Byla A-602-2054-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), Sekretoriaujant R. K., Dalyvaujant pareiškėjo atstovams E. C., advokatui A. V., atsakovo atstovėms R. K., A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tukky“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pakartotinį pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tukky“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, įmonė) akcizo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą.

5Atlikusi šį patikrinimą Vilniaus AVMI nustatė, jog bendrovė 2004 m. sausio 1 d. – 2009 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu 4 kartus atsigabeno odekoloną „Ruskij Les“ (kilmės šalis – Ukraina) iš Estijos Respublikos, kurį įsigijo iš Estijos Respublikos įmonės OU „Benit“: 2008 m. balandžio 23 d. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. 3/8, 2008 m. gruodžio 12 d. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. 4/8), 2009 m. sausio 23 d. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. 1/9) bei 2009 m. kovo 25 d. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. 3/9). Taigi, iš viso į Lietuvos Respubliką atgabenta 1890 litrų 60 proc. etilo alkoholio koncentracijos odekolono „Ruskij Les“.

6Muitinės laboratorija, ištyrusi minėto produkto mėginius, konstatavo, jog pareiškėjo įsigyti etilo alkoholio produktai nėra denatūruoti pagal Lietuvos ar Estijos etilo alkoholio denatūravimo formules. Konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902 „Dėl denatūruoto etilo alkoholio, kuriam netaikomi akcizai“ patvirtintų 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies B punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.3 punktą, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) 3 straipsnio 10 dalies 3 punktą, 8 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 9 straipsnio 6 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vilniaus AVMI, atsižvelgdama į tai, 2011 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-83-157 (toliau – ir Patikrinimo aktas) Bendrovei papildomai apskaičiavo 48522 Lt etilo alkoholio akcizo, 14777 Lt akcizo delspinigių. Vilniaus AVMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-75 (toliau – ir Vilniaus AVMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas) patvirtino minėtą Patikrinimo aktą bei skyrė pareiškėjui 4852 Lt (10 proc.) akcizo baudą.

7Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 69-146 (toliau – ir VMI 2011 m. birželio 22 d. sprendimas) Vilniaus AVMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą patvirtino. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2011 m. birželio 22 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir MGK; Komisija). MGK 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. S-191(7-154/2011), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VMI 2011 m. birželio 22 d. sprendimą patvirtino.

8II.

9Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus AVMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą; 2) VMI 2011 m. birželio 22 d. sprendimą; 3) MGK 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą.

10Skunde nurodė, kad bendrovė nesutinka su Komisijos sprendimu bei mano, kad ginčijami sprendimai ir Patikrinimo aktas nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais įrodymais, priimti pažeidžiant materialinės ir procesines teisės normas, todėl neteisėti ir naikintini. Pažymėjo, kad Vilniaus AVMI pakartotinio patikrinimo metu gavo Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos paaiškinimą, kad ginčo produktu Estijos Respublikoje nėra prekiaujama, todėl nėra galimybės nuodugniai pasisakyti dėl akcizo šiam produktui taikymo. Pats centrinis mokesčių administratorius pabrėžė, kad Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos paaiškinime nurodyta, jog produktai priskirti kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodams 3303009000 ir 3304300000 (šie kodai nurodyti bendrovės sąskaitose faktūrose) nėra priskiriami prie akcizais apmokestinamų prekių kombinuotosios nomenklatūros kodų. Tačiau, nepaisant šių argumentų Komisija ir centrinis mokesčių administratorius savo sprendimus, grindė Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos raštu, kuriame nurodyta kad „Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba informuoja, kad odekolonui „Ruskij Les“, siųstam Lietuvos įmonei UAB „Tukky“ pagal sąskaitas faktūras 2008.12.12 4/8; 2008.04.23 3/8; 2009.03.25 3/9; 2009.01.23 19/, nebuvo atlikti jokie laboratoriniai testai. Taip pat Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba negali pateikti atsakymo, ar minėtas produktas yra denatūruotas pagal specifikacijas nurodytas teisės aktuose. Remiantis Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos turima informacija, produktas – odekolonas „Ruskij Les“ nėra parduodamas Estijoje. KN kodai 3303009000 ir 3304300000 nurodyti prie minėtų produktų sąskaitose faktūrose, nėra priskiriami prie akcizais apmokestinamų prekių KN kodų Estijos Respublikoje“. Taigi, Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba nepateikė atsakymo kaip minėtas produktas yra denatūruotas, pagal kokią formulę. Nepaisant to, kad Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba negalėjo pateikti atsakymo, ar minėtas produktas yra denatūruotas pagal specifikacijas nurodytas teisės aktuose, ginčą nagrinėjančios institucijos padarė išvadą, kad odekolone „Ruskij Les“ esantis etilo alkoholis yra akcizo objektas. Atkreipė dėmesį, kad rašte, gautame iš Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos, nurodyti faktai, jog minėtu produktu nebuvo prekiaujama Estijos Respublikoje, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Teigė, jog Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba turėjo galimybę susipažinti su bendrovės OU „Beniit“ apskaitos dokumentais, iš kurių galėtų nustatyti, kad ji tiekė prekes ir prekiavo jomis Estijos Respublikoje, tačiau to nepadarė ir nurodė, kad minėtomis prekėmis nebuvo prekiaujama. Pažymėjo, jog nepasidomėjo šiuo klausimu ir Inspekcija, atlikdama pakartotinį patikrinimą. Be kita ko, nurodė, kad ginčą nagrinėjančios institucijos vadovaujasi ne Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos atsakymu (dokumentu ar jo oficialiu vertimu), bet vadovavosi VMI 2011 m. sausio 26 d. rašto nuostatomis, kuriose pateikiama, neva iš Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos gauta informacija. Manė, kad toks įrodymas yra tik išvestinis ir negali būti tiesioginiu įrodymu, pagrindžiančiu apmokestinimo akcizu pagrįstumą. Akcentavo, jog Komisija kaip ir centrinis mokesčių administratorius, pažeisdami Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 3 straipsnio 5 dalį ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 80 punktą, objektyviai neįvertinusi bendrovės pastabų ir pateiktų įrodymų, nesivadovaudami galiojančiais teisės aktais ir neturėdami įrodymų, nepagrįstai patvirtino savo sprendimus.

11Taip pat nurodė, jog komisija, centrinis mokesčių administratorius ir Vilniaus AVMI, siekdami priskirti odekoloną „Ruskij Les“ akcizu apmokestinamoms prekėms, turėjo pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Kaip matyti iš Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos atsakymo, ji negali pateikti tokio dokumento, todėl laiko, kad importuotos prekėms nepagrįstai yra priskirtos akcizinėms ir nepagrįstai buvo apskaičiuotas akcizo mokestis. Akcentavo, kad Patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, o Vilniaus AVMI įrodymus byloje teikia tendencingai, jai palankia linkme, nes Patikrinimo aktas surašytas pagal Muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. tyrimo protokolą. Tačiau, kaip nurodė pats centrinis mokesčių administratorius Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas sprendimu pripažintas negaliojančiu, taigi, ginčo atveju, yra panaikintas patikrinimo atlikimo ir akcizo mokesčio apskaičiavimo teisinis pagrindas. Vilniaus AVMI pateikė naują Muitinės laboratorijos 2010 m. gegužės 19 d. tyrimo protokolą Nr. 0T1349, kuriuo pažymima apie neva atliktą 2009 m. spalio 22 d. tyrimo protokolu Nr. 9T2622 tirtų mėginių tyrimą. Manė, kad toks įrodymų pateikimas ir akcizo mokesčio apskaičiavimas prieštarauja MAĮ 9 straipsnyje įtvirtintam apmokestinimo aiškumo principui ir MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintai normai, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Komisija, nepaisydama bendrovės pateiktų argumentų apie įrodymų sukeitimą ir priderinimą prie esamos situacijos, priimdama sprendimą, neteisėtai Muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. tyrimo protokolu Nr. 9T2622 vadovaujasi kaip turinčiu įrodomąją galią dokumentu. Tvirtino, kad pareiškėjas, įveždamas prekes iš kitos ES šalies, negalėjo nurodyti, o ir neturėjo jokio teisinio pagrindo, kitokių kombinuotosios nomenklatūros kodų, nei nurodyti pardavėjo sąskaitose faktūrose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl denatūruoto alkoholio, kuriam netaikomi akcizai“ 5.3 punkto nuostatos aiškiai nustato reikalavimus, kuriems turi atitikti akcizo mokesčiu neapmokestinamas alkoholis ir nenustato jokių galimybių daryti prielaidas dėl tikrosios produkto sudėties. Teigė, jog produktas atitinka šio teisės akto nuostatas. Tuo tarpu centrinis mokesčių administratorius, neatsižvelgdamas į minėto teisės akto nuostatas, ėmėsi neteisėtai plečiamai aiškinti šį teisės aktą ir pažymėjo, kad esant Direktyvos nuostatų neatitikimams skirtingoms kalbinėms versijoms turi būti nustatyti tikrieji Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies b punkto tikslai bei tinkamas taikymas. Atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas, aiškindamas Europos Teisingumo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. prejudicinį sprendimą byloje C-63/06, pažymėjo, kad „lyginamoji Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies b punkto skirtingų kalbinių versijų analizė rodo, jog kitos šio straipsnio kalbinės versijos, išskyrus versiją lietuvių kalba, numato, kad Valstybės narės atleidžia nuo mokesčių produktus, kuriems taikoma ši direktyva, nuo suderintų akcizų tokiomis sąlygomis, kurias jos nustato, siekdamos užtikrinti, kad tais atleidimais būtų galima teisingai ir tiesiogiai pasinaudoti ir išvengti bet kokių išsisukinėjimų, vengimo ar piktnaudžiavimo: b) kai jie yra denatūruoti pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus, ir vartojami bet kokio ne žmonių vartojimui skirto produkto gamybai“, tik dar kartą patvirtino, jog odekolone „Ruskij Les“ esantis alkoholis apmokestintas neteisėtai, nes panaikintame Muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. tyrimo protokole Nr. 9T2622 ir 2010 m. gegužės 19 d. tyrimo protokole Nr. 0T1349 analogiškai konstatuojama, kad identifikuojant organines medžiagas, nustatyta, kad aromatinių medžiagų odekolone „Ruskij Les“ aptikta daugiau kaip 1 proc. Taigi, prekė be jokių išlygų atitinka galiojusius Lenkijos Respublikos teisės aktų keliamus denatūravimo reikalavimus (Lenkijos Respublikos žemės ūkio ir kaimo vystymo ministro 2006 m. sausio 2 d. potvarkio „Dėl leistinų priemonių denatūruoti etilo alkoholį“ 18 p.). Pažymėjo, kad aromatinių medžiagų kiekis taip pat atitinka Nyderlandų (A punkto 4 kompoziciją), Graikijos (Nr. 8), Slovakijos (Nr. 19) etilo alkoholio, esančio produktuose (kosmetikos, parfumerijos ir pan. priemonėse), denatūravimo reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad šių argumentų ginčą nagrinėjusios institucijos nustatyta tvarka nepaneigė.

12Argumentavo, jog alkoholis odekolone „Ruskij Les“ yra ne maistui skirtame produkte ir šiam ne maistui skirtam produktui valstybėje narėje – Estijos Respublikoje, iš kurios šie ne maistui skirti produktai atgabenami, leidžiama naudoti šį denatūruotą etilo alkoholį, netaikant jam akcizų. Institucijos, nagrinėjusios mokestinį ginčą, vadovavosi išvedžiojimais ir prielaidomis dėl tikrosios nagrinėjamų produktų vienokios ar kitokios sudėties bei apmokestino alkoholį, esantį odekolone „Ruskij Les“, akcizo mokesčiu. Mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos nepaneigė fakto, kad bendrovė atgabeno ne maistui skirtą produktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, produkte esantis etilo alkoholis yra denatūruotas, nes prekė be jokių išlygų atitinka galiojusius Lenkijos Respublikos teisės aktų keliamus denatūravimo reikalavimus. Estijos Respublikoje šiam produktui akcizai netaikomi. Laikė nepagrįstu Komisijos teiginį, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad etilo alkoholis denatūruotas pagal kokios nors valstybės narės reikalavimus. Akcentavo, kad jokių papildomų įrodymų pateikti nebuvo jokios būtinybės, nes Muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. tyrimo protokole Nr. 9T2622 nurodyta, kad aromatinių medžiagų odekolone „Ruskij Les“ aptikta daugiau kaip 1 proc., kas rodo, kad prekė be jokių išlygų atitinka galiojusius Lenkijos Respublikos teisės aktų keliamus denatūravimo reikalavimus. Manė, jog bendrovės argumentus patvirtino ir Vilniaus AVMI 2011 m. gegužės 13 d. rašte pateiktas išaiškinimas, kad Direktyvos taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklės patvirtintos 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902, kurio 5.3 punkte nustatyta, kad iš kitos ES šalies atgabenamam denatūruotam etilo alkoholiui akcizai netaikomi, kai jis yra ne maistui skirtuose produktuose ir tokiems ne maistui skirtiems produktams toje valstybėje narėje, iš kurios šie ne maistui skirti produktai atgabenami, leidžiama naudoti šį denatūruotą etilo alkoholį netaikant jam akcizų. Jeigu kitoje ES šalyje importuotuose ir vėliau į Lietuvą atgabentuose ne maistui skirtuose produktuose yra denatūruoto etilo alkoholio, kurį toje kitoje ES šalyje leidžiama naudoti ne maistui skirtiems produktams netaikant akcizų, tai ir Lietuvoje tokiuose ne maistui skirtuose produktuose esantis denatūruotas etilo alkoholis akcizais neapmokestinamas. Tačiau, jeigu į Lietuvą atgabentuose ne maistui skirtuose produktuose yra etilo alkoholio, kuris nėra denatūruotas, tai minėtos atleidimą nuo akcizų reglamentuojančios nuostatos netaikomos ir toks ne maistui skirtuose produktuose esantis nedenatūruotas etilo alkoholis apmokestinamas akcizais Akcizų įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi nei Inspekcija, papildomo patikrinimo metu, nei centrinis mokesčių administratorius, mokestinio ginčo metu, nenustatinėjo, ar pareiškėjos atsigabentas odekolone „Ruskij les“ esantis etilo alkoholis yra denatūruotas etilo alkoholis pagal bet kurios ES šalies denatūravimo formulę ir papildomo patikrinimo metu iš Estijos Respublikos mokesčių administratoriaus negavo patikimų duomenų, kad odekolone „Ruskij Les“ esantis etilo alkoholis yra nedenatūruotas, todėl ginčijamas Vilniaus AVMI sprendimas naikintinas.

13Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pateiktu teismui skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime nurodė, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Tvirtino, kad valstybės narės, remiantis Direktyva, produktus nuo mokesčių gali atleisti tik kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. kai etilo alkoholis yra denatūruotas pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus, ir vartojamas bet kokio ne žmonių vartojimui skirto produkto gamybai. Taigi, pareiškėjas negali būti atleistas nuo papildomai priskaičiuotų akcizų mokesčių vadovaujantis netinkamai į lietuvių kalbą išversta Direktyva. Pagal Direktyvos ir Akcizų įstatymo nuostatas, tam, kad etilo alkoholio produktai galėtų būti atleidžiami nuo akcizų ES ir Lietuvoje, šie produktai ginčo atveju privalo atitikti dvi sąlygas: būti denatūruoti pagal bent vienos iš valstybių narių denatūravimo formulę ir būti ne maisto produktams skirtoje pakuotėje. Pažymėjo, kad Muitinės laboratorijos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu Muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. tyrimo protokolas pripažintas negaliojančiu ir pateiktas naujas 2010 m. gegužės 19 d. protokolas, kuriuo pataisytos buvusios korektūros klaidos ir pakoreguotos protokole pateiktų išvadų formuluotės. 2010 m. gegužės 19 d. protokole nurodyta, kad tyrimui pateikti gaminiai nėra denatūruoti nei pagal Lietuvos, nei pagal Estijos denatūravimo formulę. Be kita ko, minėtuose dokumentuose ginčo odekolonas aprašytas kaip „žalsvas skystis dekoratyviame 90 ml užsukamame buteliuke. <...> etilo alkoholio koncentracija yra 60 % tūrio“. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nagrinėti Muitinės laboratorijos suformuluotų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo pagal MAĮ 145 straipsnį centrinis mokesčių administratorius įstatymu nustatytos kompetencijos neturi. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas minėtą raštą būtų apskundęs įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, o kompetentingos institucijos būtų priėmusios sprendimą dėl šio rašto neteisėtumo. Kadangi minėto rašto teisėtumas nėra nuginčytas, mokesčių administratorius šio rašto teisingumu abejoti neturi teisėto pagrindo. Konkrečių įrodymų, kad minėtos prekės atitinka kitų ES valstybių, teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio denatūravimą, reikalavimus, pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, kad minėtas odekolonas yra pagamintas Ukrainoje (ne ES valstybėje narėje), todėl pareiškėjas taip pat turėjo pareigą būti atidus bei rūpestingas ir įsitikinti, ar šiuo atveju nekyla mokestinė prievolė, t. y. ar minėtas produktas atitinka ES taikomus atleidimo nuo akcizo mokėjimo reikalavimus, tačiau tuo nepasirūpino. Pabrėžia, jog pareiškėjo įsigytos prekės neatitinka privalomos denatūravimo sąlygos. Kadangi viena iš dviejų privalomų sąlygų nėra tenkinama, antroji sąlyga – apmokestinimo tvarka Estijos Respublikoje – nėra esminė. Nors iš Estijos Mokesčių ir muitų tarnybos gauta informacija liudija, kad minėtoje valstybėje pareiškėjo įsigytų prekių atitikimas šalies įstatymams nebuvo tirtas, o apmokestinimo tvarka nenustatyta, nes produktas minėtoje valstybėje nepardavinėjamas. Remiasi Akcizų įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsniu, 11 straipsniu, 17 ir 25 straipsniais bei daro išvadą, kad, pagal Akcizų įstatymo nuostatas, pareiškėjas nėra atleistinas nuo akcizo mokėjimo, todėl jai pagrįstai paskaičiuotos papildomai mokėtinos akcizo sumos.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.

17III.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tukky“ skundą patenkino iš dalies: Vilniaus AVMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą, VMI 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir MGK 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikino bei perdavė pareiškėjo skundą iš naujo nagrinėti VMI.

19Teismas nurodė, jog byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo įvežtas produktas, t. y. odekolonas „Ruskij Les“, skirtas ne žmonių vartojimui, nėra, tačiau byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjai akcizą nuo jos iš Estijos Respublikos įmonės OU „Benit“ įsigyto ir atgabento produkto, t. y. ar šis produktas yra akcizo objektas. Teismas, be kita ko, apžvelgė bylai aktualių teisinį reguliavimą, t. y. Akcizų įstatymo 2 straipsnį, 8 straipsnį, 25 straipsnį, 26 straipsnį, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83EEB „Dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo“ 20 straipsnį, 27 straipsnį bei poįstatyminius teisės aktus bei pažymėjo, jog teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja, kad akcizų objektu laikytinas ir etilo alkoholis, esantis bet kokiame produkte, įskaitant ir kosmetikos gaminius, o akcizų mokesčių neapmokestinamas tas etilo alkoholis, kuris nustatyta tvarka yra denatūruotas.

20Nurodė, jog byloje esantis Estijos mokesčių ir muitinės tarnybos 2006-08-15 raštas Nr. 8 tvirtina, kad prekės kodais 3306900000, 3307100000 ir 3303009000 klasifikuojamos prekės pagal ATKAĮ nėra akcizinės prekės ir todėl neapmokestinamos akcizu, o Vilniaus AVMI 2011 m. gegužės 13 d. raštas „Dėl akcizų“ Nr. (29.1.1)-134-1741 rodo, kad pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu suteikti konsultaciją, ar produktai, kurie į kitą ES importuoti iš trečiųjų šalių ir jiems šalis importuotoja akcizų netaiko, bus taikomi akcizai atgabentuose produktuose esančiam etilo alkoholiui Lietuvoje. Apžvelgė, jog minėtame rašte mokesčių administratorius nurodė, jeigu kitoje ES šalyje importuotose ir vėliau į Lietuvą atgabentuose ne maistui skirtuose produktuose yra denatūruoto etilo alkoholio, kurį kitoje ES šalyje leidžiama naudoti ne maistui skirtiems produktams netaikant akcizų, tai ir Lietuvoje tokiuose ne maistui skirtuose produktuose esantis denatūruotas etilo alkoholis akcizais neapmokestinamas. Tačiau, jeigu į Lietuvą atgabentuose ne maistui skirtuose produktuose yra etilo alkoholio, kuris nėra denatūruotas, tai atleidimą nuo akcizų reglamentuojančios nuostatos netaikomos ir toks ne maistui skirtuose produktuose esantis nedenatūruotas etilo alkoholis apmokestinamas akcizais Akcizų įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas akcentavo, jog mokesčio administratoriaus pateikta konsultacija ginčo atveju nėra nuginčyta arba paneigta. Pridūrė, jog, be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo būtų rinkę informaciją, kreipęsi į Estiją su paklausimais, ar ginčo produktas atitinka minėtus kombinuotosios nomenklatūros kodus, o Estijos Respublikos muitinės tarnyba netikrino, ar ginčo produktas atitinka priskirtinumo atitinkamam kodui reikalavimus. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš VMI 2011 m. sausio 26 d. rašto „Dėl keitimosi informacija“ Nr. (19.36-19)-R-974, Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba informavo atsakovą, kad odekolonui „Ruskij les“, siųstam įmonei UAB „Tukky“, pagal sąskaitas faktūras 2008.12.12 4/8, 2008.04.23 3/8, 2009.03.25 3/9 ir 2009.01.23 1/9, nebuvo atlikti jokie laboratoriniai testai. Ši tarnyba negalėjo pateikti atsakymo, ar ginčo produktas yra denatūruotas pagal specifikacijas, nurodytas teisės aktuose, produktas nėra parduodamas Estijoje. KN kodai 3303009000 ir 3304300000, nurodyti sąskaitose faktūrose, nėra priskiriami prie akcizais apmokestinamų prekių KN kodu Estijos Respublikoje. Tačiau, teismas atkreipė dėmesį, kad šiame rašte pateikta informacija nėra patvirtinta jokiais prejudicinę reikšmę turinčiais įrodymais, t. y. tokių įrodymų nėra nei Komisijos byloje, jie taip pat nebuvo pridėti ir prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių paminėtus teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų, jis negali remtis atsakovo padarytomis prielaidomis ir jomis vadovautis.

21Pažymėjo ir tai, jog muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. Tyrimo protokolo Nr. 9T2622 papildomoje informacijoje nurodyta, kad tyrimui pateiktą mėginį sudaro etilo alkoholis, vanduo, aromatinės medžiagos. Mėginyje nenustatyta etilo alkoholį denatūruojančių medžiagų, įtrauktų į Lietuvos ar Estijos Respublikų etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašą, taip pat jis neatitinka ir kitų ES šalių etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų tyręs kitų ES valstybės narių formules. Atvirkščiai, pareiškėjui prašant tai padaryti – buvo atsisakyta. Todėl teismas darė išvadą, kad toks tyrimas ir jo pagrindu priimti sprendimai negali būti laikomi pagrįstais.

22Teismas taip pat apžvelgė MAĮ nuostatas bei mokesčių administravimo procedūros esmę bei tikslus, taip pat šiai procedūrai taikomus reikalavimus, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir apibendrino, jog sutinka su pareiškėjo pozicija, kad Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba nepateikė atsakymo kaip produktas yra denatūruotas, pagal kokią formulę. Nurodė, jog nors Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba nepateikė atsakymo, ar minėtas produktas yra denatūruotas pagal specifikacijas nurodytas teisės aktuose, tačiau mokesčių administratorius padarė išvadą, kad odekolone „Ruskij Les“ esantis etilo alkoholis yra akcizo objektas. Akcentavo, jog rašte, gautame iš Estijos Mokesčių ir muitinės tarnybos, nurodyti faktai, kad produktu nebuvo prekiaujama Estijos Respublikoje, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, nors Estijos Mokesčių ir muitinės tarnyba turėjo galimybę susipažinti su bendrovės OU „Benit“ apskaitos dokumentais, iš kurių galėtų nustatyti, kad ji tiekė prekes ir prekiavo jomis Estijos Respublikoje, tačiau to nepadarė ir nurodė, kad minėtomis prekėmis nebuvo prekiaujama. Pridūrė, jog šiuo klausimu nepasidomėjo ir Vilniaus AVMI, atlikdama pakartotinį patikrinimą.

23IV.

24Atsakovas VMI, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 111 – 112), kuriuo prašo šį teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

25Apeliaciniame skunde remiasi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 10 dalimi, 9 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsniu, Taisyklių 5 punktu bei pažymi, jog tam, kad etilo alkoholis, esantis ne maistui skirtuose produktuose, būtų neapmokestintas akcizais Lietuvos Respublikoje, privaloma sąlyga visų pirma yra produkte esančio etilo alkoholio denatūravimas ir valstybėje narėje, iš kurios šie ne maistui skirti produktai atgabenami (šiuo atveju – Estijoje), turi būti leidžiama naudoti šį denatūruotą etilo alkoholį netaikant jam akcizų. Nurodo, jog Estijos Respublikoje denatūruoto etilo alkoholio atleidimas nuo akcizų reglamentuotas Estijos Respublikos alkoholio akcizų įstatymo, paskelbto Estijos Respublikos Prezidento nutarimu Nr. 866 (pateikia internetinę nuorodą) 8 straipsnyje, t. y. įtvirtintos formulės, pagal kurias denatūruotas etilo alkoholis gali būti atleistas nuo akcizų Estijoje. Kitokios denatūruoto etilo alkoholio atleidimo nuo akcizų sąlygos nenumatytos, todėl minimu atveju neturi būti vertinamos ir akcentuojamos. Pažymi, jog Muitinės laboratorijos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu Muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. tyrimo protokolas Nr. 9T2622 pripažintas negaliojančiu ir pateiktas naujas 2010 m. gegužės 19 d. protokolas Nr. 0T1349, kuriuo pataisytos buvusios korektūros klaidos ir pakoreguotos protokole pateiktų išvadų formuluotės. 2010 m. gegužės 19 d. protokole Nr. 0T1349 nurodyta, jog tyrimui pateikti gaminiai nėra denatūruoti nei pagal Lietuvos, nei pagal Estijos denatūravimo formulę. Be kita ko, minėtuose dokumentuose ginčo odekolonas aprašytas kaip „žalsvas skystis dekoratyviame 90 ml užsukamame buteliuke. <...> etilo alkoholio koncentracija – 60% tūrio“.

26Tikina, jog Direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, valstybės renkasi, kokiu būdu įgyvendinti direktyvas, jei šios numato tokią galimybę (nagrinėjamoje Direktyvoje tokia galimybė numatyta – Direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės atleidžia nuo mokesčių produktus, kuriems taikoma ši direktyva, nuo suderintų akcizų tokiomis sąlygomis, kurias jos nustato, siekdamos užtikrinti, kad tais atleidimais būtų galima teisingai ir tiesiogiai pasinaudoti ir išvengti bet kokių išsisukinėjimų, vengimo ar piktnaudžiavimo). Akcentuoja, kad Lietuvos Respublika pasirinko minėtą direktyvą įgyvendinti Akcizų įstatymu ir Taisyklėmis, o pastarosios numato griežtesnius reikalavimus, nei minėtoji Direktyva – Lietuva pasirinko Taisyklių 5 punkte reglamentuoti, jog įvežtas produktas privalo atitikti Lietuvos arba tos valstybės, iš kurios jis įvežtas, denatūravimo formulę. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju vertintinas ne produkto atitikimas visų ES šalių denatūravimo formulių reikalavimams, bet šalies, iš kurios produktas atgabentas, t. y. Estijos Respublikos. Todėl, Muitinės laboratorija pagrįstai (vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje nustatytu reglamentavimu) tyrė tik ginčo parfumerijos denatūravimą pagal Lietuvos ir Estijos denatūravimo formules, o Vilniaus AVMI neprašė pateikti Muitinės laboratorijos tyrimų pagal visas Europos Bendrijos narių denatūravimo formules. Mano, jog tuo atveju, jei Teismas, nagrinėdamas šį skundą, pripažintų, kad Direktyva Lietuvos Respublikoje įgyvendinta netinkamai, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pateikti įrodymus susijusius su pareiškėjo pareiga mokėti akcizą privalo ne tik mokesčių administratorius, bet tuo iš anksto pasidomėti ir pats mokėtojas. Tuo tarpu konkrečių įrodymų (patvirtintų tokias išvadas teikti įgaliotų institucijų dokumentais), jog minėtos prekės atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių, teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio denatūravimą, reikalavimus, pareiškėjas nepateikia. Priduria, jog minėtas odekolonas yra pagamintas Ukrainoje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje), todėl pareiškėjas taip pat turėjo pareigą būti atidus bei rūpestingas ir prieš pradėdamas vykdyti veiklą visapusiškai įsitikinti (ne tik paklausti apie apmokestinimą savo kontrahento Estijoje), ar šiuo atveju nekyla mokestinė prievolė, t. y. ar minėtas produktas atitinka Europos Sąjungoje taikomus neapmokestinimo akcizu reikalavimus, tačiau tuo nepasirūpino.

27Akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsigytos prekės neatitinka privalomos denatūravimo sąlygos. Kadangi viena iš dviejų privalomų sąlygų nėra tenkinama, antroji sąlyga – apmokestinimo tvarka Estijos Respublikoje – nėra esminė. Nors iš Estijos Mokesčių ir muitų tarnybos gauta informacija liudija, kad minėtoje valstybėje pareiškėjo įsigytų prekių atitikimas šalies įstatymams nebuvo tirtas, o apmokestinimo tvarka nenustatyta, kadangi produktas minėtoje valstybėje nepardavinėjamas. Nesutinka ir su tuo teismo teiginiu, jog mokesčių administratorius nerinko duomenų, ar Estijoje ginčo produktas atitinka nurodytus kombinuotosios nomenklatūros kodus ir ar Estijos Respublikos muitinės tarnyba tikrino produkto atitikimo nurodytiesiems kodams reikalavimus, nes Estijos mokesčių administratorius nurodė, jog laboratoriniai testai nebuvo atlikti. Pažymi, jog nustačius, kad produktas nėra denatūruotas, KN nomenklatūros kodas nesikeičia, tačiau dar priskiriamas papildomas nacionalinis kodas (šiuo atveju Muitinės laboratorijos protokoluose nurodytas X107), kuris reiškia, jog tokio paties KN nomenklatūros kodo produktas yra apmokestinamas akcizu. Taip pat nesutinka su teismo teiginiu, jog rašte, perteikiančiame Estijos mokesčių administratoriaus atsakymą, pateiktos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais. Šiuo aspektu pažymi, kad neturi įgaliojimų įpareigoti kitos valstybės mokesčių administratorių ne tik pateikti atsakymus į užduotus klausimus, bet ir kitais įrodymais pagrįsti tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, taip pat kvestionuoti Estijos mokesčių administratoriaus pateikto atsakymo teisingumą ir abejoti Estijos mokesčių administratoriaus nurodyta aplinkybe, jog laboratorinių tyrimų jis neatliko. Tuo labiau, kad faktinių įrodymų, paneigiančių ar keliančių abejonę Estijos mokesčių administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis apie laboratorijų tyrimų nebuvimą, šio ginčo metu nenustatyta ir tai, kad Estijos mokesčių administratorius neatliko tyrimų, neturi įtakos akcizų prievolei į Lietuvą atgabentam produktui. Be to, nustatyti minėtas aplinkybes nėra reikšminga, nes šiuo atveju nagrinėjamas pareiškėjo apmokestinimo akcizu Lietuvoje klausimas, todėl Estijoje atlikti tyrimai nekeistų apmokestinimo akcizu klausimo sprendimo, jei produktas Estijoje neapmokestintas. Papildomai pažymi, jog Akcizų įstatymo 17 ir 25 straipsniuose nustatyti atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų, todėl nesant visų minėtose teisės normose nurodytų sąlygų, už etilo alkoholį, vadovaujantis Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turi būti mokami akcizai.

28Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 118 – 122) prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29Atsiliepime išdėsto tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

301. Pritaria teismo argumentui, jog Muitinės laboratorija netyrė ginčo produkto atitikimo kitų Bendrijos šalių narių denatūravimo formulėms (Direktyvos 27 straipsnio 1 dalis), nes tai matyti iš Muitinės laboratorijos 2011 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 2B-28-494. Akcentuoja, jog Vilniaus AVMI nepateikė Muitinės laboratorijai klausimų ar minėtame produkte esantis etilo alkoholis yra denatūruotas pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus, bet priešingai – klausimai buvo pateikti tik apie denatūravimo atitikimą Lietuvos ir konkrečios ES valstybės narės, iš kurios prekė atgabenta (Estijos), reikalavimams.

312. Mano, jog atsakovas nepagrįstai susiaurina Direktyvos taikymą ir toks teisės akto aiškinimas neatitinka Akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 punkto ir Taisyklių 5 punkto nuostatų. Pabrėžia, jog nurodytuose teisės aktuose nėra nuostatos, jog produkte esantis etilo alkoholis privalo būti denatūruotas pagal tos valstybės, iš kurios jis įvežamas, reikalavimus. Sistemiškai analizuojant Direktyvos ir Akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 punkto nuostatas darytina išvada, kad akcizas netaikomas etilo alkoholiui denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktą. Priduria, jog atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius ir įmonė teisės normas suvokia skirtingai, Vilniaus AVMI privalėjo atsižvelgti į bendrovės argumentus, kad pakanka, jog etilo alkoholis būtų denatūruotas pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus, prieš priimant sprendimą apmokestinti įvežtame produkte esantį etilo alkoholį ir neaiškumus aiškinti jo naudai (MAĮ 3 straipsnio 5 dalis).

323. Nurodo, jog bendrovė mokestinio ginčo metu, jau iki pakartotinio patikrinimo, buvo nurodžiusi valstybių narių teisės aktus, kurių reikalavimus denatūravimui produkte esantis etilo alkoholis atitinka, tačiau Vilniaus AVMI ir atsakovas neatsižvelgė į bendrovės argumentus ir nesikreipė į Muitinės laboratoriją nustatyti ar produkte esantis etilo alkoholis atitinka šių ES šalių (Lenkijos, Nyderlandų, Graikijos, Slovakijos) denatūravimą.

334. Mano, jog atsakovas nepagrįstai užkrauna bendrovei įrodinėjimo pareigą, teigdamas, kad bendrovė iš anksto nesidomėjo ar minėtos prekės atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių, teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio denatūravimą, reikalavimus.

345. Pažymi, jog Estijos Mokesčių ir Muitinės tarnyba nurodė, kad kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN) 3303009000 ir 3304300000 nurodyti prie minėtų produktų sąskaitose faktūrose, nėra priskiriami prie akcizais apmokestinamų prekių KN kodų Estijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad importo deklaracijos nepanaikintos ir nėra informacijos, kad KN kodai Estijos Respublikoje importuotam gaminiui pakeisti ar papildyti, Inspekcija netinkamai taikė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai apmokestino produkte esantį etilo alkoholį, todėl nėra pagrindo produkto nacionaliniam KN kodui priskirti papildomą KN kodą (X107).

356. Nesutinka su atsakovo motyvu, jog jis neturi įgaliojimų įpareigoti kitos valstybės mokesčių administratorių pateikti atsakymus į užduotus klausimus ar kvestionuoti šio mokesčių administratoriaus pateikto atsakymo teisingumą, bei tuo, jog etilo alkoholio atleidimo nuo akcizų sąlygos Estijoje neturi būti vertinamos ir akcentuojamos, nes vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 1 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalimi atsakovas turi teisę teikti apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, suderinęs su Finansų ministerija, tačiau MAĮ nuostatos nesuteikia teisės atsakovui aiškinti Estijos Respublikos įstatymų nuostatų ir daryti dėl jų kategoriškų išvadų. Be to, atsakovo teismui pateiktos išvados dėl apmokestinimo akcizo mokesčiu Estijos Respublikoje yra neteisingos, nes bendrovė savo iniciatyva, mokestinio ginčo metu kreipėsi į Estijos mokesčių ir muitų tarnybą, kuri atsakydama į 2012 m. sausio 4 d. bendrovės paklausimą nurodė, kad Estijoje apmokestinamų prekių, kurioms taikomi akcizai, bazę (toliau – ir ATKEAS) sudaro alkoholis, tabakas, kuras ir elektra. Tuo tarpu tualetinis vanduo, įskaitant odekoloną, kurio prekės kodas yra 3303 90 00 00 ir kuris, remiantis pramoniniu įstatymu, nėra maisto produktas, ATKEA supratimu nėra akcizais apmokestinama prekė.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į atsakovo VMI apeliacinį skundą (b. l. 116), nurodo, jog palaiko šiame apeliaciniame skunde išdėstytą VMI poziciją bei prašo šį skundą tenkinti.

37Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą įtraukti ją į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnis).

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39VI.

40Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo iš Estijos Respublikos į Lietuvos Respubliką 2004 m. sausio 1 d. – 2009 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu 4 kartus atgabentų prekių – odekolono „Ruskij Les“ (kilmės šalis – Ukraina) – sudėtyje esančio etilo alkoholio apmokestinimo akcizu.

41Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius nustatė pareiškėjui prievolę mokėti akcizą padaręs išvadą, kad etilo alkoholis nebuvo denatūruotas pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus, t. y. nei pagal Estijos Respublikos, nei pagal Lietuvos Respublikos nustatytus reikalavimus. Mokesčių administratorius padarė išvadas dėl etilo alkoholio laikomu netenkinančiu teisės aktuose nustatytos išlygos, kuriai esant etilo alkoholiui akcizas netaikomas, būtent nėra denatūruotas pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus, remdamasis Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu.

42Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, pagal kurios valstybės taisykles turi būti sprendžiama dėl etilo alkoholio denatūravimo proceso, kurio metu į etilo alkoholį pridedamos priemaišos – tam tikros medžiagos (teršalai), dėl kurių etilo alkoholis tampa netinkamas žmonių vartojimui. Taigi yra sprendžiamas klausimas dėl apmokestinimo netiesioginiu vartojimo mokesčiu – akcizu, etilo alkoholį, kuris nėra priskirtas prie alkoholinių gėrimų, tačiau taip kaip ir alkoholiniai gėrimai gali būti akcizo objektu. Todėl kyla klausimas dėl alkoholio produkto – ginčijamu atveju parfumerijos skysčių, kuriuose yra etilo alkoholio ir kurie gali būti vartojami kaip apsvaigimą sukeliantys gėrimai, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija ginčijamu atveju yra 60 procentų.

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija; toliau – ir Akcizo įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo akcizo atleidžiamas „etilo alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam akcizai netaikomi“. Atvejai, kada etilo alkoholis laikomas tenkinančiu pastarąją sąlygą išvardinti to paties įstatymo 26 straipsnyje, pagal kurį aptariamas mokestis netaikomas:

44„1) denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

452) etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais“.

46Vykdydama Akcizų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje (2005 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. X-451 redakcija) įtvirtintą pavedimą nustatyti konkrečią aptartos lengvatos įgyvendinimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902 patvirtino 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisykles (2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 396 redakcija; toliau – ir Taisyklės).

47Taisyklių 5.3 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 261 redakcija) nustatyta:

48„5. Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės atgabenamam denatūruotam etilo alkoholiui akcizai netaikomi tik tuo atveju, jeigu jis:

495.1. denatūruotas pagal kurią nors sąraše nurodytą formulę ir yra panaudotas sąraše nustatytose panaudojimo srityse;

505.2. arba denatūruotas pagal kurią nors sąraše nurodytą formulę ir yra skirtas panaudoti sąraše nustatytose panaudojimo srityse, jeigu toks etilo alkoholis į Lietuvos Respubliką atgabenamas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą ir tokį etilo alkoholį įsigyja (naudoja) asmuo, turintis atitinkamą leidimą, išduotą Nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio realizavimo ūkio subjektams ir denatūruoto etilo alkoholio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589, nustatyta tvarka;

515.3. arba yra ne maistui skirtuose produktuose ir tokiems ne maistui skirtiems produktams valstybėje narėje, iš kurios šie ne maistui skirti produktai atgabenami, leidžiama naudoti šį denatūruotą etilo alkoholį netaikant jam akcizų.“

52Akcizų įstatymo bei Taisyklių nuostatos dėl etilo alkoholio laikomu netenkinančiu teisės aktuose nustatytos išlygos, kuriai esant etilo alkoholiui akcizas netaikomas, būtent nėra denatūruotas pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus, priimtos įgyvendinant 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, struktūrų suderinimo (toliau – ir Direktyva 92/83) 27 straipsnio 1 dalies b punktą.

53Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkte, pateikiamame direktyvos tekste lietuvių kalba, nurodoma, jog „valstybės narės atleidžia nuo mokesčių produktus, kuriems taikoma ši direktyva, nuo suderintų akcizų tokiomis sąlygomis, kurias jos nustato, siekdamos užtikrinti, kad tais atleidimais būtų galima teisingai ir tiesiogiai pasinaudoti ir išvengti bet kokių išsisukinėjimų, vengimo ar piktnaudžiavimo <...>, kai jie yra arba denatūruoti pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus, arba vartojami bet kokio ne žmonių vartojimui skirto produkto gamybai“.

54Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkto vertimas į lietuvių kalbą savo turiniu iš esmės skiriasi nuo varianto, pateikiamo direktyvos tekstuose kitomis oficialiomis Sąjungos kalbomis. Iš aptariamos nuostatos teksto Direktyvos 92/83 vertimuose vokiečių („<...> nach den Vorschriften eines Mitgliedstaats denaturiert worden sind und zur Herstellung eines nicht für den menschlichen Genuß bestimmten Erzeugnisses verwendet werden; <...>“) bei lenkų („<...> gdy są one denaturowane zgodnie z wymogami każdego Państwa Członkowskiego i używane do wytwarzania jakiegokolwiek produktu nieprzeznaczonego do spożycia przez ludzi; <...>“) kalbomis yra aiškiai matyti, jog paminėtos sąlygos yra kumuliatyvios.

55Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkto versijomis kitomis oficialiomis ES kalbomis.

561992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (toliau – ir Direktyva 92/12) pirmoje ir ketvirtoje konstatuojamosiose dalyse, vidaus rinkai sukurti ir funkcionuoti būtinas laisvas prekių, įskaitant ir akcizais apmokestinamas prekes, judėjimas, ir vienodos prievolės apskaičiuoti akcizą sąlygos visose valstybėse narėse. Atitinkamai pagal Direktyvos 92/83 trečią konstatuojamąją dalį, norint, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, yra svarbu nustatyti bendras visų aptariamųjų produktų sąvokų apibrėžtis. Pagal šios direktyvos devynioliktą konstatuojamąją dalį, būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti prekių, kurios yra pervežamos iš vienos valstybės narės į kitą, atleidimo nuo akcizo pagrindus. Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog norint pasiekti šiuos tikslus, produktai turi būti apmokestinami akcizu ir atleidžiami nuo jo, nesant aiškių priešingų nuostatų, visoje Sąjungoje vienodai. Vienodas Direktyvos 92/83 nuostatų taikymas reiškia, kad produkto apmokestinimą akcizu ar atleidimą nuo jo vienoje valstybėje narėje turi pripažinti kitos valstybės narės. Aiškinant kitaip būtų pakenkta šios direktyvos tikslo įgyvendinimui ir trukdoma laisvam prekių judėjimui (2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Repertoire Culinaire, C-163/09, 38–42 p.). Pabrėžtina ir tai, jog Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalyje numatytas atleidimas nuo mokesčio yra bendras principas, o atsisakymas atleisti – išimtis (Teisingumo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Profisa, C-63/06, 18 p.). Pastarojoje nuostatoje valstybėms narėms suteikta teisė nustatyti sąlygas, siekiant „užtikrinti, kad tais atleidimais būtų galima teisingai ir tiesiogiai pasinaudoti ir išvengti bet kokių išsisukinėjimų, vengimo ar piktnaudžiavimo“, negali paneigti besąlyginio šioje nuostatoje numatytos pareigos atleisti nuo mokesčio pobūdžio (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Repertoire Culinaire, C-163/09, 50, 52 p.).

57Taigi, iš paminėto yra aiškiai matyti, jog valstybės narės, nepaisant išimčių, susijusių su efektyvios fiskalinės kontrolės užtikrinimu bei mokesčių vengimo prevencija, iš esmės privalo pripažinti kitos valstybės narės alkoholio atleidimą nuo suderinto akcizo, kai yra tenkinamos Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos, t.y. turi būti laikomasi abipusiškumo principo.

58Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas atleidimo nuo akcizo atvejis, kuomet yra platinamas visiškai denatūruotas etilo alkoholis pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus ir apie tokius reikalavimus buvo tinkamai pranešta ir jie buvo patvirtinti, Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas atleidimo nuo akcizo atvejis dėl pagal valstybės narės reikalavimus denatūruoto etilo alkoholio. Todėl pagal Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punktą valstybė narė savo nuožiūra gali nuspręsti jos teritorijoje naudojamų etilo alkoholio denatūravimui medžiagų (teršalų), kuriomis yra denatūruojamas etilo alkoholis, naudojamas produktų, kurie nėra skirti žmonių vartojimui, gamybai, valstybė narė pagal šią Direktyvos 92/83 nuostatą neturi pareigos informuoti kitų valstybių narių apie denatūravimui naudojamas medžiagas. Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkto nuostata yra įgyvendinta Lietuvoje Akcizų įstatymo ir Taisyklių minėtuose nuostatuose, taip pat 2002 m. gegužės 15 d. Finansų ministro įsakyme Dėl etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašo patvirtinimo.

59Direktyvos 92/83 tikslas buvo harmonizuoti akcizo mokestį, kurio objektas yra etilo alkoholis, esantis ne tik alkoholiniuose gėrimuose, kurie yra skirti žmonių vartojimui, bet ir etilo alkoholis, kuris yra naudojamas kitų produktų, kurie nėra skirti žmonių vartojimui, gamyboje.

60Nagrinėjamos bylos dalyku esantis produktas pagal Direktyvos 92/83 20 straipsnį yra priskirtas prie etilo alkoholio produktų, kurie turėtų būti apmokestinti akcizo mokesčiu. Direktyvos 92/83 27 ir 28 straipsnyje yra nustatyti atleidimų nuo mokesčio atvejai, taigi yra nustatytos išimtys iš bendros taisyklės dėl pareigos mokėti akcizo mokestį dėl visų tam tikros grupės produktų jų ūkinės apyvartos metu, todėl, kaip ir pažymima Teisingumo Teismo praktikoje, taisyklių išimtis nustatantys atvejai turi būti aiškinami siaurai.

61Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalyje (kurioje yra nagrinėjamai bylai aktualus b punktas) nustatyti atleidimo nuo akcizo privalomi atvejai, kuriems esant valstybės narės teisingai taiko išlygas dėl šio mokesčio mokėjimo, jeigu nėra nustatomi bet kokie išsisukinėjimai, vengimas mokėti mokestį ar piktnaudžiavimas. Direktyvos 92/83 27 straipsnio 2 dalyje nustatyti atleidimo nuo akcizo fakultatyviniai atvejai, kuriems esant valstybės narės gali teisingai taikyti išlygas dėl šio mokesčio mokėjimo, jeigu nėra nustatomi bet kokie išsisukinėjimai, vengimas mokėti mokestį ar piktnaudžiavimas. Todėl nustačius Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalyje (kurioje yra nagrinėjamai bylai aktualus b punktas) apibrėžtą atvejį, valstybė narė privalo taikyti atleidimo nuo akcizo, ką pabrėžė ir Teisingumo Teismas minėtame 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime byloje Repertoire Culinaire, C-163/09.

62Akcizų įstatymo ir Taisyklių nuostatos, kuriuose yra įgyvendinti Direktyvos 92/83 reikalavimai, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į minėtus Direktyvos 92/83 tikslus, į Direktyvos 92/83 normų prasmę.

63Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, spręsdamas klausimą dėl būtinumo taikyti privalomą atleidimo nuo akcizo atvejį, nustatinėjo, ar etilo alkoholis buvo denatūruotas pagal Lietuvoje, t. y. valstybėje narėje, kurioje yra produktas išleistas vartojimui, nustatytas taisykles ar Estijoje, t. y. kitoje valstybėje narėje, į kurią produktas buvo importuotas į Bendrijos teritoriją, nustatytas taisykles. Mokesčių administratorius, remdamasis kompetentingos įstaigos – Muitinės laboratorijos tyrimu, nustatė, kad etilo alkoholis nebuvo denatūruotas pagal šių valstybių denatūravimo taisykles, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas privalomas atleidimo nuo akcizo atvejis. Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad Akcizų įstatymo norma dėl reikalavimo denatūruoti etilo alkoholį pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus turi būti aiškinamas pagal Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatą dėl reikalavimo denatūruoti etilo alkoholį pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus. Toks pareiškėjo aiškinimas yra paremtas vien lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, todėl neturi reikšmės pareiškėjo nurodomi argumentai, kad etilo alkoholis buvo denatūruotas pagal kelių kitų valstybių narių reikalavimus, o mokesčių administratorius nepagrįstai netyrė šių aplinkybių. Mokesčių administratorius tinkamai taikė teisės normas, nustatinėdamas klausimą tik dėl etilo alkoholio denatūravimo pagal Lietuvos ir Estijos nustatytas taisykles, t. y. pagal valstybių narių, kuriuose buvo atlikti veiksmai sąlygojantys, kad produktai tampa akcizų objektu ir susiję su momentu, nuo kurio akcizas tampa mokėtinu (Akcizų įstatymo 9 straipsnis, Direktyvos 92/12 5, 6 straipsniai). Minėta, kad Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkto nuostata dėl reikalavimo denatūruoti etilo alkoholį pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus nustato galimybę valstybėms narėms savo nuožiūra nuspręsti dėl jos teritorijoje naudojamų etilo alkoholio denatūravimui medžiagų (teršalų), kuriomis yra denatūruojamas etilo alkoholis, naudojamas produktų, kurie nėra skirti žmonių vartojimui, gamybai. Todėl šią Direktyvos 92/83 normą įgyvendinantys teisės aktai neturėtų būti suprantami kaip reikalavimas taikyti abipusiškumo principą valstybių narių atžvilgiu, kurios ginčijamu atveju nedalyvauja produktų, apmokestinamų akcizu, ūkinėje apyvartoje ir neatlieka jokių veiksmų, susijusių su prievolės mokėti akcizą atsiradimu. Mokesčių administratorius, sprendė klausimą dėl Akcizo įstatymo normų taikymo, vadovaudamasis abipusiškumo principu, turinčiu užtikrinti Direktyvos 92/83 tikslo dėl tinkamo Bendrijos vidaus rinkos veikimo bei Direktyvos 92/83 bei tikslo nustatyti, kad nuo mokesčio atleidžiamos tos prekės, kurios yra pervežamos iš vienos valstybės narės į kitą, įgyvendinimą.

64Mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Mokesčių administratoriaus sprendimas pagrįstas 2010 m. gegužės 5 d. Muitinės protokolu, kuriame padaryta išvada, kad tyrimui pateiktą mėginį sudaro etilo alkoholis, vanduo, aromatinės medžiagos; mėginyje nenustatyta etilo alkoholį denatūruojančių medžiagų, įtrauktų į Lietuvos ar Estijos etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašą. P. M. departamento Generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-498 patvirtintus Ekspertinių tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus (toliau – ir Nuostatai) Muitinės laboratorijoje atliekami prekių ekspertiniai tyrimai.

65Pagal Ekspertinių tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų 39 punktą yra nustatyta galimybė Muitinės laboratorijos direktoriaus sprendimu tyrimo protokolą pripažinti negaliojančiu. Ginčijamu atveju buvo pripažintas negaliojančiu 2009 m. spalio 22 d. Muitinės protokolas bei surašytas 2010 m. gegužės 5 d., kurį teismas vertina kaip rašymo apsirikimų ištaisymą, kas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatytą klaidų ištaisymo procedūrą. 2010 m. gegužės 5 d. protokolu buvo ištaisytos rašymo apsirikimo klaidos dėl Kombinuotuosios nomenklatūros kodo, kuris buvo aiškus ir iš kitų byloje esančių dokumentų – krovinį lydinčių dokumentų bei ištaisyta data tyrimų rezultatų lentelėje, kuri buvo klaidingai parašyta, ką patvirtino kitos protokole buvusios nurodytos datos – užsakymo, mėginio pristatymo ir kt.

66Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovo argumentams, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apmokestinimo Lietuvoje klausimas negali būti visapusiškai išnagrinėtas Estijos mokesčių administratoriui nepasisakius dėl KN kodo tikrumo. Pažymėtina, jog KN kodai nustatomi pagal bendrą Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą (1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 su paskutiniais pakeitimais) ir kitus supranacionalinius aktus (pvz., Muitinės kodekso komiteto, Pasaulio muitinių organizacijos aktus; žr. Nuostatų 5.1 punktą), todėl pagrįsta teigti, jog net ir atlikus tyrimus Estijoje kitoks KN kodas nebūtų nustatytas. Sutiktina ir su atsakovo teiginiu, jog nustačius, kad produktas nėra denatūruotas, KN nomenklatūros kodas nesikeičia, tačiau dar priskiriamas papildomas nacionalinis kodas (šiuo atveju – X107). Pažymėtina, jog Nuostatų 1.2 punktas įtvirtina, kad prekių ekspertinių tyrimų, atliekamų Muitinės laboratorijoje, tikslas inter alia yra nustatyti nacionalinį papildomą prekės kodą. Iš Nuostatų 5.4 punkto taip pat matyti, jog šis nacionalinis papildomas kodas yra nustatomas vadovaujantis Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu, kuriame, be kita ko, įtvirtina, kad „jei LITAR prie konkretaus TARIC prekės kodo nurodytas papildomas kodas X*** ar Z***, tai reiškia, kad prekė gali būti akcizų objektas <...> tačiau bet kuriuo atveju būtina vadovautis Akcizų įstatymų <...> bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą akcizais nuostatomis (šiuo atveju – Akcizų įstatymo 26 straipsniu)“. Taigi, pagrįsta teigti, jog nagrinėjamoje situacijoje būtent nacionalinio papildomo kodo suteikimas turi įtakos bendrovės pareigoms santykiuose su valstybe, t. y. lemia gaminių, kuriuos bendrovė importuoja, apmokestinimą akcizu.

67Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių 2010 m. gegužės 5 d. Muitinės protokolo turinį, būtent minėtos išvados dėl to, kad mėginyje nenustatyta etilo alkoholį denatūruojančių medžiagų, įtrauktų į Lietuvos ar Estijos etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašą. Todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo taikyti atleidimo nuo akcizo pareiškėjo iš Estijos atvežtam produktui, kuriame buvo etilo alkoholis, turintis būti apmokestintas akcizo mokesčiu.

68Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs mokesčių administratoriaus sprendimą, nustatantį prievolę mokėti akcizo mokestį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – skundą atmesti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 143 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs materialinės teisės normas, be pagrindo sprendė, kad turi būti renkami papildomi įrodymai, kurie nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, dėl to be pagrindo perdavė mokestinį ginčą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iš naujo.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140

70straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

73Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tukky“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

74Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 5. Atlikusi šį patikrinimą Vilniaus AVMI nustatė, jog bendrovė 2004 m. sausio... 6. Muitinės laboratorija, ištyrusi minėto produkto mėginius, konstatavo,... 7. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 8. II.... 9. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą... 10. Skunde nurodė, kad bendrovė nesutinka su Komisijos sprendimu bei mano, kad... 11. Taip pat nurodė, jog komisija, centrinis mokesčių administratorius ir... 12. Argumentavo, jog alkoholis odekolone „Ruskij Les“ yra ne maistui skirtame... 13. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pateiktu teismui skundu... 14. Atsiliepime nurodė, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo... 16. Atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus... 17. III.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu... 19. Teismas nurodė, jog byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo įvežtas... 20. Nurodė, jog byloje esantis Estijos mokesčių ir muitinės tarnybos 2006-08-15... 21. Pažymėjo ir tai, jog muitinės laboratorijos 2009 m. spalio 22 d. Tyrimo... 22. Teismas taip pat apžvelgė MAĮ nuostatas bei mokesčių administravimo... 23. IV.... 24. Atsakovas VMI, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012... 25. Apeliaciniame skunde remiasi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3... 26. Tikina, jog Direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, valstybės... 27. Akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsigytos prekės... 28. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 118 – 122)... 29. Atsiliepime išdėsto tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu... 30. 1. Pritaria teismo argumentui, jog Muitinės laboratorija... 31. 2. Mano, jog atsakovas nepagrįstai susiaurina Direktyvos taikymą ir toks... 32. 3. Nurodo, jog bendrovė mokestinio ginčo metu, jau iki pakartotinio... 33. 4. Mano, jog atsakovas nepagrįstai užkrauna bendrovei įrodinėjimo pareigą,... 34. 5. Pažymi, jog Estijos Mokesčių ir Muitinės tarnyba... 35. 6. Nesutinka su atsakovo motyvu, jog jis neturi įgaliojimų įpareigoti kitos... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į atsakovo VMI... 37. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija pateikė Lietuvos... 38. Teisėjų kolegija... 39. VI.... 40. Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo iš Estijos Respublikos į Lietuvos... 41. Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius nustatė pareiškėjui... 42. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, pagal kurios valstybės... 43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d.... 44. „1) denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir... 45. 2) etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993... 46. Vykdydama Akcizų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje (2005 m. gruodžio 15 d.... 47. Taisyklių 5.3 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d.... 48. „5. Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės atgabenamam denatūruotam... 49. 5.1. denatūruotas pagal kurią nors sąraše nurodytą formulę ir yra... 50. 5.2. arba denatūruotas pagal kurią nors sąraše nurodytą formulę ir yra... 51. 5.3. arba yra ne maistui skirtuose produktuose ir tokiems ne maistui skirtiems... 52. Akcizų įstatymo bei Taisyklių nuostatos dėl etilo alkoholio laikomu... 53. Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkte, pateikiamame direktyvos... 54. Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkto vertimas į lietuvių kalbą... 55. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Direktyvos 92/83 27... 56. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB dėl bendros tvarkos,... 57. Taigi, iš paminėto yra aiškiai matyti, jog valstybės narės, nepaisant... 58. Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas atleidimo nuo... 59. Direktyvos 92/83 tikslas buvo harmonizuoti akcizo mokestį, kurio objektas yra... 60. Nagrinėjamos bylos dalyku esantis produktas pagal Direktyvos 92/83 20... 61. Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalyje (kurioje yra nagrinėjamai bylai... 62. Akcizų įstatymo ir Taisyklių nuostatos, kuriuose yra įgyvendinti Direktyvos... 63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, spręsdamas... 64. Mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių... 65. Pagal Ekspertinių tyrimų atlikimo Muitinės... 66. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovo argumentams, jog teismas... 67. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių 2010 m. gegužės 5 68. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs mokesčių administratoriaus... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 70. straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija... 71. Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą... 73. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tukky“ skundą atmesti kaip... 74. Sprendimas neskundžiamas....