Byla 2A-1054-232/2015
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovei K. A. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas ADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 4204,06 Lt žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad su draudėja J. Z. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis adresu A. V. g., Vilnius. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo J. Z. 4491,52 Lt dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl 2011-02-14 atsakovei K. A. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame A. V. g., Vilniuje, įvykusios vandentiekio avarijos. Minėtos avarijos metu vanduo prasiskverbė į J. Z. priklausantį butą, esantį adresu A. V. g., Vilnius, ir apgadino vidaus apdailą. Ginčas tarp šalių kilo dėl atlygintino žalos dydžio. Ieškovas teigia, kad draudimo išmoka šiuo atveju sudarė 4 491,52 Lt, todėl draudikas įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnis), reikalauja iš atsakovės 4 204,06 Lt (4491,52 Lt draudimo išmoka atskaičius 6,4 proc. nusidėvėjimą). Atsakovė sutiko su dalimi ieškinio – 68,95 Lt, paaiškino, kad tokia didelė žala nuo tokio mažo vandens kiekio negalėjo atsirasti.

5II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovės K. A. ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ naudai 85,62 Lt (aštuoniasdešimt penki litai 62 cnt) žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 85,62 Lt sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3,30 Lt (trys litai 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

7Remdamasis šalių ir liudytojų parodymais, teismas padarė išvadą, kad buvo išlietas nedidelis vandens kiekis, nes vanduo iš vonios buvo išsemtas kibirais, o nukentėjusiosios bute ant grindų buvo nedidelis kiekis vandens, kiti butai žalos nepatyrė. Nedidelio išsiliejusio vandens kiekio padaryta žala nebuvo tokia, kad būtų reikėję keisti nukentėjusiosios vonios kambario plyteles. Teismas sutiko su atsakovės atstovų ir liudytojo E. B. argumentais, kad plytelės atšoko nuo senumo ir jų klijavimo būdo, o ne nuo konkrečiai išsiliejusio vandens kiekio.

8Iš atsakovės ieškovui teismas priteisė žalą, patirtą tik lubų atstatymui, t.y. lubų nuvalymui - 50,51 Lt + lubų valymo dalis papildomose ir netiesioginėse išlaidose (lubų valymo išlaidos remonto darbų išlaidose sudaro 1,9 proc., tai papildomų ir netiesioginių išlaidų vertė, tenkanti luboms, sudaro taip pat 1,9 proc. t.y. 1066 Lt x0,019, viso 20, 25 Lt, viso už lubų valymą iš atsakovės priteistina (50,51 Lt + 20, 25 Lt) +21 proc. PVM, t.y. 85,62 Lt (b.l. 28 -29), (CK 6.263 str., 6.251 str., 6.266 str., 6.1015 str.).

9III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI

10Apeliantas (ieškovas) ADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas 2014-06-26 sprendime padarė klaidingą išvadą, jog draudėjos vonios kambarys buvo seniai, sovietmečio metu, remontuotas, jog plytelės buvo suklijuotos ne kokybiškais klijais, o kalkių skiediniu, todėl atšoko nuo senumo ir jų klijavimo būdo, o ne nuo konkrečiai išsiliejusio vandens kiekio. Toks atsakovės liudytojo E. B. paaiškinimas pirmos instancijos teismo turėjo būti vertinamas kritiškai. E. B. yra santechnikas ir atlieka santechnikos remonto darbus, todėl negali teikti kvalifikuotos ir objektyvios išvados kokį poveikį smarkus karšto vandens pratekėjimas iš viršuje esančio buto galėjo turėti vonios plytelių būklei. Remontas draudėjos buto vonios kambaryje buvo atliktas 2003 metais, kuomet kalkių pagrindu pagaminti plytelių klijai jau nebuvo naudojami ir plytelės tvirtai laikėsi prie sienų. Iš fotografijų akivaizdu, kad plytelės nėra „iš sovietmečio epochos“, kadangi tuomet buvo naudojamos žymiai mažesnės plytelės. Todėl minėto liudytojo išsakyta nuomonė neturi jokios įrodomosios galios, kadangi nėra paremta jokiais įrodymais, be to, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl akivaizdu, kad yra priežastinis ryšis tarp atsiradusios žalos ir atsakovės kalės, t. y. neteisėtų veiksmų dėl kurių draudėja patyrė žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas remdamasis šalių ir liudytojų parodymais padarė nepagristą išvadą, kad buvo išlietas nedidelis vandens kiekis, nes vanduo iš vonios buvo išsemtas kibirais. Priešingai liudytoja J. Z. nurodė, kad grįžusi namo pastebėjo, kad vanduo bėga kaip krioklys. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas pažeidė proceso taisykles. Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino sprendimą už akių remiantis CPK 288 straipsniu, t.y. vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu. Atsakovė pateikė prašymą atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo institutu, t.y. CPK 365 - 368 straipsniais. Panaikindamas 2012-10-26 spendimą už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 287 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šioje byloje sprendimas už akių buvo priimtas 2012-10-26. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą pateikė 2013-05-30, t.y. prašymą dėl bylos atnaujino pateikė praėjus CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, po septynių mėnesių nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Pirmos instancijos teismas panaikindamas priimtą sprendimą pažeidė ne tik CPK 287 straipsnį, bet ir CPK 365, 266 straipsnius. Taip pat pirmos instancijos teismas panaikino sprendimą už akių, nors atsakovė neteikė tokio prašymo, todėl pirmos instancijos teismas priimdamas nutartį išėjo už atsakovės pareiškimo nagrinėjimo ribų. Taip pat pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmos instancijos teisme. Teismas priteisė 3453,00 Lt atstovavimo išlaidų, kai ieškinio suma yra 4491,52 Lt. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1 R-85 įsakymu patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

11Atsakovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą civ. byloje Nr. 2-411-129/2014 ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo, kokį sprendimą prašo priimti. Atsakovė šiame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus darydama prielaidą, kad ieškovas prašo priimti naują sprendimą, tenkinant jo ieškinį visa apimtimi. Ieškovas prašomos priteisti žalos dydį iš esmės įrodinėja vieninteliu argumentu, kad prašoma priteisti 4 491,52 Lt suma ieškovas kompensavo J. Z. nuostolius. Ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai tokią žalą J. Z. ir patyrė. Pinigų išmokėjimo faktas pats savaime nesudaro pagrindo teigti, kad būtent tokio dydžio nuostoliai ir buvo patirti. Nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, būtina įrodyti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją. Tokio pobūdžio bylose teismas privalo patikrinti, ar draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ieškovas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo argumentais, daugiausiai remiasi pačios J. Z., apklaustos kaip liudytojos, parodymais, tačiau, pažymime, kad J. Z. parodymų objektyvumas turi būti vertinamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. J. Z. neabejotinai buvo suinteresuota gauti kuo didesnę išmoką iš ieškovo, todėl teikdama parodymus teisme negalėjo būti iki galo objektyvi ir nešališka. Specialistė J. F. - Tenienė patvirtino, kad technologiniu požiūriu neįmanoma pažeisti keraminių plytelių, jeigu nepažeidžiamos lubos. Tam, kad būtų pažeistos tokios plytelės didelė smūgio jėga turi trenkti vienu metu į plyteles. Pastebėtina ir tai, kad net 2011-02-15 defektiniame akte kuriame konstatuota žalos faktas yra nurodoma tai, ką sako pati nukentėjusioji J. Z.. Tokios defektinio akto surašymo aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad ieškovo ekspertas galimai net neapžiūrėjo J. Z. buto, o surašė tik tai, ką pasakė pati nukentėjusioji. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjo atsakovės pateiktą prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9057-811/2012 pagal proceso atnaujinimą reglamentuojančias teises normas. Ta aplinkybė, kad teismas 2013-07-05 nutartyje nurodė, kad procesą atnaujina CPK 288 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, laikytina formaliu pažeidimu nurodant ne tą proceso teisės normą. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Taigi, CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutarti, kuria procesas yra atnaujinamas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis atnaujinti procesą, kas reiškia ir bylos ar jos dalies eigos atnaujinimą, yra neskundžiama (CPK 334 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nei CPK 370 straipsnis nei CPK 288 straipsnis nenumato galimybės skųsti nutarties kuria yra atnaujinamas procesas, ieškovo argumentai dėl proceso atnaujinimo turėtų būti laikomi teisiškai nereikšmingais. Pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, todėl naikinti jį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14Dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo

15Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais šalių paaiškinimais, liudytoju parodymais nustatė, kad atsakovė K. A. yra buto, esančio A. V. g., Vilniuje, savininkė (b. l. 24-25). Tarp ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ ir buto, esančio A. V. g. , Vilniuje, savininkės J. Z. 2010-11-06 buvo sudarytas Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 300-0039582 laikotarpiui nuo 2010-11-06 iki 2011-11-06 (b. l. 19). Draudimo galiojimo laikotarpiu 2011-02-14 dieną J. Z. priklausantis butas Nr. 25 buvo užlietas dėl atsakovei priklausančiame bute gyvenančių nuomininkų veikimo (b. l. 11-18). Nustatyta, kad ekspertas D. A. veikdamas pagal ekspertinių paslaugų (dėl žalos fakto ir apimties nustatymo) teikimo ieškovui sutartį (b.l. 136-139) patalpas nufotografavo ir surašė defektinį aktą, pranešimą apie žalą (b.l. 136-139). Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir ketino sumokėti J. Z. 4491,52 Lt draudimo išmoką, tačiau pastaroji pasirinko žalos atlyginimą rangos būdu, todėl ieškovo rangovas atliko remonto darbus 4491,52 Lt sumai (b. l. 20-21, 28-30). Ieškovas atsakovei išsiuntė pranešimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (4204,06 Lt nuo 4491,52 Lt atskaičius 6,40 procentų nusidėvėjimą), tačiau atsakovė minėtų nuostolių neatlygino (b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas išklausė abiejų šalių liudytojų parodymus šalių atstovų pasisakymus. Atkreipė dėmesį į atsakovės atstovės parodymus, kad įvykio metu nuomininkė buvo pripylusi vonią maudymusi, kad jų parodymais vanduo ne liejosi, o varvėjo, švarus iš vonios, ne šone, o per vidurį, buvo nusemtas kibirais, todėl didelio kiekio vandens negalėjo būti, liudytojų apklaustas atsakovės kviestas ir įvykio vakarą vakarą atvykęs meistras E. B. pasakė, kad galimai atsilaisvino varžtelis, ir pro tą vietą iš vonios apačioje esančio vamzdžio sunkėsi vanduo, aplieto buto vonioje ant grindų buvo vandens telkinukas, savininkė buvo patiesusi tik skudurą, vanduo sienomis netekėjo, tekėjimas buvo per lubų centrą, didelės žalos negalėjo būti (b.l. 131). Teismas taip pat rėmėsi 2013-05-15 specialistės J. F. - Tenienės komentaro nuorodomis, kuriose nurodyta jog bute esančiame adresu A. V. g., Vilnius užpylimo metu, lubų metalinės plokštės tik sudrėko bei pasiskirstė virš jų buvusios dulkės, padariniai išvalomi, plytelės negalėjo skilti ar atsilupti nuo to drėgmės ir vandens kiekio, nebent jos jau buvo avarinės būklės, padaryta žala įvertinta 68,95 Lt, o ne nurodyta ieškovo sąmatoje, kuri nei technologiškai, nei fiziškai neatitinka realaus žalos dydžio (b.l. 82). Teismo posėdyje apklausta kaip specialių žinių turinti liudytoja ji patvirtino savo išvadas. Teismas priėjo išvados, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti specialistės išvada (b.l. 82-85). Į bylą taip pat pateiktas UAB „Operos vaistinė“ 2013-08-14 raštas, kuriame nurodyta, kad vaistinės patalpos yra po aplietu butu, bet nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, vanduo į vaistinės patalpas nebuvo prasiskverbęs ir nebuvo padaryta jokios turtinės žalos (b.l. 128). Ieškovo pusės eksperto surašiusio defektinį aktą, apklausti teismas neturėjo galimybės, ieškovui nurodžius jog pastarasis išvyko gyventi į Ukrainą (b.l. 135), kitokių specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadų, paneigiančių minėtą atsakovės pateiktą išvadą ieškovas nepateikė. Pažymėtina kad kiti ieškovo kviesti liudytojai nebuvo vietoje, bute. Tuo tarpu ieškovo prašytas apklausti liudytojas G. R., kuris dalyvavo atliekant remontą nurodė, jog plytelės buvo suklijuotos naudojant netinkama medžiagą sausą skiedinį skiedžiant jį vandeniu.

16Remdamasis šalių ir liudytojų parodymais, teismas priėjo išvadą, kad buvo išlietas nedidelis vandens kiekis, kiti butai žalos nepatyrė, kad dėl tokio išsiliejusio vandens kiekio negalėjo atsirasti tokios pasekmės kad būtų reikėję keisti nukentėjusiosios vonios kambario plyteles dėl jų atsilupimo. Teismas sutiko su atsakovės atstovų ir teisme apklausto liudytojo E. B. argumentais, kad plytelės atšoko nuo senumo ir jų klijavimo būdo, o ne nuo konkrečiai išsiliejusio vandens kiekio, nes defektiniame akte nustatyta, kad plytelės nukentėjusiosios bute buvo klijuotos 2003 metais (b.l. 18), be to plytelės galėjo atšokti dėl naudotų klijų kokybės ir drėgmės plytelių tarpuose susikaupimo po 7-8 metų naudojimosi vonios kambariu. Atsižvelgdamas į suminėtus faktus ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priėjo išvados, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4204,06 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir iš atsakovės ieškovui priteisė tik žala, patirtą dėl lubų nuvalymo .

17Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą rėmė CK 6.1015 str. 1 ir 2 dalies nuostatomis. Laikėsi kasacinio teismo suformuotos praktikos taisyklių sprendžiant ginčus dėl subrogacijos, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005). Pažymėtina, kad taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pareiga leistinais įrodymais įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų sprendė, kad 2011-02-14 dieną draudėjai J. Z. priklausantis butas buvo užlietas dėl veikimo iš atsakovei, nuosavybės teise priklausančio buto todėl atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip buto savininkei ir nesant jos kaltės. Teismas nustatė ir ginčo tarp šalių nėra, kad žalos atsiradimo priežastis buvo atsakovei priklausančiame bute buvęs netvarkingas vandens nutekėjimo iš vonios sifonas. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

18Tuo tarpu draudiko atsakomybė prieš draudėją, tame tarpe ir atlygintinos žalos dydis didžiąja dalimi priklauso nuo sulygtų draudimo sutarties, kuri yra rizikos sutartis, sąlygų, , nuo šalių susitarimo. Įvykus draudiminiam įvykiui išmokama draudimo išmokos dydis nebūtinai visada atitinka realiai padarytąją žalą ir priklauso nuo sutartyje šalių aptartų sąlygų, tame tarpe ir nuo draudimo įmokos dydžio.

19Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų vertinimų, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai teismas pažeidė Aukščiausiojo teismo suformuotas įrodinėjimo civiliniame procese taisykles. Kolegijos vertinimu, apelianto iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

20Dėl apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismui pažeidus procesines normas.

21Apeliantas pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo jog pirmosios instancijos teismas suklydo panaikindamas sprendimą už akių CPK 288 straipsnio pagrindu kai tuo tarpu atsakovė buvo pateikusi prašymą atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo institutu, CPK 365 - 368 straipsnių pagrindu ir tokiu būdu apelianto nuomone pažeidė CPK 287 straipsnio 1 dalyje nuostatą dėl naikinamojo 3 mėnesių termino prašymui dėl praleisto termino sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti. Taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismas panaikino sprendimą už akių, nors atsakovė neteikė tokio prašymo neteikė ir taip išėjo už pareiškimo reikalavimo ribų.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė padavė prašymą ne dėl termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, bet dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei nustačius aiškią teisės normos taikymo klaidą. Todėl prašymas turėjo būti nagrinėjamas CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau ši teismo klaida nėra, tokia dėl kurios byla turėtų būti gražinta nagrinėti iš naujo be to ir pats apeliantas neprašo naikinti sprendimo ir perduoti bylą nagrinėti iš naujos. Taip pat pažymėtina jog nei nutartis, kuria tenkinamas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei nutartis, kuria tenkinamas prašymas atnaujinti byloje procesą neskundžiamos atskiraisiais skundais skundžiamos tik nutartys, kuriomis atsisakoma tenkinti tokius prašymus (CPK 287 straipsnio 1 dalis 370 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. CPK 329 straipsnio numatančio sprendimo panaikinimo pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas pagrindus 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju vadovaujantis minėta procesinio įstatymo nuostata byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

23Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų priteistų pirmosios instancijos teismo pagrįstumo

25Apeliantas nurodė jog pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmos instancijos teisme - 3453,00 Lt atstovavimo išlaidų, kai tuo tarpu ieškinio suma yra 4491,52 Lt. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1 R-85 įsakymu patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovės advokatas yra surašęs prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 56) už kuri maksimali galima priteisti išlaidų suma pagal rekomendacijas yra 3 minimalūs darbo užmokesčiai. Prašomos priteisti išlaidos už susipažinimą su byla duomenų išreikalavimą ir šio procesinio dokumento paruošimą sudaro 2400 Lt taigi neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio advokatas dalyvavo 2013 07 29, 2013 10 08 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (b.l. 118,122,123), 2013 10 24, 2014 01 26 teismo posėdžiuose, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės (b.l.130,147) už tai advokatui sumokėta 1000 Lt. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas nebuvo atsižvelgta į priteistinų pinigų sumų dydį yra tik viena iš 7 Rekomendacijų 2 straipsnyje įvardintų aplinkybių, į kurias rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistiną užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Be šios aplinkybės būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių žinių kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje būtinybe išvykti į kitą vietovę, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus teismas mano jog priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių ir byloje nenustatyta jog jos būtų nepagrįstai didelės

26Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.

27Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas ADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas... 5. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo... 7. Remdamasis šalių ir liudytojų parodymais, teismas padarė išvadą, kad buvo... 8. Iš atsakovės ieškovui teismas priteisė žalą, patirtą tik lubų... 9. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI... 10. Apeliantas (ieškovas) ADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė... 11. Atsakovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas... 12. IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo ... 15. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais... 16. Remdamasis šalių ir liudytojų parodymais, teismas priėjo išvadą, kad buvo... 17. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą rėmė CK 6.1015 str. 1 ir... 18. Tuo tarpu draudiko atsakomybė prieš draudėją, tame tarpe ir atlygintinos... 19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip... 20. Dėl apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismui pažeidus... 21. Apeliantas pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo jog pirmosios... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė padavė prašymą ne dėl termino... 23. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteistų pirmosios instancijos teismo... 25. Apeliantas nurodė jog pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai... 26. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė... 27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti...