Byla 2A-2683-345/2012
Dėl buto dalies išlaikymo išlaidų apmokėjimo, tretieji asmenys – I. P., M. L., D. G., UAB „Rasų valda“, AB „Lesto“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams D. G. ir Lietuvos katalikių moterų sąjungai dėl buto dalies išlaikymo išlaidų apmokėjimo ir atsakovės V. G. (buvusi pavardė C.) priešieškinį ieškovei S. S. dėl buto dalies išlaikymo išlaidų apmokėjimo, tretieji asmenys – I. P., M. L., D. G., UAB „Rasų valda“, AB „Lesto“.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė S. S. 2011-04-15 kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų V. G. ir Lietuvos Katalikių moterų sąjungos 1044,17 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, V. G., D. G. ir M. L. 2004-12-17 paveldėjo butą, esantį ( - ). Butas paveldėtas dalimis: 9/30 buto dalis paveldėjo S. S., o po 7/30 dalis paveldėjo V. G., D. G. ir M. L.. Vietoje ieškovės, paveldėtame bute gyveno jos duktė – I. P., kuri mokėjo buto išlaikymo išlaidas už savo motiną bei kitas paveldėtojas. Dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas UAB „Rasų vada“ padavė buto savininkus į teismą. Ieškovė paskaičiavo kitoms buto bendrasavininkėms tenkančias mokėjimo dalis, atsižvelgė, kad per laikotarpį nuo 2005-01 iki 2006-04 D. G. ir V. G. buvo globojamos Lietuvos katalikių moterų sąjungos, todėl šiai sąjungai tenka pareiga mokėti susidariusią globotinių skolą, už laikotarpį nuo 2006-05 iki 2009-03 mokėjimų dalį turi sumokėti lygiomis dalimis abu atsakovai.

5Atsakovė V. G. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį dalyje, kuriuo prašoma skolą priteisti iš atsakovės, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB ”Rytų skirstomieji tinklai” 2010-05-19 atliko buto, esančio ( - ), elektros energijos vartojimo vietos apžiūrą, kurios metu surašytas elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas bei užfiksuoti duomenys, kad buto skaitiklio plombos yra nuimtos ir pakartotinai uždėtos. Aktą pasirašė ieškovės dukra I. P., kuri taip pat gyvena minėtame bute. Minėto pagrindo aktu 2010-06-15 paskaičiuota 1439,27 Lt dydžio žala, kurią atsakovė, kaip buto bendrasavininkė, šią baudą sumokėjo. Ieškovė visą laiką gyveno bute, todėl neužtikrindama tinkamo elektros skaitiklio priežiūrą, yra atsakinga už paskirtą baudą. Minėtame bute atsakovė negyveno, iki pilnametystės gyveno vaikų globos namuose, kai tapo pilnametė, pradėjo studijuoti Klaipėdoje.

6Atsakovas UAB ”Rasų valda” prašo iš bendrasavininkų priteisti 1922,46 Lt skolos ir 441,61 Lt delspinigius už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui, esančiam ( - ), proporcingai turimai turto daliai. Nurodė, kad atsakovas yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Buto, esančio ( - ), bendrasavininkės yra S. S., V. G., M. L. ir D. G., kurioms kartu priklauso ir minėto namo bendrojo naudojimo objektai ir kuriuos savininkės privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos už butui suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, kurią teismas priteisė, tačiau vykdomasis raštas neatiduotas vykdymui.

7Trečiasis asmuo AB LESTO prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teikia elektros energiją butui. Elektros energija apskaitoma vieno elektros skaitiklio, pagal kurio rodmenis turi būti atsiskaitoma. Remiantis Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 126.15 papunkčiu elektros energijos tiekėjas neturi prievolės mokėtinos sumos skirstyti tarp buto savininkų, Už suvartotą elektros energiją turi būti pilnai atsiskaitoma pagal elektros skaitiklio rodmenis.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog Lietuvos katalikių moterų sąjunga nėra buto, esančio ( - )bendrasavininkė, todėl šiam atsakovui nėra sukurta prievolė atlyginti ieškovės permokėto mokėjimo dalį. Ieškovė S. S. mokėjimą už butui, esančiam ( - ) teiktas paslaugas permokėjo ne ieškinyje įvardytam atsakovui – Lietuvos katalikių moterų sąjungai, o įvardytą permoką atliko UAB ”Rasų valda” naudai, tačiau reikalavimo UAB ”Rasų valda” ieškovė nepareiškė. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus taip pat konstatavo, jog atsakovas Lietuvos katalikių moterų sąjunga tiesiogiai nebuvo paskirta ginčo laikotarpiu buvusių nepilnametėmis V. C. (buv. V. G.) ir D. G. globėju rūpintoju, turto administratoriumi, todėl jam neatsiranda jokia prievolė mokėti mokėjimus už ginčo laikotarpiu nepilnametes V. C. (buv. V. G.) ir D. G.. Atsižvelgęs į tai, kad tiek atsakovė V. C. (buv. V. G.), tiek ir trečiasis asmuo D. G. yra pilnametės, o nepilnamečių globos bei rūpybos tikslai, jų uždaviniai ir principai yra nukreipti prioritetiniams vaiko interesams įgyvendinti ir šių interesų įgyvendinimas globos ar rūpybos institucijai nesukuria pareigos savo lėšomis vykdyti globotinių ar rūpintojų pareigas (CK 3.248 -3.249 str.), teismas padarė išvadą, kad atsakovo keitimas vilkins bylos nagrinėjimą, neatitiks koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimų, nesąlygos kitokio teismo sprendimo priėmimo, dėl ko pagrindo pripažinti prašomą priteisti 754,67 Lt mokėjimą už buto, esančio ( - )bendraturtės V. C. (buv. V. G.) ir D. G. turi sumokėti jų globėjas/rūpintojas nėra. Įvertinęs tai, jog per reikalaujamą laikotarpį atsakovė V. C. (buv. V. G.) nebuvo tikruoju jai priklausančios buto, esančio ( - ), dalies valdytoju ir naudotoju, ir tai, kad nusistovėjusi apmokėjimo tvarka nebuvo pakeista, teismas laikė, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovės V. C. (buv. V. G.) 289,51 Lt.

10Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, atsižvelgė į ieškinio pobūdį, ir į tai, kad ieškiniu reikalaujama suma – 1044,17 Lt yra artima priešieškinio sumai, bei į tai, kad bendraturčiai yra vienos giminės asmenys, kurie atitinkamai įvykdytais mokėjimas patvirtino savo prigimtinės prievolės vykdymą, teismas D. G. įvykdytą 1439,27 Lt įsipareigojimo įvykdymą vertino ne kaip teisinę, o kaip moralinę prievolę bei moralinės prievolės vykdymu pripažino ir trečiojo asmens I. P. įvykdytą mokėjimą UAB ”Rasų valda” naudai už ieškovę S. S., kuris atitinka geros moralės nuostatas, neprieštaraujančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, todėl ieškinys pateiktas bendraturtei, kuri skolinga už buto išlaikymą ir įstaigai, kuri konkrečiu metu paskirta vienos iš bendraturčių globėju. Bylos eigoje paaiškėjo, kad atsakovu byloje turi būti ne Lietuvos katalikių moterų sąjunga, bet Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras, tačiau teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti ar ieškiniui patikslinti. Bylos nagrinėjimas buvo gana ilgas, todėl patikslinti ieškinį būtų buvę protinga ir teisinga, nenukrypta nuo civilinio proceso principų, tačiau teismas nesudarė sąlygų ieškovei tinkamai įgyvendinti savo teises. Pažymi, kad nors vietoje ieškovės bute ( - ), gyveno jos duktė I. P., savo komunalinių dalį komunalinių išlaidų visuomet ir apmokėjo I. P.. Nuo 2004 m. gegužės mėnesio I. P. buvo M. L. globėja, o tai reiškia, kad I. P. mokėjo už komunalines paslaugas ir už M. L., kas sudarė 16/30 dalį buto išlaidų. M. L. 2010 m. liepos mėnesį tapo pilnametė, todėl jai tenka pareiga mokėti už bendro turto išlaikymą, t.y. iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio 3087,78 Lt. Taip pat nurodo, kad paminėta teismo sprendime byla yra nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu, ji nebuvo prijungta, nebuvo imtasi išieškojimo veiksmų, sprendimas yra nepagrįstas. Nors teismas atmetė priešieškinį remdamasis prigimtinių prievolių egzistavimu, tačiau bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovės naudai. Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo atmesti, todėl teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas vienos šalies naudai.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad yra buto, esančio ( - )bendrasavininkai ir teismo paskirtas turto administratorius neinformavo ir neteikė prašymų dėl mokesčių skaičiavimo pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį proporcingai turimam nuosavybės teise plotui. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo gautus mokėjimų pavedimus už butui suteiktas administravimo, komunalines ir eksploatavimo paslaugas įskaitydavo į bendrą šio buto priskaičiuotų mokesčių bei apmokėjimų apskaitą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės S. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinio skundo motyvais iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Rasų valda“ administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), kurio butas Nr. 3 priklauso ieškovei S. S. - 9/30 dalys buto, atsakovei V. C. (buv.V. G.), tretiesiems asmenims D. G. ir M. L. priklauso po 7/30 dalis kiekvienai iš jų bute (b.l. 9,10, t. 1). Ieškovė nurodo, kad už laikotarpį nuo 2005 metų sausio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio imtinai sumokėjo už paslaugas UAB ”Rasų valda” 1044,17 Lt daugiau negu priklauso mokėti už jos turimą nuosavybės dalį bute. Permokėtos sumos dalį 754,67 Lt ieškovė prašo priteisti iš bendrasavininkių V. C. ir D. G. globėjo Lietuvos katalikių moterų sąjungos, o likusią 289,51 Lt prašo priteisti iš bendrasavininkės V. C.. Apeliaciniame skunde ieškove nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, todėl ieškinys pateiktas bendraturtei, kuri skolinga už buto išlaikymą ir įstaigai, kuri konkrečiu metu paskirta vienos iš bendraturčių globėju.

17Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Apeliante iš esmės teisingai nurodo, jog nors atsakovė V. C. nurodė, jog bute ( - ) ji negyvena, juo nesinaudoja, tačiau tai neatleidžia jos nuo atsakomybės mokėti už suteikiamas komunalines paslaugas UAB “Rasų valda” proporcingai jos turimai buto daliai. Kaip matyti, UAB “Rasų valda” teikiamų paslaugų objektyviai negalima tiekti tik vienam iš buto savininkų, gyvenančiam bute, nes jos tiekiama visam butui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė V. C. nebuvo tikruoju jai priklausančios buto dalies naudotoju ir valdytoju, o nusistovėjusi apmokėjimo tvarka, kuria ieškovė mokėjo už butui suteiktas paslaugas nebuvo pakeista. Bylos medžiaga tvirtina, kad butui teikiamomis komunalinės paslaugomis naudojasi realiai tik jame gyvenantis asmuo - ieškovės dukra I. P. (to neginčijo nei viena iš šalių, kurį minėtą butą išnuomavo tretiesiems asmenims, nuomos sutartyje nurodydama, jog yra pilnateisė nuomotoja, ir nenurodydama ieškovei priklausančios nuomojamos buto dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovės pavedimu trečiasis asmuo I. P. naudoja butą jį nuomodama ir mokėdama mokesčius, dėl ko nėra pagrindo iš atsakovės V. C. priteisti 289,51 Lt dalį skolos.

18Apeliantė nurodo, kad atsakovu byloje nurodė Lietuvos katalikių moterų sąjungą, kuris konkrečiu metu buvo paskirtas atsakovės D. G. globėju, todėl taip pat turintis pareigą atlyginti ieškovei už sumokėtas komunalines paslaugas. Bylos medžiaga tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-20 įsakymu Nr. 40-1346 (b.l. 14, t. 1) nuo 2004-12-09 atsakovei V. C. atžvilgiu buvo nustatyta laikinoji globa, jos rūpintoju paskirta viešoji įstaiga Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras (b.l. 14, t. 1). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-15 nutartimi D. G. nustatyta nuolatinė rūpyba, jos nekilnojamojo turto administratoriumi paskirtas VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras. Duomenų apie tai, kad atsakovas Lietuvos katalikių moterų sąjunga būtų buto, esančio ( - ) bendrasavininkas, nėra, todėl įvertinus pastarąją aplinkybę ir atsižvelgus į tai, kad pagal CK 6.248-3.249 straipsnius minėtai institucijai nekyla pareiga savo lėšomis vykdyti globotinių ar rūpintojų pareigų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš prievolių teisės ir Lietuvos katalikių moterų sąjungai nekyla pareiga atlyginti ieškovės UAB ”Rasų valda” sumokėtą permoką, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip teisingai pažymėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-05-15 nutartimi atsakovei D. G. paskirtas nekilnojamojo turto administratorius (b.l. 55,56, t.2), tačiau ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 754,67 Lt mokėjimą nėra grindžiamas paskirto administratoriaus netinkamų pareigų atlikimu.

19Apeliante apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad atsakovu byloje turi būti Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras, tačiau teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti ar ieškiniui patikslinti. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Tokiais atvejais pagal CPK 45 straipsnį teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių santykius, kildinamą reikalavimą bei ginčo tiesioginius subjektus, pagrįstai netaikė CPK 45 straipsnyje numatytos galimybės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. C. ir trečiasis asmuo D. G. yra pilnametės, ieškovė nekėlė Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo pramos centrui, kaip D. G. nekilnojamojo turto administratoriui, reikalavimų dėl netinkamo pareigų vykdymo, o pats reikalavimas priteisti skolą, kaip minėta, yra kildamas iš prievolių teisės, dėl ko priimtas sprendimas neįtakos pastarosios institucijos, todėl atsakovo keitimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog atsakovo pakeitimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo yra formalūs. Taigi aplinkybė, kad teismas nepakeitė atsakovo nelaikytina esminiu proceso teisės pažeidimu, nulėmusiu bylos baigtį.

20Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad sprendime minima byla nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu ir sprendime nurodytas kito teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo reikalavimo dėl 289,51 Lt priteisimo iš atsakovės V. C. pagrįstumą ir ieškovės prisiimtą pareigą UAB „Rasų valda“ mokėti mokėjimus vadovavosi viena iš įrodinėjimo priemone -Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-21 teismo sprendimu už akių, kuriuo UAB „Rasų valda“ naudai iš S. S. buvo priteista 767,448 Lt dydžio skola už komunalines paslaugas, bylinėjimosi išlaidos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, o atsakovių V. G. ir D. G. atžvilgiu civilinė byla nutraukta (b.l. 92, t. 1). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas ir taikydamas nurodytą proceso teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose; tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-817-582/2010, turi reikšmės ir šioje civilinėje byloje, kadangi apeliantė nevykdė UAB „Rasų valda“ savo prievolės mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas bei namo priežiūros bei remonto išlaidas butui, esančiam ( - )laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30 ir tokia nustatyta aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina ieškovės pareigą mokėti UAB „Rasų valda“ mokėjimus. Aplinkybė, jog UAB „Rasų valda“ 2010-09-21 sprendimo už akių nepateikė vykdymui nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir negaliojantis. Priešingai, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis, jo atžvilgiu nebuvo paduotas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nebuvo pateikti kiti prašymai, nebuvo spręstas proceso atnaujinimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė byloje turinčiu prejudicinę reikšmę. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato teismui pareigos nagrinėjamojoje byloje laikydamas kitą sprendimą turinčiu prejudicinę reikšmę prijungti išnagrinėtą bylą prie nagrinėjamos bylos.

21Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir netenkindamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio iš ieškovės priteisė 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sprendimas nebuvo priimtas nei vienos šalies naudai, todėl atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o paliekamos šalims (CPK 93 str. 1 d.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovės priteista 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. S. priteista 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai panaikinti.

24Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė S. S. 2011-04-15 kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš... 5. Atsakovė V. G. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo... 6. Atsakovas UAB ”Rasų valda” prašo iš bendrasavininkų priteisti 1922,46... 7. Trečiasis asmuo AB LESTO prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, atsižvelgė į ieškinio... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Rasų valda“ administruoja... 17. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems... 18. Apeliantė nurodo, kad atsakovu byloje nurodė Lietuvos katalikių moterų... 19. Apeliante apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjant... 20. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad sprendime minima byla... 21. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir netenkindamas tiek... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 23. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria... 24. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....