Byla 1-21-369/2017
Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam T. J. P., nukentėjusiajai R. J., nukentėjusiosios atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui, civiliniam atsakovui, draudimo bendrovės BTA „Insurance Company“ SE atstovui Jevgenijui Krochmaliui,

2viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3T. J. P., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ir gyvenantis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, adresu ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5T. J. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

62012-12-03, apie 16.23 val., vairuodamas UAB „( - )“ priklausantį krovininį automobilį Volvo FH 12, v/n ( - ) su puspriekabe „Schmitz“ v/n ( - ), važiavo nuo Vilniaus miesto link Trakų ir Galvės gatvėje (kelio Vilnius –Trakai 18-ame kilometre) važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas (snigo, slidi kelio danga), nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešinga kryptini važiavusiu automobiliu Opel Astra v/n ( - ) vairuojamu R. J.. Įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Opel Astra vairuotoja R. J., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais, T. J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 105, 125, 133 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str.1 d.

7Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis T. J. P. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė UAB „( - ) priklausančio krovininio automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu. Specialisto išvada Nr. T-A 11482/12(01) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.1682 patvirtino, kad eismo įvykio metu T. J. P. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta

8Apklausta teisme nukentėjusioji R. J. paaiškino, kad 2012-12-03, apie 16.23 val. į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė krovininis automobilis. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, buvo nedarbinga. 2013-04-16 Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu, kaip negalinti tarnauti dėl sveikatos būklės buvo atleista iš vidaus reikalų tarnybos. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji pateikė civilinius ieškinius dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

9Ikiteisminio tyrimo metu, 2012-12-13 įvertinus nukentėjusiosios R. J. pateiktus medicininius dokumentus, teismo medicinos gydytoja, specialistė Jolanta Majauskaitė -Čobot padarė išvadą, kad R. J. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, abiejų klubų ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

10Ikiteisminio tyrimo metu, 2013-05-20 įvertinus nukentėjusiosios R. J. papildomai pateiktus medicininius dokumentus, teismo medicinos gydytoja, specialistė Jolanta Majauskaitė - Čobot padarė išvadą, kad R. J. nustatyti paviršutiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, abiejų klubų ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio diafizės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotam 2013-04-03 kairio riešo sąnario ir peties sąnario kontraktūrom nustatyti tikslinga R. J. apžiūra per sąnarį įvertinimui.

112013-07-08 specialisto išvadoje Nr.KG 129/13(01), nurodyta, kad R. J. įvykio metu buvo padaryti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontakrtūros. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų masto nustatymo lentelės“ 56.1 ir 71.1 p. R. J. prarado 30 procentų bendrojo darbingumo.

12Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. PEGK 4(86/207)2016 (01) kuriame nurodyta, kad remiantis R. J. medicininiais dokumentais, apžiūra bei duomenimis esančiais baudžiamojoje byloje, nustatyta, kad nukentėjusiosios R. J. prarastas bendrasis darbingumas ir gydymas susijęs ne tik su 2012-12-03 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, bet ir su lėtinėmis ligomis, kuriomis nukentėjusioji sirgo iki eismo įvykio. R. J. nustatytos lėtinės ligos (stuburo sritis, kaklo dalis, anatominiais pakitimai kelio srityje) turėjo tiesioginę įtaką darbingumo lygiui nustatyti. Tačiau atsakyti kokia, kokia dalimi (procentais) šios ligos lėmė darbingumo lygį, negalima, kadangi tai yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos ir darbo ministerijos kompetencijos klausimas. Dabartiniu metu R. J. po eismo įvykio nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi įvertinus visus tyrimui pateiktus papildomus medicininius dokumentus, iš karto po eismo įvykio nenustačius objektyvių peties sąnario traumavimo požymių, esant iki eismo įvykio nustatytai lėtinei stuburo kaklinės dalies patologijai, bei 2013-09-23 atlikus artroskopinę kairio peties sąnario operaciją neradus objektyvių sužalojimo požymių, kairio peties sąnario kontraktūra negali būti siejama su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Kadangi pateikiant 2013-10-16 specialisto išvadą KG 129/13(01) nebuvo žinoma apie ankstesnę stuburo kaklinės dalies patalogiją (nebuvo pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai), nebuvo duomenų apie artroskopinės operacijos radinius, kairiojo peties sąnario kontrakrūra nepagrįstai buvo susieta su 2012-12-03 eismo įvykio metu patirta trauma ir nepagrįstai pritaikytas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 56.1 punktas“ neriški peties sąnario kontraktūra, atitinkantis 20 procentų bendrojo darbingumo netekimo. R. J. nustatyta paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės lastoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontrakrūra. Šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų R. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o pagal „Sveiokatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 71.1 punktą „nežymus riešo sąnario judesių apribojimas“ ji prarado 10 procentų bendrojo darbingumo. Nuo 2014-06-30 R. J. yra darbinga, jai nustatytas 70 procentų darbingumo lygis.

13Atvykę į teismo posėdį teismo medicinos ekspertai Jolanta Majauskaitė - Čobot, Romas Raudys bei Vilniaus Universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Igoris Šatkauskas, patvirtino jų pateiktą išvadą ir atsakė į proceso dalyvių klausiamus. Ekspertai ir specialistas patvirtino, kad įvertinus papildomus R. J. medicininius dokumentus (2013-10-31 jai atlikto magnetinio rezonanso tyrimo duomenis bei 2013-09-23 jai atliktos chirurginės operacijos protokolą) buvo padaryta kategoriška išvada, kad nukentėjusiajai R. J. nustatyta kairio peties kontraktūra nėra susijusi su 2012-12-03 eismo įvykiu. Ši aplinkybė buvo pagrindas keičiant R. J. anksčiau nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą.

14Apklaustas teisme medicinos centro prie VRM CMEK gydytojas - chirurgas, specialistas Germanas Galinis paaiškino, kad įvertinus nukentėjusiosios R. J. sveikatos būklę ir jos medicininius duomenis buvo padaryta išvada, kad ji netinkama tolimesnei tarnybai. Tai buvo padaryta atsižvelgus į R. J. diagnozuotą kairio riešo ir kairio peties nejudrumą (kontraktūrą). Specialistas pripažino, kad sprendžiant R. J. netinkamumą tolimesnei tarnybai, jos medicininiuose dokumentuose nebuvo įrašyta duomenų apie kairio peties sužalojimą, kad jis yra nejudrus.

152013-04-15 LR VRM Medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija pateikė specializuotos medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 1174, kuriame nurodė R. J. nustatytų ligų diagnozės, pagrindinių ir gretutinių ligų ar sveikatos sutrikimų kodus: S52.6 (alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis - su trauma sietina patalogija) M24.5 (sąnario kontraktūra - su trauma sietina patalogija), M17.0 (pirminė gonartrozė, - su trauma sietina patalogija, M50.1(kaklo diskų liga su mielopatija), G55.1(nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas segant tarpslankstelinio disko sutrikimais- lėtinė liga), G93.2( anoksinis smegenų pažeidimas –lėtinė liga) S 06.0 (smegenų sukrėtimas – su trauma sietina patalogija), J31.2 (letinis laringitas –lėtinė liga), E04.1(netoksinis vienas skydliaukės mazgas- lėtinė liga), K21.9 (gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito- lėtinė liga), L.90.50 (dėl nepatikslintos priežasties), K07.03 (danties padėties anomalijos - su trauma sąsajų nesama). Ligos liudijime pažymėta, kad vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-380/V618, 37.1 p. R. J. netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveiktos būklės reikalavimų: I, II, ir III skiltis. Liga ar sveiktos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimų.

16Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis T. J. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vairuodama kelių transporto priemonę, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neįvertino tuo metu buvusių meteorologinių sąlygų, nepasirinko tinkamo greičio, ko pasėkoje nesuvaldė krovininio automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu lengvuoju automobiliu, sukeldamas ekspertizės akte nustatytus kūno sužalojimus ir nesunkiai sutrukdė R. J. sveikatą. T. J. P. savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl įvykusių pasekmių. Jis neneigė, kad atsižvelgus į autoįvykio metu buvusias meteorologines sąlygas turėjo būti atsargesnis.

17Bylos duomenų visumą teismas vertina kaip pakankamą nustatyti, jog kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. T. J. P. kaltė pilnai įrodyta jo bei nukentėjusiosios R. J. parodytais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais įvykio vietos plane užfiksuotais duomenimis, teismo ekspertizės aktu, kita nurodyta rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis teismo medicinos ekspertizės aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti tokia išvada.

18Kaltinamojo T. J. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

19Teismas, skirdamas T. J. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad T. J. P. dėl nusikalstamo nerūpestingumo įvykdė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad T. J. P. šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad už įvykdytą neatsargią nusikalstamą veiką T.J. P. baustinas straipsnio sankcijoje numatyta pinigine bauda. Atsižvelgus, kad nuo eismo įvykio praėjo 5 metai, teismui neturint duomenų apie galimai kaltinamojo įvykdytas naujas nusikalstamas veikas ar administracinės teisės pažeidimus, kurie būtų susiję su eismo įvykiais, įvertinus, kad kaltinamasis yra profesionalus vairuotojas, teismas jo atžvilgiu netaiko BK 67 straipsnyje 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir neatima jam teisės vairuoti transporto priemones.

20Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai R. J. buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad R. J. šioje byloje yra tinkamas civilinio ieškovo subjektas. Autoįvykio metu kaltinamasis vairavo UAB „( - )“ priklausantį krovininį automobilį, kuris buvo apdraustas „BTA Insurance Company SE“ Lietuvos filiale. Taigi nurodytos bendrovės yra tinkami atsakovai pagal pareikštus reikalavimus.

21Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame išdėstė savo reikalavimus. R. J. iš kaltinamojo T. J. P., ir atsakovų: draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, UAB „( - )“ prašė priteisti 5029.48 eurų jos negautų pajamų atlyginimo, 155.60 eurus patirtų išlaidų atlyginimą (viso 5185.08 turtinės žalos) ir 58.000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad LR VRM 2013-06-20 dienos sprendimo jai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą ir jos vidurinis darbo užmokestis smuko nuo 698.25 eurų iki 324.14 eurų, po eismo įvykio jai paskirtos pensijos dydžio. Nukentėjusioji teismui pateikė 2015-04-30 darbo sutartį, kad dirba apskaitininke UAB „( - )“ ir gauna 300 eurų atlyginimą. Nukentėjusioji prašė atlyginti 5.79 eurus už jai atliktą fizioterapinę procedūrą, 3.46 eurus už įsigytus medikamentus, 17.38 eurus už stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimą, 2.90 eurus už vienkartinius rūbus, kuriuos ji turėjo įsigyti jai atliekant magnetinio rezonanso tyrimą, 109 eurus jos turėtų transporto išlaidų, 16.47 eurus už dokumentų kopijavimą.

22Draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ atstovas pateikė teismui atsiliepimą į jo atstovaujamai bendrovei reiškiamus civilinius ieškinius. Atsiliepime nurodyta, kad Draudimo bendrovė išanalizavusi draudimo bendrovei pateiktas pretenzijas ir dokumentus, vadovaujantis Eisimo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, bei LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu draudimo bendrovėje, nukentėjusiajai R. J. buvo išmokėtos sekančios draudiminės išmokos: 4283.58 litai (1240.61 eurai), kompensuojant Vilniaus teritorinei ligonių kasai R. J. gydymo išlaidas, 15.222.00 litai (4.408 eurai), kompensuojant autoįvykio metu apgadintą R. J. automobilį Opel Astra, 578 litai (167,40 eurai), kompensuojant autoįvykio metu apgadinto automobilio Opel Astra saugojimo išlaidas, 2292.65 litai (663.99 eurai), kompensuojant R. J. įsigytus vaistus, 228 litai (66.03 eurai), kompensuojant R. J. žalą patirtą dėl MRT tyrimo, aprašymo, nuotraukas bei surinkimą iš UAB „Medea Diagnostika“, 717.00 litai (207.65 eurai), kompensuojant autoįvykio metu sugadintus R. J. daiktus, 95.00 litai (27.51 eurai) kompensuojant R. J. autoįvykio metu sugadinto telefono remonto išlaidas, 23.54 litai (6.81euras), kompensuojant R. J. patirtas išlaidas UAB “VAAK“ atliekant kairiojo peties sąnario ultragarsinį tyrimą, 1819. 64 litai (527 eurai), kompensuojant R. J. transportavimo ir kuro išlaidas, 10328.35 litai (2991.29 eurai), kompensuojant R. J. negautas pajamas nuo 2012-12-03 iki 2013-04-16 bei nuo 2013-09-01 iki 2014-07-01, 10.000 litų (2896.20 eurai) kompensuojant R. J. patirtą neturtinę žalą. Bendroje sumoje draudimo bendrovė R. J. atlygino 16.082 litus (4.657.66 eurus) turtinės ir 10.000 litų, t.y. 2896.20 eurus) neturtinės, moralinės žalos. Draudimo bendrovės atstovas prašė teismo pilnai atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nes autoįvykio metu R. J. patirtą turtinę ir neturtinę žalą draudimo bendrovė tinkamai kompensavo. Draudimo bendrovės atstovas nurodė, kad teismų praktikoje proceso, atstovavimo išlaidos, priteisiamos ne iš draudimo bendrovės, o iš kaltininko.

23Nagrinėjant bylą teisme UAB „( - )“ atstovas nesutiko su nukentėjusiosios pateiktu civiliniu ieškiniu ir prašė jį atmesti.

24Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusioji R. J. fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis tik nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, šiuo metu ji yra darbinga. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė “BTA Insurance Company“ SE pateikė teismui rašytinius duomenis, kad nukentėjusiajai išmokėjo 10 000 litų (2896.20 eurų) draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į šią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika, teismas daro išvadą, kad R. J. patirtą neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, todėl jos reikalavimas papildomai iš atsakovų jai priteisti 58000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus įvykusiam eismo įvykiui, iš to kilusioms pasekmėms ir turi būti atmestinas.

25Nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies, kiek jis yra susijęs su nukentėjusiosios papildomomis išlaidomis transportui, medikamentams, fizioterapinėmis procedūroms, dokumentų kopijavimu ir sudaro 155.60 eurų. Kitoje dalyje nukentėjusiosios pateikta civilinį ieškinį dėl jei padarytos 5029.48 eurų turtinės žalos (negautų pajamų) teismas atmeta. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios turtinę žalą susijusią su negautomis pajamomis pilnai jai kompensavo draudimo bendrovė.

26Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji R. J. prašė jai atlyginti 942.94 eurus jos atstovavimo išlaidų. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, tai, kad buvo rengiamas bei pildomas civilinis ieškinys, įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, teismas mano, kad toks prašymas yra pagrįstas, nurodytas proceso išlaidų dydis yra objektyviai proporcingas suteiktai teisinei pagalbai ir turi būti kaltinamojo atlygintinas.

27Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

Nutarė

28T. J. P. a/k ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 20 MGL dydžio, 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 centų) piniginę baudą.

29T. J. P. išaiškinti, kad 753,20 Eurų piniginė bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

30Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo atmesti.

31Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company „SE priteisti 155.60 eurų.

32Priteisti iš T. J. P. 942.94 eurus nukentėjusiajai R. J. jos patirtoms atstovavimo išlaidoms apmokėti.

33Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. J. P. kardomosios priemonės neskirti.

34Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. J. P. ir UAB „( - )“ taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

35Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus... 2. viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. T. J. P., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. T. J. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles,... 6. 2012-12-03, apie 16.23 val., vairuodamas UAB „( - )“ priklausantį... 7. Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis T. J. P. kaltę pripažino pilnai ir... 8. Apklausta teisme nukentėjusioji R. J. paaiškino, kad 2012-12-03, apie 16.23... 9. Ikiteisminio tyrimo metu, 2012-12-13 įvertinus nukentėjusiosios R. J.... 10. Ikiteisminio tyrimo metu, 2013-05-20 įvertinus nukentėjusiosios R. J.... 11. 2013-07-08 specialisto išvadoje Nr.KG 129/13(01), nurodyta, kad R. J. įvykio... 12. Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė.... 13. Atvykę į teismo posėdį teismo medicinos ekspertai Jolanta Majauskaitė -... 14. Apklaustas teisme medicinos centro prie VRM CMEK gydytojas - chirurgas,... 15. 2013-04-15 LR VRM Medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija... 16. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko... 17. Bylos duomenų visumą teismas vertina kaip pakankamą nustatyti, jog... 18. Kaltinamojo T. J. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama... 19. Teismas, skirdamas T. J. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 20. Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusioji R. J. pareiškė... 21. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį... 22. Draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ atstovas pateikė teismui... 23. Nagrinėjant bylą teisme UAB „( - )“ atstovas nesutiko su... 24. Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusioji R. J. fizinį ir... 25. Nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos... 26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti... 27. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str.... 28. T. J. P. a/k ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 29. T. J. P. išaiškinti, kad 753,20 Eurų piniginė bauda turi būti sumokėta... 30. Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės)... 31. Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 32. Priteisti iš T. J. P. 942.94 eurus nukentėjusiajai R. J. jos patirtoms... 33. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. J. P. kardomosios priemonės neskirti.... 34. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. J. P. ir UAB „( - )“ taikytą... 35. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...