Byla 3K-3-87/2009
Dėl netesybų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui M. K. dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Preliminariosios sutarties šalis ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. sudaryta preliminariąja sutartimi dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ateityje sudarymo atsakovas įsipareigojo už 133 000 Lt parduoti vientisą žemės sklypą, kurio 1,15 ha buvo Panevėžio miesto teritorijoje, 1,07 ha – Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) teritorijoje, sudaryti notariškai patvirtintą pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį per penkerius metus nuo nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui į šią žemę; atsakovas, atsisakęs parduoti žemės sklypą, įsipareigojo grąžinti ieškovui šio iš anksto sumokėtą 23 000 Lt įmoką ir sumokėti baudą – pusę žemės pardavimo kainos. Atsakovas atsisakė parduoti žemės sklypą ieškovui, 2007 m. lapkričio 15 d. pardavė žemės sklypą kitam asmeniui, grąžino ieškovui šio iš anksto sumokėtą 23 000 Lt įmoką ir 8500 Lt – kitoms ieškovo turėtoms išlaidoms atlyginti, šalys konstatavo, kad viena kitai nebeskolingos. Ieškovas laikė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį, todėl prašė priteisti iš jo 66 500 Lt netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. preliminariosios sutarties sąlygų nevykdęs atsakovas nepagrįstai aiškina, jog žemę pardavė kitam pirkėjui, kuris esą padėjo parengti žemės sklypo planą, kitus dokumentus; teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, žemės sklypo planas patvirtintas iki preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. 2006 m. birželio 2 d.; svarbių priežasčių, sutrukdžiusių atsakovui sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taip įvykdyti preliminariąją sutartį, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikė, kad yra CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos nuostoliams atlyginti; atsakovo poziciją, kad jis su ieškovu visiškai atsiskaitė, teismas laikė nepagrįsta – ieškovui grąžinta šio iš anksto sumokėta įmoka, teismo vertinimu, nelaikytina sumokėta bauda už prievolės neįvykdymą.

7Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmetė. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir vertino bylos rašytinius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas apie tai, jog preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo joje nustatytomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.165 straipsnio ir teismų praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. prieš A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, Teismų praktika 26), pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad preliminarioji sutartis negali sukelti teisinių pasekmių, nes esą jos pasirašymo metu atsakovas neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą, dėl kurio pirkimo–pardavimo susitarta, ir kad nuosavybės teisės į šią žemę apskritai nebuvo atkurtos; pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visada turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu. Aplinkybė, kad atsakovas nuosavybės teises į žemę įgijo kitu, nei preliminariojoje sutartyje nustatytu, pagrindu, kolegijos vertinimu, nepanaikino jo prievolės įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygą dėl 1,15 ha ir 1,07 ha žemės sklypų pardavimo. Tuo tarpu žemės sklypo planas Panevėžio apskrities viršininko administracijos patvirtintas 2006 m. birželio 2 d. ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2006 m. liepos 25 d., vadinasi, sudarant preliminariąją sutartį, šalims buvo žinomas būsimos pagrindinės sutarties dalykas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuostolių atlyginimo ieškovui, kai atsisakoma sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) ir kad kitai šaliai atlygintinų nuostolių dydis nustatytinas, taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. Atsakovas grąžino ieškovui šio iš anksto sumokėtą įmoką ir turėtas tiesiogines su žemės išpirkimu iš valstybės susijusias išlaidas, iš viso 31 500 Lt, tačiau nepateikė pateisinančių įrodymų, dėl kurių atsisakė ieškovui parduoti žemės sklypą preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis; kolegija atsižvelgė į byloje pateiktą UAB „Liturta“ turto vertintojo išvadą, kad Panevėžio mieste 2007 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaina galėjo būti apie 4000 Lt už arą (preliminariojoje sutartyje dviejų bendro 2.22 ha ploto žemės sklypų vertė – daugiau kaip 800 000 Lt). Kolegija sprendė, kad ieškovas dėl kainų skirtumo patyrė netiesioginių nuostolių, nes neteko galimybių įsigyti žemės sklypą už sutartą kainą, todėl turi teisę į preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų išieškojimą iš atsakovo; preliminariojoje sutartyje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos – 66 500 Lt, kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per didelės, todėl nemažintinos (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Kolegija nelaikė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti teismų sprendimus, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatos dėl įrodymų vertinimo, neatskleista bylos esmė ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismų sprendimai nemotyvuoti (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas), pažeisti asmens lygybės įstatymui ir teismui, betarpiškumo ir nešališkumo principai, (CPK 6, 14 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), nepagrįstai nukrypta nuo teismų praktikos nuostatų. Pažeidžiant bendrąsias pirmiau nurodytų procesinių teisės normų, taip pat teismų praktikos nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, priimtas teismo sprendimas nelaikytinas teisėtas ir pagrįstas; šiuo, t. y. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, bylą nagrinėję teismai privalėjo ištirti visus bylos rašytinius įrodymus ir remiantis įrodymų viseto pagrindu spręsti, ar kasatoriaus 2007 m. liepos 30 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet ne kasatoriaus asmeninės nuosavybės, teise įgytas žemės sklypas yra tapatus preliminariosios sutarties 1 straipsnyje apibūdintam sklypui; to nepadarius, t. y. neįvertinus įrodymų, teismų tam tikromis CK normomis pagrįsta išvada, kad sklypas, kurį kasatorius ketino gauti ir įsigytas, yra tapatūs, laikytina nepagrįsta. Šalys sutartimi nesusitarė, kaip turėtų elgtis, jeigu kasatorius negautų preliminariosios sutarties 1 straipsnyje apibūdinto sklypo; tai reiškia, kad, kasatoriui negavus ir neturint galimybių tokį sklypą, kaip susitarta, gauti ateityje, preliminarioji sutartis pasibaigė, nes nesukurtas daiktas, turėjęs būti pagrindinės sutarties dalyku. Teismų priešinga išvada yra neargumentuota, padaryta, nepaisant pirmiau nurodytų CPK normų reikalavimų. Pripažinus, kad preliminarioji sutartis nutrūko ne dėl kasatoriaus kaltės, jo civilinė atsakomybė apskritai negalima, bylą nagrinėję teismai netinkamai išsprendė šį klausimą; jie netyrė byloje esančio rašytinio įrodymo, t. y. 2007 m. gruodžio 13 d. pakvitavimo, iš kurio turinio išplaukia, kad kasatorius grąžino ieškovui ne 23 000 Lt (šio sumokėta įmoką iš anksto), bet 31 500 Lt, ir kad šiuo pakvitavimu patvirtinama, jog šalys nėra viena kitai skolingos. Dėl to, esant nenuginčytam pirmiau nurodytam pakvitavimui, ieškinio reikalavimas turėjo būti vertinamas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų laikymosi aspektu. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino ieškovo teisę į kompensaciją už prarastos galimybės piniginę vertę, nes šis neįrodė jos realumo; tuo tarpu iš teismų praktikos išplaukia, kad prarastos galimybės piniginė vertė turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, bet ne hipotetinėmis, išlaidomis, ši pareiga tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

112. Pažeistas CPK 320 straipsnis, nepagrįstai netaikytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytą reglamentavimą privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų; kai atsisakoma juos analizuoti, teismas privalo nutartyje dėl to argumentuotai pasisakyti; visi apeliacinės instancijos teismo teiginiai nutartyje turi būti motyvuoti. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pirmosios instancijos teismo sprendime esančių teiginių perrašymu į teismo nutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neįvykdė jam nustatytų apeliacijos tikslų. Motyvuojamojoje teismo nutarties dalyje „Dėl preliminariosios sutarties objekto“ ir „Dėl atsakomybės“ padarytos išvados dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko, taip pat dėl nuostolių, atlygintinų preliminariosios sutarties pažeidimo atveju, padarytos neištyrus byloje esančių įrodymų ir jų neįvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus; teismas nepasisakė dėl kitų byloje turinčių reikšmės aplinkybių; dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimų skundžiamos nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta, toks atvejis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

12Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Ieškovas nurodo, kad teismai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismai padarė procesinių teisės normų pažeidimų. Pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad preliminarioji sutartis pasibaigė, nes nebuvo sukurtas daiktas, turėjęs būti pagrindinės sutarties dalyku, t. y. kasatoriui negavus preliminariosios sutarties 5 punkte aprašyto žemės sklypo. Teismai pagal byloje surinktus įrodymus, taip pat įstatymo prasmę ir teismų praktikos nuostatas pagrįstai laikė, kad ikisutartiniuose santykiuose, sudarant preliminariąją sutartį, subjektinės teisės į daiktą turėjimas nėra privalomas; bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl vientiso žemės sklypo pirkimo–pardavimo, ta aplinkybė, jog kasatorius įgijo nuosavybės teisę į žemę kitu, nei preliminariojoje sutartyje nustatytu pagrindu, nepanaikino jam prievolės įvykdyti šios sutarties sąlygas. Ieškovas taip pat nurodo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (delspinigių, baudos), reiškia, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Šalys preliminariosios sutarties 5.1 punkte susitarė dėl atsakomybės už prievolės nevykdymą, todėl teismai padarė pagrįstas išvadas, kad, iš kasatoriaus ieškovui priteisus baudą, taip atlyginti šio turėti nuostoliai. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismų sprendimas ir nutartis nemotyvuoti, nes iš tikrųjų kasaciniame skunde jis analizuoja teismų motyvus, pateikia jų tam tikrą vertinimą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriuose keliami preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų ir nuostolių santykio, taip pat sutarčių pakeitimą nustatančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Dėl nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, ir CK 6.233 straipsnyje nustatytų sutarties pakeitimo sąlygų

16Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo jame aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Iš preliminariosios sutarties atsiranda prievolė sudaryti kitą sutartį; šios prievolės nevykdymas, t. y. nepagrįstas vengimas ar nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, yra preliminariosios sutarties pažeidimas; tokiais atvejais nukentėjusios šalies interesai ginami atlyginant jai nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taigi nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir ikisutartiniuose santykiuose. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. prieš A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Teismų praktika 26). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties preliminariajai sutarčiai reikšmingi taip pat dviem aspektais, t. y. preliminariojoje sutartyje prisiimtos prievolės sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinimui ir civilinės atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kauno energija“ prieš AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. prieš T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; ir kt.). Tokiais atvejais svarbu nustatyti netesybų, sutartų preliminariojoje sutartyje, bei nuostolių atlyginimo santykį. Pirmiau nurodytu reglamentavimu teisiškai užtikrinamas tam tikras šalių tarpusavio santykių teisinis apibrėžtumas, sutarties šalių interesų apsauga.

17Nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes ieškovas parengė 2006 m. rugpjūčio 4 d. preliminariąją sutartį; sutarties 5 straipsnyje reglamentuojama šalių atsakomybė pagrindinės sutarties nesudarymo atveju, t. y. kasatoriui atsisakius sudaryti sutartį, jis privalo grąžinti ieškovui šio iš anksto sumokėtą įmoką ir sumokėti netesybas – pusę šalių sutartos kainos; ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį – jo iš anksto sumokėta įmoka lieka kasatoriui kaip netesybos (bauda) už prievolės nevykdymą. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino, kad ieškovui atlygintini nuostoliai, nes kasatorius nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį; atlygintinų nuostolių dydis nustatytinas, taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kasatorius grąžino ieškovui šio iš anksto sumokėtą 23 000 Lt įmoką ir tiesiogines su žemės išpirkimu iš valstybės susijusias išlaidas, iš viso 31 500 Lt. Kolegija taip pat vertino, kad preliminariojoje sutartyje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos – 66 500 Lt, nėra aiškiai per didelės, todėl nemažintinos (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtinti CK 1.2, 1.5 straipsniuose, yra taip pat prievolių teisės principai. Prievolės šalys turi galimybių nusistatyti elgesio modelį tarpusavio susitarimu, tačiau civilinėje teisėje įtvirtintos tam tikros principinės nuostatos, kurių privalu laikytis šalims, tariantis dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Pagal CK 1.5 straipsnio 2 dalį prievolės šalys, susitarimu nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kita vertus, sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka. CK 6.223 straipsnyje reglamentuojamos sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka; nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad įstatymo nenustatytas baigtinis sutarties pakeitimo atvejų sąrašas. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, 6.228 straipsnyje). Pagal konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja ginčą nagrinėjantis teismas.

19Vertindama preliminariosios sutarties 5 straipsnio nuostatas dėl jose šalims įtvirtintų teisių ir pareigų sąžiningumo ir lygiateisiškumo aspektais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jose nustatytas kompensacijos dydis ir būdas yra itin nepalankūs kasatoriui, tuo tarpu, minėta, prievolinių teisinių santykių reglamentavimas yra toks, kuriuo turi būti užtikrinama protinga sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Tuo tarpu iš sutarties 5 straipsnio turinio neišplaukia, kad ieškovo parengtos sutarties sąlygos dėl atsakomybės būtų šalims lygiavertės. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino šios sutarties sąlygos ir nepasisakė dėl joje įtvirtintų šalims teisių ir pareigų, CK 1.5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymosi aspektu ir tai, ar sutarties sąlyga, kuri nepagrįstai suteikė vienai šaliai perdėto pranašumo, šalių nebuvo pakeista (CK 6.228 straipsnis). Bylos duomenimis, 2007 m. liepos 30 d. I. K. grąžino ieškovui 30 000 Lt, 2007 m. gruodžio 13 d. – 1500 Lt; pirmiau nurodytos datos raštelyje pažymėta, kad „daugiau niekas neskolingas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškė, kad šalys susitarė kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus kasatoriui neįvykdžius ikisutartinių įsipareigojimų, pakeisdamos preliminariojoje sutartyje sutartą nuostolių sumą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis); šalių atsiskaitymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškė šalių pakeistą preliminariosios sutarties sąlygą dėl nuostolių; ieškovas įvertino nuostolius ir pasirašė įsipareigojimą, kad nebeturi pretenzijų, su juo visiškai atsiskaityta; vadinasi, bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams nebuvo teisinio pagrindo pripažinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą; priešingą teismų poziciją lėmė tai, kad be pagrindo neįvertintas 2007 m. gruodžio 13 d. rašytinės formos pinigų sumokėjimo patvirtinimas kaip šalių atsakomybės pagal preliminariąją sutartį nustatančios sąlygos pakeitimas ir tai, jog šalys pripažino, kad yra nebesaistomos įsipareigojimų dėl nuostolių, atlygintinų preliminariosios sutarties pažeidimo atveju (CPK 185 straipsnis).

20Pagal CPK 359 straipsnio 4 dalį kasacinis teismas turi teisę pakeisti sprendimą (nutartį), ar, panaikinęs sprendimą (nutartį), priimti byloje naują sprendimą, kai nustato, jog buvo pažeistos tik materialinės teisės normos, jas netinkamai taikant arba aiškinant; šią teisę kasacinis teismas taip pat turi, kai nustato esminį proceso teisės normų pažeidimą, kurį jis pats gali pašalinti; šiais atvejais kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai be pagrindo netaikė materialinės teisės normos, todėl bylą išsprendė neteisingai; atsižvelgdami į preliminariosios sutarties 5 punkto sąlygų esmę ir vėlesnius šalių veiksmus, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą pripažinti, kad šalys pakeitė preliminariosios sutarties 5 punkto sąlygą dėl atsakomybės (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas, kasacinis skundas tenkintinas (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasatorius patyrė šių bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 1100 Lt advokatui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b. l. 50), 1995 Lt žyminio mokesčio – už paduotą apeliacinį skundą (b. l. 107), 1000 Lt – advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 115), 20,10 Lt žyminio mokesčio (b. l. 143), 1995 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (b. l. 145), 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą (b. l. 156), iš viso 7100,10 Lt. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos kasatoriui iš ieškovo.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 4 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kasatoriui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš viso 7100 (septynis tūkstančius vieną šimtą litų) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Preliminariosios sutarties šalis ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 4... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu... 7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti teismų sprendimus,... 10. 1. Pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatos dėl įrodymų vertinimo,... 11. 2. Pažeistas CPK 320 straipsnis, nepagrįstai netaikytas CPK 329 straipsnio 2... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 16. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties... 17. Nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes ieškovas parengė... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai civilinių santykių teisinio... 19. Vertindama preliminariosios sutarties 5 straipsnio nuostatas dėl jose šalims... 20. Pagal CPK 359 straipsnio 4 dalį kasacinis teismas turi teisę pakeisti... 21. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir... 24. Priteisti iš ieškovo I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kasatoriui M. K., a.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...