Byla AS-822-538-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl privalomų nurodymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Marijampolės RAAD, atsakovas) 2010 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. 17 bei 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. 38.

5Skunde, patikslintame skunde (b. l. 5-7, 47-49, 89-92) nurodė, jog 2010 m. gegužės 21 d. privalomasis nurodymas Nr. 17 buvo įteiktas miško savininko įgaliotam asmeniui jau pasibaigus jo įvykdymo terminui. Todėl, antrasis privalomasis nurodymas (2010 m. rugsėjo 21 d. Nr. 38) negalėjo būti duotas, kadangi pirmasis privalomasis nurodymas Nr. 17 objektyviai negalėjo būti įvykdytas dėl jį surašiusio pareigūno aplaidžių veiksmų. 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomasis nurodymas Nr. 38 buvo duotas ne tam subjektui, kuriam galėjo būti duodamas ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis yra neteisėtas.

6Skundžiamais privalomaisiais nurodymais reikalaujama 74 kvartalo 24 ir 24a sklypuose, kurių bendras plotas 1,5 ha, atlikti privalomus 2010 m. pasodintų eglės želdinių priežiūros darbus, t. y. iškirsti visą tankią krūminę augmeniją ir drebules, kurios stelbia tikslines medžių rūšis pagal augavietę – savaiminės kilmės beržo, juodalksnio medelius ir pasodintus eglės želdinius bei išvalyti ribines linijas, atstatyti riboženklius ir juos nustatyta tvarka apkasti žemės kauburiu. Pareiškėjas nesutinka su tokiais nurodymais, kadangi individualiame miškotvarkos projekte, kuris 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo suderintas su Marijampolės RAAD Šakių rajono agentūra, 74 kvartalo 24 sklypo augavietė yra nurodyta Ldp, 74 kvartalo 24a sklypo augavietė yra nurodyta Udp. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai) 3 priedą vyraujančios tikslinės medžių rūšys miškams atkurti Ld augavietėje yra eglė, beržas, uosis, ąžuolas, juodalksnis, klevas, liepa, drebulė. Taigi, drebulės medis yra viena iš tikslinių medžių rūšių Ld tipo augavietėje, todėl privalomojo nurodymo reikalavimas iškirsti drebules, kurios stelbia tikslines medžių rūšis pagal augavietę yra visiškai nepagrįstas, kadangi pats drebulės medis yra viena iš tikslinių medžių rūšių. Be to, pareigūnas klaidingai nurodė augavietės tipą, kadangi neatsižvelgė į individualų miškotvarkos projektą, kuris yra suderintas, patvirtintas ir galiojantis 2007-2026 metams. Pagal individualų miškotvarkos projektą 74 kvartalo 24 sklype yra numatyta želdymas neapaugusių plotų, kas ir buvo padaryta 2010 m. balandžio mėnesį, 24a sklypas pagal individualų miškotvarkos projektą paliekamas želti. 74 kvartalo 24 ir 24a sklypai buvo kirsti plynu kirtimu 2007 metais, taigi savaiminiai tikslinių rūšių drebulės, beržo ir juodalksnio žėliniai dabar yra daugiausiai 3 metų amžiaus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minkštųjų lapuočių medynuose jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdomi nuo šeštųjų jų augimo metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių – nuo aštuntųjų, todėl ugdymo darbus vykdyti dar yra per anksti, o reikalavimas iškirsti drebules yra nepagrįstas dar ir dėl šių priežasčių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad reikalavimas iškirsti tankią krūminę augmeniją yra nepagrįstas, nes miškas yra prižiūrimas ir tvarkomas, krūminė augmenija nėra tanki ir ji netrukdo augti tikslinėms medžių rūšims. Be to, pažymėjo, kad ribines linijas jis išvalo, atstato riboženklius bei juos nustatyta tvarka apkasa žemės kauburiu sistemingai kiekvienais metais. Tačiau šių aplinkybių atsakovas nesiaiškino, todėl skundžiami nurodymai yra neobjektyvūs ir šališki.

7Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime (b. l. 52-54) nurodė, jog pirmajį privalomąjį nurodymą Nr. 17 jis įteikė elektroniniu paštu ir neginčija to fakto, kad šis nurodymas buvo įteiktas netinkama forma. A. B. turėjo įgaliojimą, ji rūpinosi miškotvarkos projektu ir leidimu miškui kirsti, todėl privalomasis nurodymas Nr. 38 dėl to paties miško būklės pagerinimo buvo surašytas jos vardu ir jai buvo įteikti dokumentai. Vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 20 punktu miško žėliniai iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai turi būti prižiūrimi ir saugomi, todėl reikalavimas iškirsti drebules, nes šios stelbia pasodintus eglės želdinius (24 sklype) ir savaiminės kilmės beržo ir juodalksnio medelius (24a sklype), yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjas mišką 24 ir 24a sklypuose iškirto 2007 m., o eglės želdinius pasodino 2010 m., todėl medynai šiuose sklypuose laikytini ne jaunuolynu, bet želdiniais ir žėliniais ir pareiškėjas įpareigotas vykdyti ne jaunuolyno ugdymo darbus, bet želdinių ir žėlinių priežiūrą. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog 2010 m. gegužės 19 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto 3 ir 9 punktuose užfiksuota, kad „miško valdos ribinės linijos prakirstos, nevalytos, aiškios, valdos kampuose trūksta riboženklių“, kad „bendras biržės plotas apžėlęs tolygiais drebulės žėliniais, tačiau šie žėliniai pagal Udp augavietę yra netiksliniai. Šiuo metu sklype vyksta ir žėlimas sėkliniais beržo ir juodalksnio medeliais, tačiau tam trukdo priežiūros darbų neatlikimas. Želdinant 2010 m. pavasarį pirmiausiai reikėjo bent jau prakirsti koridorius kas 1,5 metro ir juose susodinti eglės pikirantus, o ne šiuos medelius susodinti į krūmynus. Bendrame plote siekiant gero atkūrimo rezultato būtina atlikti 2010 m. pasodintų želdinių priežiūros darbus. Valymo darbų metu palikti perspektyvius augime beržo, juodalksnio savaiminukus“, todėl reikalavimai išvalyti ribines linijas, atstatyti riboženklius bei iškirsti želdinius ir žėlinius stelbiančią tankią krūminę augmeniją yra teisėti ir pagrįsti.

8Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. prašė tenkinti pareiškėjo skundą. A. B. paaiškino, kad skundžiamus privalomuosius nurodymus ji gavo vienu metu – 2010 m. rugsėjo 21 d. A. B. išduoto įgaliojimo ir duoto žodinio pavedimo pagrindu. Suderinusi poziciją su pareiškėju, ji pasirašė skundą Marijampolės RAAD vadovui.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi nurodė, jog pareiškėjo skundas netenkintinas ir paaiškino, jog nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Marijampolės RAAD 2010 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. 17 (b.l. 14-15) bei 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. 38 ( b.l. 12-13) teisėtumo ir pagrįstumo.

11Marijampolės RAAD, surašydamas skundžiamus privalomuosius nurodymus vadovavosi: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo) 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės laktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 15 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, jog atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31.7 ir 31.8 punktais, kurie numatė, kad miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbus, šviesinimo ir valymo kirtimus atlikti laikydamasis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, ir Miško ugdymo kirtimų taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 669, nustatytų terminų (31.7 p.) ir užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą (31.8 p.).

12Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas. Aiškinant Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. To paties Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-648 redakcija) 24 straipsnis nustato, kad, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Procesinis dokumentas, kuris administracinio teisės pažeidimo byloje sukuria suinteresuoties asmenims atitinkamas teisines pasekmes, yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka priimtas nutarimas skirti pažeidėjui administracinę nuobaudą (pagal ATPK 64 str. 5 d.) arba nutarimas nutraukti bylą (ATPK 250 str., 287 str. 1, 2 d.). Asmuo, turintis teisę apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą (ATPK 291 str.) ir nesutikdamas su šiuo nutarimu bei iš jo kylančiomis pasekmėmis turi teisę nutarimą apskųsti ATPK nustatyta tvarka. Taip pat teisines pasekmes sukeliantis dokumentas yra teismo sprendimas, priimtas byloje dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Taigi, akivaizdu, kad privalomasis nurodymas yra tarpinis (procedūrinis dokumentas), kurio neįvykdžius paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Todėl privalomojo nurodymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t.y. toks nurodymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

13Dėl prieš tai nurodytų priežasčių teisėjų kolegija darė išvadą, kad nors ginčijami atsakovo surašyti privalomieji nurodymai traktuotini kaip vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 str. 14 d.), tačiau įvertinus jų priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, tokie aktai negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, skųstinais administraciniam teismui. Privalomas nurodymas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl administracinė teisena nutrauktina.

14III.

15Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 110-114) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. 17 bei 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. 38.

16Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog tiek Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-56-252-2011, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-486-142/2010, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-2296-142/2008 sprendė pareiškėjo reikalavimą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir priėmė sprendimus panaikinti skundžiamus privalomuosius nurodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A16-1156/2007, kurioje taip pat buvo sprendžiamas privalomojo nurodymo panaikinimo klausiamas, yra nurodęs, kad „<...> byloje nagrinėjamo ginčo esmė yra Agentūros duoto privalomojo nurodymo pareiškėjui teisėtumas”. Taigi, išanalizavus aukščiau nurodytą teismų praktiką yra akivaizdu, kad reikalavimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo gali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas ir jo teisėtumas gali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą. Taip pat pasakytina, kad tokia teismo išvada prieštarauja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsniui, kuriame yra reglamentuota privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Šio straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. To paties straipsnio 7 punkte yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Taigi, akivaizdu, kad šiame įstatymo straipsnyje yra įtvirtinta administracinio teismo kompetencija nagrinėti ginčus dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje yra nurodyta, kad individualus teisės aktas tai yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Priešingai negu teigia teismas skundžiamoje nutartyje, privalomasis nurodymas yra individualus teisės aktas, kadangi jis yra skirtas konkrečiam subjektui bei yra priimtas taikant teisę. Privalomaisiais nurodymais yra sukuriamos atitinkamos pareigos pareiškėjui, kurias, nenuginčijus privalomųjų nurodymų, pareiškėjas privalėtų vykdyti. Pareiškėjui duoti privalomieji nurodymai akivaizdžiai pažeidžia jo teises bei interesus, kadangi neįvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimų jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

17Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje yra nurodyta, kad, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymų. Akivaizdu, kad nenuginčijus privalomųjų nurodymų pareiškėjui neabejotinai kils neigiamos teisinės pasekmės – jam bus taikoma administracinė atsakomybė už šiuose dokumentuose įtvirtintų reikalavimų neįvykdymą.

18A. B. gavo pranešimą iš Marijampolės RAAD Šakių rajono agentūros, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. 11 val. jis yra kviečiamas atvykti į Šakių rajono agentūrą, kadangi nurodytą dieną bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pranešime nurodytą dieną bei valandą pareiškėjas A. B. atvykti į Marijampolės RAAD Šakių rajono agentūrą negalėjo, todėl vietoje jo nuvyko jo įgaliotas asmuo A. B.. 2010 m. rugsėjo 21 d. A. B. buvo įteiktas jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už privalomojo nurodymo Nr. 17 reikalavimų neįvykdymą, 2010 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktas Nr. 39, 2010 m. gegužės 21 d. privalomasis nurodymas Nr. 17 bei 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomasis nurodymas Nr. 38.

192010 m. gegužės 21 d. privalomajame nurodyme Nr. 17 buvo nurodyta, kad jo reikalavimus reikia įvykdyti iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. Akivaizdu, kad pareiškėjas A. B. neturėjo jokios realios galimybės įvykdyti 2010 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. 17 reikalavimų jame nustatytu terminu (iki 2010 m. rugpjūčio 20 d.), kadangi šį privalomąjį nurodymą jo įgaliotas asmuo A. B. gavo tik 2010 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Šią savo pareigą pareigūnas atliko aplaidžiai, kadangi privalomąjį nurodymą Nr. 17 jis pateikė miško savininko įgaliotam asmeniui jau pasibaigus jo įvykdymo terminui. Akivaizdu, kad antrasis privalomasis nurodymas Nr. 38, negalėjo būti duotas, kadangi pirmasis privalomasis nurodymas Nr. 17 objektyviai negalėjo būti įvykdytas dėl jį surašiusio pareigūno aplaidžių veiksmų.

20Pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomasis nurodymas Nr. 38 yra surašytas miško savininko įgaliotam asmeniui A. B., nors ji įgaliojimu nebuvo ir nėra įgaliota vykdyti privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje yra nurodyta, kad, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatymo normą yra akivaizdu, kad pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 38 galėjo būti duodamas tik tam pačiam subjektui, kuriam buvo duotas ir pirmasis privalomasis nurodymas Nr. 17. Šiuo atveju pirmas privalomasis nurodymas Nr. 17 buvo duotas miško savininkui A. B., o pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 38 – miško savininko įgaliotam asmeniui A. B., nors ji įgaliojimu nėra įgaliota vykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomasis nurodymas Nr. 38 yra duotas ne tam subjektui, kuriam galėjo būti duodamas ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis yra neteisėtas.

21Pažymėtina, kad privalomųjų nurodymų reikalavimas iškirsti drebules yra ne tik ne nepagrįstas, bet ir neteisėtas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 punkte yra nurodoma, kad miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal Miškotvarkos projektus. Individualiame miškotvarkos projekte, kuris 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo suderintas su Marijampolės RAAD Šakių rajono agentūra, 74 kvartalo 24 sklypo augavietė yra nurodyta Ldp, 74 kvartalo 24a sklypo augavietė yra nurodyta Udp. Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3 priedą vyraujančios tikslinės medžių rūšys miškams atkurti Ld tipo augavietėje yra eglė, beržas, uosis, ąžuolas, juodalksnis, klevas, liepa, drebulė. Akivaizdu, kad drebulės medis yra viena iš tikslinių medžių rūšių Ld tipo augavietėje, todėl privalomojo nurodymo reikalavimas iškirsti drebules, kurios stelbia tikslines medžių rūšis pagal augavietę, yra visiškai nepagrįstas, kadangi pats drebulės medis yra viena iš tikslinių medžių rūšių.

22Pagal individualų miškotvarkos projektą 74 kvartalo 24 sklype yra numatyta želdymas neapaugusių plotų, kas ir buvo padaryta 2010 m. balandžio mėnesį, 24a sklypas pagal individualų miškotvarkos projektą paliekamas želti. 74 kvartalo 24 ir 24a sklypai buvo kirsti plynu kirtimu 2007 metais, taigi savaiminiai tikslinių rūšių drebulės, beržo ir juodalksnio žėliniai dabar yra daugiausiai 3 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Dl -79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių 53 punkte yra nurodyta, kad miško savininkai ir valdytojai privalo vykdyti būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus. Šie kirtimai yra būtini, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai. Minkštųjų lapuočių medynuose jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdomi nuo šeštųjų jų augimo metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių – nuo aštuntųjų. Akivaizdu, kad ugdymo darbus vykdyti dar yra per anksti, todėl reikalavimas iškirsti drebules yra nepagrįstas dar ir dėl šių priežasčių.

23Privalomuoju nurodymu taip pat buvo reikalaujama iškirsti tankią krūminę augmeniją. Šis reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Miškas, kurį valdo nuosavybės teise A. B., yra prižiūrimas ir tvarkomas, krūminė augmenija nėra tanki ir ji netrukdo augti tikslinėms medžių rūšims. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog krūminė augmenija yra tanki. Patikrinimo aktą, kurio pagrindu buvo duoti privalomieji nurodymai, pareigūnas surašė vienas, nedalyvaujant nei miško savininkui, nei liudytojui, nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. Dl-45 1 punkte yra nurodyta, kad tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo patikrinime nedalyvavo dėl to, kad nebuvo galimąja rasti, arba vengė dalyvauti patikrinime ar atsisakė pasirašyti aktų, patikrinimo metu turi dalyvauti liudytojas. Apie liudytojo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nedalyvavo nei pareiškėjas, nei liudytojas, galima pagrįstai teigti, jog 2010 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. 39 užfiksuoti duomenys yra subjektyvūs ir jų pagrindu negalėjo būti duodami privalomieji nurodymai.

24Marijampolės RAAD direktorius skundžiamame sprendime nurodo, kad 2010 m. gegužės 19 d. patikrinimo metu nustatyta, kad ribinės linijos nepakankamai aiškios, o valdos kampuose trūksta riboženklių, tačiau 2010 m. gegužės 19 d. Patikrinimo akte yra nurodyta priešingai, kad ribinės linijos yra aiškios, prakirstos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Marijampolės RAAD direktorius, priėmęs skundžiamą sprendimą, padarė nepagrįstas, prieštaringas išvadas, kas sudaro pagrindą skundžiamus privalomuosius nurodymus panaikinti. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas skunde, adresuotame Marijampolės RAAD vadovui, buvo nurodęs, kad ribines linijas jis išvalo, atstato riboženklius bei juos nustatyta tvarka apkasa žemės kauburiu sistemingai kiekvienais metais. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad jis miško savininko pareigą, įtvirtintą Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.8 punkte, vykdo tinkamai. Marijampolės RAAD vadovas neorganizavo jokio papildomo tyrimo privalomuosiuose nurodymuose išdėstytų reikalavimų pagrįstumui išsiaiškinti, todėl manytina, kad jo sprendimas yra neobjektyvus ir šališkas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

28Byloje ginčas kilo dėl Marijampolės RAAD 2010 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. 17 bei 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. 38 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad privalomas nurodymas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl administracinė teisena turi būti nutrauktina.

29Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (2008 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. X-1510) 18 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kai yra duodami privalomi nurodymai, t.y 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

30Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, „jog privalomasis nurodymas yra tarpinis (procedūrinis dokumentas), kurio neįvykdžius paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Todėl privalomojo nurodymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t.y. toks nurodymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas“. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnis numato tokio duoto privalomo nurodymo apskundimo tvarką. Šio straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. To paties straipsnio 7 punkte yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Pažymėtina, jog pareiškėjui pateiktame privalome nurodyme taip pat buvo nurodyta tvarka, kurios laikantis jis turi teisę skųsti jam duotus nurodymus (b. l. 69, 71).

31Be to, Aplinkos kontrolės įstatymo 20 straipsnis apibrėžia privalomojo nurodymo turinį, pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą jame privaloma nurodyti, kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Kaip individualus administracinis aktas, privalomasis nurodymas turi būti formuluojamas taip, kad iš jo turinio būtų aišku, kokias konkrečiai teises ir pareigas suinteresuotiems asmenims jis sukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2007 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–663/07). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A822-487/2010, A556-483/2010, A556-333/2011), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl tuo atveju, kai ginčijamame akte nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje A525-1368/2011). Teisėjų kolegija nurodo, jog šioje byloje privalomaisiais nurodymais yra nurodoma „kv. 74-skl. 24 ir 24 a – bendras plotas 1,5 ha, atlikti privalomus 2010 m. pasodintų eglės želdinių priežiūros darbus, t.y. iškirsti visą tankią krūminę augmeniją ir drebules, kurios stelbia tikslines medžių rūšis pagal augavietę- savaiminės kilmės beržo, juodalksnio medelius ir pasodintus eglės želdinius, taip pat išvalyti ribines linijas, atstatyti trūkstamus riboženklius ir juos nustatyta tvarka apkasti žemės kauburiu“ (b. l. 67, 71). Taigi, iš ginčijamų privalomų nurodymų reikalavimų yra akivaizdu, jog jais yra sukuriamos atitinkamos pareigos pareiškėjui, kurias, nenuginčijus privalomųjų nurodymų, pareiškėjas privalėtų vykdyti. Todėl teigtina, jog privalomųjų nurodymų, duotų Marijampolės RAAD, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti ginčijamas teisminiu būdu. Tokių privalomų nurodymų apskundimui numatyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir ABTĮ nustatyta ginčo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7514/2010).

32Remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė neteisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

33Vadovaudamasi ABTĮ 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

35Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Skunde, patikslintame skunde (b. l. 5-7, 47-49, 89-92) nurodė, jog 2010 m.... 6. Skundžiamais privalomaisiais nurodymais reikalaujama 74 kvartalo 24 ir 24a... 7. Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. prašė tenkinti pareiškėjo skundą. A.... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi... 11. Marijampolės RAAD, surašydamas skundžiamus privalomuosius nurodymus... 12. Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis... 13. Dėl prieš tai nurodytų priežasčių teisėjų kolegija darė išvadą, kad... 14. III.... 15. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 110-114) prašo panaikinti Kauno... 16. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog tiek Panevėžio apygardos... 17. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje yra... 18. A. B. gavo pranešimą iš Marijampolės RAAD Šakių rajono agentūros, kad... 19. 2010 m. gegužės 21 d. privalomajame nurodyme Nr. 17 buvo nurodyta, kad jo... 20. Pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. privalomasis nurodymas Nr. 38 yra... 21. Pažymėtina, kad privalomųjų nurodymų reikalavimas iškirsti drebules yra... 22. Pagal individualų miškotvarkos projektą 74 kvartalo 24 sklype yra numatyta... 23. Privalomuoju nurodymu taip pat buvo reikalaujama iškirsti tankią krūminę... 24. Marijampolės RAAD direktorius skundžiamame sprendime nurodo, kad 2010 m.... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Byloje ginčas kilo dėl Marijampolės RAAD 2010 m. gegužės 21 d. privalomojo... 29. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (2008 m. balandžio 24 d.... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu,... 31. Be to, Aplinkos kontrolės įstatymo 20 straipsnis apibrėžia privalomojo... 32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Vadovaudamasi ABTĮ 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija... 34. Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.... 35. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį... 36. Nutartis neskundžiama....