija nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo perskaičiuota dar kartą, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotą koeficientą, atsižvelgiant į pareiškėjos turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 53, 50).

24Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

25Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.

26Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir saugumą. Didelis pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėjas, dirbantis tam tikrą darbą, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensiją sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrą darbą.

27Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro išvadą, kad Krašto apsaugos ministerija neteisėtai sumažino pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojama.

28Iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo D. A. 2012 m. suvestinių duomenų matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjai paskirtos pensijos dydis su priedu 2012 m. balandžio mėnesį buvo sumažintas nuo 1 277,82 Lt iki 1 025,82 Lt, o nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio D. A. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis nuo 917,82 Lt sumažintas iki 774,73 Lt (b. l. 50). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Taigi, D. A. nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidarė 973,47 Lt nepriemoka (turėjo būti išmokėta 4 124,74 Lt, tačiau išmokėta tik 3 151,27 Lt). Kaip jau minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl už rugsėjo mėnesį pareiškėjai išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad D. A. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 973,47 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės.

30Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Darytina išvada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos.

31Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad Pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažinta valstybinė pensija D. A. išmokėta 2012 m. gegužės mėnesį. Taigi, paštu išsiųsdama skundą teismui 2013-10-16, pareiškėja nebuvo praleidusi nustatyto 3 metų senaties termino. Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, priešingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota. Dėl šios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir šešių mėnesių terminą nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko.

32Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėja turi teisę į nepriemokos priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.

33Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Toliau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti priimant sprendimą galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

34D. A. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

36Teismui patenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

37Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38D. A. teisme atstovavo advokato padėjėjas Rimvydas Buržinskas (b. l. 5A). Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2013-10-05 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1255/241 (b. l. 7) bei 2013-10-05 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 712142, kuris patvirtina, kad D. A. atstovui iš viso sumokėjo 500 Lt (b. l. 6). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad advokato padėjėjas Rimvydas Buržinskas parengė skundą teismui.

39Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjai teikiant skundą teismui bei atsiskaitant už šią paslaugą, galiojo Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 nustatęs 1 000 Lt MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Išnagrinėta byla vertintina kaip nesudėtinga, skundai rengiami apimant platų pareiškėjų ratą, todėl už skundo surašymą suma apskaičiuojama mažinant koeficientą iki 0,4 MMA ir sudaro 400 Lt. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad D. A. skundas tenkintinas visiškai, įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos priteisiant 320 Lt (400 x 80 proc.) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

40Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 85–88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

41Skundą tenkinti.

42Priteisti D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, 973,47 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt tris litus ir keturiasdešimt septynis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

43Priteisti D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

44Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja D. A. prašo iš atsakovo Lietuvos... 4. Remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio... 5. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Pareigūnų ir karių valstybinių... 6. Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priedą pareiškėjos pensija... 7. Valstybė, Laikinajame įstatyme numačiusi Vyriausybei nustatyti sumažintų... 8. Prieš kreipdamasi į administracinį teismą, kreipėsi į Krašto apsaugos... 9. Atsakovai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama... 10. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog pagal Laikinojo... 11. Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje buvo reguliuojamas valstybinių pensijų... 12. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuo 2012-04-10 iki 2012-09-01 neišmokėtos... 13. Atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės... 14. Pareiškėja ir atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo... 15. Skundas tenkintinas.... 16. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai Krašto... 17. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama... 18. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir... 19. Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo... 20. išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio... 21. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.... 22. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems... 23. Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule,... 24. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų... 25. Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio... 26. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5... 27. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai,... 28. Iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje... 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 31. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros... 32. Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėja turi teisę į nepriemokos... 33. Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir... 34. D. A. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi... 35. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos... 36. Teismui patenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į Administracinių... 37. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai,... 38. D. A. teisme atstovavo advokato padėjėjas Rimvydas... 39. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už... 40. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio... 41. Skundą tenkinti.... 42. Priteisti D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 43. Priteisti D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 44. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...