Byla 2A-605-230/2012
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios BADB „Baltikums draudimas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2013-217/2011 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams P. K., UAB „Grasta“, bankrutavusiai ADB „Baltikums draudimas“, tretiesiems asmenims LR Transporto priemonių draudikų biurui, N. K., AAS „G. B.“, veikiančiai per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas V. M. ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ 13 450 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., vairuodamas UAB „Grasta“ priklausantį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestame kelio ruože pastatė automobilį kelio važiuojamoje dalyje, taip sudarydamas kliūtį ir sukeldamas pavojų, apie tai neįspėjo kitų eismo dalyvių – nepastatė avarinio ženklo, neįjungė automobilio gabaritinių arba stovėjimo žibintų, automobilio nepastatė už kelio ribų, dėl ko nukentėjusiam N. K., važiavusiam ieškovui priklausančiu automobiliu su keleiviais, sudarė blogai matomą kliūtį. Autoįvykio metu N. K. automobilis atsitrenkė į šį stovintį automobilį, ir eismo įvykio metu viena keleivė žuvo, vienai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o dar vienai keleivei ir N. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovui V. M. šiuo nuosprendžiu buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. UAB DK „Balticums draudimas“ su UAB „Grasta“ buvo sudaręs automobilio valdytojo civilinės atsakomybės sutartį. 2008-03-27 įsiteisėjo teismo sprendimas dėl bankrutuojančios ADB „Balticums draudimas“ perdavimo teismo paskirtam administratoriui LR Transporto priemonių draudimų biurui. 2010-08-25 ieškovas kreipėsi į LR Transporto priemonių draudikų biurą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau biuras atsisakė atlyginti nuostolius, motyvuodamas tuo, jog ieškovas pretenziją pateikė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo atsakingo draudiko ADB „Baltikums draudimas“ bankroto paskelbimo datos, tačiau nuosprendis įsiteisėjo tik 2008 gegužės mėn., o kasacine tvarka byla išnagrinėta 2009-12-01. Atsakovas apie draudžiamąjį įvykį buvo informuotas nedelsiant, kitų nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai buvo patenkinti, kas patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie draudžiamąjį įvykį. Nurodė, kad 2005-11-18 eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovui priklausantis automobilis VW Transporter, v/n ( - ) draudimo bendrovei buvo pateiktas 2005-11-27 aktas, patvirtinantis, kad automobilis neremontuojamas. Ieškovui padaryta žala yra nustatyta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ išvadoje, kurioje nurodyta, kad analogiško automobilio vidutinė rinkos kaina yra 10 770 Lt. Be to, parengiant automobilį eksploatacijai, buvo atlikti papildomi darbai, užtikrinant kokybišką automobilio naudojimą: 1) langų tamsinimas - 350 Lt; 2) signalizacijos įrengimas - 700 Lt; 3) variklio kapitalinis remontas - 960 Lt; 4) važiuoklės remontas - 470 Lt; 5) pakeistos padangos - (220 Lt x 4) - 880 Lt; 6) magnetofonas - 320 Lt, viso - 14 450 Lt sumai. Pardavus nepataisomai sugadintą automobilį gauta 1 000 Lt, todėl padaryta žala sudaro 13 450 Lt. Ieškovas nurodė, kad jo teisės yra pažeistos suvokė žymiai vėliau, nei jam buvo padaryta žala, kadangi vyko ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme.

4Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ ieškovui V. M. 9 770 Lt išmoką už padarytą turtinę žalą, likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmetė. Priteisė iš atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ ieškovui V. M. 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 293 Lt žyminio mokesčio ir 40,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius, jog turtinė žala ieškovo turtui buvo padaryta eismo įvykio, įvykusio dėl atsakovo P. K. neteistų veiksmų, teismas laiko nustatyta aplinkybe, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veikos ir atsiradusios žalos ieškovo turtui, nepataisomai sugadinto automobilio VW Transporter, valst. Nr. ( - ) Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos, ir jos turi prejudicinę galią. Kadangi ieškovas buvo paskolinęs ir leidęs tvarkingu automobiliu pasinaudoti trečiajam asmeniui N. K., o ieškovas negalėjo numatyti, kad kils autoįvykis ir automobilis bus sugadintas, todėl teismas padarė išvadą, kad nebuvo V. M. tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl padarytą žalą ieškovo turtui privalėtų atlyginti kaltas asmuo arba draudikas. Teismas, nustatydamas ieškovui atlygintinos žalos dydį, atsižvelgė į ieškovo pateiktą 2010-05-14 UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pažymą, kurioje nurodyta, kad analogiškos techniškai tvarkingos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina 2005 m. lapkričio mėnesį buvo apie 10 770 Lt, kadangi laikė, jog patirtą žalą sudaro skirtumas tarp sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės prieš autoįvykį ir jos likutinės vertės po jo. Teismas pripažino neįrodytu, kad ieškovas buvo atlikęs automobilio pagerinimus, kadangi nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atliktų darbų ir pirktų prekių vertę. Be to, teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovo nurodyti atlikti remonto ir pagerinimo darbai jau yra įtraukti į nurodytą automobilio vidutinę rinkos kainą. Kadangi ieškovas, pardavęs eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą automobilį, gavo 1 000 Lt, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ 9 770 Lt turtinės žalos. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino, kadangi jis nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje buvo pripažintas 2006-10-20 nutarimu, todėl nuo tos dienos įgijo teisę reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį pareiškė 2007-05-31, o toliau ieškinio senaties eiga skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio, kuriuo jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2009-05-11.

5Atsakovas BADB „Baltikums draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti pritaikius senaties terminą arba bylą nutraukti, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo sprendimo tvarkos ir ja pasinaudoti nebegalima. Nurodo, jog sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl žemiau nurodytų motyvų: 1) Ieškovas nepranešė apie eismo įvykį atsakingam draudikui, taip pat nepareiškė pretenzijos, todėl neįvykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Be to, ieškovas po eismo įvykio turėjo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ir suteikti galimybę draudikui ją apžiūrėti, ir tik draudikui per įstatymo nustatytą terminą neatvykus jos apžiūrėti, ieškovas turėjo teisę kreiptis į turto vertintoją padarytos žalos dydžiui nustatyti. Todėl ieškovas nesilaikė ikiteisminio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarkos. 2) Ieškovas yra praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Eismo įvykis įvyko 2005-11-18, todėl draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką, jeigu ieškovas būtų informavęs draudiką apie eismo įvykį įstatymo nustatytu terminu, baigėsi 2009-11-18, kadangi pretenzija dėl padarytos žalos galėjo būti pareikšta ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos, po ko išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). 4) Teismas priteisė žalos atlyginimą, vadovaudamasis eismo įvykio metu nustatyta turto verte, tačiau CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Sprendimo priėmimo metu nebuvo pateikta duomenų apie sugadinto automobilio vertę. 5) Teismas nenagrinėjo ir nevertino prijungtoje prie šios bylos baudžiamojoje byloje esančios eksperto išvados, jog ieškovo transporto priemonę vairavęs N. K. taip pat pažeidė KET, nes važiavo didesniu, nei leistina, greičiu, ir tai sąlygojo žalos padidėjimą.

6Ieškovas V. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad pripažinus asmeniui teisę į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese nesprendžiama, ar yra ieškinio pagrindas, o tik nustatomas priteistinos žalos dydis. Todėl civiline tvarka nagrinėjant ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo jis negali būti atmestas. Skundo argumentai, kad nukentėjęs asmuo netinkamai vykdė pareigas ir draudiko neinformavo apie eismo įvykį bei neišsaugojo transporto priemonės, teismo nuosprendžiu jau yra atmesti. Po eismo įvykio nebuvo žinoma, kuris iš transporto priemonių valdytojų kaltas, todėl nebuvo žinomas ir atsakingas draudikas, o ieškovas apie eismo įvykį pranešė jo transporto priemonę apdraudusiai draudimo bendrovei. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš karto buvo informuotas apie eismo įvykį, todėl galėjo apžiūrėti transporto priemonę, kuri ikiteisminio turimo metu buvo saugoma policijos aikštelėje. Įstatymai nenumato ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos ginčams, kylantiems iš žalos atlyginimo. Draudikui sužinojus apie draudžiamąjį įvykį iš kitų šaltinių, pretenzija nebegali atlikti informavimo funkcijos, todėl nėra pagrindo nemokėti draudimo išmokos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovas, teigdamas priešingai, nepateikė jokių argumentų. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo žymiai vėliau, nei įvyko eismo įvykis, t.y. tuomet, kai buvo pranešta apie teisę reikšti civilinį ieškinį. Ieškovas nurodo, jog pagal TPSVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį bei ją įgyvendinančiu 2004-06-23 LRV nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktą žalą sudaro skirtumas tarp sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės prieš eismo įvykį ir jos likutinės vertės po eismo įvykio. Todėl ieškovas nesutinka su skundo argumentu, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nepagrįstai vadovavosi eismo įvykio metu nustatyta turto verte ir žalos dydį turėjo apskaičiuoti, remdamasis kainomis, galiojusiomis teismo sprendimo priėmimo dieną. Administracinė byla N. K. atžvilgiu yra nutraukta, todėl jis laikytinas nepadariusiu Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

7Atsakovas UAB ,,Grasta“ atsiliepimu į ieškovo skundą prašo jį tenkinti iš dalies. Sutinka su skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, vadovaudamasis eismo įvykio metu nustatyta turto verte, kadangi ji turi būti apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Taip pat laiko pagrįstu skundo argumentą, kad apylinkės teismas turėjo nagrinėti ir įvertinti prijungtoje prie šios bylos baudžiamojoje byloje esančią eksperto išvadą, jog ieškovo transporto priemonę vairavęs N. K. taip pat pažeidė KET, nes važiavo didesniu, nei leistina, greičiu, ir tai sąlygojo žalos padidėjimą. Nesutinka, kad ieškovas yra pažeidęs ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarką, kadangi baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas dar ikiteisminio tyrimo metu buvo kreipęsis į draudimo bendrovę, baudžiamojoje byloje buvo pareikštas V. M. civilinis ieškinys, atsakovu šioje byloje buvo UADB ,,Baltikums draudimas“.

8Tretysis asmuo LR Transporto priemonių draudikų biuras su atsakovo skundu sutinka, prašo jį tenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinos nuo 2005-11-18 įvykusio eismo įvykio, o ne nuo asmens pripažinimo nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje.

9Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

10Byloje yra išnagrinėtas civilinis ieškinys, kuris buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, ir teismo nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nustato esant sąlygas civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali jį skųsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-303/2009). Tai reiškia, kad atsakovas apeliaciniu skundu nebegali ginčyti civilinės atsakomybės sąlygų ir prašyti atmesti ieškinį. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys nenagrinėtinas ir byla nutrauktina dėl neva nesilaikytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėtina, kad atsakovas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prašė palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus dėl tos pačios priežasties, kad nukentėjusieji nesikreipė dėl draudimo išmokų numatyta neteismine tvarka, tačiau teismas nelaikė šių argumentų pagrįstais ir kitų nukentėjusiųjų ieškinius civiliniam atsakovui UADB „Balticums draudimas“ patenkino (visiškai arba iš dalies), o civiliniam ieškovui V. M. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nesilaikytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (nepranešimo apie eismo įvykį, automobilio neišsaugojimą ir pretenzijos nepareiškimą) nesvarstytini, kadangi šiuo atveju civilinio proceso tvarka gali būti svarstomas tik ieškinio dydžio klausimas.

11Atsakovas ginčija teismo padarytas išvadas dėl turtinės žalos dydžio, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eismo įvykio metu nustatyta sugadinto turto verte, kai turėjo būti remiamasi CK 6.249 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Šioje normoje numatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Tokia normos redakcija reiškia, kad žalos paskaičiavimas pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, nėra absoliutus reikalavimas, kuris privalomas visais atvejais. Atvirkščiai, įstatymai gali nustatyti ir kitokį žalos paskaičiavimo būdą, jį gali nulemti ir prievolės esmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas žalą, kaip skirtumą tarp sunaikintos transporto rinkos vertės prieš autoįvykį ir jo likutinės vertės po įvykio, rėmėsi LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, kuris numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Tai yra specialus teisės aktas taikytinas ginčo santykiams, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

12Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl kito eismo įvykyje dalyvavusio transporto priemonės valdytojo N. K. kaltės, kas, jo nuomone, galėjo sąlygoti žalos padidėjimą, taip pat atmestini. Pažymėtina, kad N. K. veiksmai autoįvykio metu buvo tiriami ir vertinami baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nuteistojo P. K. gynėja buvo padavusi kasacinį skundą, kuriuo ginčijo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl priežastinio ryšio tarp P. K. ir N. K. nustatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje pripažino, kad apeliacinio teismo išvados dėl byloje nustatytų tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais ir P. K. kaltės yra motyvuotos ir pagrįstos teisme išnagrinėtų įrodymu analize. Be to, LR Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje pasisakė ir dėl civilinio ieškinio priteisimo iš abiejų eismo įvykio dalyvių, patvirtindamas apeliacinio teismo išvadas, kad toks priteisimas negalimas, nes nenustatyta, kad abiejų eismo įvykio dalyvių padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Tai reiškia, kad yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad eismo įvykio žalingi padariniai atsirado ne dėl N. K. neteisėto veikimo (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo teisės į ieškinį atsiradimo momentą, t.y. ne nuo eismo įvykio dienos, o nuo tada, kai paaiškėjo, kuris iš transporto priemonių valdytojų yra kaltas ir tuo pačiu atsakingas už atsiradusią žalą, t.y. nuo V. M. pripažinimo nukentėjusiuoju, kai jis faktiškai įgijo teisę pareikšti civilinį ieškinį.

14Nenustačius pagrindų panaikinti teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš atsakovo BADB „Balticums draudimas“, įm. kodas 110066722, ieškovui V. M., a.k. ( - ) - 450 Lt, o atsakovui UAB „Grasta“, įm. kodas 134702890, - 250 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai