Byla 2A-595-407/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. Š. (S. Š.) dėl lėšų, gautų pagal jos išduotą įgaliojimą, priteisimo, patikslintą ieškinį atsakovams S. Š. ir A. D. (A. D.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. V. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo S. Š. priteisti jai 1 300 000 Lt sumą, atsakovo gautą vykdant ieškovės išduotą įgaliojimą, 325 178,08 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2007-03-16 atsakovui S. Š. išdavė notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą parduoti jai priklausantį butą su garažu, esantį adresu ( - ) (toliau – butas A ) bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pasak ieškovės, veikdamas šio įgaliojimo pagrindu, atsakovas S. Š. 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė minėtą butą už 1 300 000 Lt sumą, tačiau pinigų ieškovei, kaip atstovaujamajai, neperdavė.
  2. Atsakovas S. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tinkamą pareigos perduoti ieškovei 1 300 000 Lt sumą įvykdymą patvirtina jos 2007-04-24 išduotas pakvitavimas, kuriame ieškovė patvirtino iš atsakovo gavusi 1 300 000 Lt sumą ir jokių pretenzijų neturinti. Be to, atsakovas S. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 73 594,84 Lt skolos ir palūkanų, iš jų 10 000 Lt skolą pagal 2012-09-17 paprastąjį vekselį ir 943 Lt palūkanas nuo šios sumos, taip pat procesines palūkanas nuo priteistų sumų ir bylinėjimosi išlaidas, o nustačius, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, siekdama pasipelnyti, skirti ieškovei 20 000 Lt baudą.
  3. Ieškovė, kitoje byloje (civilinės bylos Nr. 2-5870-798/2015), prijungtoje prie šios bylos, pateiktu ieškiniu atsakovams S. Š. ir A. D., prašė pripažinti jos 2007-04-24 sudarytą vienašalį sandorį (pakvitavimą) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl atsakovų apgaulės ir būnant visiškai ekonomiškai priklausomai nuo atsakovo A. D.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. D. įtikino ieškovę parduoti jos turėtą butą A. g. ir įsigyti kitą būstą. Siekdami sutaupyti pridėtinės vertės mokestį, J. V., S. Š. ir A. D. susitarė, kad kitą butą, esantį ( - ) (toliau – butas B), A. D. ir S. Š. nupirks savo įmonės vardu už pinigus, kuriuos S. Š. gaus pardavęs ieškovės butą. Po to, kai bus sutaupytas pridėtinės vertės mokestis (maždaug po 2-3 metų), turėjo būti įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į butą B.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui S. Š. iš ieškovės 2 896,20 Eur (10 000 Lt) skolos pagal 2012-09-17 vekselį, 227,73 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo S. Š. prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą proceso teise reiškiant nepagrįstą ieškinį teismas netenkino.
  2. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti 2007-04-24 pakvitavimą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Byloje nėra ginčo, jog šį pakvitavimą surašė ir pasirašė ieškovė. Ieškovės argumentą, kad pakvitavimą pasirašė apgauta atsakovų, žadėjusių jos vardu įregistruoti butą B, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi minėtas butas nuo 2007-02-01 (t. y. pakvitavimo surašymo metu) priklausė ne atsakovams, o AB ,,SEB lizingas“. Nors minėtas butas lizingo sutartimi išnuomotas UAB ,,Evekas“ (su kuria susiję atsakovai), tačiau jis nuosavybės teise priklausė AB ,,SEB lizingas“, todėl atsakovai negalėjo jo įregistruoti ieškovės vardu.
  3. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės paaiškinimus, jog butą B ji išsirinko pati, o tai reiškia, kad turėjo galimybes patikrinti, kam šis būstas priklauso. Be to, ieškovė turėjo patirties sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi 1997, 1999 ir 2005 m. sudarė butų pirkimo–pardavimo sandorius. Pasak teismo, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas S. Š. iki 2007-04-24 ieškovės parašyto bei pasirašyto pakvitavimo siūlė jai perleisti nuosavybės teisę į butą B. Teismo vertinimu, su ieškove susijusių liudytojais apklaustų asmenų parodymai šių aplinkybių nepatvirtina, nes duodami parodymus liudytojai nurodė ieškovės jiems išdėstytas aplinkybes. Teismas laikė, kad ieškovės amžius, ankstesnė patirtis sudarant nekilnojamojo turto sandorius, faktas, kad ji studijavo teisę (nors ir nebaigė studijų), paneigia ieškovės argumentus, kad ji pasitikėjo atsakovais, nepatikrino, kam priklauso butas B bei dėl apgaulės pasirašė minėtą pakvitavimą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigė, kad apie 2007-04-24 pakvitavimo surašymą buvo pamiršusi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus apie visas šio raštelio surašymo aplinkybes. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė apie šio raštelio surašymą nebuvo pamiršusi. Aplinkybės, jog ieškovė gyveno bute B, sudarė paslaugų teikimo sutartis, jį įsirengė, nesudaro pagrindo pripažinti 2007-04-24 pakvitavimo kaip sudaryto dėl apgaulės, nes šios aplinkybės įvyko jau po pakvitavimo surašymo ir jo sudarymui įtakos neturėjo. Ieškovei buvo žinoma, kad butas B jai nepriklauso, ieškovė pasirašė pakvitavimą, kad atsakovas S. Š. už parduotą butą A su ja yra atsiskaitęs, į teismą dėl pinigų priteisimo kreipėsi tik po 7 metų. Toks ieškovės elgesys, teismo vertinimu, paneigia jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad pinigai už butą A ieškovei nebuvo perduoti, o patvirtinimą apie jų gavimą ieškovė pasirašė dėl apgaulės.
  4. Teismas atmetė ir ieškovės argumentą, kad ji ginčo pakvitavimą pasirašė dėl to, jog buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo A. D., konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, savo ekonominės priklausomybės nuo A. D..
  5. Vertindamas byloje pateiktą el. susirašinėjimą, pokalbių išklotines tarp ieškovės ir atsakovo A. D., teismas nustatė, kad šių pokalbių metu atsakovas A. D. patvirtina, kad jis yra skolingas ieškovei, o ne S. Š., be to, A. D. nenurodo jo skolos ieškovei pagrindo. Į bylą pateikti ieškovės pokalbiai su atsakovu A. D. vyko nuo 2013-03-25 iki 2014-03-01; 2007-03-22 atsakovas A. D. išdavė ieškovei 2 000 000 Lt vekselį, 2014-03-21 ieškovė patvirtino, jog A. D. pagal 2007-03-22 vekselį visiškai atsiskaitė su ieškove. Nors ieškovė laikėsi pozicijos, kad minėtas vekselis buvo išduotas kaip garantas ieškovei atsakovo A. D. mirties atveju, tačiau teismas šiuos ieškovės argumentus vertino kritiškai, nurodydamas, kad toks aiškinimas neatitinka vekselio paskirties. Vertindamas liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus teismas nustatė, kad byloje apklausta liudytoja B. L. paaiškino, jog tai, kad ieškovė pardavė butą A bei apie atsakovų pažadą registruoti kitą turtą ieškovės vardu sužinojo iš ieškovės. Liudytojas E. K. paaiškino, jog ketino pirkti butą B iš UAB „Evekas“, šį butą jam aprodė ieškovė. R. A. paaiškino, jog bute B turėjo gyventi ieškovė, šis butas, jo manymu, priklausė ieškovei, tačiau to patvirtinti negalėjo, nes tik draugiškai padėjo jį įrengti. Liudytoja T. K. paaiškino, jog kalbėjosi su ieškove, sakė, jog registruodama butą kito asmens vardu ieškovė labai rizikuoja, tačiau ieškovė nurodė, jog niekuo nerizikuoja, pasitiki atsakovu A. D., nes jis yra jos vaiko tėvas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. P. nurodė, jog visas aplinkybes sužinojo iš ieškovės. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo bei šios bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti asmenys nepatvirtino ieškovės argumentų, jog atsakovas S. Š. pagal ieškovės išduotą įgaliojimą už parduotą butą A gatvėje su ja neatsiskaitė. Tuo tarpu 2007-04-24 pakvitavimas, kuris šioje byloje nebuvo pripažintas negaliojančiu, įrodo atsakovą A. Š. perdavus ieškovei 1 300 000 Lt sumą. Todėl teismas ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt sumą ir išvestinius reikalavimus atmetė.
  6. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovui S. Š. 9 896,20 Eur (10 000 Lt) pagal 2012-09-17 vekselį ir palūkanas nuo šios sumos, o kitus priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog skolą pagal šį vekselį už ją apmokėjo atsakovas A. D., tačiau pastarasis šią aplinkybę paneigė. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog grąžino atsakovui pagal 2012-09-17 vekselį jai išduotą sumą, atsakovas A. D. nurodė, kad šios skolos atsakovui S. Š. negrąžino, 2012-09-17 vekselį turėjo atsakovas S. Š.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė pagal šį vekselį pinigų atsakovui S. Š. nėra grąžinusi. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir iš dalies tenkintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, atmesdamas ieškinį, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, selektyviai vertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Bylos medžiaga patvirtina, kad faktas dėl ieškovės reikalavimo įregistruoti jos nuosavybės teisę į butą B arba grąžinti pinigus už butą A yra pripažintas ir nebuvo ginčijamas. Elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo A. D. medžiaga tiesiogiai patvirtina, kad ieškovė nuosekliai reikalavo pinigų už savo butą, pinigus ieškovei buvo žadėta grąžinti ir pinigų grąžinimas buvo susijęs su buto sandoriu, atsakovas A. D. ne kartą patvirtino ieškovės teisę į butą B, o tai pagrindžia ir ieškovės poziciją, kad pinigų už butą A ji negavo.
    2. Pagal 2007-03-22 vekselį ieškovė 2 000 000 Lt atsakovui A. D. neskolino, šis vekselis buvo parašytas kaip garantija ieškovei, kad jei kas nors atsitiks atsakovui A. D., ieškovė pinigus vis tiek gaus. 2014-03-21 pakvitavimą apie atsiskaitymą pagal 2007-03-22 ieškovė pasirašė priversta atsakovo A. D.. Nors atsakovas A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2 000 000 Lt pagal šį vekselį iš ieškovės gavo, tačiau kartu A. D. nurodė, kad ieškovė ne vienos dienos nedirbo, kad šis vekselis yra fiktyvus. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovai sukūrė versiją, kad 2014-03-21 ieškovei buvo grąžinta 500 000 Lt suma. Pats atsakovas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tokio 2014-03-21 pakvitavimo nebūtų pasirašęs. Visos piniginės operacijos su ieškove vyko vien grynais pinigais, paduodant ieškovei pasirašyti įvairaus pobūdžio dokumentus (pakvitavimus), nes tokiu būdu lengva maskuoti apgaulę. Tokia pati situacija buvo ir su šioje byloje ginčijamu 2007-04-24 pakvitavimu pagal kurį ieškovė pinigų negavo, tačiau jai buvo pažadėtas butas B, kuriame ieškovė gyveno 7 metus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas A. D. paskolino L. P. (pirmajam ieškovės vyrui) 5 000 000 Rusijos rublių, L. P. skolos atsakovui A. D. negrąžino, todėl atsakovai nusprendė šią L. P. skolą išskaičiuoti iš ieškovei priklausančio buto vertės.
    3. Pagal kasacinio teismo praktiką byloje, kurioje pareikštas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu apgautojo asmens elgesys turi būti vertinamas tiek prieš sandorio sudarymą, tiek po sandorio sudarymo. Tarp ieškovės ir atsakovų buvo draugiški santykiai, pagrįsti visapusišku pasitikėjimu. Formaliai buto A pardavimas vyko per tarpininką – atsakovą S. Š., tačiau ieškovei joks tarpininkas nebuvo reikalingas, kadangi ji pati surado buto pirkėją R. V. S.. Ieškovė pasitikėjo atsakovais, kurie žadėjo jai butą B, į kurį ieškovė persikraustė, įsirengė ir pardėjo jame gyventi. Jei apgaulės nebūtų buvę, ieškovė nebūtų pasirašiusi pakvitavimo, kad pinigus gavo, kurių iš tiesų negavo. Ieškovės valia ir sprendimas pasirašyti ginčijamą pakvitavimą buvo nulemtas atsakovų tyčiniu klaidinimu – pažadu po to, kai bus sutaupytas PVM mokestis, įregistruoti jos nuosavybės teises į butą B. Priešingu atveju ieškovė nebūtų pardavinėjusi buto A, nebūtų samdžiusi atsakovo S. Š., jei nebūtų buvusio pasitikėjimo atsakovais ir atsakovų apgaulės, ieškovė nebūtų pasirašiusi 2007-04-24 pakvitavimo. Nesant atsakovų apgaulės, visa nurodyta situacija netenka loginės prasmės. Teismas, spręsdamas ar yra pagrindas pripažinti ginčo pakvitavimą negaliojančiu, kaip sudarytą dėl apgaulės, neteisingai pritaikė CK 1.91 straipsnio nuostatas. Be to, nagrinėjant tokią bylą turi būti vadovaujamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
    4. Teismo sprendimas naikintinas dėl proceso teisės pažeidimų. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino faktinės situacijos visumos, teismų praktikos suformuotų privalomai taikytinų kriterijų. Byloje esantys liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu ir šios bylos nagrinėjimo metu, parodymai, besąlygiškai patvirtina, kad ieškovei buvo žadama įregistruoti jos nuosavybės teisę į butą B. Teismas taip pat nesivadovavo svarbiais faktais, užfiksuotais susirašinėjime trumposiomis žinutėmis, per programą skype ir telefoninio pakalbio metu.
    5. Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio dalį dėl įsiskolinimo pagal 2012-09-17 vekselį priteisimo, nes pats atsakovas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2 900 Eur sumą, kaip paskutinę ieškovės skolą, pasiėmė sau iš ieškovei 2014-03-21 perduotinos 500 000 Lt sumos.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai S. Š. ir A. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, išspręsti klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant atsakovui S. Š.. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik ieškovės draugų, pažįstamų parodymais apie aplinkybes, kurios logiškai nepaaiškinamos ir kurias jie sužinojo iš pačios ieškovės. Ieškovės nurodytas aplinkybes visiškai paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad su ieškove buvo atsiskaityta, kad butas B nebuvo lygiavertis, kad butą įsigijo ne atsakovų valdoma įmonė, bet AB ,,SEB lizingas“, o pažado įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į butą B ne tik nebuvo, bet ir objektyviai negalėjo būti, todėl jis ir neįvyko. Abu atsakovai yra visiškai atsiskaitę su ieškove ir tai patvirtina bylos duomenys. Nei susirašinėjime, nei pokalbyje su atsakovu A. D. apie ieškovės nuosavybės teisės įregistravimą į butą B neužsimena net pati ieškovė, išimtinai reikalaudama iš atsakovo A. D. grąžinti jai pinigus pagal vekselį, kurį net grasino nunešti į prokuratūrą. Be to, nė viename iš ieškovės ir atsakovo A. D. pokalbių (susirašinėjimų) nedalyvavo atsakovas S. Š., iš kurio ieškovė įrodinėja negavusi pinigų už parduotą butą A. Visi ieškovės reikalavimai buvo nukreipti išimtinai į pinigų susigrąžinimą iš atsakovo A. D. pagal vekselį, be to, šie reikalavimai buvo nukreipti išimtinai atsakovui A. D.. Jokių reikalavimų atsakovui S. Š. dėl atsiskaitymo pagal įgaliojimą ieškovė nereiškė, kadangi pinigus buvo gavusi. 2014-02-06 vykusio pokalbio tarp ieškovės ir atsakovo A. D. išklotinė patvirtina, kad ieškovei buvo puikiai žinoma, kad teisių į butą B ji neturi, o privalo iš jo išsikraustyti. Šio pokalbio metu ieškovė reikalavo atsakovo A. D. ne buto A, o atsiskaityti pagal vekselį, o atsakovas A. D. neneigė esantis skolingas ieškovei bei tarėsi su ieškove dėl atsiskaitymo.
    2. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad jokių tyčinių nesąžiningų veiksmų siekiant apgauti ieškovę atsakovai neatliko. Ieškovė norėjo visus pinigus gauti grynais, tuo tarpu buto pirkėjai ėmė pinigus iš banko, todėl ir įgaliojo atsakovą S. Š. veikti ieškovės vardu, kuris turėjo ypatingas sąlygas pinigų išgryninimui.
    3. Ieškovės argumentai, kad teismas be pagrindo tenkino priešieškinio dalį, yra nepagrįsti. Ieškovė neatsiskaitė su atsakovu S. Š. pagal 2012-09-17 vekselį, todėl ši suma ir buvo iš jos priteista. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas S. Š. nenurodė, kad 2 900 Eur sumą atsiėmė pagal šį vekselį.
    4. Ieškovės siekis antrą kartą iš atsakovo S. Š. gauti 1 300 000 Lt už parduotą butą A neabejotinai pripažintinas akivaizdžiu įstatyme nustatytos teisės naudojimu ne pagal paskirtį ir pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką atitinka CPK 95 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl ieškinio reikalavimų

  1. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt sumą grindžiamas jo, kaip ieškovės atstovo, pareigos ieškovei (atstovaujamajai) perduoti pagal jos vardu ir interesais sudarytą sandorį gautas lėšas neįvykdymu.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2007-03-16 atsakovui S. Š. išdavė notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą parduoti ieškovei priklausantį butą A, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį notarų biure, gauti pinigus, pasirašyti pareiškimą apie visišką atsiskaitymą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (1 t., b. l. 6). Atsakovas S. Š., vykdydamas šį įgaliojimą, 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei priklausantį butą A pirkėjai R. V. S. už 1 300 000 Lt kainą (1 t., b. l. 7-9). Šią sumą pirkėja į atsakovo S. Š. sąskaitą pervedė 2007-04-06 (1 t., b. l. 35). 2007-04-12 notarė paliudijo, kad pirkėja R. V. S. pagal 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį visiškai atsiskaitė (1 t., b. l. 10).
  3. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Joje įtvirtinta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui.
  4. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016). Šiuo atveju atsakovas S. Š., ieškovės pavedimu pardavęs jai priklausantį butą A, įgijo pareigą perduoti ieškovei už šį butą pirkėjos sumokėtą kainą (1 300 000 Lt). Pagal pagrindinę įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pareiga įrodyti, kad šią piniginę prievolę įvykdė tinkamai, tenka atsakovui S. Š..
  5. Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą priteisti iš jo 1 300 000 Lt sumą, atsakovas S. Š. nurodė, kad ieškovei perdavė pinigus, gautus už parduotą butą A, ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė ieškovės surašyto ir pasirašyto 2007-04-24 pakvitavimo originalą (1 t., b. l. 111). Šiame pakvitavime ieškovė patvirtino, kad iš atsakovo S. Š. gavo 1 300 000 Lt už butą A pagal 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nurodė jokių materialinių ir moralinių pretenzijų neturinti. Toks ieškovės, kaip kreditorės pavedimo santykiuose su atsakovo S. Š., išduotas pakvitavimas, vadovaujantis CK 6.65 straipsnio 1 dalimi, yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovės pripažinimą, kad atsakovas S. Š. prievolę perduoti ieškovei 1 300 000 Lt sumą įvykdė tinkamai.
  6. Atsakovui pateikus šį ieškovės pasirašytą 2007-04-24 pakvitavimą, apie kurį ieškovė, teikdama pirminį ieškinį, neužsiminė, ieškovė ieškinio forma pareiškė reikalavimą pripažinti šį pakvitavimą negaliojančiu, įrodinėdama, kad jis sudarytas dėl atsakovų apgaulės ir dėl ekonominio ieškovės priklausomumo nuo atsakovo A. D. (CK 1.91 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovės reikalavimas (dėl pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais) pagrįstai netenkintas.
  7. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pakvitavimas reiškia bet kokį kreditoriaus išduotą rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta jo valia bei pateikta reikšminga informacija, kad jis priėmė visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad prievolės įvykdymas pakeičia jos šalių teises ir pareigas (pvz., pasibaigia piniginė prievolė ir atsiranda prievolė perduoti daiktą), todėl teisės doktrinoje laikomas sandoriu, tuo tarpu pakvitavimu patvirtinamas prievolės įvykdymo priėmimas: šiuo dokumentu patvirtinama, kad kreditorius pripažįsta skolininką prievolę įvykdžiusiu ir įvykdžiusiu tinkamai, jeigu kitaip nenurodyta dokumente. Todėl pakvitavimas, kaip toks, nepripažintinas sandoriu, nes šalių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas. Nebūdamas sandoris, pakvitavimas negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
  8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Šio dokumento (pakvitavimo) buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai (CK 6.123 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovui S. Š. pateikus ieškovės (kreditorės) pakvitavimą, patvirtinantį, kad ji pinigus (1 300 000 Lt) iš atsakovo gavo, pareiga paneigti šiame pakvitavime užfiksuotą informaciją tenka ieškovei (CK 178 str.). Todėl toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija ieškovės argumentus ir įrodymus, kuriais ji grindžia pakvitavimo negaliojimą, vertina tuo aspektu, kiek jie gali paneigti 2007-04-24 pakvitavime užfiksuotą informaciją apie tinkamą atsakovo S. Š. prievolės perduoti ieškovei1 300 000 Lt sumą įvykdymą.
  9. Kaip minėta, ieškovė įrodinėja, kad atsakovas S. Š. 1 300 000 Lt, gautų už parduotą butą A, jai neperdavė, o 2007-04-24 pakvitavimą ieškovė, negavusi jame nurodytų pinigų, pasirašė dėl ekonominės priklausomybės nuo atsakovo A. D. ir dėl atsakovų A. D. ir S. Š. apgaulės. Ieškovės teigimu, ji nusprendė parduoti turimą butą A ir įsigyti kitą butą, tačiau tam, kad būtų sutaupytas PVM mokestis, naują butą buvo sutarta pirkti atsakovams priklausančių įmonių vardu, o po to, kai bus sutaupytas PVM mokestis, nuosavybės teisę į šį butą įregistruoti ieškovės vardu. Apgaulė, ieškovės teigimu, pasireiškė tuo, kad ieškovės nuosavybės teisė į butą B nebuvo įregistruota, kaip jai buvo žadėta (prijungtos civilinė bylos Nr. 2-5870-798/2018 b. l. 1-7, 85-92).
  10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, pardavusi butą A, įsikraustė į butą B, kurį lizingo sutarties pagrindu valdė su atsakovais susijusi įmonė UAB ,,Evekas“, ir jame gyveno. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jos siekį įgyti nuosavybės teisę į butą B patvirtina liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimai, kuriais pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo. Tačiau šios ieškovės nurodomo aplinkybės (dėl jos siekio, kad butas B būtų įregistruotas ieškovės nuosavybės teise) nepatvirtina, kad atsakovas S. Š. ieškovei neperdavė 1 300 000 Lt sumos, gautos vykdant ieškovės pavedimą parduoti butą A Ieškovės nurodyti argumentai, kuriais ji įrodinėja apgaulę (nurodyti šios nutarties 20 punkte), patvirtina, kad ieškovė žinojo, jog butas B bus perkamas ne jos vardu, kad už butą A gauti pinigai bus įtraukti į verslą. Pačios ieškovės byloje įrodinėjama aplinkybė, kad ji ilgą laiką reikalavo, jog butas B būtų įregistruotas jos vardu, patvirtina, kad ji nesiekė atgauti pinigų.
  11. Iš šios bylos ir prie jos prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos matyti, kad šalys yra verslo ir asmeniniais ryšiais artimai susiję asmenys (atsakovai S. Š. ir A. D. yra draugai, taip pat juos sieja verslo santykiai; atsakovas A. D. yra ieškovės dukters tėvas), šalys skolindavosi viena iš kitos įvairias pinigų sumas, atsakovas A. D. mokėjo išlaikymą jo ir ieškovės dukrai, ieškovė dirbo su atsakovais susijusioje įmonėje UAB ,,Evekas“ vadybininke. Pagal 2007-03-22 vekselį atsakovas A. D. įsipareigojo ieškovei grąžinti 2 000 000 Lt skolą (ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos 7 t., b. l. 37), 2014-03-21 pakvitavimu ieškovė patvirtino, kad atsakovas A. D. pagal 2007-03-22 vekselį visiškai ir tinkamai su ieškove atsiskaitė ir kad atsakovas A. D. sumokėjo visas pinigines sumas, skirtas dukters A. D. išlaikymui iki 2014-03-21 (1 t., b. l. 54). Nors ieškovė įrodinėja, kad atsakovo A. D. jai išduotas 2007-07-22 vekselis yra fiktyvus, tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas A. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog vekselyje nurodytą pinigų sumą gavo (ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos 6 t., b. l. 199). 2012-09-17 vekseliu atsakovas S. Š. paskolino ieškovei 10 000 Lt (1 t., b. l. 33), ieškovė buvo sudariusi ne vieną nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį (2 t., b. l. 12-13, 14-15, 222, 223). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė disponavo labai didelėmis pinigų sumomis, yra patyrusi verslininkė ir suprato savo pasirašomo pakvitavimo teisinę reikšmę.
  12. Kaip minėta, ieškovė pati buvo sudariusi ne vieną nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau šiuo atveju pasirinko butą parduoti per atstovą. Apie jos buto A pardavimą ieškovė žinojo iš karto po sandorio sudarymo, atsakovas S. Š. pagal 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį gautas lėšas (1 300 000 Lt) išgrynino 2007-04-11 (1 t., b. l. 35), netrukus po to – 2007-04-24 – ieškovė pasirašė pakvitavimą, kad šią pinigų sumą gavo. Ieškovė, būdama išsilavinęs, teisinių žinių turintis asmuo, suprato pakvitavimo reikšmę ir jo pasirašymo teisines pasekmes. Ilgą laiką ieškovė, žinodama, kad yra pasirašytas toks pakvitavimas, kad butas B nuosavybės teise jai nepriklauso, jame gyveno ir tokia situacija ieškovę tenkino. Ieškovės ir atsakovo A. D. susirašinėjimas, telefoninio pokalbio išklotinė (2 t., b. l. 21-46) patvirtina, kad ieškovė reikalavo pinigų iš atsakovo A. D., o ne S. Š. (kuriam reiškiamas reikalavimas šioje byloje). Susitarimai tarp ieškovės ir atsakovo A. D. bei jų įvykdymas ar neįvykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas S. Š. jokių įsipareigojimų ieškovei, susijusių su butu B, pagal pavedimo santykius neturėjo.
  13. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje reikalavimas grąžinti 1 300 000 Lt sumą pareikštas atsakovui S. Š., kaip ieškovės atstovui, šios prievolės įvykdymui pagrįsti atsakovas S. Š. pateikė ieškovės pasirašytą 2007-04-24 pakvitavimą (CK 6.65 str. 1 d.). Ieškovė jai kilusios pareigos paneigti šį rašytinį įrodymą kitais įrodymais neįvykdė (CK 6.123 str. 2 d., CPK 12, 178, 185 str.). Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo S. Š. ieškovei 1 300 000 Lt sumą nėra. Apeliacinio skundo argumentais pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6Dėl priešieškinio reikalavimų

  1. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo S. Š. pareikštą priešieškinį, priteisė jam iš ieškovės 2 896,20 Eur (10 000 Lt) pagal 2012-09-17 paprastąjį vekselį ir palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos. Ieškovė nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, įrodinėdama, kad atsakovui skola pagal 2012-09-17 vekselį yra grąžinta.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-09-17 ieškovė išdavė atsakovui S. Š. paprastąjį vekselį, pagal kurį ji 2012-10-17 besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui 10 000 Lt (1 t., b. l. 33). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimus vekselis vertintinas kaip skolos dokumentas, patvirtinantis ieškovės mokėjimo prievolę, kol ši prievolė nepasibaigė arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).
  3. Šiuo atveju ieškovė neginčija pagal nurodytą vekselį gavusi 10 000 Lt. Tai patvirtina ir ieškovės ranka įrašyta žyma vekselyje ,,10 000 Lt gavau“ (1 t. b. l. 33). Ieškovės pozicija dėl vekselyje nurodytos sumos grąžinimo atsakovui yra prieštaringa. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad vekselyje nurodytą sumą atsakovui S. Š. už ieškovę yra grąžinęs atsakovas A. D., tokiu būdu šia suma mažindamas jo ir ieškovės dukteriai mokėtiną išlaikymą (1 t., b. l. 62-64). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. D. pateikė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad šiuo vekseliu ieškovės prisiimto įsipareigojimo atsakovui S. Š. nėra padengęs (1 t., b. l. 131).
  4. Apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja, kad šią sumą atsakovas S. Š. yra pats atsiėmęs iš ieškovei grąžintinų pinigų. Ieškovės teigimu, šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. duomenys neskelbtini metu atsakovo S. Š. duoti paaiškinimai, kad paskutinę ieškovės skolą (2 900 Eur) atsiėmė 2014-03-21.
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame akistatos protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagos 6 t., b. l. 128-176) užfiksuoti atsakovo S. Š. paaiškinimai, kuriais remiasi ieškovė, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas pripažino, jog ieškovės prievolė pagal 2012-09-17 vekselį (iš kurio kildinamas priešieškinio reikalavimas) yra įvykdyta. Šiame akistatos protokole atsakovas yra nurodęs, kad atsiėmė iš ieškovės 2 900 Eur sumą pagal vekselį, tačiau iš šių paaiškinimų negalima spręsti, kad atsakovas atsiėmė pinigus pagal 2012-09-17 vekselį. Priešingai, kaip matyti iš šių paaiškinimų, atsakovas kalba apie vekselį, išduotą 2013 m. spalio mėn. Be to, atsakovas paaiškino, kad iš ieškovės atsiėmęs pinigus, vekselį grąžino ieškovei, tuo tarpu 2012-09-17 vekselio originalą į bylą pateikė pats atsakovas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju atsakovas paaiškino, jog viena skola yra likusi neapmokėta iki šiol, nes yra vienas išlikęs ir ieškovei negrąžintas vekselis (ikiteisminio tyrimo medžiagos 7 t., b. l. 30-36). Tokie atsakovo S. Š. paaiškinimai, faktas, kad vekselio originalas yra pats atsakovą, pačios ieškovės nenuosekli pozicija dėl atsiskaitymo pagal šį 2012-09-17 vekselį, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės prievolė pagal šį vekselį yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti šios skundžiamo teismo sprendimo dalies.

7Dėl baudos skyrimo

  1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo vadovaujantis CPK 95 straipsniu išspręsti klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. baudos skiriant atsakovui S. Š.. Nurodo, kad ieškovės akivaizdus piktnaudžiavimas pasireiškė jos siekiu antrą kartą gauti iš atsakovo S. Š. 1 300 000 Lt sumą. Kaip galima spręsti iš šio prašymo turinio, ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovai grindžia akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimu. Toks prašymas buvo išspręstas skundžiamu sprendimu – šis prašymas atmestas. Skundas dėl šios teismo sprendimo dalies nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti tapataus prašymo, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos valstybės naudai priteisiamas 4 399 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017-12-21 nutartimi (5 t., b. l. 69).
  2. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 302 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai S. Š. ir A. D. patyrė po 1 440 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (5 t., b. l. 112-115). Atsakovai pateikė bendrą (vieną) atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovų procesinė pozicija yra tokia pati, jų argumentai išdėstyti bendrai. Taigi advokatei už atsiliepimo parengimą sumokėta 2 800 Eur. Tokia suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažintina iki 1 000 Eur (Rekomendacijų 8.11 p.; CK 1.5 str., CPK 98 str.), kiekvienam atsakovui iš ieškovės priteisiant po 500 Eur. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. Š. apeliacinės instancijos teisme patyrė 209,09 Eur išlaidų dokumentų kopijoms padaryti (5 t., b. l. 92-93), šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 10 p.). Tokiu būdu iš viso atsakovui S. Š. iš ieškovės priteisiama 709,09 Eur (500 Eur + 209,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas ( - ) 4 399 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

12Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas ( - ) atsakovui A. D. (asmens kodas ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) ir atsakovui S. Š. (asmens kodas ( - ) 709,09 Eur (septynis šimtus devynis eurus 09 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ryšiai