Byla Ik-2527-437/2011
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Šidagienės, Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Albertui Kručkauskui, atsakovės atstovei Rasai Stravinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėja J. T. padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 38–59), kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK arba Komisija) 2011-03-09 sprendimą Nr. S-50(7-21/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba Inspekcija) 2010-12-23 sprendimą Nr. 68-288 ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos skundą.

3Skunde paaiškina, kad MGK skundžiamu sprendimu patvirtino VMI 2010-12-23 sprendimą Nr. 68-288, kuriuo buvo atnaujintas jos skundo nagrinėjimas ir pavesta Kauno apskr. VMI atlikti pakartotinį patikrinimą. Mano, kad MGK nepagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl pajamų, gautų pardavus tam tikrus nekilnojamojo turto objektus, priskyrimo iš individualios veiklos gautoms pajamoms, taip pat nevertino jos argumentų, susijusių su tikrintuoju laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veikla. Teigia, kad tokia pozicija nepagrįstą, nes kitų objektų pardavimo priskyrimas jos individualios veiklos pajamoms visiškai nesusijęs su tomis aplinkybėmis, dėl kurių Inspekcija pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

4Dėl procedūrinių pažeidimų nurodo, kad Inspekcija pripažįsta, jog jai nebuvo pasiūlyta pašalinti trūkumų ir prieštaravimų, ji nebuvau informuota apie atliktą mokestinį tyrimą, apie padarytas išvadas. Nesupranta, kodėl mokestinis patikrinimas ilgai užtruko. Mano, kad Inspekcija taiko „dvigubus standartus“ mokesčių mokėtojų atžvilgiu, jos sprendime nurodyti teiginiai pagrįsti spėlionėmis. Mokestiniam patikrinimui esant neteisėtam, jo teisinės pasekmės negali būti pripažintos teisėtomis (iš neteisės negali atsirasti teisė), todėl nėra pagrindo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Be to, Inspekcija nekonkretizavo veiksmų ir klausimų sprendimo, kurie turėtų būti sprendžiami pakartotinio patikrinimo metu, nenurodė, kokiu būdu Inspekcijos paminėtos aplinkybės gali turėti įtakos jai taikytų ekonominių sankcijų dydžiui, t.y. Inspekcija, nevilkindama ilgai užsitęsusio tyrimo ir nepažeisdama proceso operatyvumo principo, pati turėjo ir galėjo spręsti tai, ką nurodė padaryti vietos mokesčių administratoriui. Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nereglamentuoja, kiek kartų mokesčių administratorius gali pildyti atliktą patikrinimą, tačiau tai nereiškia, kad tokia centrinio mokesčio administratoriaus teisė yra absoliuti, nes ji yra varžoma bendrųjų mokesčio administravimo principų bei mokesčio administratoriaus pareigų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A14-131/2005).

5Skunde taip pat išsamiai išdėstė individualios bei ekonominės veiklos vykdymo faktines aplinkybes dėl objekto ( - ), Kaune; buto ( - ) g. 10-3, Neringoje; gamybinio pastato ( - ) g. 11, Kaune; dovanojimo sandorių metu padovanotų patalpų. Pasisakė dėl MAĮ 69 straipsnio, reglamentuojančio dovanojimo sutartyse nustatytos turto dovanojimo kainos nepripažinimą, nuostatų taikymo.

6Remiasi MAĮ 67 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika administracinėse bylose Nr. A556-342/2010; Nr. A556-504/2010; Nr. A438-1671/2010.

7Pažymi, kad Inspekcija nepagrindė būtinumo atlikti pakartotinį patikrinimą. Mano, kad pakartotinis patikrinimas (154 str. 4 d. 5 p.) negali būti skiriamas neribotai ir nesant tam teisinio bei faktinio pagrindo. LVAT 2007-11-29 nutartyje adm. byloje Nr. A17-1086/2007 yra pažymėjęs, kad mokesčių administratoriaus atliekamo patikrinimo esmė yra atskleista MAĮ 2 straipsnio 21 punkte. Čia mokestinis patikrinimas apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Vykdydamas šias įstatymo nuostatas bei savo, kaip valstybės institucijos, pareigas, tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčių mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d.), nepažeidžiant mokesčių mokėtojų teisių. Daro išvadą, kad mokesčių administratorius nevykdė savo pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui priskaičiuojamas mokesčio ir su juo susijusias sumas, todėl Inspekcijos pozicija, kad dėl to būtinas dar vienas jos patikrinimas, yra prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir gero administravimo principams. Mano, kad centrinis mokesčių administratorius arba pats turėjo nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimą, arba sprendimas priimamas mokesčių administratoriaus nenaudai dėl netinkamai pagrįsto sprendimo apmokestinti ją priėmimo. Todėl Komisijos sprendimas patvirtinantis tokį sprendimą taip pat yra nepagrįstas.

8Nurodo, kokius papildomus dokumentus, pagrindžiančius patalpų, esančių adresu ( - ), Kaune, statybos darbų išlaidas, kartu su savo skundu ji pateikė Inspekcijai, prie skundo taip pat pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius pastato, esančio ( - ), Kaune, statybos darbų išlaidas. Inspekcijos skundžiamame sprendime nurodyta, kad Kauno apskr. VMI pakartotinio patikrinimo metu pavedama įvertinti pateiktus apskaitos dokumentus, ar realiai yra įvykusios ūkinės operacijos, užfiksuotos pateiktuose apskaitos dokumentuose, ar realiai subjektai, nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentuose, atliko statybos (rekonstrukcijos) darbus nurodytuose objektuose, ar ūkinės operacijos yra fiksuotos šių vienetų apskaitoje, apskritai – ar minėti dokumentai gali būti laikomi jos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Be to, Inspekcija pati ėmėsi vertinti pateiktus apskaitos dokumentus (nurodydama, kad dalis nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Kaune, pardavimo sandorių vyko 2003 m. gruodžio, 2004 m. gegužės, rugpjūčio mėnesiais, o pateikti 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. išrašyti dokumentai, t. y. po to, kai nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti, todėl Inspekcija nurodė, kad spręstinas klausimas, ar nurodytos išlaidos galėjo būti patirtos 2003–2004 m. gegužės–rugpjūčio mėn. parduotų objektų rekonstrukcijos išlaidoms. Mano, kad Inspekcija savo sprendime nemotyvuotai atsisakė vertinti įrodymus.

9Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai rėmėsi LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A438-563/2009, Nr. A438-1046/2011, Europos Teisingumo Teismo 1988-09-21 sprendimu Nr. 50/87, 1991-07-01 sprendimu Nr. C-97/90, 1991-01-15 sprendimu Nr. C-37/95.Nėra svarbu, kada surašyti dokumentai, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos, todėl centrinis mokesčių administratorius turi juos įvertinti.

10Atsakovė VMI prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 66–70), kuriame nurodė faktines aplinkybes dėl Kauno apskr. VMI atlikto pareiškėjos mokestinio patikrinimo, kurio metu buvo nustatyti PVM, GPM ir VSDĮ pažeidimai. Paaiškina, kad nors pareiškėja savo skunde pakankamai didelę dalį motyvų skiria mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių analizei, pateikia motyvus dėl ginčo iš esmės, tačiau, kadangi centrinis mokesčių administratorius nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl mokestinio ginčo esmės, o pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą, todėl šio ginčo objektas – sprendimo pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą pagrįstumas. Pakartotinis J. T. patikrinimas buvo sąlygotas atskirų nekilnojamojo turto objektų atitikimo PVM įstatymo 32 str. 1 d. nuostatoms, dėl ko atsirado pareiga skaičiuoti ir mokėti PVM. Kadangi Kauno apskr. VMI patikrinimo metu nevertino atliktų darbų vertės ir jų santykio su turto verte iki darbų atlikimo, dėl šių priežasčių buvo nuspręsta Kauno apskr. VMI pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, po to sprendžiant klausimą dėl to, ar J. T. parduoti nekilnojamojo turto objektai gali būti laikomi PVM objektu pagal PVM įstatymo 32 str. nuostatas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. T. mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pateikti papildomi dokumentai, kuriais grindžiamos papildomos rekonstrukcijos išlaidos, taip pat turi įtaką bendrai rekonstrukcijos darbų vertei. Be to, centrinis mokesčių administratorius savo sprendime konstatavo, kad jeigu pakartotinio patikrinimo metu būtų nustatyta, kad J. T. parduoti nekilnojamojo turto objektai yra laikytini PVM objektu, jo metu taip pat turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos teisės atskaityti pirkimo PVM sumas. Taip pat J. T. centriniam mokesčių administratoriui kartu su skundo priedais Nr. 4– pateikė papildomus dokumentus, kuriais grindė patalpų, esančių ( - ) ir ( - ), Kaune, statybos darbų išlaidas 85 899 Lt ir 114 988 Lt sumai. Kartu su 2010-03-15 lydraščiu buvo pateikti papildomi dokumentai 1435511,02 Lt sumai. Įvertinus J. T. 2009-02-27 Kauno apskr. VMI pateiktą paaiškinimą, buvo nustatyta, kad tarp jos nurodytų ūkio subjektų, kurie atliko pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos darbus dokumentuose nurodyti ūkio subjektai nėra paminėti. Minėti dokumentai nebuvo pateikti Kauno apskr. VMI nei mokestinio patikrinimo, nei pastabų teikimo metu.

11Nurodo, kad atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, Kauno apskr. VMI buvo pavesta įvertinti J. T. pateiktus apskaitos dokumentus, ar realiai yra įvykusios apskaitos dokumentuose fiksuotos ūkinės operacijos, ar dokumentuose nurodyti ūkio subjektai yra J. T. atlikę statybos (rekonstrukcijos) darbus jos nurodomuose objektuose, ar apskaitos dokumentuose nurodytos įvykusios ūkinės operacijos yra fiksuotos minėtų ūkio subjektų apskaitoje ar pan., ar minėtieji dokumentai gali būti laikomi J. T. išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, ar nurodytos išlaidos galėjo būti patirtos 2003–2004 m. gegužės–rugpjūčio laikotarpiu ir priskirtos parduotų objektų rekonstrukcijos išlaidoms. T.y. dėl aplinkybių, ar naujai pateikti dokumentai turi juridinę galią ir ar ginčo rekonstrukcijos išlaidos konkrečioms patalpoms buvo patirtos dar iki šių patalpų pardavimo, nagrinėjamu atveju yra tikslinga atlikti priešpriešinius patikrinimus, kad būtų objektyviai ir visapusiškai įvertinti naujai J. T. pateikti dokumentai.

12Pažymi, kad VMI turėjo pakankamai pagrindų pavesti Kauno apskr. VMI atlikti pakartotinį patikrinimą. Kauno apskr. VMI atliekamo patikrinimo metu nevertino atliktų darbų vertės bei jų santykio su turto verte iki darbų atlikimo, J. T. pateikė papildomus dokumentus, kurių įvertinimui yra tikslinga atlikti priešpriešinius patikrinimus, minėti dokumentai yra neatsiejamai susiję su ginčo nekilnojamojo turto objektų priskyrimo PVM objektams pagrįstumu, nes tik įvertinus visas realiai patirtas statybos / rekonstrukcijos išlaidas galima spręsti, ar atliktų darbų vertė viršijo 50 proc. ginčo objektų vertės ir, atitinkamai, ar ginčo patalpos yra PVM objektas. Atkreipia dėmesį į tai, kad centrinis mokesčių administratorius yra ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija ir neturi galimybės ginčo nagrinėjimo metu atlikti veiksmų, kurie priskirtini vietos mokesčių administratoriui, pvz. įvertinti pateiktų papildomų dokumentų tikrumo, juose fiksuotų ūkinių operacijų realumo, nes tam yra reikalinga atlikti priešpriešinius patikrinimus, atlikti kitus su dokumentuose deklaruojamų ūkinių operacijų vertinimu susijusius veiksmus.

13Pabrėžia, kad pagrindas pavedimui atlikti pakartotinį patikrinimą paprastai atsiranda, kai yra nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Tokia situacija gali susidaryti dėl padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, arba nepilnai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas ir kt.

14Atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT savo praktikoje (LVAT 2008-03-15 nutartis Nr. A525-353-08, 2010-05-13 nutartis Nr. A442-719/2010, 2010-12-13 nutartis Nr. A438-1583/2010) yra konstatavęs, kad nustačius mokesčių mokėtojo padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neprivalo įteikti rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas. Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį tyrimą ir nustatęs aplinkybes, kurios patenka į MAĮ 136 str. veikimo sritį, turėjo teisę pereiti prie kitos mokesčių mokėjimo teisingumo kontrolės procedūros. MAĮ 138 straipsnyje numatyta, kad mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai, mokesčių administratoriaus siūlymu gali būti šalinami ne mokestinių įstatymų pažeidimai, o tik pastebėti trūkumai ar prieštaravimai, kurie sąlygoti klaidos.

15Remiasi PVM įstatymo 32 str. 1 d., 92 str., GPM įstatymo 6 str. 2 d. 8 p., 18 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 str., MAĮ 2 str. 21, 22 d., 10 str., 114, 115, 136 str., 154 str. 4 d., ETT išaiškinimais byloje Commission/French Republic C-50/ 87, ETT 2010-10-21 prejudiciniu sprendimu byloje Nidera Handelscompanignie BV prieš VMI, LVAT teismo praktika (2009-05-04 nutartis Nr. A438-563/2009, 2011-03-18 nutartis Nr. A438-1046/2011, 2011-01-31 nutartis Nr. A438-175/2011).

16Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais.

17Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskr. VMI atstovas nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 73), kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Paaiškina, kad šis mokestinis ginčas su pareiškėja kilo dėl VMI sprendimo pavesti Kauno apskr. VMI atlikti pakartotiną patikrinimą tam, kad būtų įmanoma objektyviai ištirti ir įvertinti J. T. naujai pateiktus nekilnojamojo turto objektų rekonstrukcijos išlaidas galimai pagrindžiančius dokumentus bei siekiant įvertinti atliktų rekonstrukcijos darbų vertę ir atitinkamai spręsti dėl tam tikrų nekilnojamojo turto objektų priskyrimo PVM objektams pagrįstumo. Priimant sprendimą atlikti pakartotiną patikrinimą yra svarbu, kad J. T. pateikti dokumentai yra išrašyti laikotarpiu, kai dalis objektų, esančių ( - ) ir ( - ), Kaune, jau buvo parduoti, todėl yra būtina atlikti priešpriešinius patikrinimus siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti naujai J. T. pateiktus dokumentus. Be to, Kauno apskr. VMI privalo nuspręsti ar J. T. parduoti nekilnojamojo turto objektai Kaune gali būti laikomi PVM objektu. Mano, kad J. T. skunde plačiai išdėstyti argumentai, susiję su tikrinamuoju laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veikla, neturėtų būti vertinami, nes yra nesusiję su byla.

18Skundas atmetamas.

19Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 68-288, kuriuo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (MGK bylos Nr. 6.11-02(7-21/2011)–1 l. 42–58). Mokestinių ginčų komisiją savo 2011 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. S-50(7-21/2011) patvirtino minėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą (MGK bylos Nr. 6.11-02(7-21/2011)–5 l. 173–182).

20Teisinius santykius, susijusius su mokesčių administratoriaus teisėmis nagrinėjant mokestinius ginčus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kurio 154 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

21Byloje nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

22Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, teigia, kad atsakovė nepagrįstai nenagrinėjo ginčo iš esmės, netyrė ir nevertino naujai pateiktų dokumentų.

23Aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas, suteikiančias teisę centriniam mokesčių administratoriui, nagrinėjančiam ikiteismine tvarka mokestinį ginčą, pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad centrinis mokesčių administratorius yra viešojo administravimo subjektas, kurio priimamiems sprendimams yra keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (Viešojo administravimo įstatymo 4, 8 straipsniai).

24Remiantis LVAT praktika, Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis – pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (LVAT 2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010).

25Administracinėje byloje Nr. A442-1460/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, išaiškino, kad centriniam mokesčių administratoriui nusprendus pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, netenka galios vietos mokesčių administratoriaus sprendimas dėl pareiškėjo mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo (LVAT 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1460/2010).

26Centrinio mokesčių administratoriaus sprendime, kuriuo pavedama vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, neprivalo būti apibrėžtos tokio pakartotinio patikrinimo ribos. Administracinėje byloje Nr. A14-1817/2005 konstatuota, kad centriniam mokesčių administratoriui išnagrinėjus skundą dėl vietinio mokesčių administratoriaus sprendimo ir priėmus vieną iš Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnyje numatytų sprendimų – atlikti pakartotinį patikrinimą – mokestinio patikrinimo ribos negali pasikeisti, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovui nenurodžius pakartotinio patikrinimo ribų ir apimties, vietos mokesčių administratorius negalės tinkamai atlikti duoto nurodymo, o mokesčių mokėtojas negalės tinkamai realizuoti savo teisių mokestinio patikrinimo eigoje.

27Byloje nustatyta, kad atsakovė priėmė sprendimą pavesti trečiajam suinteresuotam asmeniui atlikti pakartotinį patikrinimą tam, kad būtų įmanoma objektyviai ištirti ir įvertinti pareiškėjos naujai pateiktus nekilnojamojo turto objektų rekonstrukcijos išlaidas galimai pagrindžiančius dokumentus (MGK bylos Nr. 6.11-02(7-21/2011)–1 l. 60–153) bei siekiant įvertinti atliktų rekonstrukcijos darbų vertę ir atitinkamai spręsti dėl tam tikrų nekilnojamojo turto objektų priskyrimo PVM objektams pagrįstumo, taip pat būtinumo atlikti priešpriešinius patikrinimus.

28Paminėtas teisinis reguliavimas ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamu sprendimu atsakovė pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog vietos mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinio ginčo yra priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, pateikti papildomi dokumentai, kurių įvertinimui tikslinga atlikti priešpriešinius patikrinimus, kas sudarė teisinį pagrindą, VMI priimti sprendimą, numatytą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte, ir MGK patvirtinti šį sprendimą.

29Kiti pareiškėjo argumentai dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir mokestinio ginčo iš esmės yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl šioje byloje nenagrinėtini.

30Dėl paminėtų priežasčių tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

32atmesti pareiškėjos J. T. skundą kaip nepagrįstą.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja J. T. padavė teismui patikslintą skundą (b.... 3. Skunde paaiškina, kad MGK skundžiamu sprendimu patvirtino VMI 2010-12-23... 4. Dėl procedūrinių pažeidimų nurodo, kad Inspekcija pripažįsta, jog jai... 5. Skunde taip pat išsamiai išdėstė individualios bei ekonominės veiklos... 6. Remiasi MAĮ 67 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT)... 7. Pažymi, kad Inspekcija nepagrindė būtinumo atlikti pakartotinį... 8. Nurodo, kokius papildomus dokumentus, pagrindžiančius patalpų, esančių... 9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė patikslintą skundą ir... 10. Atsakovė VMI prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pateikė... 11. Nurodo, kad atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas ir nustatytas... 12. Pažymi, kad VMI turėjo pakankamai pagrindų pavesti Kauno apskr. VMI atlikti... 13. Pabrėžia, kad pagrindas pavedimui atlikti pakartotinį patikrinimą paprastai... 14. Atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT savo praktikoje (LVAT 2008-03-15 nutartis... 15. Remiasi PVM įstatymo 32 str. 1 d., 92 str., GPM įstatymo 6 str. 2 d. 8 p., 18... 16. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė... 17. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskr. VMI atstovas... 18. Skundas atmetamas.... 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos... 20. Teisinius santykius, susijusius su mokesčių... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir... 22. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, teigia, kad atsakovė... 23. Aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154... 24. Remiantis LVAT praktika, Mokesčių administravimo... 25. Administracinėje byloje Nr. A442-1460/2010 26. Centrinio mokesčių administratoriaus sprendime 27. Byloje nustatyta, kad atsakovė priėmė sprendimą pavesti trečiajam... 28. Paminėtas teisinis reguliavimas ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti... 29. Kiti pareiškėjo argumentai dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų... 30. Dėl paminėtų priežasčių tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 32. atmesti pareiškėjos J. T. skundą kaip nepagrįstą.... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...