Byla 2-1109/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Palangos kredito unijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarties, kuria teismas nutarė civilinę bylą Nr. 2-1465-360/2009, iškeltą pagal ieškovo Palangos kredito unijos ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui (iki reorganizavimo prijungimo būdu- akcinė draudimo bendrovė „RESO Europa“) dėl draudimo išmokos ir netesybų priteisimo, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Viešosios policijos apsaugos tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas Palangos kredito unija Klaipėdos apygardos teisme padavė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (iki reorganizavimo prijungimo būdu- akcinė draudimo bendrovė „RESO Europa“) priteisti 700 000 Lt draudimo išmokos, 19 713,65 Lt nuostolių atlyginimo bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu sudarė įmonės turto draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė savo apyvartines lėšas 700 000 Lt sumai nuo įvairių įvykių, atsitikimų, tarp jų ir vagystės. 2008 m. gruodžio 5 d. įvyko vagystė su įsilaužimu iš Palangos kredito unijai priklausančių patalpų. Vagystės metu pavogtos ieškovo piniginės lėšos, viršijančios maksimalią draudimo sumą. Atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti sutartines prievoles ir išmokėti draudimo išmoką. Ginčą prašo nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme, kadangi draudimo sutartis tarp šalių sudaryta Klaipėdos mieste, o pagal teismų formuojamą praktiką, draudėjų ieškiniai draudikams dėl neišmokėtų draudimo išmokų pagal draudimo sutartis laikytini ieškiniais dėl sutartinių prievolių įvykdymo ir pagal CPK 30 straipsnio devintąją dalį gali būti reiškiami pagal sutarties įvykdymo vietą.

5Atsiliepime į Palangos kredito unijos ieškinį atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ieškovo ieškinį prašė atmesti, o bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atsakovo nuomone, bylos teismingumas šiuo atveju turi būti nustatomas pagal bendrąsias, o ne alternatyviąsias teismingumo taisykles. Draudikas pažymėjo, jog šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta sutarties įvykdymo vieta, nenustatyta, kad ji turi būti vykdoma vienoje vietoje. Be to, ieškinys grindžiamas atsakovo neteisėtu neveikimu, nepriimant sprendimo dėl įvykio pripažinimo (ne)draudiminiu. Todėl kiekviena šalis draudimo sutartį vykdo skirtingose vietose, o sutarties sudarymo vieta bei apdrausto turto buvimo vieta nelemia sutarties įvykdymo vietos ir nesudaro teisės ieškovui pasirinkti alternatyvųjį teismingumą.

6Klaipėdos apygardos teismas parengiamajame teismo posėdyje 2009 m. liepos 17 d. priėmė nutartį, kuria nutarė perduoti civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismas nutartyje nurodė, kad tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje nėra nurodyta sutarties įvykdymo vieta, todėl ieškovas neturėjo teisės pasirinkti alternatyvųjį teismingumą pagal CPK 30 straipsnio devintosios dalies reikalavimus. Kadangi atsakovo buveinė yra Vilniaus mieste, Klaipėdos apygardos teismas bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

7Ieškovas Palangos kredito unija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta civilinę bylą Nr. 2-1465-360/2009 perduoti nagrinėti kitam teismui, panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:.

81) Ieškiniai draudimo bendrovėms dėl neišmokėtų draudimo išmokų laikytini ieškiniais dėl sutartinių prievolių vykdymo. Šalys draudimo sutartį sudarė Klaipėdoje. Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Todėl byla turi būti nagrinėjama toliau pagal sutarties sudarymo ir įvykdymo vietą (CPK 30 str. 9 d.).

92) Byloje atlikta nemažai procesinių veiksmų – teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, šalys apsikeitė parengiamaisiais procesiniais dokumentais, įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai. Be to, Palangos mieste atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo pinigų vagystės. Esant tokioms aplinkybėms, perduoti bylą nagrinėti kitam teismui nebuvo pagrindo.

10Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Viešosios policijos apsaugos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

111) Tarp šalių sudarytoje sutartyje nenurodyta jos vykdymo vieta, o sutarties sudarymo vieta nereiškia, kad ir iš jos atsiradusios prievolės bus vykdomos toje pačioje vietoje.

122) Atsakovas galutinį sprendimą dėl įvykio pripažinimo (ne)draudiminiu priims Vilniuje pagal savo buveinę.

13Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime dėsto argumentus, analogiškiems tiems, kuriuos išdėstė atsiliepime į ieškinį.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t.y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str.). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Tačiau, kaip minėta, teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.).

16Pagal CPK 30 straipsnio devintąją dalį ieškiniai dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Pastebėtina, kad šiuo atveju reikšminga ne kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Kai šalys sudaro draudimo sutartį, t. y. dvišalę, atlygintinę, rizikos sutartį, nei CK normos, įtvirtinančios bendrąsias draudimo sutarties taisykles, nei Draudimo įstatymo nuostatos, numatančios atskirų draudimo sutarties rūšių ypatumus, nenustato šalims pareigos įmonės turto draudimo sutartį vykdyti tuo pačiu metu toje pačioje vietoje. Be abejo, sutarties laisvės principas leidžia šalims, sudarančioms įmonės turto draudimo sutartį, nustatyti, jog iš tokios sutarties atsiradusios šalių sutartinės prievolės bus įvykdomos tam tikroje vietoje. Tačiau, kaip taisyklė, šalys įmonės turto draudimo sutartyje nenustato draudimo sutarties įvykdymo vietos, kadangi draudimo sutarties prigimtis lemia, jog draudiko ir draudėjo sutartinių prievolių vykdymo tvarka iš esmės skiriasi. Draudėjas turi reguliariai mokėti draudimo įmokas, operatyviai informuoti draudiką apie įvykusį galimai draudiminį įvykį, tuo tarpu draudikas turi tinkamai vykdyti draudėjo supažindinimo su draudimo taisyklėmis pareigą, o įvykus įvykiui, spręsti dėl jo pripažinimo (ne)draudiminiu bei draudimo išmokos išmokėjimo, ir išmokėti šią išmoką. Be to, vykstant ginčui dėl įvykio pripažinimo (ne)draudiminiu, šalys turi teikti viena kitai visą reikiamą su tuo susijusią informaciją. Kitaip tariant, įmonės turto draudimo sutarties šalims būtų itin sudėtinga nustatyti tokios sutarties įvykdymo vieną vietą. Visgi šios sutarties ypatumai neeliminuoja tokios galimybės.

17Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalys įmonės turto draudimo sutartyje nesusitarė dėl sutarties įvykdymo konkrečios vietos. Atvirkščiai, šalys sutarė, jog atskiros sutartinės prievolės bus vykdomos pagal bendrąsias taisykles. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti kitokią išvadą ir patvirtintų, kad šalys konkliudentiniais veiksmais ar kitokiu būdu vis dėlto susitarė dėl sutartinių prievolių, atsiradusių iš draudimo sutarties, įvykdymo vietos (CPK 12 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims nesusitarus dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, neturi reikšmės įvykio, dėl kurio kvalifikavimo kyla ginčas, vieta, nes tai nėra šalių tarpusavio prievolių įvykdymo vieta.

18Esant tokioms aplinkybėms, kai draudimo sutarties šalys sutartyje nenurodė jos įvykdymo vietos ir nesusitarė dėl to kitokiu būdu, tarp šalių kilęs ginčas, ar įvykis, kai buvo pagrobtas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, laikomas draudiminiu ir draudikas turi pareigą išmokėti sutartyje nustatyto dydžio draudimo išmoką, ar vis dėlto šis įvykis nėra draudiminis ir draudimo išmoka neturi būti išmokama, turi būti nagrinėjamas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 str.). Kadangi atsakovo buveinė yra Vilniaus mieste, ieškinį nepagrįstai priėmęs Klaipėdos apygardos teismas teisėtai jį perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p., 29 str.). Naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

19Kiti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas Palangos kredito unija Klaipėdos apygardos teisme padavė ieškinį,... 5. Atsiliepime į Palangos kredito unijos ieškinį atsakovas AAS „Gjensidige... 6. Klaipėdos apygardos teismas parengiamajame teismo posėdyje 2009 m. liepos 17... 7. Ieškovas Palangos kredito unija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos... 8. 1) Ieškiniai draudimo bendrovėms dėl neišmokėtų draudimo išmokų... 9. 2) Byloje atlikta nemažai procesinių veiksmų – teismas taikė laikinąsias... 10. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Viešosios... 11. 1) Tarp šalių sudarytoje sutartyje nenurodyta jos vykdymo vieta, o sutarties... 12. 2) Atsakovas galutinį sprendimą dėl įvykio pripažinimo (ne)draudiminiu... 13. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio... 16. Pagal CPK 30 straipsnio devintąją dalį ieškiniai dėl sutarčių, kuriose... 17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalys įmonės... 18. Esant tokioms aplinkybėms, kai draudimo sutarties šalys sutartyje nenurodė... 19. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai nėra... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 21. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą....